Pastoviai kas valandą iki pirmadienio (XI.17) ryto  RUOŠIAMAS PROJEKTAS 
Lietuvos Respublikos Prezidentui, 
Seimui, Vyriausybei, visoms Teisėsaugos institucijoms
 ir Žydų bendruomenei, ...

iš Jonavos keliautojo-kraštotyrininko
Vytenio Aleksandraičio

Atvira informacija-studija

dėl Lietuvoje gyvenančių tautų dezinformavimo-ATMINTIES trynimo bei  supriešinimo aspektų

    Pranešu, kad ir toliau prieš visą pasaulį iki šiolei šmeižiamos: Lietuva, Vokietija bei NATO pajėgos Lietuvoje, nes dėl  "NATO tanko" Kauno žydų kapinėse dezinformacija-falsifikacija dar nepanaikinta labai skaitomuose  Izraelio ir Rusijos tinklalapiuose. 
     Lygai tokią pačią apšmeižimo dezinformaciją su klastingiausių falsifikacijų komplektu Jonavoje 2017 m. Vasario 16-tosios šventės išvakarėse teko man operatyviai demaskuoti, dėl kurio tada rašiau Prezidentei, Vyriausybei ir visoms Teisėsaugos institucijoms. Ar šis antras Vokietijos karių Lietuvoje paniekinimas; išvakarėse prieš Gynybos ministrės Annegret Kramp-Karerebauer vizitą Lietuvoje, negalėjo būt skirtas santykiams tarp tautų bloginti ir ...?

     Visuomenės dezinformavimas vyksta  ir žiniasklaidoje dėl  Jono Noreikos (Generolo Vėtros), nekreipiant dėmesį į tragiškų įvykių tuometinę psichologinę situaciją, kai prasidėjus pogromams ir šokiruotoms-nesuprastoms masinėms žydų žudynėms; kad joms stabdyti - žydams gelbėti, pagal logiką, tuo momentu turėjo atrodyti  tik vienintelė išeitis - tai getų kūrimas. Juk jie nuo XVI-XVII amžiaus Europoje  turėjo istorinę žydų kultūros koncentravimo-saugojimo tradiciją. Todėl už siekį išgelbėti žydus, vietoje padėkos, besitęsianti  Jono Noreikos - Generolo Vėtros ciniška niekinimo-šmeižimo kampanija Lietuvos valstybės vardu jos sostinės mero ir net per visuomeninį transliuotoją LRT bei DELFI.lt, yra ne kas kita, kaip tokia pati grubi dezinformacinė-antivalstybinė veika, grubiai iškraipant tuometines suvokimo situacijas. Juk, kad getuose tęsis žudynės - to iš kultūringų vokiečių nebuvo tikėtasi. (Taip man  mažam sakė senelis, kad patys žydai buvo apgauti.)

     Be to, J. Noreika vertas tarptautinio pagyrimo, nes įvertino 1915-05-03 Rusijos Imperijos padarytas klaidas, kai nuo išgrobstymo nebuvo apsaugotas paliktas turtas per prievartą laikinai iš Kauno gubernijos ištremiamų žydų, kaip "nepatikimų" piliečių. Todėl, kaip apskrities viršininko J. Noreikos įsakymai, stengiantis apsaugoti karo pabėgėlių turtą, galėtų būt rodomi kaip pavyzdiniai pasauliui.   Juos pateikiu žemiau šiame dėstyme. Jame bus ir vardan J.Noreikos bei kitų 45 inteligentų antinacinės pogrindinės veiklos rezultato įvertinimas - Lietuvos pasauliui pagyrimas. Jį neseniai viešai atliko Izraelio valstybės buvęs žymus pareigūnas  Jakov-as Kedmi, kuris pabrėžė, kad Europoje tik vienintelė Lietuva nesukūrė SS dalinių. Todėl lietuviai netrukdė sovietinei armijai artėti prie Lenkijos ir Vokietijos mirties stovyklų, kuriose tapo išgelbėtais dar nesunaikinti žydai.       

      Kodėl į šį labai svarbų žydų išgelbėjimo momentą nekreipiama dėmesio? Juk Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkė Fainy Kukliansky  apie save rašė taip:

"močiutė, mama ir dvi jos seserys pateko į Štuthofo koncentracijos stovyklą, aprašytą garsiajame Balio Sruogos romane „Dievų miškas“."    

     Bet, ar ponia Faina Kuklianski žino, kad žymiai vertingesnis literatūriniu-istoriniu atžvilgiu yra NKVD necenzūruotas ir sovietiniams žmonėms uždraustasis kunigo Stanislovo Ylos veikalas "ŽMONĖS IR ŽVĖRYS Dievų miške"? Jis sovietmetyje buvo uždraustas, ir dabar dar Lietuvos visuomenei nepopuliarinamas, beveik niekas apie jį nežino, nes jame labai  išraiškingai pavaizduotas pats rašytojas Balys Sruoga, ir dabar šmeižiamasis Jonas Noreika bei visi 46 kaliniai-inteligentai; aprašyti konkrečiais asmenų įvardijimais, kai B.Sruogos kūrinyje jie cenzūros stropiai nuslėpti. Nuslėpti, nes jųjų dėka buvo sužlugdytas lietuviškų SS dalinių formavimas. Iš tų 46-ių kalinių per pirmąjį kalinimo pusmetį išgyveno tik 25 - likusius savo draugus reikėjo į krematoriumą tempti. Dar du labai žymūs Lietuvai kaliniai nuo išsekimo mirė iš kart po išlaisvinimo, o pats rašytojas Balys Sruoga irgi po Salomėjos Neries ir Petro Cvirkos tuoj pat mirė, beje, matyt, dar ir nuo pergyvenimų, kad viešai buvo pasmerktas Rašytojų suvažiavime  ir išmestas iš universiteto už savo "Dievų mišką". Apie juos Študhofe plačiau analizuoju čia žemiau šioje studijoje.

1. nuotr.: Galima pasididinti - tai Stasio Ylos ŽMONĖS IR ŽVĖRYS Dievų miške iliustracija


 

     Siūlau labai atkreipti dėmesį, kad Študhofe neišgyveno - prieš pat išlaisvinimą mirė ir Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky teta. Tai tokios buvo kalinimo "sąlygos" prieš pat išlaisvinimą, kai kiekviena minutė buvo brangi, kad gelbėti marinamus ir naikinamus kalinius. Juk Balio Sruogos romane vienintelį paminėtą (cenzūros praleistą) "profesorių Jurgutį" iki išlaisvinimo išsekusį-sunkiai sergantį  nuo mirties gelbėjo, būtent, Jonas Noreika, kai kalinių pervaryme tik koks trečdalis išgyveno - liko nesušaudyti už išsekimą. Ir už šį balansavimą tarp mirties š.m. spalio 19 delfyje ir net paskutinėje "Istorijos detektyvų" laidoje per LTV visai ne juokingai juokdario Arkadijaus Vinokuro vėl eilinį kartą Jonas Noreika tapo apšmeižtu, kad, neva, "ne didvyris ... nei vieno šūvio neiššovė", o dėl jo pogrindinės veiklos. neva, "nėra rašytinių dokumentų", lyg už ją J. Noreika nebūtų kalėjęs kartu su Fainos Kukliansky mamos šeima. O F. Kukliansky ar būtų pasirodžiusi šiame pasaulyje, jei jos mama su savo šeima irgi būtų iškeliavusi pro krematoriumo kaminą dėka suformuotų lietuviškų SS dalinių ir į Vermachtą Lietuvos jaunimo nuėjimo priešintis mirties stovyklų vadotojams sovietams? Ar būtų suspėję amerikiečiai ir Fainos Kukliansky senelį išvaduoti iš Dachau mirties stovyklos, jei  lietuviai būtų kariavę su hitlerininkais prieš sovietus? Per šį pavyzdį ar negalima Žydų bendruomenei padėti atsitokėti? Ar daugiau žydų nebūtų išgelbėta, jei ir britai būtų vadavę, o ne prieš žydus  kariavę tada Palestinoje?  Ar ne todėl J.V. Stalinas labai rėmė Izraelio kūrimąsi, kad Europą ne britai, o jis "vaduotų"? Ar ne todėl V. J. Stalino Europos "vadavimo" indėlis pažymėtas 2012 m. Lukiškių kalėjimo sienoje? Plačiau apie tai čia irgi žemiau klausiu ir teigiu, jog Lietuva dalyvavo nors simboliškai Antihitlerininėje koalicijoje - ne taip, kaip Izraelis prieš ją.


2
. nuotr.:Čia galima NUEITI į "Istorijos detektyvų" laidą.

Ar ne todėl ir organizuojama čia visapusiška dezinformacijų sklaida? Ką, ar ponui Arkadijui  Lietuvos antinaciniam pasipriešinimui priekaištas  dėl "neiššauto nė vieno šūvio" reikėjo jam daugiu Pirčiupių Lietuvoje? Jam maža, kad DĖKA PASIPRIEŠINIMO Lietuva vienintelė Europoje SS dalinių nesudarė?  O kodėl žydai Palestinoje ne prieš nacius, bet vienu metu su naciais į britus šaudė ?


3. nuotr.:

        Todėl manykime, kad dešinėje NUOTRAUKOJE laidos vedėjas Virginijus Savukynas PRIELINKSNIUS nesumaišė ir NE"nusišnekėjo". Juk Vilniaus geto žydų policija su naciais kartu Ašmenoje naikino žydus - apie tai Vilniaus geto metraštininkas Hermanas Krukas demaskuoja geto policiją. Tad, matyt, LTV klaidinimų paveiktas ir vėl prieš 4-ias dienas A. Vinokuras pasipyktino, kad Prezidento kvietimu nekiršinti tautos jis to daryti negalės - tik taip galima suprasti be argumentų jo plūdimąsi, kurį privalu man atskirai atlikti analizę, kad atstatyti Arkadijus nuopelnus sovietmetyje persekiotoje Pantomimoje.

     O, kadangi pasikartojanti NATO pajėgų apšmeižimo dezinformacija  vėl (š.m. spalio 18 d.) kartojasi, todėl šią studiją praplečiu į platesnį istorinį kontekstą iki šokiruojančiai garsių pasaulyje asmenų nužudymų; dar Lietuvai nežinomų; ypač nežinomo Lietuvos Nepriklausomybės gelbėtojo Sergėjaus Belozercevo, paaukojusio savo gyvybę beveik Lietuvai, panašiai, kaip Jonas Noreika paaukojo. Už tai pastarajam net viso pasaulio žydai turėtų AČIŪ sakyti, kad jie tapo laiku iš S. Ylos veikale vadinamų kacetų išgelbėti. Todėl šią analitiką Sinerginiais ryšiais  teikiu pagal H o l i s t i n į (visuminį) principą; ir  reiškinių detales siedamas net su mitologiniais laikais bei NKVD-inių - KGB-inių sąmoningų žudymų įrodymais, apie ką Lietuvoje net nekalbama. Nekalbama ir dėl tikrosios Holokausto priežasties - nusikalstamo leninizmo. Jo nusikalstamumą norima dengti bolševikinėmis paminklų ir paminklinių atžymėjimų naikinimo tendencijomis; net neteisingai kaltinant prieškaryje kolaboravusius literatus, kurie buvo iš Vakarų Europos marksizmo idealais užsikrėtę ir nesugebėję iš anksto įžvelgti Rytų nusikalstamo leninizmo-stalinizmo. Tai už tai dabar juos reikia smerkti? Smerkti, ko pasaulis nematė; ir, kad per vėlai atsipeikėjo prieš savo nenatūralias mirtis? Nenatūrali mirtis buvo ir pirmojo mūsų planetos kosmonauto Jurijaus Gagarino, kurią atskleidė Aleksejus Leonovas - jis jau užpraeitą savaitę palaidotas. Aš jam net du laiškus rašiau, bet ... Plačiau apie tai šios studijos pabaigoje pateikiu sensacingų duomenų kompleksą, net ir dėl MH17 maršruto lainerio SĄMONINGĄ keleivių nužudymą įrodau. Apie tai irgi nekalbama.

     Todėl toms istorinėms problemoms per sportinių-pažintinių kelionių patirtį primenu savo pomėgio kolegos: buvusio mūsų šalies Premjero Bronislovo LUBIO tapimą Sovietų Sąjungos čempionu, atlikus sportinį žygį graikų Hiperborėjos ir suomių Kalevalos mitologinėje šalyje bei jos centre prie Said (Švento) ežero nusifotografavus; tokio pat pavadinimo, kaip ir šalia Jonavos Šventosios upės pabaiga. Prie to  Said ežero 1922 m. buvo NKVD-inė ekspedicija, kurios patirtį perėmė Holokausto ideologų organizuota ekspedicija Tibete, bendravusi su Dalai Lama; buvusiu dar 7-ių m.  vaiku. Šioms sąsajoms šią 12-os temų per 50 psl. apimties studiją, su 145 nuorodomis-įrodymais  skiriu:

pamąstymui po Vėlinių ir po  Žydų genocido dienos paminėjimo:
Ar stabdysime dezinformacijų sklaidos
 ir T a u t ų ATMINTIES
 TRYNIMO 
veiksmus?



(3. nuotr.: P.S.: Lietuvos centro: Jonavos dažnas paminėjimas
 išskirtas ruda spalva
)

                                    DĖSTYMO TURINYS
                                     (bus dar papildomas)

1. Prasidėjus masinėms žydų žudynėms, kokių veiksmų reikėjo imtis
  Lietuvos Laikinosios vyriausybės (toliau LLV) administracijai?
... .03 psl.
           
a.) Kodėl LRT Lietuvos žmonių taip neklausinėja,
                   o tik apgaudinėja?  ...................................................     psl.
         
b.) Kiek kartų humaniškesnis atrodė žydų perkėlimas į getus,
                  nei jų NKVD-istų atlikti trėmimai į Sibirą? ...............    psl.
           c.)  Anūkė Silvia Foti nemato komunistinio-lenininio nusikalstomo
                   melo tąsos Kremliaus  propagandoje, kuri irgi buvo paremta
                    žiauriu sovietiniu antisemitizmu. ................................    psl..
2. Jono Noreikos - Generolo Vėtros didvyriškumo pavyzdys
,
       
grįžus iš Dievų miško, pastarajam likus nepripažintam
. ...18 psl.
3. Keistos vandalizmo aplinkybės ............................ ................ 24 psl.
 

4. ŽYDŲ GELBĖJIMO STRATEGIJA
: ar Izraelio kūrimasis
               nepakenkė savo tautiečių gelbėjimui?
.......................25 psl.
5. Kodėl sovietmetyje nuslėptas
            
Jonavos burmistro sušaudymas?................................. 29 psl.
6. Žymiausias jonavietis iš geto į Sibirą ....................................  29 psl.
7. Ką darysime, kad nesikartotų? ..............................................30 psl.
8. Holokausto pagrindinė priežastis ...........................................30 psl.
9. Totalitarinių rėžimų okultistinės šaknys. .................................35 psl.
10. Paslaptingos mirtys .................................. .........................44 psl.
11. Spalio 15 d, palaidotas  J.Gagarino nužudymo
      demaskuotojas. ................................................................ 
 47 psl.

 


4. nuotr.:GalIma PASIDIDINTI

ŠIĄ STUDIJĄ PASKIRKIME VARDAN DEMOKRATIJOS PYKČIUI-NEAPYKANTAI SUVALDYTI IR TIK SVEIKOJE BŪSENOJE APMĄSTYTI ŽMONIJOS DIDŽIAUSIOS NELAIMĖS PRIEŽASTIS -  KAD JOS NESIKARTOTŲ
 

    Visas dėstymas pateiktas pagal H o l i s t i n į (VISUMINĮ ) principą, dar Aristotelio aprašytą ir Hipokrato naudotą.
    Deja Holizmas leninizme-stalinizme redukcionistiškai buvo ignoruotas tam, kad iš konteksto kaltinimus ir dezinformacijas falsifikuoti, ką sėkmingai tai ir dabar, ypač, Lietuvoje daroma; lygiai taip pat, kaip Koperniko-Bruno idėjos inkvizitiškai buvo ignoruojamos, dar, papildomai dabar ir Emanuelio Kanto visuomenės vystymosi SPIRALĖS dėsnio principas slepiamas su tikslu, kad skaudūs istorijos įvykiai vėl kartotųsi per jų priežasčių pamiršimą ir iškraipymą. Negi vėl viso to mums reikia?


       M i e l i e j i , todėl pirmiausiai atkreipiu dėmesį dėl grubiausios dezinformacijos apie, neva, Kauno žydų kapinėse "NATO tanką, varčiusį antkapius", kuri ir toliau šlykščiausiai skleidžiama:

      Tai labai rimtas signalas, dėl kurios reikia nedelsiant susirūpinti, nes ši dezinformacija skirta  mūsų planetos gyventojus nuteikti prieš Lietuvą ir Vokietiją; - nes šis šlykščiausias melas dar iki dabar nestabdomas. Negi mūsų šalies URM nieko neatliko dezinformacijai stabdyti? "Pasigrožėkite": ką Izraelio ir Rusijos valstybės visam pasauliui dar skleidžia:

 

    Per šiuos Izraelio valstybės agentūrų logotipus (7 ir 8. nuotr.:) galite patekti į šios dezinformacijos falsifikato puslapius. Pirmajame prierašas "Fake News!", atrodo, atsirado neseniai, jei neapsirinku (pasitikrinti negaliu), o antrasis dar ir dabar skelbia melą. (6,7,7,8 ir 9. nuotr.:)

         Net vienas iš skaitomiausių Rusijos "news2.ru" dar iki šiolei laiko šį šlykščiausią melą. Šios žiniasklaidos valdininkais yra Aleksandras Žitinskis ir Grigorijus Chazakinas, o informacija ten labai tendencinga.  

     Nuostabu, kad žemiau (10. nuotr.:) matoma viena Izraelio žiniasklaidos agentūra jau panaikino šią dezinformaciją. Bet labai gaila, kad nesimato atsiprašymo už skaitytojų suklaidinimą. Kad ta dezinformacija buvo - įrodo egzistuojantis adresas.

    Labai taikliai Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas pabrėžė, kad normalus žmogus šitaip negalėjo padaryti. Bet, kaip matome, nenormalių asmenų falsifikatus platina labai normalios-populiarios žiniasklaidos priemonės.
    Dar reikšmingiau pasakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski, kad tekstas, lyg ne visai sveiko žmogaus parašytas ... ir paminėjo mūsų Prezidento bei Užsienio reikalų ministro viešnagę JAV. 

    Todėl į ponios Fainos pasakymą, kad "šiaip sau tokių dalykų nekas nedaro" - tai patvirtinti ir aš galiu, nes du laiškus buvusiai Prezidentei, Vyriausybei ir Teisėsaugai rašiau dėl analogiško Vasario 16-tosios progai  Jonavoje NATO kariškių apšmeižimo, dėl ko buvo susirūpinę Vokietijos kanclerė Angele Merkel,  JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Pentagonas. Apie tai rašė tik DELFI.lt, ir malonu, kad šis istorinis straipsnis, po naujausios š.m. spalio 18 d. dezinformacijos, vėl interneto eteryje atsirado:  "Suklastota informacija iš Jonavos atkreipė Vokietijos ir Pentagono dėmesį", primenantis buvusią klaikią dezinformaciją.

      Kadangi prieš 50 metų buvau atlikęs karinę tarnybą, todėl kaip jonavietis atpažinau falsifikuotą melą ir  tą provokaciją  per 2017 m, Vasario 16-tosios šventes socialiniame tinkle "Facebook" operatyviai man pavyko nukenksminti, kai 26-iuose dezinformacijos pasidalinimuose skaitytojams įtikinamai informavau-demaskavau pateiktus falsifikatus bei melą. Be to, tame mano Prezidentei prašyme ATKREIPTI DĖMESĮ Į DEZINFORMACINIŲ ATAKŲ GRĖSMĘ MŪSŲ ŠALIES SAUGUMUI, buvau pateikęs įrodymą, kad provokacijos ruošėjai žinojo Kauno Vyriausiojo policijos komisariato ir jam priklausančio Jonavos policijos komisariato tarnybinį pasiskirstymą, nes melagingo "nusikaltimo" pranešimo falsifikate buvo minima tyrėja Jurgita Kanonovienė, kuriai, beje, ir buvo paskirta tirti tą melagingą pranešimą. Apie tą "sutapimą" ji iš manęs ir sužinojo, kai po švenčių, prasidėjus darbo dienai, jai paskambinau pagal nurodytą jos telefoną tame melagingame pranešime. Tada visuomenei buvo pranešta, kad ta dezinformacija "kurpta užsienyje: ne ES priklausančioje šalyje", nors to melagingo tinklalapio požymiai rodė, kad dezinformacija, greičiausiai, derinta Kauno Vyriausiojo policijos komisariate, kad parinkti tai dezinformacijai teisingą tyrėją.

     Primenu dabar tą prieš beveik 3-is metus NATO kariškių apšmeižimo bandymą tam, kad tai dezinformacijai sukurtas atskiras tinklalapis buvo; lygiai toks pats, kaip ir dabar "tankui kapinėse", kurie abu atlikti vienodu braižu ir abu turi panašų „wordpress“ internetinį adresą. Bendras abiejų braižas yra tas, kad abejos dezinformacijos buvo skirtos svarbiems lietuvių ir žydų tautų proginiams įvykiams suteršti, bet dezinformacijos paruoštos nemokšiškai, nenusimanant apie karinius ypatumus (jaučiasi moteriškas braižas, matyt, mažai tarnavus karinėje tarnyboje), kurie iš kart beda į akis, kas nusimano apie karines pajėgas. Skirtumas tas, kad pastaroji; su žydų kapinėmis susijusi dezinformacija, yra žymiai tobulesnė, nes "žydų bendruomenės" melagingas tinklalapis kruopščiau paruoštas su žydų, neva "bendruomenės" daug visokios informacijos, nei prieš 3-is metus tinklalapis tik su viena "paauglės prievartavimo" tema ir tam tikslui sufalsifikuoti Kauno dienos, Bernardinų.lt ir Jonavos žinių tinklalapiais, kur pastarajam prievartaujamos merginos nuotrauka buvo, tikriausiai, pakišta, kaip  "mano autorystės", nes nurodytame Jonavos KKSC (Kūno kultūros ir sporto centro) Facebook-o profilyje, kuriame daug rašau, menine fotografija tik aš užsiiminėjau, bet, tik ne režisūriniu žanru. Todėl iš kart atpažinau falsifikatą ir paaukojau šventes tai šventinei dezinformacijai nukenksminti. Juk, kažkas iš falsifikatorių turėjo Jonavą šiek tiek pažinoti ir mane gerai žinoti, taip, kaip ir dabar Kauną puikiai žinoti, kad sufalsifikuoti žydų kapinių vaizdus. Todėl galėčiau net įtarti konkrečią asmenybę, labai visur bandančią reikštis ypatingai žydų politikos bei kituose keistuose klausimuose ir, tinklalapį su panašiu adresu disponavimu, ir net tinklalapių dizaine esant bendrumams, arba bandant tai ryškiai asmenybei įtarimo šešėlį mesti. Juk toms abejoms dezinformacijoms rengti galėjo būt įtraukta ir, gal, net ... grupė, nes disponuojama konfidenciali tarnybinė informacija abejose dezinformacijose. Kad tą melą paskleisti, reikia minėtose žiniasklaidos Izraelio ir Rusijos tinkluose turėti pasitikėjimą, kad be patikrinimo skelbtų, lyg, pas vokiečius armijoje "nebūtų jokios drausmės", būtų ne armija, o kažkokia "gauja". Aišku, to būti negali ir todėl tokia dezinformacija visuomenėje net neužkliuvo - visuomenė tobulėja. Bet tobulėja ir dezinformacijos pateikimo metodas ir tai akivaizdu, kad su dezinformatoriais nėra jokio kovos. Galima įtarti, kad ne ten nukreipiamas dėmesys, jeigu dezinformacijos kartojasi dar ir tuo pačiu braižu. Apie tai užsiminsiu žemiau šiame dėstyme.

     Reik pažymėti, kad tada prieš 2 metus,  sugriuvus Vasario 16-tajai skirtai dezinformacijai, atrodo, buvo rengta ir Kovo 11-tajai "svarbi mirtis", kurią iš anksto  nuo vasario 23 d. (sovietinės armijos įkūrimo dienos) proga iš Odesos (nuo kurios kilęs ir kur mokėsi universitete bei išmestas iš jo buvo tos kruvinosios Raudonosios armijos įkūrėjas Leibas Bronšteinas, persivadinęs į Levą Trockį) Facebook-e pranešė Simonas Kroydonas (Zagurskas), kad girdėjo kilerių pokalbį, skirtą "valdžios nuvertimui":


11. nuotr.:Galima PRASIPLĖSTI




 

  Po to jis pranešė, kad ta "svarbi mirtis" įvyko Lietuvos Tautininkų sąjungos Jonavos skyriaus atkūrėjo Giedriaus Valiūno NUŽUDYME, kuris sutapo su labai garsiu Ievos Strazdauskaitės nužudymu. Svarbiausia, kad abiejų lavonų paslėpimo metodai buvo panašūs ir slėpti abudu aviacijos paskirties kariniuose objektuose šalia Kėdainių karinio aerodromo teritorijoje ir Karmėlavos aerodromui priklausančio Radijo švyturio bei to pačio šalia aerodromo buvusios strateginių raketų  bazės Turžėnų miške (tiksliai to miško pavadinimo vietoje, matomo žemėlpyje)  dizelinės-elktrinės-siurblinės teritorijoje, esančioje gerokai toliau nuo to svarbaus karinio objekto. Tas Radijo švyturys su dizeline-siurvline buvo už geležinkelio toliau nuo raketų bazės, nes išsipylus labai nuodingam kurui, geriamas vanduo kariniam daliniui, kaip spėlioju,turėjo būt pumpuojamas iš gerokai tolimesnės vietos. Tą karinę paskirtį aš nustačiau pagal kosmines nuotraukas, Karmėlavos aerodromo nusileidimo tako viduriu pravedęs ašinę liniją ir ją pratęsęs iki Didžiojo Raisto gatvės Nr. 5 esančio objekto pastato PR kampe buvusios radijo švyturio antenos,


12. nuotr.: Karmėlavos aerosuo nusileidimo-pakilimo tako vidurio linija su tesiniu iki Užusalių Didžiojo Raisto Nr. 5 radijo švyturio objekto

matomos senose kosminėse nuotraukose, fotografuotose 2003-05-25, 2007-04-05, 2008-02-04, o fotografuotose 2010-01-16, 2011-08-06, 2015-06-12, 2016-05-03, maps.lt 2015-2016 m. m. ir 2009-2010 m. m. nuotraukose to bokšto - Radijo švyturio antenos nesimato - metalo vagys ją pridavė į metalo laužą. Detaliau visų minėtų fotografavimų nuotraukas galima pamatyti 75-76 psl., o taip pat detalų to objekto aprašymo 26-ių nuotraukų fotoalbumą 68-76 psl. čia pateiktos nuorodos 11-toje dalyje "PAVOJAUS VISUOMENEI ASPEKTAI, kur tam keistam įvykiui pateikiau per 109 psl. apimties Įžvalgą,


13. nuotr.:
2003-05-25 fotografavimo kosminę nuotrauką galima PASIDIDINTI


14. nuotr.:Galima PASIDIDINTI

 kurią tada 2017 m. taip pat teikiau Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, Valstybiniam Saugumo Departamentui, Gen. prokuratūrai ir Gen. policijos departamentui. Toje Įžvalgoje buvau dar paminėjęs ir prie kovo 11-tosios periodo vykusias Kauno rajone visos šeimos išžudymo "sutapimą" kaip rezonansinių įvykių sankaupą. Ar ji natūrali?

      Malonu, kad dėl "tanko žydų kapinėse" dezinformacija Lietuvos žmonėms "neprilipo", kaip matome, pateiktos dezinformacijos peticijoje niekas nepasirašė, nes per daug kvailai ir neįtikinamai atrodė, kad "tankas su vikšrais nuo Kauno pilies per visą miestą nuvažiuotų". Jei jis su platforma į kapines būtų nuvežtas, tai jau nesąmonė - kariškiais be Vokietijos kanclerės nurodymo tokių organizuotų saviveiklų nedarytų. Bet. deja, ši dezinformacija buvo, matyt, tikrai,  skirta užsienyje gyvenantiems - greičiausiai, JAV, kai Gitanas Nausėda ir Linas Linkevičius viešėjo JAV ir susitiko, matyt, su žydų bendruomene po tik ką praėjusios Holokausto dienos minėjimo, o po to reali pretendentė į Vokietijos kanclerės pareigybę - dabartinė Gynybos ministrė Annegret Kramp-Karerebauer iš kart  po tos pateiktos dezinformacijos viešėjo Lietuvoje. Ar ši dezinformacija - Vokietijos karių šis antras paniekinimas nebuvo skirtas šio vizito išvakarėms? Kas galėjo nutekinti iš anksto jos planuojamą vizitą? Ar tokia informacija visuomenei prieinama, kad bet koks "kvailys/-ė" susimanytų "pažaisti"?

     Ar ši dezinformacija nėra priderinta prie labai dažnai  Kremliaus propagandinei televizijai dirbančio buvusio Izraelio spec. tarnybos "Nativ" (žydų migracijai į Izraelį)  vadovo Jakovo Kedmi; šios mano studijos pristatyme paminėto? Mat, Jakovas, nors jaunystėje Maskvoje buvo persekiotas už norą išvykti į Izraelį, bet, kadangi Izraelio sukūrimui labai nusipelnė; labai didelį antisemitizmą Sovietų Sąjungoje vykdęs Josifas Visiorionovičius STALINAS (apie tai žemiau visa mano studija), tai, matyt, šios valstybės įkūrėjui už atsidėkojimą dabar per Rusijos pagrindinę žiniasklaidą šis buvęs Izraelio valstybės pareigūnas labai populiarina stalinizmą ir patį Staliną. Ir, nors J. Kedmi labai pagyrė Lietuvą, kad ji vienintelė Europoje neturėjo SS dalinių (prieš jųjų sukūrimą kovojo K.Škirpa ir J.Noreika, už ką juos abu naciai baudė - antrąjį net labai), bet Izraelio buvęs aukštas pareigūnas Lietuvą pašlovino, kritikuodamas numatomas kurti ES karines pajėgas. Šias pajėgas kritikuoja ir mūsų Prezidentas Gitanas Nausėda. Juk Europos kariuomenė buvo ne tik SS  daliniai, bet ir visa B. Napoleono armija, į kurią kritiškai pažvelgė Bonopartą šlovinęs Mykolas Kleopas Oginskis, kuris Aleksandrą I-ąjį įspėjo, kad  Europa puls Rusiją.  O Jakov-as Kedmi-is  baisiausiai kritikuoja Lenkiją dėl antisemitizmo, J. Kedmi-o žodžiais, "įdiegto nuo motinos pieno". Juk, dėkime ranką prie širdies, bet  mano žemiau nagrinėtas antisemitizmas pas mūsų kaimynus-lenkus buvo tūkstančiais kartų didesnis, nei tik jo atšvaitai buvo Lietuvos teritorijoje.

     Todėl prisiminkime, kai Kazys Škirpa buvo Vilniaus komendantas ir savo straipsniuose prieštaravo prieš antisemitizmą, tai pogromas Vilniuje 1919 m. balandžio 19 d. įvyko, kai K. Škirpos jau nebuvo Vilniuje - kai lenkai atėjo.  Ar daugiau Lietuvoje kur buvo tokių didesnių pogromų? Apie caro laikų "Kauno pogromą?" paminėjo Grant Gochin-as, nors tokio, ne tik nesigirdėjo, kokie būdavo baisūs Rusijoje ir UkraJinoje, bet, dar Grant Gochin-as šlykščiausiai išsigalvojo, kad, neva, dėl "lietuvių pogromo" turėjo jo proseneliai pasitraukti į Rusiją, nes jie buvo Rusijos administracijos iš Kauno gubernijos pafrontės zonos buvo ištremti kaip "nepatikimi" piliečiai. Tam baisiausiajam antisemitizmui prielaidų Lietuvoje nebuvo, tai įrodo net Kazys Škirpa, kuris prieštaravo siaurai proletariato LitBelo socialistinei srovei, dėl ko nuogąstavo dėl galimų "užpuolimų ant žydų" (pogromams prielaidų), štai, tokiu rašymu:



15. nuotr.: VISĄ J.Škirpos STRAIPSNĮ "Socialistų konferencija ir Liet. Soc. Liaud. Dem. Partija 
laikraštyje "Lietuvos ūkininkas" 1918 m. lapkričio 23 d. Nr.1, psl 8-9 
GALIMA PERSKAITYTI

     Juk Kazys Škirpa, kaip antisemitizmo priešininkas, buvo ir demokratinių pažiūrų, kuris nepritarė ginkluotam 1926 m. valstybės perversmui. Todėl nieko nuostabaus, kad Kazys Škirpa buvo uždraudęs persekioti žydus ir apie tai tą žinią, tik prasidėjus karui ir Birželio sukilimui Čikagos lietuvių laikraštis "Draugas" 1941 m. birželio 25 d. buvo pranešęs kad ne tik nebus persekiojami žydai, bet persekioti juos buvo uždraudęs net pats K. Škirpa.


16. nuotr.: Birželio 24 d. galima PASIDIDINTI-PRASIPLĖSTI


17. nuotr.:

18. nuotr.:Galima PRASIPLĖSTI ir pasiskaityti, ką V. Valiušaitis prieš 2 metus rašė mūsų TAIP, kas turi labai svarbią išliekamąją reikšmeęsostinės merui.

      Nieko nuostabaus, kad po tokio pažado "nepersekioti žydus", gestapas Kaziui Škirpai ir neleido atvažiuoti į Lietuvą (jį namų areštu suėmė-internavo), nes jo nuostata uždrausti persekioti žydus labai galėjo pakenkti slaptai numatytiems žydų naikinimo tikslams. Aišku, čia tik hipotezė, tik loginiu samprotavimu  paremta. Mat, "diskusijos" Vilniaus rotušės salėje dėl aido visuomenės nesudomino.  Bet sveikinu mano buvusio bendradarbio: Jonavos MVPTM-44  vieno gamybos mokymo meistro buvusį auklėtinį ir mano auklėtinių draugą Artūrą Zuoką, kuris siūlė Vilniaus tarybos posėdyje atidėti K.Škirpos alėjos svarstymo klausimą, kad būtų galima Vokietijoje archyvus patikrinti ir išsiaiškinti, kokiais konkrečiai "kaltinimais" jis ne kartą buvo internuotas - kalėjo kartu net su generolo de Golio žmona ir juos išlaisvino JAV kariuomenė.  Taip, kad, kadangi K.Škirpa buvo nacių kalinamas, tai koks jam gali būti kaltinimas "bendradarbiavimu" su naciais? Be to Vilniaus tarybos posėdyje, balsuojant už alėjos pervadinimą, buvo tarybos nariai apgauti - jiems buvo pateikta, neva, "K.Škirpos citata", kurios jis nei sakė nei rašė ir nei pasirašė po ta citata ir po tuo LAF-o dokumentu, kur buvo teigiamas žydų klausimas. Tai Seimo komisijos posėdyje buvo teigęs žurnalistas-tyrinėtojas Vidmantas Valiušaitis. Jei tikrai, tarybos nariai buvo apgauti-dezinformuoti, tai tada Lietuvoje jau rimti demokratijos gali būt pažeidimai. Nors K. Škirpa buvo LAF-o vadovu, tai jam personaliai atsakyti už kolektyvinio organo parašytą frazę, manau, tai neteisėta, nes LAF-ą sudarė įvairių politinių pakraipų aktyvistai. O, be to, ŽYDŲ IŠVAIKYMO iš Lietuvos klausimas tuo metu negali jokiu būdu siejamas su Holokaustu, o atvirkščiai - turėtų būt traktuojamas kaip žydų gelbėjimas, juos išvaikant nuo gresiančio pavojaus-Holokausto, kurį K. Škirpa, bendraudamas su aukštais Vokietijos valstybės pareigūnais, galėjo nujausti kažką ruošiama slapto. Todėl, manau, kad K.Škirpa, kaip demokratinių pažiūrų politikas-diplomatas, galėjo ir neprieštarauti prieš tokią LAF-o formuluotę, į kurią turėjo suklusti, pirmiausiai, komunistiškai nusiteikusieji, kurie Lietuvai buvo pridarę didelę žalą sovietinės okupacijos metu ir tokių gyvybių gelbėjimui išvaikymo terminas galėjo padėti apsispręsti traukimuisi iš Lietuvos nusikaltusiems Lietuvai asmenims.

       Labai liūdna, kad ne tik sovietmetyje, bet ir net dabar yra slepiami prieš žydus atlikti pogromai - neduodama visuomenei mokytis iš praeities klaidų ir siekti, kad tokie dalykai daugiu nesikartotų.

     Todėl ir  kyla klausimas, KODĖL DĖL  1941 m. POGROMŲ NESUVERČIAMA KALTĖ TOTALITARINIAMS RĖŽIMAMS ? ? ? Pavyzdžiui, po Molotovo-Ribentropo pakto, Lenkijos dalis palei Lietuvą atiteko Sovietų Sąjungai. Tai ar žydų mažumos bendruomenė neperėmė valdžią lenkų daugumai? Kas iniciavo trėmimus į Sibirą? Todėl nieko nuostabaus, kad sovietmetyje buvo griežtai slepiamas šalia Lietuvos Jedvabno pogromas, Jame žydams reikėjo nusigriauti savo Lenino skulptūrą, su ja dainuoti revoliucines dainas (kaip ir Vilijampolės pogrome.) o po to visi buvo užmušti ir į duobę suversti su minėta savo Lenino skulptūra. Tad, kodėl slepiamas šis LENINIZMO nusikaltimas, išprovokavęs pogromą?


19. nuotr.:

      O po to visos moterys buvo išgaudytos su vaikais ir visi vaikai gyvi sudeginti su mamomis. Tai atliko katalikai-lenkai,  vokiečiams stebint ir fiksuojant. Tokių pogromų toje Lenkijos dalyje šalia Lietuvos  buvo daug. Ar tie pogromai neturėjo kokią bendrą režisūrą? Juk, jei Vilijampolės pogromas įvyko  iš kart tą pačią dieną, vokiečiams atėjus į Kauną, tai kodėl Jedvabne jis nusitęsė net iki liepos 10 d.? Ar vyko Lenkijoje toks  kaip Lietuvoje Birželio sukilimas? Juolab, po vokiečių atėjimo į Lenkiją,  - būta tų pogromų ne tik Jedvabne. Kodėl jie slepiami? Juk Lietuvos Laikinoji vyriausybė (LLV) iš kart susirūpino birželio 25 d. Vilijampolės pogromu - su jos organizatoriumi  Algirdu Klimaičiu (1910-1988) pas jį, tik iš sovietinio kalėjimo išlaisvintą pasiuntė generolus Stasį Pundzevičių ir Miką Rėklaitį atkalbinti jį nerengti pogromų ir nebetarnauti Valteriui Štalekeriui ir buvo A.Klimaičiui patarta dingti iš pogromų organizatoriaus V. Štalekerio akiračio. Kad vengti viešų žydų egzekucijų, Laikinosios vyriausybės (LLV) posėdyje Komunalinio ūkio ministras Vytautas Landsbergis-Žemkalnis pranešė apie žiaurų Lietūkio garaže susidorojimą ir buvo nutarta, nežiūrint dėl priemonių, kurių reikia imtis prie žydus dėl jų komunistinės veiklos ir kenkimo ...-  viešų egzekucijų nevykdyti. Taigi, A. Klimaitis pakluso Laikinajai vyriausybei (LLV-ei) ir dingo, o jį atrado tik 1988 m. Hamburgo valstybės prokuratūra - rengė bylą prieš jį, tačiau tais pačiais 1988  metais A. Klimaitis mirė, nepasiekęs teismo. Todėl tuo sudėtinguoju laikotarpiu, kaip reikėjo elgtis  Laikinajai Lietuvos  vyriausybei (LLV), bandykime panagrinėti šios studijos žemiau 1-oje temoje ir jos potemėse:

 


1 - tema: PRASIDĖJUS MASINĖMS ŽYDŲ ŽUDYNĖMS, 
KOKIŲ VEIKSMŲ REIKĖJO IMTIS LLV ADMINISTRACIJAI?

    a.) potemė: Kodėl LRT taip Lietuvos žmonių neklausinėja, o tik apgaudinėja?

      Prašyčiau atkreipti dėmesį - šis Jedvabno pogromas: su 350-500 aukų skaičiumi, vyko liepos 10 d., ir, kaip tyčia, tą pačią dieną Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis (Seimo nario tėvas) rašo pirmąjį Lietuvoje geto kūrimo įsakymą, duodamas 5-ių savaičių terminą iki rugpjūčio 15 d. persikelti į Vilijampolės getą. Ar šis geto kūrimo sprendimas po Vilijampolės, Lietūkio garaže, ... ir Jedvabno pogromų nebuvo suvokiamas kaip abiejų tautų saugumo labui ? ? ?

    Kodėl šis pogromas sovietmetyje buvo slepiamas ir kodėl apie jį dabar nekalba? Negi todėl, kad žydai buvo nužudyti su savo jiems liepta nusigriauti Lenino statula? Juk  tas pogromas visiškai šalia Lietuvos. Ar jo rengimas pagal aukštąsias - dabar vadinamas Juodąsias technologijas, negi nebuvo surežisuotas pirmajam Lietuvoje geto kūrimui?

 Taigi, grįžtant prie "tanko kapinėse" dezinformacinės provokacijos, kurią įvardijo mūsų Bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski, ar tai ne vardan didesnio supriešinimo, abejoms mūsų tautoms siekiama pakišinėti istorines dezinformacijas? Todėl visų Tautų ATMINTIS privalo būt saugoma ir nenaikinama tam, kad teisingai vertinti istoriją, siekiant tiesą tik per H o l i s t i n ę (t.y. VISUMINĘ) sampratą. Todėl neatsitiktinai atsirado "Lietuva yra ČIA" idėja (t.y.: LYČ), nes prieš 31 m. Lietuvos Sąjūdis susikūrė, kai Arvydas Juozaitis Dailininkų Sąjungoje perskaitė pranešimą "POLITINĖ KULTŪRA ir Lietuva", kuris ir sudrebino komunizmo pamatus. Bet, deja, dabar vyksta kažkokie atsakomieji ATMINTIES TRYNIMO veiksmai; net su Lietuvos šmeižimu per Rusijos televiziją, dėl ko net kreipiausi į VSD, parodydamas, kokius savo Facebook-o sienoje sutelkiau įrodymus, į kuriuos dar niekas apie tai nekalba, kaip R. Šimašius galimai meluoja, kaltindamas J.Noreikai žydų turto "konfiskavimu". Svarbiausia, jo melą pasigavo beveik visi istorikai ir, svarbiausia, LRT, ypač, užpraeitą sekmadienį  "smegenis plovė" visiems televizijos žiūrovams per Istorijos detektyvų laidą, net neduodama žiūrovams perskaityti "demonstruojamus" dokumentus. Kodėl jie balsu neperskaitomi? Ar gali žiūrovas per 3-4 sek. ir net per 1-2 sek. perskaityti senoviško mašinraščio ilgo teksto dokumentą?  Pirmiausiai, prašau pažvelgti į Jono Noreikos pasirašytą įsakymą Nr. 962


20. nuotr.:Galima VISĄ ĮSAKYMĄ perskaityti


    Bet, deja, kaip matote, J. Noreikos pasirašytame įsakyme
 (mano F.b. sienos  paskutinėse dviejose temose to J. Noreikos įsakymo Nr. 962 fotokopijoje) nėra net tokio termino apie "konfiskavimą-nusavinimą" - atvirkščiai: J. Noreika neprižiūrimą turtą įsakė savivaldybių rūpesčiu SAUGOTI ir surašyti. Logiškai galvojant, kai daug žydų pasitraukė iš Lietuvos ir suėjo į getus, jų neprižiūrimą turtą reikėjo apsaugoti. O, kad nesaugoti - atiduoti Reichui ar rašė J. Noreika tokį įsakymą? Ar nebuvo mintis po karo gražinti tą turtą, kai buvo rašomas įsakymas? 

   Taigi, vyksta masinės žydų žudynės, tai negi getai rugpjūčio pradžioje neatrodė kaip vienintelis būdas gyvybei išsaugoti? Pasakykite, kiek žydų "gyvų išliko", kurie savo noru nenuėjo į getus gyventi ir nesislapstė? Kodėl visuomeninis transliuotojas  - LRT šitaip neklausia žmonių? "Pasigrožėkite" iš gėdos paraudonavusiomis raidėmis, kaip  užpraeitą sekmadienio vakarą Virginijaus Savukyno  ISTORIJOS DETEKTYVŲ laidoje buvo  pristatytas Lietuvos gyventojams tas, kuris savo gyvybę Lietuvai paaukojo: 
 


21
. nuotr.:

      Tai pati JUODŽIAUSIA TECHNOLOGIJA abejingumui formuoti televizijos žiūrovų sąmonėje, Lietuvos Didvyrį pristatant kaip tarnavusį "naciams, o ne Lietuvai", nors ne naciai, o Lietuvos Laikinoji vyriausybė (LLV) Joną Noreiką paskyrė į Šaulių apskrities viršininko pareigas. Pagal tą; paraudusių žodžių porelę, neva, "karjeros tikslu  siekta šeimininkams (naciams) įtikti, bet nesugebėta". Ar ne taip suvokia, mažai girdėję apie J. Noreiką žiūrovai, pamatęs ir dar išgirdę tokį "pristatymą"? Ar, išvis, nacių užgaidas reikėjo tenkinti tose pareigose, jei ne naciai jį paskyrė į tas pareigas? Kur matyta, kad "už neįtikimą" ne šalinama iš pareigų, o, dar įkalinama? Šitaip su pareigūnais-tarnautojais elgdavosi tik komunistai, net mirties nuosprendžius taikydami už neįtikimus pareigose. Todėl A. Hitleris ir paskelbė karą komunizmui. Be to, ar, išvis, naciai turėjo "teisę" nuiminėti nuo pareigų "už neįtikimą", jei ne jųjų įdarbintas? Ir dar čia neteisybė LRT studijos parašyta. Kokia gali būti "koncentracijos" stovykla, jei Balio Sruogos romano DIEVŲ MIŠKAS net pačioje pradžioje esesininkai profesoriui Jurgučiui pasakė, kad visus kalinius IŠVEŽA TEN, IŠ KUR NEGRĮŽTAMA. O žymiai geresniame, nei Balio Sruogos "Dievų miškas" romane - tai kunigo Stanislovo Ylos "ŽMONĖS IR ŽVĖRYS Dievų miške" veikale buvo pabrėžta, kad per pusės metų kalinimo laiką iš 46-ių gyvi - ne mirę liko tik 25. Ar būtų likę kaliniai gyvi, jei sovietinė armija nebūtų išvadavusi? Ar ne tikslingiau rašyti, ne "koncentracijos", bet MIRTIES stovykla? Todėl ar taip reikėjo "pristatinėti" tą, kuris sugebėjo išgyventi ir dar minėtą pagrindiniam - visų lietuvių kalinių mokyčiausiam profesoriui Jurgučiui padėjo išgyventi-nenumirti šioje mirties stovykloje? Ir ar tik  "už neįtikimą" naciai Joną Noreiką pasiuntė ten, iš kur negrįžtama? Gal, vis tik buvo rimtesnė priežastis pasiuntimui į mirties stovyklą?

     Aišku, LRT režisieriai ir vadovai pareikš, kad aš "kabinėjuos prie žodžių" ir dar "iš konteksto" išimu.  Juk visame tekste ir laidoje paminėta viskas normaliai - tik reikia įtempus ausis, ir akis išsproginus laidą žiūrėti, kad viską suvokti. O, kad šeimininkei blynus kepančiai ir į ekraną (monitorių) nežiūrinčiai, PRISTATYMĄ reikia aiškiau pabrėžti, kaip brėžiama minčių pavadinimuose. O mintis, patikėkite, netiksliai-atmestinai parinkta.  Gerai, kad tik taip ir būtų TIK tas "neprofesionalumas". Bet, deja. VISA LAIDA apie J. Noreiką LABAI TENDENCINGA, kurios tendencijai ir skiriu šios 1-osios temos šią ą) potemę.  

 

     Visa LRT  laidos žiūrovų apgaudinėjime klasta ir slypi, kad čia mano aukščiau pateiktą J.Noreikos pasirašytą įsakymą Nr. 962 akimirkai (2-iems sekundėmis) parodo žiūrovams, kad jie viso turinio neperskaitytų ir prirašo, kad, neva, J. Noreika "skirstė nužudytų žydų turtą.". Ir tai rašo "Istorijos detektyvų" pačioje pradžioje -  2 min. 30 sek.- 32 sek.  įrašo dalyje tik 2 sek. intervale:

   
 


22 nuotr.:


23. nuotr.:

 
   
   

Taigi, kadangi žiūrovams LRT nesiteikė perskaityti turinį to įsakymo ir žiūrovams tik 2-jų sek. intervale, tikrai, neįmanoma perskaityti, todėl nufotografavau ir siūlau kiekvieną nuotrauką pasididinti ir dar sykį perskaityti tą J. Noreikos 962  įsakymą, ir pabandyti atrasti tekste "turto skirstymą", kurį LRT į titrus įrašė nuo lubų ar nuo kokių nors žvaigždžių.  Tik, įdomu, kokių:

 ar nuo Kremliaus penkiakampių, ar nuo žydiškų šešiakampių? .

     Svarbiausia, titruose dar vienas netikslumas - NE TIESA rašoma, kad, neva, J. Noreika "prisidėjo prie Šaulių geto kūrimo", nors jis su Šiaulių miestu nieko bendro neturėjo, jam pagal pareigas, kaip Šiaulių apskrities viršininko pareigybės pasiskirstymą, atrodo, pats Šiaulių miestas jam nepriklausė - priklausė tik mažieji apskrities miestai, ką jis savo įsakymuose ir mini, nes tik mažųjų miestų burmistrai jam buvo pavaldūs, o Šiaulių miestas turėjo turėti, mano supratimu, savarankišką didžiojo miesto statusą.
     Čia žiūrovus LRT klaidina, matyt tam, kad iš Šiaulių miesto geto  išlikusių gyvų  žydų palikuonis nuteikti prieš Joną, Noreiką, kaip prieš bendrą Študhofo mirties stovyklos kalinį, kuris su Šiaulių geto žydais buvo išlaisvintas ir išlaisvinta Žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky mamos šeima.

     Pirmiausiai, prašyčiau atkreipti dėmesį į Jono Noreikos atsakingumą, imtis tvarkyti paliktą-neprižiūrimą turtą. Juk I-mojo pasaulinio karo metu buvo labai skaudi patirtis, kai Rusijos Imperijos valstybė  iš Kauno gubernijos žydų 1915 m. gegužės 05 d.  pravestas prievartinis žydų iškeldinimas už žydų palankumą vokiečiams. Iš Kauno 150-160 tūkstančių žydų, o 1914-1916 m. m. iš Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos į vidines Rusijos gubernijas buvo ištremta 250-350 tūkstančiai žydų. Ir svarbiausia, ištremtųjų, jų turtas buvo išgrobstytas krikščioniškųjų kaimynų - KAI ŽYDAI SUGRĮŽO, JIE SAVO TURTO NERADO, KITI KITUR BUVO PRIVERSTI IŠSIKELTI.  Na, o Grant Gochin-as, apgavo visą Lietuvą, per L.Rytą pasakydamas (jei neapsirinku), kad, neva, "dėl pogromo" - "dėl lietuvių" jo proseneliai iš Kauno turėjo pasitraukti. Todėl kur Grant Gochin-as šlykščiausiai prisimelavo (manau, kad jei anūkė Silvia Foti sužinos visus tuos melus - bus jai labai nelinksma, kad juo įtikėjo. Todėl ji jau intensyviai savo socialinio tinklo paskyroje blokuoja tuos, kurie teikia tikruosius faktus apie žydų istorijos aspektus. Čia žemiau apie tą žydų mažai žinomą ištrėmimą aprašau, kurie buvo tremiami, kaip NEPATIKIMAS ELEMENTAS, net vagonuose buvo paniekinantys užrašai ШПИОНЫ ("šnipai."). Kodėl žydai tapo visiems neįtinkantys net nuo Tado Kosčiuškos sukilimo laikų - sukilėliai ir 1931 m., lyg,  juos atleisdavo nuo ėmimo į kariuomenę - tai reiktų detaliau patyrinėti.

     Taip Rusijos Imperijos administracija, matyt, Juodašimtininkų poveikio dėka (apie juos žemiau  daug paaiškinsiu), bandė įdiegti "nepatikimumą" apie žydus. (P.S.: - čia samprotauju, bet ar teisingai rašau, lai kiekvienas skaitytojas, ir, ypač, žydų tautybės lai vertina) Gink, Dieve, nenoriu antisemitinių nuostatų turėti - man senelis draudė apie žydus blogai manyti. Bet, manau, ŽMONIJOS LIGOS NEPAGYDYSI, JEI SUSIRGIMO PRIEŽASTIES NEIŠTIRSI.

     Todėl, reik manyti, kad GETŲ KŪRIMAS BUVO SKIRTAS ABIEJŲ TAUTŲ SAUGUMUI - t.y. - žydų. svarbiausiai, bet ir dėl lietuvių bei visų kitų piliečių, nes, kažkur skaičiau, kad žydus į getus reikėjo siųsti dar ir todėl, kad miestą išvalyti nuo jų, kai potencialių "teroristų". Taip, bent, vokiečiai tokią "priežastį" teikė. Be to, ir patiems žydams, pripratusiems nuo viduramžių laikų Europoje gyventi getuose; kaip savasties išsaugojimo vietose, kažko blogo juose įtarti, matyt, negalėjo. Kiek tai buvo rimtos antižydiškosios nuostatos - nežinau: man mažam tuoj po karo apie tai niekada nepasakodavo, todėl siūlu tyrinėti, kaip aš patyrinėju per LTV Virginijaus Savukyno "Istorijos detektyvų" paskutinėje laidoje "parodytus" tik 2-3 sek. trukmėje dokumentus, nuo kurių tik po įrašų sustabdymų žado netekau. Todėl pirmąjį tekstą kaip velykinį margutį paspalvinau; pagal jo ypatingas reikšmes tokias:


24. nuotr.:Galima PASIDIDINTI

     AČIŪ, kad šį dokumentą LRT parodė irmne sudomino, kuris, pirmiausiai, didelėmis baltomis  raidėmis  uždėtu šokiruoja neteisingu komentaru. Kaip galima visuomeniniam transliuotojui tyčiotis iš mūsų - lietuvių Tautos, neteisingus prierašus dedant? Juk J. Noreika, pirmiausiai geto nekūrė, apie jojo sukūrimą įsakymą parašo prieš tai buvęs Šiaulių apskrities viršininkas Ignas Urbaitis, kuris tų pareigų atsisakė, bet sovietinės "teisėsaugos" buvo tardytas ir įrodinėjo, kad net nenutuokė, kad žydams gete bus blogai. ( Ar rugpjūčio pradžioje Šiaulių apskrityje buvo "nužudytų žydų" ir ar jų buvo jau daug nužudyta, kad LRT pastaboje pridėtas žodis "nužudytų"?) Kaip galima rašyti, kad, neva, J. Noreika "skirstė nužudytųjų žydų turtą", jei dokumento tekste TURTO SKIRSTYMO nėra? Atvirkščiai: visame tekste dominuoja žodžiai skirti tik TURTO APSAUGAI - jo priežiūrai-tvarkymui. Atkreipiu dėmesį tai, matyt, pirmasis Jono Noreikos pasirašytas 1941 m. rugpjūčio 06 d. įsakymas Nr. 429 (aš jį tik dabar pirmą kartą pamačiau), iš karto - kitą dieną po jo paskyrimo Šiaulių apskrities viršininku. Čia iš šio jo teksto matau Jono Noreikos didelį sąžiningumą savo pareigybės atlikimui, susirūpinus pabėgusių komunistų ar šiaip pasitraukusiųjų nuo karo baisumų paliktu be priežiūros turtu, ir apskrities viršininko rūpestį, siekiant ištaisyti prieš 26 m.  Rusijos imperijos klaidas, karo su Vokietija metu iš pafrontės zonos   iškeliant per prievartą žydus ir  nepasirūpinant jųjų turto apsauga, kurį, praktiškai, visą žydai prarado, grįžę po karo.

     Todėl atkreipiu Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Seimo ir visų Teisėsaugos institucijų dėmesį, kad Lietuvos valstybės vardu sostinės mero, visuomeninio transliuotojo ir daugelio kitų visai Tautai ir net prieš visą pasaulį šmeižiamas Laikinosios Lietuvos vyriausybės (LLV) pareigūnas bei valstybiniu apdovanojimu apdovanotas Lietuvos Didvyris, išgalvojant jam kažkokį be priežiūros palikto turto "konfiskavimą, perskirstymą", nors, akivaizdu iš įsakymo teksto, kad susirūpinta turto APSAUGA, o ne "nusavinimu". Todėl  Jonas Noreika turi būt ne smerkiamas, o giriamas be priežiūros palikto turto rūpesčiu išsaugoti.. Juk įsakyme yra konkretūs net labai aiškūs  siūlymai, kaip saugoti-prižiūrėti ir tvarkyti paliktą be priežiūros turtą karo stovio metu. Jame nurodoma-siūloma pagal galimybes, esant reikalui, Nekilnojamo turto priežiūrai ATRINKTI-PASKIRTI IŠ PATIKIMŲ VIETOS GYVENTOJŲ net už atlyginimą laikiną.   Manyčiau, kad šis dokumentas turėtų būt rodomas visam pasauliui kaip pavyzdys, kaip reikia elgtis su karo pabėgėlių turtu.  J. Noreikos įsakymo detalesniam paskaitymui be jokių subraukymų-padažymų. pakartotinai įdedu švarų, kurį galima pasididinti:


25. nuotr.:Galima PASIDIDINTI


26. nuotr.:Galima PASIDIDINTI

     Kaip matome, jokio žydų turto "padalijimo". kaip LRT žiūrovus siekia klaidinti - nėra. Kad to žydų turto nebeliko, kodėl turi atsakyti J. Noreika, kad jo įsakymas nebuvo vykdomas? Ar jis galėjo įtakoti, kad Reichas iš savivaldybių negrobtų savivaldybėse saugomą turtą? Ką pagal tą J. Noreikos įsakymą savivaldybių paskirti atsakingi žydų turto prižiūrėtojai galėjo padaryti prie ginkluotą Gestapą, kuris savivaliavo ir nusavino turtą Reicho labui. Gal dar J. Noreika bus kaltinamas už  tai, kad į mirties stovyklą buvo nusiųstas ir savo pareigų neatliko? 

     Be to, matosi, kad šį įsakymą Jonas Noreika rašo savo iniciatyvos dėka, matydamas nenormalią be priežiūros  palikto turto padėtį - ne taip, kaip po 20-ties dienų jis tik perrašys savo tiesioginio viršininko-komendanto vokiečio įsakymą, kuris taip pat nebuvo ydingu. Svarbiausia, šis Nr. 429  įsakymas iš teksto matosi, akivaizdžiai, kad tai Lietuvos Laikinosios vyriausybės atstovo įsakymas, nes tame įsakyme paminėta Vyriausybė ir pabrėžiama, kad dėl to turto bus atskiras nurodymas, kaip toliau su tuo turtu elgtis. Vadinasi, ir net juridiškai negalėjo būti jokio "nusavinimo-perskirstymo" to turto, kaip J.Noreika yra pastoviai šmeižiamas ir apgaudinėjama-dezinformuojama mūsų Tauta, bet ir klaidinama pasaulio visuomenė. Todėl, manau, kad tai turėtų būti traktuojama kaip antivalstybinė veika. Todėl ta nusikalstama veika neturėtų užsiiminti ir :Lietuvos Žydų bendruomenė, vadinant J. Noreiką "nacių kolaborantu" ar "dirbusiu naciams", nes jo pasirašytas dokumentas įrodo, kad J. Noreika yra Lietuvos vyriausybės pareigūnas.

      Tiesa, matome, kad šis įsakymas yra parašytas vieną dieną po Laikinosios vyriausybės (LLV) sunaikinimo, kurios sunaikinimo J. Noreika galėjo per didelį atstumą dar nematyti, arba iš vakaro tą įsakymo projektą parašyti, arba, išvis, ignoruoti neteisėtą Lietuvos vyriausybės sunaikinimą, kaip kažkokį "nesusipratimą", pradžioje matant, o po to tik vėliau pamačius, kad Lietuvos išvaduotoja nuo komunistinio okupanto, palaipsniui pati tampa tokia pačia okupante.

     Kadangi Jonas Noreika turėjo juridinį išsilavinimą, tai jo tekste rašoma juridine kalba ir todėl žydus jis įvardina kaip PILIEČIUS; esančius žydų tautybės. Vėliau; rugpjūčio 22 d. įsakyme Nr. 962 jau perrašytame iš vokiečių komisaro įsakymo, tekste geto pavadinimas, rašant ne lietuvių kalba "Getto", (iš didžiosios raidės, kaip pavadinimą) įrodo, kad perkėlimas sumanytas vokiečių, o tas sumanymas, matyt, atrodė humanišku kaip žydų "apsauga nuo žudymų". Ką apie juos galvojo lietuviai ir Lietuvos tuometiniai pareigūnai, matyt, suprasti nelabai galėjo, ne tais žudymais stebėjosi patys vokiečiai, arba Gestapas vaizdavo "stebėjimąsi", kad į žudymu įtraukti okupuojamos šalies vietinius nelabai ką suvokiančius gyventojus. Šį fenomeną būtina tirti. Juk, įsigilinus į to laikmečio psichologiją, net įsakyme paminėtas Getto žydų po apsauga vedimas į darbą ir gražinimas į Getto, manau, gali atrodyti ir kaip tų pačių žydų apsauga nuo nekontroliuojamų keršto akcijų ir sudarytos masinės neapykantos, kurios tarpukaryje nebuvo ir atsirado neapykanta žydams spontaniškai po sovietinės okupacijos. Bent, galėjo būt formuojama tokia nuomonė ir toks neigiamas įvaizdis, kad pasirengti slaptam "Galutinio žydų klausimo " išsprendimui.  Tą žydų perdėto juodinimo technologiją, kai iki 1942 m. pradžios tas pradėtas žydų masinis žudymas periferijoje  nebuvo nei žinomas nei suvokimas kaip Holokaustas, reiktų tą trumpą pusmečio keistą nesuprantamą žydų naikinimo pradžią visuomenei pažinti. Juk, visą tai naciai organizavo kaip komunistų naikinimą už jųjų piktadarybes, kas ir buvo mirties nuosprendžiai be jokių teismų taip pat neteisėti, nors tai buvo ir karo stovis. Šį subtilų  VISUOMENINĖS PSICHOLOGIJOS momentą būtina labiau tyrinėti. Bet, dezinformacijos skleidimas, tikrai, nepadės visuomenei tobulėti, jei ir toliau bus PROPAGANDOS-DEZINFORMAVIMO tikslu iškraipoma situacija, kaip  LRT savo paskutinėje "Istorijos detektyvų" laidoje atliko ir ant jau griežtesnio-vokiškosios redakcijos įsakymo komentarą uždedama tokį patį apie  J. Noreikos "prisidėjimą prie Šiaulių geto kūrimą", nors įsakyme matosi, kad getas jau sukurtas, apie jo kūrimą nei žodžio, o tekste ne Šiaulių, o Žagarės getas minimas. Na, o , neva, "nužudytų žydų turto skirstymą" ir tame t.v. laidos rodomame įsakyme nėra jokio "turto skirstymo" ir apie jokius "nužudytus" asmenis nematau rašant, nors, aišku, rugpjūčio pabaigoje nužudytų žydų turėjo būti jau daug. Skaičiau kažkur, kad į Žagarės getą išvežimui surinktus žydus, atvažiavę kareiviai, juos nuvežė ne į getą, o į Pakaušio mišką ir ten sušaudė. Toks "vaizdas", kad per vėlai surinkti išvežimui ir nespėta su getu jų išgelbėti. Ir J. Noreikos ĮSAKYMUOSE NĖRA NURODYMO, KĄ DARYTI SU NUŽUDYTŲ ŽYDŲ TURTU - nėra, nes, matyt, nebuvo Lietuvos administracijos numatyta, kad bus žudomi žydai. Juk žmonių žudymas  civilinės pareigybės teisėje nenumatomas. Tai kaip LRT rašo, to, ko dokumentuose nėra minima? Koks čia žiūrovų jausmais žaidimas, pagal Kremliaus melo propagandos metodus? Tai toks internete "vaizdas" - tikslesniems atsakymams reikia archyvuose raustis. Todėl pateikiu  per minėtą LRT parodytą įsakymą Nr. 962 - spręskite patys, ar LTV laidos rengėjų uždėtas komentaras ant dokumento "atitinka" demonstruojamo dokumento tūrinio? Ar tai nėra Baudžiamosios teisės atsakomybė, už žiūrovų klaidinimą ir Maskvos Kremliaus propagandos sklaidą per visuomeninį transliuotoją?

     "Pasigrožėkime" dar didesniais LRT "šedevrais", bandant pripaišyti J. Noreikai Holokausto vykdymą. TOKIO MELO DAR NESUSIGALVOJO net Kremliaus propaganda:


27. nuotr.:Galima PRASIPLĖSTI ir PASIDIDINTI ir pamatyti, kad J. Noreikos šis parašas po dokumentu nieko bendro neturi su LRT titruose minimu  "Holokaustu".

    Pasididinus ir prasiplėtus dokumentą, po kurio pasirašė Jonas Noreika, jame nėra nieko, kas būtų susiję su tuo metu suvokiamu "Holokaustu", kurio tuo metu net ir kaip reiškinys nebuvo žinomas.  Matome, kad dokumentas  - tai dėl žydų APSAUGOS turto smulkus nurodymas, ką reikia daryti su gendamu paliktu be priežiūros turtu. kurį nurodo parduoti per išvaržytines - likviduoti ir užpajamuoti bei saugoti likviduojamojo turto aprašus bylose, tvirtinamuose burmistrų ir viršaičių. Tas likviduotinas (gendamas) turtas turi būt komisijos užpajamuotas, policijos darbuotojui prižiūrint.


28. nuotr.:Galima PASIDIDINTI

     Čia matote Jono Noreikos, matyt, kaip atrodo, to . pirmojo: rugpjūčio 06 d. įsakymo vidurinė dalis, kur kalbama apie Kilnojamąjį  turtą, kuris  laikomas ilgesnį laiką gali sugęsti, ... LIKVIDUOJAMAS VIETOJE, PARDUODANT IŠVARŽYTINIŲ. Varžytines skelbia Varžytinių komisijos iš t1rijų narių skirsto ... Deja, kas paslėpta po LRT galimai melagingų titrų, nelabai galima įžiūrėti. Įžiūrėti galima, kad įsakyme rašoma dėl žydų turto kažką dėl patalpų  trūkumo ir netinkamo sukrovimo ...  ir, kad tinkamai būtų prižiūrėtas. Tikrinimą atlieka viršaičio ar burmistro skirtas savivaldybės tarnautojas, ne rečiau, kaip vieną sykį per savaitę. Net numatytas likvidavimo turto išlaidos, matyt, išvaržytinių pardavimų organizavimas, sandėliavimas ir kita. Taip, kad  kur 8-to paragrafo tekste "8. Turtą SUSKIRSTYTI ir likviduoti kuo skubiausiai ir pranešti man.", matosi, kad žodis "suskirstyti" yra  visai kitos prasmės, nei LRT titruose paskelbta - tai GALINČIO GREITAI SUGĘSTI turto skirstymas. Tai labai pažangus ir labai pateisinamas Jono Noreika veiksmas, kad turtas nesugestų ir neprapultų be naudos.  Vadinasi, kaip Apskrities viršininkas, Jonas Noreika ne tik siekė apsaugoti be priežiūros paliktą karo pabėgėlių ir iškeldinamų žydų turtą, bet dar ir skirstė, kad nesugestų. Tai už tai dabar jį reikia smerkti, jam atminimo lenta nuimti?    

   Dar labiau LRT apšmeižė su, jo pasirašytais dokumentais, neva, "susijusių su Holokaustu", nors rodomas dokumentas su žydų iškeldinimu  į getą. Juk žydai siekė prarasti laisvę tam, kad išgelbėti savo gyvybes. GETAI BUVO SUVOKIAMI KAIP GYVYBIŲ GELBĖJIMO VIETA, kai prasidėjo masinės žydų žudynės. Apie tai pateiksiu žemiau  įrodymus iš pačių žydų atsiminimų.

     Todėl tikru cinizmu atrodo, kai melagingai žiūrovams įteigiama, kad, neva, Jonas Noreika pasirašė dokumentus susijusius su Holokaustu, o po  to klausiama: "Ar herojus, ar niekšas"?
    


29. nuotr.:Galima PASIDIDINTI ir PRAPLĖSTI.


30. nuotr.:Galima PRAPLĖSTI

Koks gali būti "herojus", jei su savo parašais siuntė žmones į mirtį? Ar ne šitaip LRT siekia supriešinti visuomenę - visuomenės dalį nuteikti prieš tuos, kurie atkūrė Jonui Noreikai atminimo lentą? Dar kaip preciziškai, kad žiūrovams įteigti Didvyrį esantį "niekšu", labai  meistriškai parinktas dokumentas, kuriame matosi kažkas parašyta apie "asmenų tinkamumą politiniu atžvilgiu", o po to rašoma, kad "į visokius rūšies apsileidimus bus griežti reaguojama".

      Kas per dokumentas ir apie ką jo turinys, tikrai, atpažinti sunku. Iš tų paskutiniųjų žodžių dar labiau susikelia nepasitikėjimo iškabintos lentos herojui, kuris į  kažkokius apsileidimus dar net griežtai ("nacistiškai") reaguos.  Juolab, paskutinė dokumento pabaiga su Jono Noreikos parašu, niekas net nesuvoks, kad tai iš konteksto gali būt ištraukto, kuris, kaži, ar turi ką nors bendro su Holokaustu. Juk, akivaizdžiai skaitytojas mato J. Noreika rašantį kažkokį politinį "nacių labui" raštą - politinį reikalavimą, jau labai neaiškų, nieko negalintį turėti su juridine-civiline teise bei Apskrities viršininko pareigybe. Žodžiu, kai tai pamačiau, tapau gražiai įvarytu į kampą, lyg kad baigusiu ginti Joną Noreiką, bent, ties šiuo neaiškiu dokumentu. Todėl reikėjo gana ilgai studijuoti -  vėl iš naujo peržiūrinėti, ką prifotografavau iš tos, gana klastingos LRT laidos.

     Ir tik visiškai atsitiktinai supratau, kad tik LRT žiūrovų apgavystės tikslu įrašo 9 min. 58 sek. momentu iš konteksto traukimo metodu mano čia aukščiau parodytajai 30-tajai nuotraukai J. Noreikos apšmeižimo tikslu kaip, neva, "Holokausto" dokumentą tęsia  žiūrovams pakišą jau, nors pasirodo,


31 ir 32. nuotr. Galima PASIDIDINTI.
:

tai minėtas  rugpjūčio 06 d. J. Noreikos pavyzdinis turto apsaugos įsakymas Nr. 429, kuriame 32-oje nuotraukoje matote sovietų okupantų neteisėtai nacionalizuotų iš Lietuvos piliečių  įmonių ir sukurpto komunistinio  Pramkombinato nurodymas perduoti Pramonės skyriui. Įsako J. Noreika sutvarkyti piniginius reiklus, reikalauja tam skyriui skubiai pranešti, kiek ir miesto ir valsčiaus ribose išliko mašinų veikiančių ir neveikiančių ir kokie pakeitimai padaryti įmonių vadovybėje, turint omenyje tinkamumą politiniu atžvilgiu. Tai aišku, kad J. Noreika netoleravo nusikalstamo komunistų perėmimą toms įmonėms vadovauti. Todėl J. Noreika reikalavo netoleruoti apsileidimo, tų įmonių reorganizavime. Tai nieko bendro nėra su šmeižikiškai LRT primestu "holokausto dokumentu", kai atkuriama nusikaltėlių okupantų ir jųjų kolaborantų įvestos komunistinės betvarkės atstatymas. Taip, kad matome, kad visuomeninis transliuotojas LRT keršija J. Noreikai už tai, kad jis nusikaltėlių komunistų sugriautą ūkį-ekonomiką bando atkurti. Toks aklas LRT Lietuvos pareigūno šmeižimas privalo būt įvertintas kaip siekis supriešinti lietuvius prieš žydus, kuriems norima primesti komunizmo nusikaltimus. Tokie ir bet kokie Lietuvos Laikinosios administracijos veiksmų prieš nusikalstamų komunistinių okupantų veiksmų pasekmių likvidavimą vadinti "holokausto", tai tyčiojimasis iš nekaltai nužudytų žydų, kuriuos iniciavo nacistų-gestapas, kad ir pasinaudodami nemąstančiomis įvairių tautų ir net pačių žydų padugnėmis, todėl administracijos veiksmai ekonomikai atstatyt, nekaip negali būt siejami su "holokaustu". Todėl būtina, kad LRT už tą laidą privalo atsiprašyt ir surenti iš naujo, jei ne piktybiškai buvo suklaidinta kokių nors struktūrų, ar ... ?

     Tiesa, yra žinių, kad dabar Europoje norima getus prilyginti prie Holokausto, kaip laisvės suvaržymo priemonę. Sako, kad Lietuvos teisininkai tam prieštarauja. Jukmūsų žydai ir atsisakinėjo laisvės savo noru, kd gyvybę gelbėti. Jei taip įvyks, tai tda Holokausto vykdytojis turės tapti  patys šviesausi Žydų bendruomenės nariai, kurie sudarė komitetus persikelimui į getus ir juose sudarė savivaldos (Judenrato) tarybas ir net policijos darinius, apie ką su pavyzdžiais pateiksiu žemiau. Tai, būtų didelis absurdas, nes Lietuva ir Vakarų  Europa yra visai skirtinos šalys, kur buvo sovietinė okupacija, bendrų standartų jokiu būdu negali būti. Net garsiausias Rusijos istorikas Markas Soloninas dėl Holokausto brėžia labai ryškią liniją ten, kur buvo sovietiniai okupantai pašeimininkavę, ten holokaustas vyko pačių tų vietų gyventojų iniciatyvos dėka. Todėl vien lietuvius kaltinti yra nusikalstama logikai ir istorijos tiesai, nes žydų žudymus provokavo nusikalstamas leninins komunizmas.

     Bet, štai, toks, 33-čioje nuotraukoje klausimas apie prisidėjusius prie genocido ir dar išdrįstama klausti, ar galima juos heroizuoti? Ir tai buvo atlikta su Žydų bendruomenės atstovu. Tai ar ne tyčiojimasis visuomeninio transliuotojo, šitaip provokuojant ir nuteikinėjant žydus labai jiems skaudžia tema? Kaip galima heroizuoti prisidėjusius prie genocido? Juos reikia tik teisti. Ar toks LRT laidoje klusimo pateikimas nekompromituoja prieš pasaulį pačią Lietuvą.. Kodėl norima įteigti, kad Lietuvoje "egzistuoja nacizmas", norintis heroizuoti prisidėjusius prie žudynių?


33. nuotr.:

     Negi žurnalistas Virginijus Savukynas nieko nemąstantis ir visai istorijoje nenutuokiantis, kad jam laidos režisieriai tokį pigų iš patyčių serijos metodo scenarijų pakišo, kad provokuoti ir prieš Lietuvą po to išsityčioti iš oponento Arkadijaus Vinokuro? Labai prašau įsijausti į labai nukentėjusios  mūsų tautinės mažumos atstovą, gavus jam tokį įžeidžiantį klausimą.


34. nuotr.:

     Tai, tada, ko stebėtis, kai gerbiamas žydų bendruomenės atstovas Arkadijus Vinokuras tokiu prieš tai buvusiu cinišku-antihumanišku klausimu išprovokuojamas tyčiotis iš Lietuvos Didvyrių ir tada pradeda tautinės mažumos atstovas mokyti, kokiais vardais mūsų mokyklas vadinti ir ne vadinti, kai visą gyvenimą dirbęs juokdariu-pantomimos meistru ir niekas nėra girdėjęs apie jokius jo istorinius darbus nuveiktus. Ir toks Lietuvos visuomenės  "mokymas" vyksta prie tokių  garbingų ar ne Valdovų rūmų apartamentų. O po šios laidos kokie buvo baisūs atsiliepimai apie Arkadijų, kad net man "už širdies suėmė" (dvasine, o ne fiziologine prasme, nes mano širdis, kaip visą gyvenimą sportavusio, dar gerai dirba.) Ar toks laidos pastatymo scenarijus gali turėti ką nors bendro su civilizuotais demokratiniais principais?

     Juk šios temos herojai K. Škirpa ir J. Noreika yra labai šmeižiami - jie ne tik nebuvo prisidėję prie genocido (Holokausto), bet dar ir atvirkščiai - jie buvo ne tik prieš antisemitizmą nusistatę, bet ir kaip galėjo, taip ir stengėsi įspėti apie gręsiantį pavojų ir jų prie Antinacinės veiklos prisidėjimo dėka tapo pasaulyje daug išgelbėtų žydų. Todėl jie abu yra PAVYZDYS MŪSŲ MOKINIAMS DIPLOMATINIO MEISTRIŠKUMO IR YPATINGO DIDVYRIŠKUMO, paaukojus gyvybę tam, kad kitus išgelbėti (tai turiu omenyje Generolą Vėtrą). Apie tai detaliau dėstysiu žemiau.


35. nuotr.:

     Bet, deja, nieko nuostabaus nėra, kad čia A. Vinokuras ne tik nusišnekėjo, bet jau ir žibalo įpylė į laidos žiūrovų nuotaikų formavimą prieš Žydų nedidelę bendruomenę. Juk toks LRT ir tikslas buvo, kad išprovokuoti buvusį artistą, atrodo, diplomatinių žinių nelabai turintį ir pagal profesiją tik pajaco vaidmenis atlikinėjusį. 

   Tik, prašau, iš jo nesišaipyti, nes jis scenos puikus meistras buvo. Bet, kur kalba apie sudėtingą laikmetį sukama, virvučių tampymo metodas visai nėr tinkamas ir LRT laidos vedėjams būtina permąstyti savo laidų vedimo stilių. Juk, čia SCENOS MEISTRAS LABAI TAIKLIAI PASAKĖ, APIE VISUOMENĖS KIRŠINIMĄ. Turėkime omenyje, kad ponas Arkadijus atsitokės, kas visuomenę kiršina iš tikrųjų subtyliosiomis Juodosiomis technologijomis. Apie jas čia reikia ir labiausiai susimąstyti. Juk kur J. Noreika, ar net K. Škirpa kur nors reiškė "antilenkiškas, antirusiškas ir net antižydiškas nuotaikas?

      Tiesa, Jonas Noreika rašė knygutę, "Pakelk, galvą, Lietuvį!". Ant tos knygutės žydai neturėtų pyktį, jei, žydai nesiekia, kad lietuviai "būtų visą laiką nuleidę galvas". Ten toje knygutėje J. Noreika kvietė imti pavyzdį iš žydų ir imtis patiems to žydiško tradicinio verslo - nesudaryti žydams ekonomikoje absoliutų monopolį, koks jis buvo, nes monopolis pasaulyje, tikrai, nėra gėris. Ir tai, ką A. Vinokuras pabaigoje pasakė dėl Lietuvos "nacionalistų skatinimo", tai čia SOVIETINĖS TERMINOLOGIJOS KEIKSMAŽODIS ANT TAUTIŠKAI NUSITEIKUSIŲ ASMENŲ. Labai būtų malonu, kad žydai naudotų savo tautinį nacionalizmą - pavyzdžiui, K.Škirpa net sveikino tokį žydų tautinį susipratimą.


36. nuotr.: Ar tai ne ciniškas palyginimas žydų žudiko, su žydų gelbėjimu susijusį J.Noreiką?

  Čia jau pati didžiausia viršūnė, kad prie žydų gelbėjimo politikos prisidėjusius J.Noreiką ir K. Škirpą, Arkadijos Vinokuras bando

dar  prilyginti prie žydų masinio žudymo prisidėjusio, masiškai žydų nužudymui, atrinkinėjusiu ir, pagal tyrėją Ireną Tumavičiūtę;  vadovavusiu Ašmenoje 406-ių žydų išžudymui, Vilniaus geto ir jo policijos viršininku buvusiu Jokub-u GENS-u. Juolab,  jis, beje, ir net Paneriuose žydus atrinkinėjo žudymui bei, kurį patį gestapo kieme 1943-09-14 nužudė ar vokiečiai, ar patys žydai atsikeršijo? Be to J. Gensas, nuo 1939 m.   įsitraukė į sionistinę veiklą  ir prasidėjus trėmimams,  slapstėsi kaimuose aplink Vilnių  valdžios.


35. nuotr.:Jokub GENC 

     Vadinasi buvo antikomunistu ir todėl J.Gencu naciai pasinaudojo. Nors jis VDU studijavo teisę ir ekonomiką ir dirbo lietuvių kalbos  bei kūno kultūros  mokytoju, bet kas jį geto ligoninės direktoriumi paskiria? Patys žydai ar naciai? Nuo 1942 m. liepos 15 d. naciai jį paskyrė policijos viršininku, o vėliau tapo vienvaldžiu geto vadovu - pravardžiuojamu ""Geto karaliumi".. Todėl tuo pačiu metu  Jono Noreikos tarnystės Lietuvai, kuris buvo paskirtas Laikinosios vyriausybės, na, ne kaip negalima lyginti su  J. Genco tarnystę naciams, kuris konkrečiai atrinkinėjo, katruos reikia žydus naikinti. Taip, kad Antinaciniame pasipriešinime Jono Noreikos svoris žymiai didesnis, kad Lietuvos jaunimas nenuėjo kariauti už nacius ir nuo jų sudarė sąlygas gelbėti žydus, o pats jo veiklos nuopelnas turėtų būt vertinamas ir visų žydų iš mirties stovyklų išgelbėjimu vien dėl to, kad Lietuva vienintelė Europoje nesukūrė SS dalinių. O J. Gencas sutiko, kad jo vadovaujama policija dalyvautų mirties akcijose (žydų žudynėse) Tai, ką čia A. Vinokuras lygina? Nors, gal, J.Genco atrinkinėjimas žydus žudyti, irgi, gal yra jų gelbėjimas, kad jų būtų kiek galimai mažiau nužudytų? Kaip  J. Genco nuopelną mini ir gete išlikęs gyvu Saadia Bahatas. Juolab, J. Gencas Lietuvai yra nusipelnęs, kad Lietuvos kariuomenėje dalyvavo Lietuvos-Lenkijos kare, o gete prieštaravo, kad jo pogrindyje darbštus jaunimas trauktųsi pas sovietinius partizanus į mišką ir naciams sudarytų prielaidas naikinti getą. Taip, kad ar reikėjo provokuoti geto sunaikinimą?


36. nuotr.:35. nuotr.:

   O kaip tik, ar ne Abba Kovneris (iš jidiš kalbos "kaunietis") atliko tą provokaciją, kad getas būtų galutinai sunaikintas? Ne teigiu, o tik klausiu istorijos vertinimui. Aišku, čia jau pačios Žydų bendruomenės reikalas ar gerbti - ar ne gerbti  asmeniškai praliejusį kraują nekaltų žmonių - Lietuvos piliečių:  lietuvių-lenkų, o tuo labiau, siekusiam būti didžiausiu pasaulyje teroristu ir po karo bandžiusiam nesėkmingai išnuodyti daugiamilijoninius Vokietijos 

miestus - niekuo nekaltus vaikus ir moteris vien tik už tai, kad jie vokiečiai. Ar galima moraliai gerbti terorizmą, kertą ir dar savo taikių piliečių žudymą, surengus Kaniūkų žudynes? (Apie jas plačiau pateiksiu 2-oje temoje) Koks čia jaunimui "pavyzdys" - teroristų rengimo? Ir koks skirtumas, kad "ne visuomenės, o žydų bendruomenės akyse" garbinamas? Tai tuo labiau - AR SLAPTAS TERORIZMO IDEOLOGO GARBINIMAS NESUKELIA PAVOJAUS mūsų visuomenėje? Negi terorizmo bacilą iš Palestinos į Lietuvą dar reikia užkratui paleisti? Juk ir prie nacių getų kūrimo pretekstu buvo iš žydų pavojaus rizika teroristiniams veiksmams. Juk žemiau pateiksiu dvi knygas TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS, apie kurias pasaulyje - tai tik Lietuvoje visai nekalbama. Kieno čia indėlis, kad terorizmo ideologijos mes Lietuvoje nenagrinėjame?

      O čia kas leido ponui Arkadijui Vinokurui meluoti ir televizijos žiūrovus apgaudinėti? Nors G. Zimano (laikraščio "Tiesa" vyr. redaktoriaus) sovietiniai partizanai irgi degino lietuviškus kaimą šalia Onuškio, bet Abbos Kovnerio gaujos narė Fania Brancovska, kurią apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pati per Rusijos  žiniasklaida pasigyrė, kaip buvo Kaniukų kaimas išžudytas - skaitykite  jos žodžius mėlynai pasakytus:

     "Nutarėme  juos nuraminti - įvyko susišaudymas. Na, ten žuvo žmonės".

    Tiesa, daugiskaitoje rusų kalboje žodis "Решили" vienodai sakomas  I-oje ir III-čioje  asmenuotėje; t.y., ar mes nutarėme, ar jie nutarė.

    Taigi, iš rusų kalbos pasakymo, visi neaišku, ką Abbos Kovnerio Lietuvos Prezidentės apdovanotoji Fania Brancovska turėjo mintyje - ar tik savo draugus iš savo gaujos, ar ir pati dalyvavo šitame nutarime Kaniukų kaimo visus gyventojus "nuraminti", tiksliau, UŽTILDYTI - reikšmė ta pati, kai gyventojus į Aną pasaulį pasiunti, tai NEGYVI ŽMONĖS VISAD NUSIRAMINA - UŽTYLĄ amžiams Amžinųjų.

     Tai, kaip matome Abbos Kovnerio gaujos narė prisipažino dalyvavus kaimo išžudyme. Nesvarbu, ką ji turėjo omenyje, ar save, ar savo gaujos narius, kurie nutarė išžudyti kaimą. Tai neturi reikšmės, nes davė interviu už savo draugus.  Vadinasi, prisipažino, esanti bendrininkė šio kraupaus nusikaltimo ir yra pagrindas reikalauti ne tik iš jos Lietuvos apdovanojimą atimti, bet ir patraukti ją Baudžiamojon atsakomybėn, kaip  GRUPINIO NUSIKALTIMO bendrininkę.

     Pagal šį prisipažinimą turėtų priklausyti, tikriausiai,  Baudžiamojon atsakomybėn  atiduoti ir Lietuvos Prokuratūrą, kuri išdrįso paneigti Fanios Brancovskos dalyvavimą nusikaltime, kai ji pati visai Rusijai ir net pasauliui pasigyrė apie jos dalyvavimą nusikaltime. Juk Rusijos šio videosiužeto  laida buvo skirta kaip tik Kaniukų kaimo išžudymui, kuriame minima apie Lietuvos prokuratūros atliekamus tyrimus.

     Juk, logiškai mąstant, jei, tikrai, Fania Brancovska "nebūtų dalyvavusi" to Kaniukų kaimo išžudyme, tai tada turėjo atsisakyti duoti interviu, arba būtų nieko konkretaus nepasakiusi. O čia, kaip tik, labai konkrečiai pasakė, kad "nutarė". Jei nebūtų jos toje gaujoje, tai tokios smulkmenos nebūtų paminėjusi apie NUTARIMĄ, įrodantį sąmoningą kaimo išžudymą.

     Dar labai ji svarbų aspektą tame videosiužete pasakė, kad "negalima buvo per tą kaimą pereiti, nes jie buvo ginkluoti". Tai kaip tik ir įrodo jos pasakymas, kad jos GAUJA nebuvo jokie "partizanai" nes per gyvenvietes-kaimus pereidinėti nėra ko, kad drumsti žmonėms ramybę ir savo karinius veiksmus priešui (vokiečiams) viešinti. Tai nėra jokios karinės logikos ir tai rodo. Todėl Fanios Brancovskos pasigyrimas įrodo, kad tai buvo ne jokie "partizanai", o tik kažkokia PLĖŠIKŲ GAUJA eidavusi per kaimus, O NE KARINIUS VEIKSMUS ATLIKINĖJU, vengiant gyvenamųjų vietų lankymą civilių gyventojų saugumui. 

    Jei būtų Abbos Kovnerio grupė tikri partizanai, įstoję į sovietinį karinį junginį, tai tada, mano supratimu, turėjo turėti Karinį statutą, kuriame turėjo būt apibrėžti santykiai su civiliais gyventojais, ypač, su kitų tautybių. Turėjo būt numatyti ir ekonominiai santykiai su gyventojais, numatant kariuomenės aprūpinimą maistu ir pašaru, kur tam privalėjo būt piniginiai atsiskaitymai arba sutarčių sudarymo vekseliai - garantijos, kad kaimo žmonės nebus apiplėšinėjami. Tokie santykiai per amžius būdavo numatomi. Juos mini Jonavos miesto ir bažnyčios statytojas Infliandijos vyskupas Juozapas Kosakovskis savo Atsiminimų knygoje, kurioje prisimena bendravimą su Rusijos Imperijos kariuomenės vadu Rumiancevu, kurio junginys stovėjo Jonavoje ir Skarulių kaime, prieš vykdant Tilžės ir Klaipėdos užėmimą - iš prūsų atėmimą. Iš to sandėrio, aprūpinant Rusijos kariuomenę, net Kosakovskiai turėjo didelį pelną, apie kurį ir minima tuose Atsiminimuose.

 

     Todėl, reik manyti, kad Žydų bendruomenė gali keisti istorijos vertinimus, atsisakant nusikalstamo komunistinio-lenininio vertinimo ir gal, pervertins Jokubo Genco nusistatymą žydams nepalikti geto, nes palikus, reikės kažkur maitintis-išgyventi. Matyt, J. Gencas būkštavo, kad jo tautiečiai netaptų komunistiniais plėšikais. Juk, normalūs žydai turėjo suvokti komunistinio nusikalstamą ydingumą.

     Na, o santykiuose su kaimiečiais, pabėgusiems iš geto, kažkaip reikėjo užmėgsti geranoriškus-ekonominius santykius, kad ir siūlant talkas  ūkinių ar pagalbinių darbų nudirbimui, taip įeinant į pasitikėjimą gyventojų. Deja, kaip ne gaila, matyt, tokio supratimo nebuvo, nes komunizmas tapo plėšikiškosios ideologijos padarinys.

 

 

    Įrodymui siūlau pažvelgti į Jonavos žydų atsiminimų rinkinio 83-čią puslapį, kai buvusio Jonavos vicemero R.J.Movšovitco duktė Arielė Solski savo seserį maldavo pervažiuoti į Vilijampolės getą, bet ji liko Jonavoje ir tapo nužudyta. Štai, ką ji rašo:

  Ir už šio Jonavos žydų atsiminimų knygos "Jonava ant Vilijos krantų" 83 psl. Arielės Solski parašymo parodymą, žymaus rašytojoJonavos kilusio - Jonavoje gimusio Grigorijaus Kanovičiaus sūnus Sergejus mane išvadino "negydomu" ir čia pat; akimirksniu mane užblokavo socialiniame tinkle "Facebook"; tik 4-ių minučių eigoje, net nespėjęs įsigilinti į savo tautiečių "... Vilijos krantų" parodymų knygą. Tai įvyko LTV žurnalistės  Indrės Makaraitytės sukurtoje temoje, štai, žemiau už  Sergejaus komentarą ir jam į jį mano atsakymą:


Galima PASIDIDINTI

Čia apie Sergejaus Kanovičiaus raudonai pabrauktą frazę, kaip išsivaizdavo žmonės trėmimus ir kokius jie psichologinius stresus gavo, po įvykdytų trėmimų bei čia pat prasidėjusių žydų žudynių, plačiau aprašau skyrelyje "Ką darysime kad nesikartotų?". Bet, iš karto ponui Sergejui turėjau pasakyti, kad ištrėmimas į kitą planetos galą buvo suvokiamas kaip šeimų sunaikinimas ir tai nepalyginama su "savanorišku" į getus persikėlimu tik tam, kad nebūtum nužudytas žudymų akcijos, vykusiose periferijoje.
 



Galima PASIDIDINTI

      Todėl privalu panagrinėti, kaip rašytojas ir žymaus rašytojo sūnus Sergejus KANOVIČIUS, kaip matote dešinėje į mano komentarą, kad getai jų kūrimo metu visiems atrodė kaip žydų gelbėjimo priemonė, kažkodėl man atsakyme pareiškė užuojautą ir parašė, kad kažkas "Negydoma". Na, o kadangi čia pat mane jis užblokavo ir čia pat dar užblokavo mane Arkadijus Vinokuras, su kuriuo net nediskutavau, tai toks vaizdas, kad jau didieji Žydų bendruomenės oponentai Lietuvai ir lietuviams neturi ką atsakyti. Liūdna, kad rašytojo sūnus ignoruoja net savo tėvo ar senelių, matyt, geros pažįstamos Arielės Solski parodymus. Kodėl žydų atsiminimai ignoruojami ir bandoma perrašyti istoriją? Kodėl aš pavadinamas "negydomu" už žydų istorijos pateikimą? Ką, jau žydų atsiminimų negalima pateikinėti, kad už jų pateikimą tapau užblokuotas? Negi jau buldozeriu bus pradedama perstumdytiti istoriją, ignoruojant pačių žydų atsiminimus? Kieno tai užsakymas?

     Logiška, kaip matome, kad rašytojas S. Kanovičius, man parašė " N e g y d o m a " , yra teisus, nes, tikrai, JOKS PSICHIATRAS NESIIMS TRINTI ATMINTIS, nes fiziologijoje atminčių trynimas gali baigtis liūdnai. Paprastai atmintys trinamos tik TRUMPALAIKĖS (stresinės) ir pirmą kartą pasaulyje Trumpalaikė atmintis ištrinta buvo 2012 m.  rugsėjo mėnesį Upsalos universitete. (Beje, tai atliko mano  buvusio Fiziologijos dėstytojo ir Sporto Universiteto buvusio rektoriaus Alberto Skurvydo kolegos. Mat, mūsų Sporto ir seniausias Skandinavijos universitetai pradėjo bendrauti bendrais projektais. Kaip tik man teko lankytis tame Upsalos universitete, kai po Londono olimpiados dviračiu atgal į Lietuvą gržinėjau su tikslu Upsaloje  aplankyti vienintelį pasaulyje saugomą Lietuvos pirmąjį žemėlapį  - šią pastabą įterpiau, nes ISTORIJOJE REIKIA ORIENTUOTIS IRGI ŽEMĖLAPIŲ METODŲ PAGALBA).

     Taigi, rašytojas S. Kanovičius, negi, tikrai, supranta, kad istorines atmintis trinti negalima ir negi trynimo veiksmus atlieka sąmoningai?

  Toks vaizdas, kad įvyko mūšis dėl LRT žurnalistės Indrės Makaraitytės nuomonės formavimo - tapau užblokuotas-nukenksmintas, nes, matyt, pabijota, kad visuomeninio transliuotojo pagrindinė žurnalistė nepradėtų logiškai galvoti. Mat, žurnalistė Indrė savo temoje pradėjo apie Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojus; kaip ir šmeižti, kad mokslininkai, neva, ne tiria, o "kuria mitus" dėl supratimo apie getus jų kūrimo pradžioje. Tai, kaip matome, Lietuvos gyventojų akivaizdoje vieną Lietuvos instituciją bandoma supriešinti  prieš kitą Lietuvos respublikos instituciją, štai, tokiu parašymu:
 

     Todėl apie MITUS ir mitologinius laikus čia žemiau atskiroje temoje  kiek pagvildenau, turinčią sąsają su Holokausto formavimo ideologija. O po tokio žurnalistės Indrės Makaraitytės parašymo, S. Kanovičiui ir A. Vinokurui, matyt, mano teiginys tapo pavojingu, nes jis atitinka LGGRTC mokslininkų ir žymių Holokausto tyrinėtojų, kaip Arūno Bubnio koncepcijos. Todėl toks manęs užblokavimas, t.y., pagal KGB-inę tradiciją atjungimas nuo diskusijos; akivaizdžiai, turi tikslą ir toliau dezinformuoti sukurtos temos autorę.  Juolab, kad visuomeninis transliuotojas labai daug dėmesio skiria Lietuvos tautinei mažumai - Žydų bendrijai. Tai nuostabu, kol neprasideda Lietuvos gyventojų klaidinimas ir kol tas klaidinimas neiššaukia visuomenės supriešinimo. Todėl daug kur galima įžvelgti visuomeninio transliuotojo skleidžiamų tendencingų istorinių situacijų iškraipymų, ignoruojant visuomenės psichologinę situaciją, po žiauriausių sovietinių okupantų psitraukimo.

     Na, o minėto Sergejaus-Arkadijaus kitos minties brutalaus užtildymo dublio veiką; dezinformavimo tikslu, - galima įtarti, kad tai gali būt ir nesąmoninga kažkokia  pašalinė poveikio įtaka ar nebus padaryta? Todėl privalu man toliau dėstyti rašytojo Sergejaus "logiką" ir su juo ginčytis, nors jis to nenorėjo. O gal negalėjo?  Todėl pabandykime pasiaiškinti:

       Taip, kad atliktų komunistų - NKVD-istų trėmimų brutalumus, duodant tik valandą pasiimti daiktus ir į getus persikėlimo nurodymus matome net iki mėnesio terminą duotą. Juk Jonavos geriausias fotografas Tuvijus Joffe, kuris turėjo "Union" foto studiją ir kino teatrą, su komunistais nepavykus pasitraukti, apsigyveno Kaune Donelaičio gatvėje, nes jo namai Jonavoje buvo sudeginti. Tai butą po to į Vilijampolės getą išsikeitė. Aišku, koks "gyvenimas" gete, siūlyčiau "pasigerėti" mūsų jonaviečio - Žeimių muziejaus savininko ir Jonavos žydų istorijos tyrinėtojo Artūro Narkevičiaus bei jo dukros Skaistvilės straipsniu "Aš esu Fotografijos profesorius" buvo jame tik dabar per laiko perspektyvą vertinimas bus kitas, nei tuo momentu, kai vykdomos buvo masinės žydų žudynės ir kažką reikėjo daryti, kad kaip nors išsaugoti žydų gyvybes. Todėl tuo momentu getai ir atrodė kaip geriausia žydų gelbėjimo priemonė. Pamenu, tai buvo sakęs ir mano senelis jau paaugliui, kai buvau paaugęs ir kai su juo lankėme IX-tą fortą. Palei jį mano tėvas pastoviai rengdavo moto kroso, o vėliau ir sunkvežimių kroso varžybas surengė bei planavo žiedinėms automobilių lenktynėms trasą, kuri Kačerginėje buvo įrengta.  Todėl po varžybų, kai pravažiuodavome pro IX-tą fortą, visad stabteldavome tylos minutei.

     Dabar, prasidėjus aistroms dėl sampratos apie getus, noriu priminti lietuvių supratimo pagrindą.  Apie getus tuo metu žmonės turėjo turėti tik gerą nuomonę, nes  iš istorijos žinoma, kad atskiros žydų gyvenvietės kūrėsi nuo XVI amžiaus ir atskiros miestų dalys buvo skirtos klajojantiems žydams apgyvendinti. Geto pavadinimas yra kilęs nuo Venecijos rajono pavadinimo, kuriame 1516 m. apsigyveno žydų bendruomenė. Tuos getus patys žydai ėmė kurti, kaip atskiras gyvenvietes, siekdami išlaikyti savąjį identitetą, religiją, amatų paslaptis, tvarkytis pagal savo papročius, savų įstatymų leidybai rinkti bendruomenės tarybą - k a h a l ą . O, kai žydų bendruomenės sustiprėjo, tai pradėjo gyventi ir kituose miestų rajonuose. Taigi, kaip matome, dėka getų, bendruomenės įgavo verslumo pranašumus prieš kitas tautines daugumas visuose Europos miestuose-miesteliuose. Ar tik ne čia ir slypi antisemitizmo šaknys?    O žydų pavyzdžiu vėliau JAV getai buvo skiriami juodaodžiams, meksikiečiams ir indėnams ir Izraelyje palestiniečiams.

      Taigi, labai liūdna, kad žymaus rašytojo sūnus, ignoruodamas Europos žydų istoriją, dar "melagiu" išvadina jauną politiką Vytautą Sinicą  ir inkriminuoja Holokausto "revizionizmu", pateikdamas Holokausto istorinį sąvadą, ir pats ignoruoja tai, ką pateikia. Juk tame pateikime aiškiai rašoma, kad 1941 06 25 SS brigadefiurerio Walterio Stahleckerio operatyvinė grupė A su vermachto daliniais pasiekė Kauną ir įkūrė jame štabą. W. Stahleckeris ėmė organizuoti žydų ir komunistų naikinimo akcijas. 1941 06 28  Nuginkluoti Kaune sukilėlių (partizanų) būriai, įkurtas TDA batalionas. Su gestapininkais TDA bataliono  3-čioji kuopa pradėjo vykdyti sistemingas masines žydų žudynes Kauno fortuose ir provincijoje. 1941 07 02  SS štandartenfiurerio Karlo Jägerio 3/A operatyvinis būrys perėmė saugumo policijos funkcijas Lietuvoje. 1941 07 04 Kauno VII forte 3/A op. b. vado K. Jägerio įsakymu sušaudyti 463 žydai. 1941-07-06 Kauno VII forte 3/A op.b. vado K. Jägerio įsakymu sušaudyta 2514 žydų. 1941-07-10  Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis ir Kauno miesto burmistras Kazimieras Palčiauskas išleido įsakymą steigti Kauno getą. 1941 07 10–1941 08 15 Kauno geto steigimas.

        Kaip matome, po baisiausios gyventojų egzekucijos prieš žydus, įvykdytos kaimyninėje Lenkijoje,  ir   nuo beprotiškų pogromų-žudynių bei nuo keršto akcijų, žydų apsaugai, pirmiausiai Kauno administracijos pastangų dėka inicijuojamas getų kūrimas. Aišku, S. Kanovičiaus diskusijoje pateikti duomenys nepilni - nėra rodomi periferijoje vykdomų žudynių, kurias galiu papildyti siaubą sukeliančia slapčiausia Holokausto Lietuvoje buhalterija: Karlo Jägerio „Suvestinių žinias apie op. b. 3 ... įvykdytas egzekucijas". Toje pedantiškoje žudymų ataskaita prasideda nuo
1941.VII.07-08 Marijampolėje nužudytų 44 žydų ir 5 komunistinių veikėjų (viso 45). Toliau 
 VII.08 Girkalnyje nužudyti 6 komunistiniai veikėjai (6)
 VII.09 Vandžiogaloje 32 žydai. 2 žydės ir 1 lietuvė, 2 lietuviai komunistai, 1 rusas komunistas (viso 38). VII.09 Kauno VII fortas 21 žydas, 3 žydės (24).
 VII.14 Marijampolė 21 žydas, 1 rusas, 9 lietuviai komunistai (31).
 VII.17 Babtai 8 komunistiniai veikėjai (6 iš jų žydai - viso 8).
 VII.18 Marijampolė 39 žydai, 14 žydžių (53).
 VII.19 Kauno VII fortas 17 žydų, 2 žydės, 4 lietuviai komunistai,
 2 lietuvės komunistės, 1 vokietis komunistas (26).
 VII.21-22 Panevėžys 60 žydai, 11 žydžių, 1 lietuvė, 1 lenkas, 22 lietuviai komunistai, 9 rusai komunistai (104).
 VII.23 Kėdainiai 83 žydai, 12 žydžių, 14 rusų komunistų, 15 lietuvių komunistų, 1 rusas karininkas-politvadovas (125).
 VII.25 Marijampolė 90 žydų, 13 žydžių (103).
 VII.28 Panevėžys 234 žydai, 15 žydžių, 19 rusų komunistų, 20 lietuvių komunistų (288).
 VII.29 Raseiniai 254 žydai, 3 lietuviai komunistai (257), 
VII.30 Ariogala 27 žydai, 11 lietuvių komunistų (38). 
VII.31 Utena 235 žydai, 16 žydžių, 4 lietuviai komunistai, 1 žmogžudys, įvykdęs du apiplėšimus (256).
 VII.31 Vandžiogala 13 žydų, 2 žmogžudžiai (15),
 VIII.01 Ukmergė 254 žydai, 42 žydės, 1 lenkas komunistas, 2 NKVD agentai lietuviai, 1 Jonavos burmistras, davęs įsakymą padegti Jonavos miestą (300).
--------------------------------------------------------
VISO: 
1770 žmonių nužudyta per liepos mėnesį periferijoje, neskaitant, S. Kanovičiaus komentare paminėtų  2500 nužudytų miestuose.

     Žiūrint į žudynių vykdymo chronologiją bei jų vykdymo metodikos aprašymą, labai daug kas aiškėja ir aiškėja, ką reikia ypatingai aiškintis, kad ateityje tokių faktų nesikartotų.

    Tai tokia Lietuvoje Holokausto aukų REVIZIJA, kurios lenininškai-bolševikiškai nemėgsta Sergejus Kanovičius, naudodamas nusikalstamo leninizmo patį nemėgstamiausią REVIZIONIZMO NEIGIMĄ, lyg, gyvenimas ir pažiūros netobulėja ir, neva, jų, nereikia peržiūrėti, ypač, marksizme.  Todėl rašytojo sūnaus gavosi, štai, koks "šedevras":
 

     Tai, pasakykite, gerbiamieji, ar iš aukų pusės, pagal Grigorijaus rašytojo sūnų Sergejų Kanovičių, ne didžiausias "cinizmas", jei apie getų likimą aukos "žinojo" ir į getus ėjo tam kad žūti? 

 


      a) potemė: Kiek kartų humaniškesnis atrodė žydų perkėlimas į getus,
                        nei jų NKVD-istų atlikti trėmimai į Sibirą?

Juk Jonas Noreika, kaip Šiaulių apskrities viršininkas apie persikėlimą pranešė 1941 m. rugpjūčio 22 d. ir nurodė persikelti iki rugpjūčio 29 d. Terminas 7-ios dienos. O Vilijampolės getui kurti ir į jį persikelti Kauno miesto komendanto J.Bobelio įsakymas nuo liepos 10 d. terminą davė net daugiau, kaip mėnesį iki rugpjūčio 15 d., nors naciai reikalavo per kelias valandas perkelti. Tai palyginkite su trėmimais į Sibirą, kur terminai buvo apie vieną valandą, naktį užklupus ir išvežus į kitą planetos galą, ir kur pusantro šimto kartų ilgesnis terminas be jokios apsaugos ir tik keliolikos kilometrų atstumu perkėlimas. Tai kiek šimtų ar net iki tūkstančio kartų  didesnį trėmimo atstumo santykį gausime, nei į getus perkėlimą? O, jeigu dar toliau aritmetiškai perkėlimo atstumo kelių šimtų kartų santykį padauginsime iš pusantro šimtų kartų didesnio  perkėlimui termino, tai negi gausime iki 100-tą tūkstančių kartų humaniškesnį žydų perkėlimą į getus, nei buvo trėmimai į Sibirą įvykdyti lietuvių, lenkų, latvių, estų ir kitų tautų? Negi negalima tai matuoti-skaičiuoti aritmetiškai-geometriškai?

     Ir jeigu   aukos,  pagal S. Kanovičių, "žinojo", kas jų laukia getuose, tai kodėl per tą savaitės terminą neišsibėgiojo po miškus ir juose kodėl bunkerių neišsikasė? Kodėl tada Bendruomenės Komitetai žydams persikelti padėjo ir organizavo tą perkėlimą, jei "žinojo", kas getų laukė? Kaip tokia sąmoninga veika vadinasi, iš anksto "žinant" kas laukė getuose? 

     Tai ar pagalvojo ponas Sergejus Kanovičius, tokią nesąmonę teigdamas ir dar tyčiodamasis iš jauno politiko? Juk, tie persikėlimo į getus Komitetai vėliau pavirto į Žydų tarybas (vok. Judenrat
-us). Tai tada, kodėl ir kodėl Judenratai tarnavo naciams? Kodėl Judenrat-ai galėjo "naciams  tarnauti", o J, Noreika "ne"? Ar ne galima pabaigti tyčiotis iš logikos istorinėse situacijose?

    Juk po intensyvių suorganizuotų žydų žudynių Kaune (jas pradėjus nuo Lietūkio garažo), SS brigadenfiureris Walteris Stahleckeris buvo žydams pareiškęs, kad NUO TOLIMESNIŲ POGROMŲ GALĖS JUOS APGINTI TIK TOKIU ATVEJU, JEI ŠIE PERSIKELS Į GETUS gyventi. Todėl žydų Komitetas tada ir pareiškė, kad  "bandys savo tautiečius kaip galima skubiau sutelkti Vilijampolėje, kur buvo numatyti įkurt du getai" - tai iš W.Stahleckerio Himleriui;.Henry.A.Zeiger.The.case against.Adolf Eichman. The New American Library, 1960 psl. 64-67

    Tai, tada ar rašytojo sūnui reikia tyčiotis iš tų, kurie patikėjo W. Stahleckerio pažadais ir juos kaltinti "žinojimu"?

.     Juk žinoma iš istorijos, kad 1941-ųjų rudenį naciai įveda mirties bausmę už žydų slėpimą... Bet, tai neišgąsdino Teisuoliams gelbėti gyvybes, ypač, vaikų, kai  paaiškėjo getų klasta - kažkaip Teisuolių Lietuvoje gavosi daugiausiai Europoje. Ar Žydų bendruomenė nepagalvojo, kad Teisuolius globojo išvaikytos Lietuvos Laikinosios vyriausybės administracija? Kodėl žydai AČIŪ nesako Jonui Noreikai už žydų gelbėjimo organizavimą? Ar būtina reikalauti iš Šiaulių apskrities viršininko "įrodymų"? Ką, jis turėjo sau įkalčius rinktis, būdamas tokiose atsakingose pareigose? Ką, maža liudijimų dėl Jono Noreikos palankaus požiūrio į žydų gelbėjimą?

 

Pavyzdžiui, aš nekaip negalėjau suprasti tokio liudijimo, kad jojo dukrelė dalino mamos iškeptas bandeles badaujantiems žydams.    Juk mergytė tik buvo išmokusi vaikščioti. 

      Todėl ne kaip šito liudijimo tikrumu netikėjau - maniau, kad tai kažkokia "klaida".

     Bet, štai, atradau Jono Noreikos šeimoje auginamą dukterėčią jo brolio dukrą, lyg, paimtą iš Vaikų namų. Taip, kad abejonės dingo, nes dukrelė turėjo savo auklėtoją. Ką tos mažosios dukrelės gali pakomentuoti dukra Silvia Foti? Gal ji ir paveldėjo iš savo mamos ir močiūtės tą gailestį žydams?

     Bet iš NUOTRAUKŲ žiemos sugrįžkime į vasarą:


Galima PASIDIDINTI


Galima nueiti į šio teiginio ORIGINALĄ iš Artūro Bubnio 
straipsno 
apie Šiaulių getą

      Kaip matome, skirtingai nei prie komunistų,  prie vokiečių GETAI BUVO PRADĖTI KURTI PAGAL DEMOKRATINIUS PRINCIPUS, akivaizdžiai, Žydų bendruomenės iniciatyvos dėka. Ir kodėl žudiko W. Stahleckerio galima buvo neklausyti, jei jis "garantavo" gyvybę žudynių metu? Matome, kad Žydų bendruomenės dauguma yra išlikusi tik iš į Sovietų Sąjungą pasitraukusių tėvų-senelių ir net prosenelių. Jiems todėl ir buvo lemta gyvais išlikti. O kas į tą Blogio imperiją daugiausiai traukėsi, jei ne tie, kurie buvo atsakingi už Holokausto gaisro užkūrimą? Tai, matome, akivaizdų nusikalstamo leninizmo dogmų persisunkimą mąstymo stereotipuose, apie kuriuos čia žemiau pateiksiu.

     Bet, skaudžiausia yra tai, kad rašytojo sūnus Sergejus net nenori kol kas atsisakyti leninistinio nusistatymo prieš revizionizmą ir toliau laikosi okupacinės komunistinės metodologijos į Birželio bei pokario Partizaninių pasipriešinimų veiklą prieš teisę lietuvių tautai turėti Nepriklausomybę.   

     Atsiprašau Sergejaus, už tokį kategorišką vertinimą, bet psichologinės nuostatos tai išdavė IŠPLAUKĄ IŠ PASĄMONĖS, dėl ko visa tai yra viskas pataisoma, jei bus geranoriškas diskutavimas - nebus užsispyrusio blokavimo kitaip manančių oponentų. O tai su demokratija jau nieko panašaus nėra, jei kitos mintys ignoruojamos. Todėl atvirai čia prieš žemiau Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus akivaizdoje rašau, kad reikia, pagaliau atsiakyti savo dėdės ar senelio - pagrindinio Jonavos NKVD-isto - jonaviečių į Sibirą prieš karą represuotojo .... Dudeko leniniais-nusikalstamais oponentų tildymo metodais. Juk reikia mokytis iš tėvų-senelių klaidų, ners nusikalstomos veikos, kurias  .... Dudekas tarpukaryje atlikinėjo, ir už kurias sėdėjo kalėjime, kaip ir garsus žydų NKVD-istas Nachmanas Dušanskis, kurie, jiedu naujos okupacinės J. Paleckio vyriausybės išleisti iš kalėjimo buvo tam, kad vėl jau net žiaurius nusikaltimus prieš Tautą vykdytų. Todėl, matyt, sąžinės graužiamas, kiek teko girdėti, prasigėrė Vilniuje, net į Jonavą, matyt, kojos nekeldamas. Juk savęs alkoholyje skandinimas (tokius pasakojimus Jonavoje girdėjau ir jis tikėti, manyčiau galima) ir buvo ta sovietinė-leninė SAVIPLAKOS rykštė, prabilus sąžinės graužačiai. Todėl  atsitokėjimo tikslui čia žemiau skelbiu dvi nuotraukas, labai svarbias su sunaikintų Jonavos Žydų istorija:


Originalas Facebook-o paskyroje
Tikiuosi, su Sergejumi Jonavoje teks susitikti, nes Žydų istorija ir kultūra domiuosi - matote dešinėje Žydų muziejuje aš, o kairėje Sergejus su mūsų Jonavos meru - jo tėvui; garbaus amžiaus Grigorijui įteikia Jonavos Garbės piliečio ženklą. Juk Jonava visad didžiuosis, kad joje užaugo garsus žydų Tautos rašytojas. Apie tai ponui Sergejui minėjau, kad Jonavos žydų istorija man brangi ir ką dėl jos Sąjūdžio laikais nuveikiau, taip pat buvau pristatęs. ir tai bus žemiau.



Originalas Facebook-o paskyroje

 

 

          b.) potemė: Anūkė Silvia Foti nemato komunistinio-lenininio nusikalstomo melo tąsos Kremliaus  propagandoje, kuri irgi buvo paremta žiauriu sovietiniu antisemitizmu.

 


Čia F.b. mano temos vaizdas iš triukšmingosios Kremliaus propagandinės; labiausiai žiūrimos visoje Rusijoje 1-ojo televizijos kanalo laidos, kurioje R. Šimašius buvo pavadintas "tikru vyru". Galite joje įsitikinti, kaip vyko mano "diskusija"su Grant Gochnin-u ir su Sergejumi Kanovičiumi.

    Todėl, manau, kad iš Jonavos kilusio žymaus rašytojo sūnaus nenoras  diskutuoti yra laikinas, nes S.Kanovičiui gražiai rašiau dar ir kitoje - mano temoje. Tikiuosi, kad tai buvo kažkoks trukdis ar pašalinė įtaka net labai tikėtina. Tai leidžia galvoti, nes įdomiai,- minėtoje Indrės Makaraitytės temoje čia pat mane užblokuoja ir Arkadijus Vinokuras, nors su juo net nediskutavau. Juk, paprastai, blokuojami chuliganiškai besielgiantys. 

     O koks iš manęs "chuliganizmas" buvo, kai dėl J. Noreikos teismą pralaimėjęs Togo Respublikos Garbės konsulas Grant Gochin-as, pats mane net du kartus iškvietęs draugauti,  mane irgi užblokavo vien tik todėl, kad paminėjau jo draugę: Jono Noreikos anūkę Silvią Fotį, tapusią Kremliaus propagandos žvaigžde?

   Anūkė  Jono Noreikos per Rusijos 1-ąjį televizijos pagrindinį kanalą tapo Kremliaus propagandos žvaigžde kartu su Vilniaus meru R.Šimašiumi, kur buvo aiškiai pasakyta, kad "Rusija buvo teisi, o lietuvių pasipriešinimas nusikalstamas", dėl kurio šio Vilniaus mero prisipažinimo yra nieko geresnio Kremliaus propagandai  ir tuos žodžius matote mano užfiksuotoje nuotraukoje. Toje televizijos laidoje (dešinės viršutiniame kampe Rusijos televizijos kanalo numeris) ir buvo pristatoma Silvia Foti, kaip atsisakanti savo senelio apdovanojimų.

    Anūkę su tomis pačiomis knygomis matote ir žemiau per tą pačią skandalingąją Rusijos propagandinę 1-ojo Maskvos kanalo televizijos laidą virš jos reikalavimo atimti iš savo senelio apdovanojimus, motyvuojant prisifantazuotais kaltinimais:


Galima PASIDIDINTI
Per Rusijos televiziją pristatytas J.Noreikos anūkės reikalavimas ...

Galima PASIDIDINTI


Galima PASIDIDINTI

Trečia nuo viršaus  garsi 1965 m. sovietinės propagandos tendencingai parinktų dokumentų rinkinių knyga "Masinės žudynės Lietuvoje", kurios "parodymais" neturi teisės vadovautis civilizuota jurisprudencija, nes tos knygos redaktoriais buvo 1940 m. okupacinio rėžimo represijų svarbiausi organizatoriai Boleslovas Baranauskas ir Eusejus Rozauskas, atsakingi už žudynes ir parodymus išgaudavę kankinimais. Kankino ir Silvios Foti senelį, o dabar anūkė ant stalo pasidėjusi savo senelio kankintojų knygą. Kankinimais išgauti "faktai" turi būt niekiniai ir nepripažįstami. Juolab, abu vadovavo archyvuose, kuriuose galėjo falsifikacijų atlikti, kad nuslėpti savo nusikaltimus.

    Moralinė problema čia jau tampa, kai Jono Noreikos anūkei ant stalo kažkas padėjo jos senelio kankintojų sudarytą knygą, esančią net Holokausto Vašingtone muziejuje, nors tos (III-čios nuo viršaus) knygos sudarinėtojai Boleslovas Baranauskas ir Eusejus Rozauskas turėtų būt atsakingi už Holokausto išprovokavimą; kaip žymiausi NKVD-istai - 1940-1941 m. m. represijų-trėmimų į Sibirą  bei žudymų organizatoriai, kurie  "parodymus" išmušinėdavo per suimtųjų kankinimus. Juk Eusejus Rozauskas, 1941 m. birželio 22 d. labiau už kitus besistengdamas, kad būtų evakuoti Kauno kalėjimo politiniai kaliniai, net pačiam Antanui Sniečkui 1941-09-07 rašė taip:

. “Aš pasiūliau (LSSR valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojui D.Bykovui.- (L.T.)), kad tuo atveju, jeigu nebūtų galimybės suimtuosius evakuoti, išskirti iš jų pavojingiausius ir prieš išvykstant juos sušaudyti. Tokių, mano skaičiavimais, buvo 400 žmonių. Tačiau drg.Bykovas nedavė man jokių nurodymų

   Vadinasi, E. Rozausko dėka Kauno kalėjime būtų dar  papildomai 400 lavonų, prie nužudytųjų Pravieniškėse 260, Rainiuose 74, Panevėžio cukraus fabriko 19,  Šiaulių apskrityje – 109, Telšių apskr. – 79, Kauno apskr. – 72, Ukmergės apskr. – 49, Rokiškio apskr. – 47, Mažeikių apskr. – 45, Tauragės apskr. – 38, Panevėžio apskr. – 33 ir t. t. Tai tokie skaičiai sovietinėse MASINĖSE ŽUDYNĖSE 1941 METŲ BIRŽELĮ, kurios baisiausiai sujaudino Lietuvą, jau nekalbant, kaip dėl trėmimų buvo žmonės pasipiktinę. Juk žudyti, viršydama savo kompetenciją, stengėsi ne bet kas, o žydų tautybės NKVD-istas - žydų tautybės NKVD-istai labiausiai žmonėms įsiminė, kurie vykdė trėmimus. Kas davė nurodymus atlikti šias masines žudynes? Kodėl kalinių sunaikinimu rūpinosi tik žydų tautybės pareigūnas? Ar tai ne jo ar kitų žydų-pareigūnų dėka ir vykdytos tos masinės žudynės? Ir kodėl E. Rozauskas su B. Baranausku inicijuoja knygą su tokiu pat masinių žudynių įvardinimu pavadinime? Ar tai nėra noras nuslėpti-užtušuoti tikrąją Holokausto tragedijos priežastį?

     Juk vis tiek pagal E. Rozausko planą  žudyti - tos žudynės vis tiek įvyko Červenėje. Visai atsitiktinai gyvas išlikęs generolas Petrutis 1942 m. parašo knygą "Kaip mus sušaudė". Toje knygoje jis mini E. Rozauską kaip pagrindinį beprasmiškų suėmimų organizatorių. Už tos knygos turėjimą mano kolegą - Jonavos garbės pilietis Gediminas Ilgūnas su savo tėvu gavo 25 metų lagerio. Visi kaltinimai tėvui ir sūnui prasidėjo nuo to, kai stribai ant aukšto surado tą knygą, kurią buvo palikęs brolis, pasitraukęs į Australiją.

     Šios žudynės, prie kurių čia tekste dar grįšiu, ir padėjo paskutinį kantrybės tašką Holokausto istorijoje, nes pagrindiniai kaltininkai NKVD-iniai budeliai, tęsdami žudynes Gudijoje (dar Minsko kalėjime sušaudyta buvo 15 nuteistųjų) ir sudarė prielaidas masinei keršto psichozei atsirasti prieš jųjų tautiečius-žydus, likusius gimtuose namuose. Kodėl tai nenagrinėja tos knygos "autorė" G. Erslavaitė? Kodėl ji visiškai niekam nežinoma? Yra tokia vertėja, keletą vaikams kūrinėlių išvertusi. O koks jos indėlis istorijoje? Ar tai ne aišku, kad jai įduota, kad šią knygą sukurpti tokių kaip E. Rozauskas?

      Dėl pastarojo galiu papildyti, kad 1945 m. kratos metu Panemunėje E. Rozauskas iš mano labai gerai pažįstamo dėstytojo - žymaus bėgiko Alfonso Vietrino (2015 m. atšvęstas jo 100-metis) nusavino prizus, kai Vokietijoje 3000 m nuotolyje buvo iškovojęs pergalę prieš Vokietijos maratono rekordininką Ernst Veber-į, kuris 1940 m. Vokietijos sporto Karalienės čempionate maratoną (42,195 km) buvo nubėgęs per 2:35:25, 1942-08-30 Berlyne 30 km per  1:48:33,6 (aš esu minute geriau bėgęs)  Pamenu, kai A. Vietriną buvau pasikvietęs į Jonavos Azoto sporto kolektyvo ataskaitinį kaip pokario pirmąjį Lietuvos sporto meistrą, tai jis kaip tik tą labai svarbią Lietuvai pergalę ir minėjo, juokais paminėdamas kažkokio žydelio NKVD-isto  atimtus prizus. Tada, giliame sovietmetyje ir nebuvo kaip gilintis, koks žydelis panaikino labai svarbų Lietuvos sporto istorijoje pasiekimo atminimą.
    
Žinoma,  kad vokiečių okupacijos metais docentas Alfonsas Lietuvos sportininkų trofėjus, saugomus Kūno kultūros rūmuose, nuo galimo sunaikinimo perdavė Vytauto Didžiojo karo ir Kultūros muziejams. 1948 m. eksternu baigė Kūno kultūros institutą ir jame dirbo iki 1950 m. Kaip nepartinis iš instituto buvo pašalintas. Dirbo Kauno vidurinėse mokyklose fizinio lavinimo mokytoju ir dvidešimt metų Kauno medicinos institute ėjo fizinio lavinimo docento pareigas - daug Lietuvos gydytojų A. Vietriną žino kaip sporto ir kūno kultūros populiarintoją.

     Dar mažas būdamas, mačiau  A. Vietriną stadione besitreniruojantį - todėl ir susižavėjau bėgimu. Kai mokiausi LVKKI, jis buvo mėgiamiausiu Lengvosios atletikos dėstytoju - ypač su manim jis labai bendravo, kai grupėje iš 50-ties neakivaizdininku buvau geriausiu bėgiku ir ėjiku. Todėl jis man padėjo rutulio stūmime, nes tai buvo mano prasčiausi sugebėjimai. Nors buvo pagyvenusio amžiaus, bet puikiai demonstruodavo rungčių atlikimo techniką. O dabar šiam garsiausiam Lietuvos bėgiukui atminti kasmet nuo jo to namo Panemunėje vyksta bėgimai iki jo darbovietės - Sporto universiteto.

        Bet, būtina atkreipti dėmesį  į žymiai svarbesnius mūsų Tautai nusikaltimus ir pradėti aiškintis, kaip E. Rozauskas tardė 1946 m. kovo 16 d. suimtuosius Joną Noreiką, S. Gorodeckį, O. Poškienę ir kitus.  Juk Eusejus Rozauskas nuo 1944 07 iki 1946 08 buvo LSSR NKGB Tardymo skyriaus viršininku.   Kaip ir už ką jis spalio mėnesį buvo pašalintu kaip netinkamas, o po to dar ir nuteistas - Vorkuton atsidūręs "за превышенее власти"?

     Negi tai buvo sovietinės Antisemitinės kampanijos pradžia? Kažkaip per anksti. Nors, galima manyti, kad toksai, įpratęs nesiskaityti su žmonių gyvybėmis, galėjo ir įgrįsti partinei nomenklatūrai, o tokia nesikaitančių žydų dauguma represinėse struktūrose ir "Smeršo" daliniuose, kurie iš nugaros žudė karius, bijančius pulti stačia galvą į beprasmišką mirtį, galėjo kelti pavojų ir  ne žydams komunistams, nes daug  į komunistų partiją ėjo ne vardan nusikalstamos Lenino-Stalino idėjos, o tik dėl karjeros, kurie, aišku, buvo žymiai nuosaikingesni, kurie paprastai būdavo žydų-karjeristų įskundžiami ir Stalino teroro metais jie būdavo sunaikinami. Todėl aš pats pamenu, kaip apie tuos kare  iš už nugaros žudančius NKVD-istus - žydus užsimindavo frontininkas Jonavos II-asis partijos sekretorius rusas ... Žabinas, kuris 70-tųjų metų viduryje buvo nuimtas nuo partinio darbo gal, net už per daug atvirus karo baisumų prisiminimus, ir Grūdų bazės direktoriumi padarytu tapo lyg pat mirties.

     Todėl, manyčiau, reikia tęsti SOVIETINIO ANTISEMITIZMO priežasčių studiją, kurią atliko iš VDU Kąstytis Antanaitis, paminėdamas šokiruojančius faktus, kaip J. V. Stalino inicijuotą Gydytojų "žudikų" bylą. Savo santraukoje docentas antisemitinę kampaniją mini nuo 1949 m. iki 1953 m., kuri buvo eskaluojama sovietinio rėžimo. Tai buvo priemonė sovietiniam patriotizmui stiprinti ir vidinių bei išorės priešų paieškai. Tokios nuotaikos vyravusios  buvo ir iki Antrojo pasaulinio karo ir nuo 1944 m. Georgijaus Malenkovo parengtas nurodymas apriboti žydų priėmimą į vadovaujančius postus. O tai yra  hitlerinės Vokietijos Holokausto užbaigimo įkarštyje. iš kart po karo Michailas Suslovas 1946 m. inicijavo Žydų antifašistinio komiteto uždarymą, o 1948 m. vasario 03 d. VKP(b) CK nutarimu uždaryti žydų rašytojų susivienijimai, nutraukti almanachų idiš kalba leidimai. Pradedama riboti žydų priėmimą į aukštąsias mokyklas, jie tapo nepageidaujami partinėse mokyklose, diplomatinėje  tarnyboje, kariuomenėje ir represinėse struktūrose. Taip pat ir Lietuvoje ne tik likviduojamos žydų kapinės  (Jonavoje buvo likviduotos apie 1975-85 m. m., dėl ko buvau pakėlęs triukšmą), sinagogos, uždaromas Žydų muziejus. Josifui Stalinui įsakius, 1948 m. Minske užmušamas Žydų antifašistinio komiteto vadovas Samuelis Michoelsas. Prasidėjo, kai gydytoja Lidija Timašuk 1948 m. rugpjūčio 29 d. raštu informavo apie netinkamą Stalino bendražygio Andriejaus Ždanovo gydymą. SSRS MGB vadovavas Viktoras Abakumovas areštuojamas, o iš jį pakeitusio Sergiejaus Ignatjevo Stalinas pareikalavo ypač ryžtingai veikti prieš gydytojus teroristus.
     1952 m. spalio 16 d. SSKP CK plenume Anastasas Mikojanas ir Viačeslavas Molotovas Stalino buvo apkaltinti pasidavę amerikiečių imperialistams.

     Mat, Večeslavas Molotovas dar ir pavadintu-apkaltintu tapo kaip žydų interesų gynėju, matyt, todėl, kad jo žmona Polina Semionovna  Žemčiužina (iš rus.: "Perlinė"), pagal mergautinę Perl Karpovskaja - buvo žydė iš UkraJinos Jekaterinoslavlio gubernijos, kaip ir mano močiūtė iš panašių vietų.
     Na, o pats Molotovas
(iš rus: "Kūjinis", su kuriuo buvo daužoma Jonui Noreikai - Generolui Vėtrai atminti lenta -  tai mano šios studijos epicentras) turėjo turėti tikrąją Skriabino pavardę, bet pagal revoliucionierių žydų madą, nors pats, atrodo, nėra žydas, perėmė slapyvardinę pavardę pagal VISKĄ IR GYVENIMŲ LIKIMUS  k ū j u  TRAIŠKANČIĄ bolševikinę-lenininę tradiciją. Panašią tradiciją perėmė Večeslavo brolis Nikolajus - žymus ideologinis kompozitorius, irgi pasikeitęs pavardę į Nolinskį, pagal miesto pavadinimą, iš kurio buvo kilęs jųdviejų tėvas Michailas.
     Taigi, Stalino  priešiškumas žydams, prasidėjęs nuo jo vaikų, kad sūnus  apsivedė su žyde  ir dukra ištekėjo už žydo, - tos  stalininės antisemitinės psichozės kaltininke buvo ir Molotovo žmona, prieš tai vadinta Perl Karpovska. Jos brolis ir sesuo  nuo 1918 m. emigravo į  pomandatinę Palestiną, vėliau brolis persikėlė į JAV - tapo žinomu kaip Sem-as Karl-as, daug padėjo derybose sovietinei vyriausybei, perkant karinius laivus bei sovietams užsiiminėjo karinių medžiagų prekyba.
     Pati Perl Karpovska, 
kaip įprasta žydams, pilietinio karo metu, buvo Raudonosios armijos politine darbuotoja (politruk-ė), nuo 1919 m. buvo pasiųsta į Kijevą, o vėliau į Charkovą (kur mano senelis univeritete mokėsi) pogrindinę-ardomąją nusikalstoma veika užsiiminėti, sovietinės Rusijos labui, kišantis į suverinios UkraJinos valstybės reikalus. Tada ji gavo dokumentus kaip "Polina Solomonovna Žemčiužina" tai ardomajai pogrindinei veikai. Beje, ji buvo apsimetėlė.  Apie ją kažkoks N. Merkleris veikale apie Denikino pogrindį (generolo Denikino armijoje tarnavo ir mano senelis kaip karo ligoninės provizoriumi)  rašė taip:

         "P.S.Ž., jauna linksma, vienoje  iš karo ligoninės gailestingoji sesuo.  ... Ji "nekentė" bolševikų ir su madam Brunzelj atidirbinėjo  strateginį "latvių, žydų, kiniečių ir čerkistų" nuožmaus sutriuškinimo  planą, kurie  pražudė Rusiją."

      Po to 1919-1920 m, m,  ji tapo UkraJinos CK KP(b) instruktorė darbui su moterimis, 1920-1921 m. m. Zaporožė miesto moterų skyrius viršininke, 1921-1922 m. m. RKP(b) Maskvos Ragožo-Simono rajkomo instruktore, o 1921 m. ištekėjo už Večeslavo Molotovo ir tapo labai artima Josifo Stalino žmonos Nadeždos Alilujevos drauge.
     Stalino žmonos tėvas Sergejus Jakovleviičius Alilujevas kaip vienas pirmųjų Rusijos revoliucionierių  darbininkų-socialdemokratų, buvo rašytojo Maksimo Gorkio draugu, pilietinio karo metu vedė pogrindinį darbą UkraJinoje ir Kryme. Brolis Svetlanos Pavelas Alilujevas buvo pilietinio karo veikėju - tankų ginkluotės vienu iš kūrėju, vėliau Norilsko miesto kūrėju, 1929-1932 m. m. dirbo Berline perkamų iš Vokietijos variklių kontrolei pagal slaptą kontraktą, apie kurį studijavo aviacijos inžinierius-istorikas Markas Soloninas, 1938 m. su kitais kreipėsi į Staliną pabaigti represijas Darbininkų-valstiečių Raudonojoje armijoje.
      P.S.: 
Panašiu laiku buvo represuotas ir mano senelės sesers vyras. kuris buvo Maskvos garnizono gana aukšto rango karininku ir apie 1938 m. po suėmimo dingo be žinios - 1956 m. po XX-tos TSKP suvažiavimo tapo amnestuotu-reabilituotu, tiksliau, išteisintu po mirties nuosprendžio, bet kur palaidotas  - buvo pranešta. kad tai VALSTYBINĖ PASLAPTIS. Tą "paslaptį", atrodo, įminiau ir tik gale pateiksiu, kd nešokiruotų skaitytojui.
     Taigi, minėtas Stalino žmonos brolis S. J. Alilujevas po kreipimosi dėl represijų, netikėtai miršta nuo "infarkto" - jau tada buvo įtariama, kad jis tapo nunuodytu. Palaidotas Novodevičjes kapinėse šalia savo sesers - Stalino antrosios žmonos, kuri nusižudė 1932 m. po eilinio barnio su savo vyru - Stalinu Vorošilovo bute. Mat, prieš 3 m. jos 8-ios bendrakursės buvo suimto, dėl kurių Svetlana kreipėsi į Veiveriuose gimusį

 

  Maisto, Žuvies ir Parfumerijos pramonės vadovė, nuo 1942 m.  aktyviai veikė žydų Antifašistiniame fronte. .    

. 1953 m. sausio 13 d. šie Stalino ir SSKP CK vadovybės dėka išspausdintas „Pravdoje“. TASS pranešimas skelbė apie gydytojų nužudytą Ždanovą ir kėsinimąsi į kitų SSRS vadovų gyvybes - sąmokslininkams pridėta dar ir rašytojo Maksimo Gorkio mirtis.

 Net ir Lietuvoje 1953 m. vasario 27 d. LSSR MGB vadovas informavo Antaną Sniečkų, kad žydai ir lietuviai kalti dėl blogo sovietinių veikėjų gydymo, kaltinti dėl ankstyvos rašytojo Petro Cvirkos mirties 1947 m.  ir dėl didelio vaikų mirtingumo Kaune. Kad rašytojas buvo nunuodytas, jam per daug vartojant nuo kirminų Santoniną, yra artimųjų atsiminimai - apie tai dar žemiau užsiminsiu. Antisemitinės kampanijos kurstymas sulėtėjo po netikėto 1953 m. vasario 28 naktį Staliną ištiko insultas. "Jau kovo 3 d. tapo aišku, kad jo reanimacija neįmanomas ir SSRS vadovas mirs, o kovo 5 d. vakare taip ir nutiko - taip rašo K. Antanaitis, nors aš, 7-us metus einantis, pamenu merdėjimą skelbiamą per radiją tik dieną prieš jo mirtį. Todėl man keista, kad Nachmanas Dušanskis prieš mirtį Izraelyje, štai, šitaip parašė:

     "»...До меня добрались в 1952 году, во время «Дела врачей», ... но начальник Каунасского управления полковник Синицин, вызвал меня к себе и сказал –«Поедешь на полгода в глушь, и сиди там, пока я тебя назад не вызову. Я не верю, что арестованные врачи были шпионами, но скоро и в Литве планируются аресты врачей –евреев, сам пойми, машина набирает обороты». Я уехал служить в Алитус, а заботу о женей с дочкой поручил Моцыку, который знал что надо сделать, чтобы их спасти, , где их спрятать, если над моей женой нависнет угроза ареста. За два дня до того как по стране объявили о кончине Сталина, Синицин срочно вызвал меня из Алитуса обратно в Каунас и первым делом при встрече сказал –«Сталин заболел...Видимо умрет...Но пока молчи об этом»...И когда объявили о смерти вождя, я лично не испытывал никакого ощущения горя или большой утраты, вся государственная антиеврейская компания проводимая в послевоенном Советском Союзе, вся эта запланированная антисемитская истерия с «космополитами» и «делом врачей» и так далее окончательно убила во мне веру в Сталина, я чувствовал себя обманутым Советской властью, за которую воевал, не щадя своей жизни... Вслух я об этом конечно не говорил..."

     Prašau, atkreipti dėmesį į mano raudonai pažymėtą momentą, kad jau 2 dienos iki Stalino mirties N. Dušanskio viršininkas žino, kad mirs. Ar ne todėl dabar nuo visuomenės slepiama Nachmano Dušanskio pareigų kaitos kortelė LGGRTC KGB veiklos skyriuje? Jei ne apsirinku, ją aš gal ir mačiau? Negi ji išimta po jo pareikšto interviu Izraelyje ir po Rusijoje paskelbto? Kaip čia yra, kad paties svarbiausio Lietuvos KGB-isto kortelė dingusi? Negi ji išimta, kaip įrodymas, kad buvo žinoma apie Stalino mirtį ir dar anksčiau, nei jis susirgo? Kodėl dingo ir Eusejaus Rozausko kortelė? Apie jį kažkur biografiją skaičiau, o dabar internete google nerodo apie žymiausią Lietuvos budelį. Kodėl ir jis slepiamas? Kieno nurodymu?

 

     Taip, kad vėl grįžkime prie Stalino plano ištremti žydus į Sibirą. Kas būtų jei jis būtų nemiręs ar nenunuodytas? Buvo tokia Žydų autonominė sritis prie Amūro, kurioje nuo 1939 m. buvo 16,2 % žydų, o dabar sumažėjo iki 1%. Neaišku, ką reiškia tos srities vaivorykštinės spalvos vėliava - ką ji bendro turi su mažumų ... ? Ten ir iš Lietuvos bandė įsikurti apie 1,5 tūkst. žydų. Labai įdomus pagrindinio nuo 1947 m. iki 1982 m. CK ideologo Michailo Suslovo vaidmuo antižydiškoje kampanijoje, kaip ir antitautinėje reiškiantis. Pamenu 1970 ar 1971 m., kai vienos paros laike prie Ukmergės, Širvintų, Vilniaus ir Kauno įvažiavimų į tuos miestus prie pavadinimų tapo staiga panaikinti herbai. Tai pastebėjau važiuodamas tuo maršrutu, o po to sužinojau, kad, būtent, M. Suslovo dėka tapo uždrausti Lietuvos miestų herbai ir tą patį mėnesį žurnalas  НАУКА И ЖИЗНЬ išspausdino visų Rusijos miestų herbus. Tai buvo akivaizdi Maskvos RUSIFIKACIJOS politika įvesta.

     Todėl manau, kad komplekse-holistiškai žvelgiant, reiktų atsakymo ieškoti ir dėl tautų represavimo Sovietų Sąjungoje. Juk iš Krymo totoriai ir kitos visos ne rusiškai kalbančio tautos buvo ištremtos, matyt, tam, kad sudaryti sąlygas apgyvendinti žydus tame pusiasalyje? Bet, kada Stalino galvoje staiga pasikeitė planai, žydus tremti į  Šiaurę? Apie tai K. Antanaitis negvildena. Tik apie antisemitinę kampaniją užsimenama, kad ir planuojamas represijas prieš žydus 1973 m. leidimo „Gulago archipelage“Aleksandras Solženicynas mini Maskvoje sklandžiusius gandus, kad 1953 m. kovo nuteisti gydytojai turėjo būti pakarti Raudonojoje aikštėje, o vėliau, kilus patriotiniams žydų pogromams, juos gelbėjanti sovietų vadovybė išgabentų į Sibirą, kur žydams jau buvo parengti barakai. (Солженицын А. Архипелаг ГУЛаг. Paris: YMCA-Press, 1973, t. 1, 46.) Apie žydų trėmimus rašė ir į JAV pabėgusi Stalino dukra Svetlana Alilujeva. (Аллилуева С. Только один год, 73.) Net pats  Stalino artimiausias bendražygis Nikolajus Bulganinas tvirtino, kad žydų trėmimus į Sibirą rengė Stalinas, Suslovas ir Malenkovas. Yra ir LKP CK darbuotojo Grigorijaus Užpolio liudijimas, kaip jis tikrino Vilniaus geležinkelio stotyje sąstatus, skirtus masiniam žmonių vežimui. Jam įsitikinus, kad vagonų būklė nepatenkinama žmonėms vežti, stoties viršininkas jam pareiškęs, kad "žydams vežti tiks", neįtaręs, kad Užpolis yra žydas. Tame moksliniame darbe pažymėjimas, kad antisemitinėms nuotaikoms būdingas gana tipiškų folklorinių žydų stereotipų kompleksas, iš esmės mažai besiskyręs nuo XIX a. Rusijos imperijos ar XX a. Vokietijos antisemitinių mitų. Dažniausiai žydai kaltinti, kad jie yra tinginiai ir vengia fizinio bei sunkaus darbo, stengiasi įsitaisyti į kuo geriau apmokamus postus, mėgsta būti viršininkais. (Ar tai nėra nuo viduramžių getų Europoje kultūros palikimas, kai žydų tauta, gyvendama kompaktiškai, turėjo geresnes sąlygas tobulėti? Apie tai dar žemiau čia užsiminsiu) Skirtingai ne Pabaltijyje, istorikas Leonidas Smilovickis Baltarusijos visuomenėje ir nomenklatūrininkų ataskaitose nuotaikas įvardija kaip masinės psichozės apraiškas.

     Stalino mirtis ir prasidėjusi kova dėl valdžios išgelbėjo gydytojų bylos kaltinamuosius ir nutraukė antisemitinę kampaniją. Berija gydytojų bylą panaudojo susidorodamas su ankstesne MGB vadovybe, SSKP CK Prezidiumas priėmė nutarimą, kuriame gydytojų byla pavadinta falsifikuota, buvusį MGB vadovą Ignatjevą išvijo iš SSKP CK sekretorių, o iš gydytojos Timošuk atėmė nesenai įteiktą ordiną. Gydytojų bylą organizavęs ir iki MGB ministro pavaduotojo iškilęs tardytojas Riuminas buvo suimtas ir 1954 m. sušaudytas, kaip ir jo buvęs viršininkas Abakumovas. Bet 1953 m. nutraukus antisemitinę kampaniją ir nepradėjus jokių represijų prieš žydus, esminių išvadų sovietinėje visuomenėje padaryta nebuvo ir "menkai slepiamas nepasitikėjimas bei priešiškumas žydams tęsėsi dešimtmečiais" - tokiais žodžiais Kąstytis Antanaitis užbaigia savo mokslinio darbo apžvalgą. Ar visos šios sovietinės antisemitinės veikos palikimas neturi dabar įtakos tolimesnėms dezinformacijoms ir iškreiptoms nuo istorinės realybės tendencijoms plėtoti?

     Juolab, ŽYDŲ PROBLEMA  PERIMTA DAR NUO CARO PRIESPAUDOS LAIKŲ, kai žydai nelaisvės laipsniu Rusijos Imperijos teritorijoje iki 1961 m. nusileisdavo tik baudžiaviniams valstiečiams. Gale XIX amž. represijos prieš žydus davė postūmį jų masinei emigracijai į JAV ir pagal galimybes į Palestiną. Didelė žydų  iš Maskvos į Rostovą prie Dono deportacija vyko 1991-1892 m. m., nes Aleksandro III-čiojo  1891 m. kovo  29 d.  įsaku  buvo uždrausta žydams-amatininkams keltis į Maskvą ir į Maskvos apskritį bei iš ten iškeldinimo reikalavimu su atidėjimo terminais tik iki metų laiko. Išimtis buvo padaryta tik žymiajam dailininkui Izaokui Levitanui, garsinusiam pasaulyje Rusiją peizažais, kuriais aš 11-metis Treatiakovo galerijoje tapau priblokštu. Todėl Maskvos geležinkelio stotys ištysus metus nuo 1991 m. vasaros buvo perkimštos žydų masėmis, vykstančiomis į Lenkijos karalystės sritį, o taip pat į pietus, į Odesą. Joje mano senelis tarnavęs provizoriumi ir Maskvoje besimokęs - praktiką atlikęs vaistinėje Nr.1-oje, į kurią jis buvo mane 11-metį atvedęs, kažką labai miglotai pasakojo apie tuos įvykius, pabrėždamas, kad  LDK ir Lenkijos karalystė tokių nesąmonių su žydais neišdarinėjo.  Čia, manau, ir reikia žiūrėti pagrindinę antisemitizmui priežastį, nes Rusija buvo labai atsilikusi nuo Europos, nes Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI-tojo 1791 m. rugsėjo 28 d. įsaku patvirtino Nacionalinio susirinkimo nutarimą suteikti žydams visas pilietines teises. Tai buvo pirmasis Europoje žydų emancipacijos pavyzdys, juos išlaisvinant nuo beteisybės. Tik Vokietijos žydams nesisekė: Viurcburge, Bamberge ir kitur 1819-1820 m. m. vyko pogromai.  Aišku, Rusijoje, padalinus Lenkiją ir Lietuvą, daug žydų atiteko Rusijai ir todėl Jekaterinos II-osios anūkas Alekandras I-asis, kurio Slaptuoju patarėju buvo Mykolas Kleopas Oginskis, perdavė pirmajam kažkokį šveicarų šviesuolio sąsiuvinį Legarpo kaip nuo jo vaikystės auklėtojo, samdyto senelės Jekaterinos II-osios, kuri savo anūką sostui ruošė nuo vaikystės, samdydama geriausius Europoje auklėtojus. Todėl nenuostabu, kad Aleksndras I-asis buvo sukūręs ypatingą komitetą žydų įkūrimo nuostatoms rūpintis. Bet prie Nikolajus I-ojo ( 1825-1855 m. m.) žydų padėtis smarkiai pablogėjo, nes atsirado viduramžiškas požiūris žydų klausimo išsprendimui; tik suliejus žydus religijoje su baudžiauninkais, 1827 m. išleidus įsaką 25-iems metams žydų jaunuolius imant į rekrūtus ir atitraukiant taip juos nuo savo  tautinių gimtųjų šaknų - panašiai tai buvo ir lietuviams bei visų tautų baudžiauninkams. Rusiškų žydų padėtis darėsi viduje vis uždaresnė, nors Vilniuje ir Žitomire buvo įsteigtos rabinams ruošti dvasininkų mokyklos.  Nors XIX amž 4-tajme dešimtmetyje žydų lygiateisiškumą pripažino visos Vakarų Europos šalys (Italija 1848 m.) Švedija ir Danija, o po to Serbija ir Bulgarija 1878 m., bet tik Rumunija įnirtingai neprisileido prie emancipacijos, paskelbus savo žydus užsieniečiais, ne galinčiais naudotis visomis pilietinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad Rusijoje Nikolajus II-asis palaimino projektą prieš žydus "bendros tarptautinės akcijos" pagal užsienio reikalų ministro grafo Lamsdorfo įsakymą dėl istorijografijoje minimo "Protokolo siono išminčių" (jis, mano įtarimu, gali būt falsifikuotas). Tame dokumente galima perskaityti, kad Karlas Marksas ir  Ferdenantas Lassalis buvo  "besąlygiškai žydiškos kilmės" ir kad nustatytas revoliucinis rusų judėjimas ir finansavimas "žydų kapitalistų rato", kad aukščiausiu "kovos įkvepėju" buvo "žymi lyga, įkurta 1860 m. po pavadinimu Pasauline žydų sąjunga, kur jos centriniu organu yra Paryžiuje ir disponuojnti kolosaliniais piniginiais resursais". Apie tai manė ir Nikolajus II-asis. Bet 1881 ir 1882 m. m. daugelyje Rusijos pietų miestuose prasidėjo krikščioniškų gyventojų užsipuldinėjimai ant žydų., kur XVIII amžiuje Elizavetgrade, Kijeve, Baltoje ir kitose buvusioje UkraJinoje  siausdavo haidamakai.  Teisinė rusiškų žydų padėtis smarkiai blogėjo.  Aleksandro III-čiojo 1881-1894 m. m. caravimo periode buvo  vėl išduoti įsakai draudžiantys  kraustytis į kaimus ir į mažas gyvenvietes, pagal 1882 gegužės 03 d. "laikinąsias taisykles" ir į gimnazijas bei universitetus žydams įvesti apribojimai, jau nekalbant apie čia jau paminėtą iš Maskvos žydų išgyvendinimą, o taip pat į miestų savivaldybes išrinkimo uždraudimą. Tik 1905 spalio 17 d. išleisto Manifesto I-mme straipsnyje "Apie Valstybinės  tvarkos tobulinimą" buvo deklaruojama "Dovanoti gyventojams pilietines teises ... ir  asmenybės neliečiamumo".   Taigi, apie asmens neliečiamumą nebuvo nei kalbos, kai sekančią dieną prasidėjo pogromai, apėmę visą šalį. Prasidėjo kraujo savaitės nuo vieno miesto iki kito; pradedant nuo Maskvos, išsiviešpatavo sukilimai, o kaimuose valstiečių bandos plėšė ir užmušinėjo dvarininkus bei valdininkus ir todėl apspito mintys apie nematomą žydų judėjimą. Pirmasis žymus pogromas buvo 1903 m. Kišiniove, apie kurį buvo daug diskutuota, bet nuo 1905 m rudens, dėka "Pirmosios rusų revoliucijos", pogromai tik dažnėjo, nes antisemitinio pobūdžio brošiūrų per dešimtmetį  nuo 1906 m. iki 1916 m. suskaičiuota 2837 vnt.. Žydų kausimas  apsiribojo ne tik  kaip  religiniu priešiškumu krikščionybei, bet ir rasinis aspektas antropologiniu socialiniu parazitiniai grobuoniškais instinktais tipu, Buvo rašoma, kad, neva, "žydai ant tiek baisūs, kad jie prisistato išskirtinai nusikalstamą tipą, atnešanti žūtį bet kuriai sveikai visuomenei, kurie žydus įsileidžia viešpatavimui.". Šitą citatą Italika šifru neišskiriu, kad antisemitinė pakraipa jos nepasigautų, tai iš konteksto ištraukdama, bet antisemitizmo apraiškų gesinimui, jos šaknis būtina studijuoti, kaip reformų Rusijoje  iniciatorius ministras  Stolypinas pavedė policijai  ištirti garsiųjų "Protokolų" kilmę, ką santraukomis čia perrašiau iš Leono Poliakovo ANTISEMETIZMO ISTORIJOS, paprašyčiau specialistų labiau pasigylinti šioje painiavoje, kurios išrišimui siūlyčiau vis tik studijuoti Lenino bolševizmo įtaką šioje betvarkėje. Reikėtų atžymėti tai, kad reformų  vykdytojas Stolypinas didžiąją savo gyvenimo dalį pravedė Kauno gubernijos Kalnaberžės dvare; tarp Kėdainių ir Jonavos, ir savo ūkinėje veikloje  labai bendravo su lietuviais, lenkais ir žydais. Todėl apie pastarųjų padėtį žinojo gerai ne iš gandų, o iš tiesioginio su jais bendravimo (Apie Stolypiną ir jo reformų naudą net Jonavos gyventojai apie 1970-tuosius metus ne vienas užsimindavo) .  O kaip tik birželio 1-ąją dieną prasidėjo Belostoko pogromas, kuris tęsėsi 3 dienas, todėl Dūma labai svarstė šio pogromo priežastis. Net Policijos departamento patalpose buvo aptikta tipografija nelegaliems atsišaukimams pogromo organizavimui spausdinti, dėl ko Departamentas ir tapo apkaltintu. Po Belostoko pogromo, birželio 9-tą dieną įvyko pogromas Nižne Novgorode, kurio liudininku buvo rašytojas Maksimas Gorkis. Kitą - 10-tą dieną to paties birželio pogromas įvyko įvyko Odesoje,  rugpjūčio 27-28 d. d. Lenkijos karalystės  Sedlece (atkreipiu dėmesį į lenkų žymiai didesnį antisemitizmą, nei mes - lietuviai), o 1907 m. vasario 28 d. pogromas Elizavetograde Chersono gubernijoje, rugpjūčio 8-12 d. d. pogromas kartojasi Odesoje (tada mano senelis ten dar nebuvo, nes dar  mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, kurios nebaigė ir su rašytoju iš Anykščių Antanu Vienuliu Žukusku išvyko mokytis farmacijos į Maskvą - Odesoje atsidurs tik I-ojo pasaulinio karo išvakarėse). Taigi, Dūmoje, svarstant žydų klausimą, Solypinas mėtėsi, keitė nuomonę, bet po to pasiūlė visą atsakomybę perduoti Imperatoriui (carui). Taip, kad tapo atšauktu žydams draudimas gyventi kaimiškose vietose.  Mat, Stolypinas, gyvendamas Rusijos Vakarų pakraštyje (taip Lietuva vadinosi)  ir gerai išmanydamas gyvenimą, buvo žydų apribojimų priešininkas, nors komunistinė-leninė istoriografija jį labai šmeižė. O pogromų organizavimas fiksuotas kraštutiniųjų Juodašimtininkų - t. y. konservatyviųjų, dažnai antisemitinių - monarchistinių visuomenės sluoksnių, kurie priešinosi 1905 m. revoliucijai, kurie turėjo "Tikrųjų rusų" pavadinimą, kaip rusų tautos gynybinė reakcija į mėginimą modernizuoti Rusiją.  Jųjų šūkis buvo "Stačiatikybė. Patvaldystė. Liaudiškumas" - aktyviausiai veikė 1905-1914 metais su Didžiavalstybinio šovinizmo bei antisemitizmo lozungais. Juolab, didžiavalstybiškasis šovinizmas persiformavo  net į Didžiarusiškąjį šovinizmą net komunistiniais laikais, kas buvo bandoma smerkti partijos sar ne XXII-ame suvažiavime? O pirmoji juodašimtininkų partija oficialiai buvo įkurta 1905 lapkričio 06 d. kaip ratelis apie "Maskvos žinių" laikraštį, kuris pasivadino Rusų monarchine partija, kuriai vadovauti pradėjo Vladimiras Andreevičius Gringmutas Ar galima juos vadinti  "rusofšistais"-nežinau? Pirmiausiai, kada atsirado fašizmo terminas ir ar tik ne dabar; po Blogio imperjos - Sovietų Sąjungos žlugimos, rusams prilipdyta "rusofašisto" etiketė? Aišku, įvairūs slavianofilai XIX amž. pirmoje pusėje pradėjo kurti teorijas apie aukštesnę slavų rasę ir aukščiausią rusų tautą, atseit, kas ne slavai - tai žemesnės rasės. Juodašimtininkų judėjimai sudievindavo carą ir dėl visų pasaulio negerovių kaltindavo žydus. Jeigu gilintis į pavadinimo kilmę, tai matysime nuo XV-XVII amž. "Juoduo...sius" (Черносошные) valstiečius, gyvenusius, daugiausiai, palei Baltąją jūrą ir Sibire. Juodosios žemės buvo apmokęstintos, o Baltosios žemės buvo atleistos nuo mokesčių ir priklausė stambvaldžiams. Šimtinėmis daug ką vadino, kas buvo susieta su skaičiumi 100, pradedant nuo karinių Mongolijos imperijos  (Timerlano) formuočių, iki kazokų  Rusijos ir UkraJinos grupuočių.  Ar galima vadinti "rusofrašistiniais" judėjimais Rusijos monarchinę partiją, Rusų liaudies sąjungą, Archangelo Michailo sąjungą ir ..., kai dar tokio termino, kaip "fašizmas", lyg, nebuvo?  Fašizmą matome, kaip atsvarą komunizmui pradėjusį kurti. Juk juodašimtininkystės idėjos (pavadinimas kilo, nes taip jais spauda  tada praminus buvo) turėjo žlugti po I-ojo pasaulinio karo, kai Rusijos  Imperijos išplėtimo siekiai sužlugo, Vakarų krašto imperijoje tautoms pradėjus skelbtis nepriklausomybes. Taip pat juodašimtininkai nesirengė eiti į partijas ir todėl rinkimuose triuškinančiai pralaimėdavo, užleisdami agresyvias revoliucines partijas, nors juodašimtininkystės judėjimas buvo žymiai gausesnis, nei visas revoliucines partijas paėmus kartu. Todėl jie ir iširti turėjo, o ne "po 1917 m. jie bolševikų buvo sunaikinti", kaip DELFI teigia, nes vieni prie komunistų priešininkų turėjo prisijungti, kiti ir komunistinėse grupėse turėjo ištirpti? Klaustuką dedu, nes apie juos kažkaip Marksizmo katedrose per TSKP kurso teorijoje, atrodo, buvo nutylėta - Baltoji dėmė, apie ką ir rašiau Jonavos Balse. Bet dabar yra kvailiausia, kad šiuo metu "Rusijos mokslininkai nesutaria, ar ši organizacija dalyvavo pogromuose prieš žydus" - taip rašė DELFI,. Tik tada, kas organizavo tuos pogromus? A. Stepanovas Juos tyrinėja istorikas Nerijus Šepetys, nes pagal jį tarp abiejų pasaulinių karų tokios organizacijos kūrėsi nuo Vokietijos atskirtose žemėse - jas rėmė Didžiosios Tėvynės ir net Reicho organizacijos. Juk valdančioji dinastija buvo kaip ir Aukščiausiojo atstovė Žemėje, o Stačiatikių bažnyčia tos dinastijos globotinė ir pagalbininkė. O liaudis save laikė senosios Rusios vertybių saugotoja.  Pabrėžiu - Rusios, o ne "rusijos"- tai LDK narės ir todėl  stačiatikių Sentikiai tapo mūsų priglausti, taip kaip juos priglaudė ir Sibiro glūdumos, kad išsaugoti jų senąjį tikėjimą. Todėl matosi, kad Rusija turi pažemintos valstybės kompleksų (tai psichoanalitiko-psichoterapeuto Tomo Viliaus Kajoko teiginys) ir pagal N. Šepetį, reik pradėti rūpintis mūsų informacinės erdvės švara, kad kuo mažiau būtų anonimų-blogiukų, pridengusiais skraistėmis, kaip pasakose plėšikai veidus slepiantys. Gerai, kad Lietuvoje nėra tradicijų smurtauti prieš svetimus - todėl pas mus pogromų ir nebuvo. Ir internete apie juodašimtininkus lietuviškai nieko nerasime, išskyrus J.Noreikos anūkės Silvijos Foti klaidintojo-anarchisto Evaldo Balčiūno redaguojamas anarchistų portale vieno lenininės Iskros  prisiskaičiusio anarchisto-komunisto ir žymaus Rusijos revoliucionieriaus Nestoro Machno patarėjo čekiško vokiečio Antoni Valdemaro atsiminimų ištraukos apie tai, kaip "juodašimtininkams" kenkė, (matyt, anarchistai su bolševikais ir eserais?) nes Jakaterinoslavo mieste apie 1902-1905 m.m., atseit, "caro valdžia, kad numaldytų liaudies įsiūtį, organizavo žydų pogromus".  "Žandarai ir juodašimtininkai platino gandus" apie sekmadienį numatomą prieš žydus pogromą. Todėl Jakaterinoslavo Armūro gyvenvietės Langės vamzdžių gamyklos 10 darbininkų (mano senelės tėvas taip pat buvo darbininkas iš Jakaterinoslavo kažkokios gamyklos) patraukė į miesto centre Oziornio turgų. Pagal atsiminimą, pogromas buvo pačiame įkarštyje - plėšė žydų parduotuves. O tie darbininkai  ("iskrininkai") pradėjo šaukti: "Plėšk visus iš eilės! Ar tik žydai kalti, argi mūsiškiai angelai?" Bet, kai LIAUDIS ėmėsi ne žydų parduotuvės, pasirodė policija ir raiti kazokai ...". 

 
 

 


Garsaus dailininko Iljos Repino 1910 m. atliktas P. A. Stolypino portretas, kai jis tapo Vidaus reikalų ministru, o po to  Ministrų Pirmininku - buvo geras oratorius..

 
 

Čia bus dar papildyta

 

 

 

    Tai apibendrinat, ar DABAR ne reikia stebėtis, kai aš savo F.b. temoje paminėjau, kaip JAV piliečiai (anūkė ir Grant Gochin-as) abu kartu atidirbo Rusijos propagandai, tai vietoje to, kad jie man AČIŪ pasakytų, kad aš apie tai jiems abiems pranešiau, jie abu iš kart vienu metu mane užblokuoja. Jau vien tai, kad mane blokavo kartu vienu metu, tai didelė garantija, kad, tikriausiai, susitarė tai atlikti, arba ... Pagal logiką ir pagal psichologiją, supykti ant manęs, tikrai, neturėjo, nes aš ne pas juos, o tik savo profilyje tai paminėjau. Todėl panašu, kad jie mane blokavo ne savo noru -  kažkam buvo naudinga nuo jų pačių nuslėpti, kad jie abu dirba Kremliaus propagandai.

     Aišku, jei jie būtų akli, taip vadinami propagandiniai "troliai", dirbantys pagal užsakymą, tai tokie labai nekenčia kitokių minčių ir jie stengiasi savo oponentus blokuoti su tikslu, kad jie nepradėtų blaiviau galvoti ir tada bus jiems sunkiau tarnauti užsakytai propagandai. Tai tokie fanatikai, dirbantys Kremliaus propagandos labui, ypatingai oponentus blokuoja. Net tai daro, matyt, kažkas ir už juos per spec. programas, gal, nes buvo blokavimų mano oponentų nesuprantamai įtartinų, kad tai atliko ne jie patys.
      Bet, kad tokiais nemąstančiais "troliais" būtų garbūs iš JAV Grant Gochin-as, jo kolegė Silvia Foti, ar Jonavoje kilusio Grigorijaus  Kanovičiaus sūnus Sergejus - patikėkite, patikėti, kad jie visai "nemąstantys"-užsakytieji, tikrai, labai sunku ir išsivaizduoti. Ypatingai šokiravo, kai  po Sergejaus manęs užblokavimo, iš kart čia pat užblokuoja mane ir Arkadijus Vinokuras, kuris su manimi net visai nediskutavo ir aš jam visai net nerašiau ir net nesiruošiau jam kažką rašyti.  Tik, paprasčiausiai, aš mačiau jį rašant LRT žurnalistės Indrės Makaraitytės toje minėtoje keistoje temoje, ir kai gavau F.b. automatinį pranešimą iš Sergejaus Kanovičiaus, kad jis man kažką į mano komentarą atsakė. Bet, deja, to atsakymo, skirto man ne kaip negalėjau pamatyti. Tada nustebau, kad ir Arkadijaus Vinokuro komentaro staiga nustojau matyti. Pagalvojau, kad jis "išsitrynė". Bet, vėliau per kitus pašnekovus išsiaiškinau, kad Sergejus su Arkadijumi irgi abu kartu  taip pat mane užblokavo, kaip tai padarė minėti abu JAV piliečiai.  Todėl čia jau darosi panašiau, kad gali būt kažkokia veikianti programa, kad minėtus iškreipto Holokausto teigėjus gali kas nors saugoti, kad jie nepradėtų kitaip mąstyti. Tik Sergejus ant manęs galėjo supykti, nors kaip rašytojui tai jam būtų negerai prisipažinti, kad jam argumentai išseko. Jis po jam parašyto mano komentaro  tik "psichiatrinę diagnozę" pareiškė, kad "nepagydoma" (matyt, mano logika) ir tik po 2-jų man parašytų žodžių mane iš kart blokuoja, kad net nepamatyčiau, ką jis man parašė. Tai psichologiškai pateisinama, kad rašytojui jau nėra argumentų. Bet, vis tiek, manau, kad rašytojas neišmintingai su manimi pasielgė, nes, tikrai "chuliganizmu" neužsiiminėjau - ne jo sukurtoje temoje rašiau.
      Na, o kad ir Arkadijus iš kart mane užblokavo, tai jau, išvis, kuriozas. Aš su juo tik prieš metus kokius buvau pasiginčijęs dėl prieškaryje  žydų skaičiaus komunistų partijoje ir kai pateikiau istorikės Maslauskienės mokslinio darbe pateiktą statistiką, tada keistai, mūsų disputas ir nutrūko - Arkadijus užtilo. Jį tada buvau iškvietęs į draugus, bet mano kvietimo nepriėmė ir daugiau mes niekad nebuvome eteryje susitikę. Todėl visą tai smulkiai aprašau, kad Žydų bendruomenė atkreiptų dėmesį arba į išsekusius argumentus, arba į kažkokią DEZINFORMACINĘ SISTEMĄ veikiančią socialiniame tinkle kartu su tuo "tanku po žydų kapines ..." veikiančia.

     Na, o svarbiausia, kad DEZINFORMACIJA ir per Kremliaus propagandinę televiziją buvo gana ryški, kad Rusijos ir pasaulio visuomenę nuteikinėti prieš Lietuvą.

     Toje temoje teko man pasigirti, kaip pastaroji vėl buvo mane priėmusi į draugus ir mane iškvietęs buvo draugauti Grant Gochin-as. Jis mane iškvietė tada, kad Silvia Foti buvo mane pirmą kartą buvo išdrauginusi ir iš kart uždarą savo F.b. profilį pasidariusi po kokių 15-os sekundžių, kai po josios peticiją; reikalaujančią iš josios senelio atimti apdovanojimus, aš jai angliškai parašiau,
 štai, ką:


Galima PASIDIDINTI

      Keistos "motyvacijos" blokuoti - nenorėti nieko žinoti kitokių teiginių. Juolab, Grant Gochn-as dėl J. Noreikos vėl padavė Lietuvą į teismą. Tai, ką, jam nereikia bylos laimėti? Dar įdomiau, kad tuo pat metu mane užblokavo pati anūkė Silvia Foti, kuri jau buvo sykį mane iš draugų išmetusi, o po to vėl priėmė. Čia jau panašu į bendrą susitarimą dėl blokavimo. Be to, pamačiau, kad mane užblokavęs visai neseniai yra ir skandalingasis Stanislovas Tomas, su kuriuo nuo jo atlikto vandalizmo net nediskutuoju.  Mažai diskutuoju dabar ir socialiniame tinkle. Tai ar negali būti, kad čia organizuoti blokavimai tokie patys, kaip ir dezinformacijos minėta sklaida? 

Taigi, labai svarbiai atkreiptinas dėmesys turėtų būt į minėtą Jakov-ą Kedmį, kuris labai kritikuoja Europos sąjungos numatomas ginkluotas pajėgas - jas lygina prie hitlerininkų SS dalinių.  Ir kaip tik Lietuvos žydų bendruomenei ar nereikia  atkreipti dėmesį, kad Jakovas KEDMIS kaip ir ezopiškai GINA J. NOREIKĄ? Jis pabrėžė, kad Lietuva buvo vienintelė Europos valstybė, kur nepavyko įsteigti SS dalinių: giria lietuvius, vienintelius nenuėjusius į Europos SS armiją.

     O, juk, dėl tų SS dalinių nesudarymo J.Noreika ir atsidūrė Študhofe, kur iš 46-ių Lietuvos šviesuolių po pusmečio gyvų išliko tik 25, o po dar metų net 3 žymūs lietuviai mirė tik tik išlaisvinus ar prieš išlaisvinimą.

     Nežinant Jono Noreikos anūkės psichologijos, sunku nuspėti, kokiais ji KGB-iniasi metodais tapo suklaidinta, kokia ji "žinių" sistema vadovaujasi?  Galiu tik vieną pasakyti, kad, kai ji mane buvo išdrauginusi ir po to kažkaip keistai mane  į draugus iškvietė Grant Gochin-as. Keista buvo todėl, kad apie mane sužinoti galėjo tik iš Silvijos Foti, kuri, matyt, jam pasiskundė, kad mane reikėjo išdrauginti, arba ji mane išdraugino, Grant Gochin-o "rekomendavimu-paliepimu?".  Iš kur jis apie mane galėjo sužinoti, jei ne iš Silvijos?  Bet, kai, Silvia Foti pačią jai svarbiausią temą paskelbė ne uždarame, bet atviroje; visiems prieinamoje temoje, ir kai aš tai pamačiau - pamaniau, kad ji taisosi - darosi demokratiškesnė.

     Todėl š.m. rugsėjo 09 d. ją iškviečiau vėl pakartotinai į draugus ir ji nedelsiant mane priėmė. Todėl tai progai pažymėti, parašiau jai viešą padėką. Tai padėkai parinkau koliažą, kuriame MĄSTANČIO dramaturgo Petro Vaičiūno akcentas, kuris nuo 1941 m. sausio 01 d. vadovavo Vrublevskių bibliotekai, kurioje ir įsidarbino Silvijos Foti senelis. Pateikiau jai ir jos senelio rašytą įsakymą Nr. 962 žydų persikėlimui į Žagarės getą, kuriame nėra jokio žodžio apie žydų turto "nusavinimą" - jame atvirkščiai - reikalaujama savivaldybių rūpesčiu saugoti ir aprašyti, kad ilgapirščių nebūtų išgrobstytas. ir žydams sugrįžus, jį sugražinti. Todėl jai pažiūrėjus į Petro Vaičiūno susimąsčiusio biustą, nevalingai ir jai reikia pradėti mąstyti., kad senelis norėjo apsaugoti paliktą neprižiūrimą žydų turtą.


Siūlytume nueiti į PADĖKĄ Silviai Foti
už priėmimą į draugus ir  pastudijuoti, kas toje padėkoje buvo parašyta, kokios diskusijos po ja prasidėjo.

 Užmezgiau diskusiją ir su save "Mosad"-o agentu bei žydu laikančiu garsiuoju Garliavos Klonio gatvės skandalistu Mariumi Kuprevičiumi, kurio prosenelis vos netapo sušaudytu su Keturiais komunarais - išsigelbėjo, nes Maskvos nurodymą "atsisakyti komunistų partijos" įvykdė ir todėl buvo nuteistas  iki Gyvos galvos. Tą pasaką buvo pats M. Kuprevičius parašęs, bet istorikams reikia tą "faktą?" patyrinėti. Atseit, jį apie 30-tus metus amnestavo Prezidentas Antanas Smetoną, kaip gerą kalėjime karininkams mundurų siuvimo organizatorių. Tik labai keista, kad tąsai skandalistas "atsidėkoja" Prezidentui A. Smetonai, jį vadindamas "fašistu" bei "žydu persekiotoju" ir  tokie teiginiai, aišku, labai klaidina Jono Noreikos anūkę, nes kai ji išdraugina ar blokuoja asmenis, kitokius faktus teikiančius. Tai tada nėra nieko bendro su demokratiniais-pliuralistiniais principais. Todėl reikia paabejoti dėl anūkės žurnalistinio išsilavinimo, kuris nebūdinga Laisvojo Vakarų pasaulio principų. Todėl galima įtarti labai rimtą kažkokių spec. struktūrų gana profesionaliai atliktą poveikį, matyt, užplanavus tai net nuo vaikystės, kad pakeisti pasaulėžiūrą prieš savo genealogines šaknis. Tai labai būdinga kairiajai kad ir anarchistinei ar marksistinei ir net nusikalstamai lenininei ideologijai. Jos persunkimo dėka galima atlikti tokius pat klystkelius, kokius atliko mūsų Lietuvos garsūs literatai, tapę kolaborantais. Todėl jokiu būdu jiems paminklų griauti negalima, nes iš jųjų klaidų būtina mokytis
 


Galima PASIDIDINTI

     Teko man stebėti, kaip Silvia Foti sėkmingai rinko parašus po peticija, kad atimti apdovanojimus iš josios senelio. Jaunimas labai  noriai rašėsi, kaip po "žydšaudžio SS-ininko", nes KARINĖ UNIFORMA PORTRETE LABAI ĮTIKINANTI, kad, neva, " ž y d š a u d y s " . Tai viena iš veiksmingiausių  Juodųjų technologijų. Tam tikslui karinio munduro apykaklė portrete nerodoma.


Galima PASIDIDINT

    Juk, kiekvienas nežinantis  susijaudins, kai pamatys karišką uniformą.

 


 

      Bet, anūkė, matyt, net nepagalvojo, kad apskrities viršininko pareigybė, yra CIVILINĖ pareigybė ir jos senelis tada  pirmą sykį tapo civiliu. 

    O civiliniam pareigūnui jokie  prievartos-baudžiamieji procesai niekur pasaulyje nedisponuojami. Taip, kad anūkė ar nebus kažkokių spec. psichologų iš struktūrų, galimai suvedžiota? Tokį įspūdį sudaro, nes ji savo profilyje net visiškai nediskutuoja, lyg būtų be jokios nuomonės. O be to, sako, kad ji valymus savo profilyje daro - iš draugų išmeta tuos, kurie kitokią nei ji nuomonę turi. Todėl iš draugų išmestieji ne tik negali pas ją diskutuoti - jai pastabas duoti, bet ir išvis nemato diskusijų, nes temas skelbia tik draugams. Toks įspūdis, kad jai kažkas pakiša lietuvišką korespondenciją, kurią ji platina savo profilyje.

     Ar J. Noreikos anūkės Silvijos Foti vienu įtakingiausiu klaidintoju ne bus Grant Gochin-as? Jis Lietuvos (Vilniaus apylinkės) teismui ir pralaimėjo bylą dėl J. Noreikos kaltinimo prisigalvotais dalykais.  Be to šis JAV gyvenantis litvakas, kaip Togo Respublikos Garbės konsulas, buvo grubiausiai apšmeižęs Joną Noreiką, kad, neva, J. Noreika "davė  įsakymą šaudyti žydus" ir šitą melą 2018 m. paskelbė LRytas. Šio melo fotokopiją matote žemiau esančią:

   Ciniška, kad normalūs žmonės be įrodymų nesišvaisto tokiomis "žiniomis". Dar įdomiau, kad žurnalistai, rengę su juo šį reportažą, net nepaprašė "tokio įsakymo" parodyti ir mūsų Nepriklausomos Lietuvos laikraštis paskleidė šią "žinią" pasauliui ir Rusijai, o taip pat istorijoje nelabai besigaudantiems piliečiams. Ir dar, kas, kas, bet   ne kažkoks prorusiškas žemo lygio laikraštpalaikis, o LRytas,dar pratesia, kad, neva "valdžia viešai pagerbia žudikus, ...".

    Nors tik ką neseniai, atrodo, jau panaikintas šis 2018 m. šmeižikiškas straipsnis - interviu su Grant Gochn-u, bet jis eteryje egzistavo apie metus ir jį eteryje nufotografavau š.m. rugsėjo 25 d. Taip, kad ši šlykšti dezinformacija išbuvo eteryje net apie metus laiko.  Todėl nėra abejonės, kad tai ir buvo Juodoji technologija, kad paruošti dirvą viršuje čia šios studijos pradžioje pavaizduotam vandalizmo aktui, kuris įvyko vos kelias dienas po to, kai Grant Gochin-as pralaimėjo Teismu  bylą. O tokių, kaip sakoma: "Atleisk, Viešpatie, tiems, kurie nežino ką daro" ir atsirado "didvyrių", kurie net filmavo tą vandalizmą į tiesioginį F.b. eterį ir su pasimėgavimu liaupsino vandalą.

    Be to, šiame LRytas šmeižikiškame straipsnyje Grant Gochin-as minėjo apie kažkokį Kauno  pogromą" caro laikų, kaip ir kaltindamas lietuvius, dėl ko jo prosenelių šeima turėjo išvažiuoti į Rusiją. Panagrinėjus Rusijos 1905-1917 m. m. žydų istoriją, joje minimas iš Kauno gubernijos žydų 1915 m. gegužės 05 d.  pravestas prievartinis žydų iškeldinimas už žydų palankumą vokiečiams. Todėl žydams buvo duodamas 48 val. susiruošimui laikas, o kai kada net nebuvo leidžiama pasiimti būtiniausių daiktų. Kartais išvežimo metu iš žydų būdavo tyčiojamasi, vežant prekiniuose vagonuose su užrašu ŠNIPAI. Apie tai Rusijos Vidaus ministerijos reikalų valdytojas kunigaikštis Nikolajus Borisovičius ŠČERBATOVAS rašė: "žydai buvo VISI IŠVAROMI  (pagal galvas), be lyties ar amžiaus skirtumo.  Į bendrą masę buvo įjungiami sergantys ir net nėščios moterys." Atžvilgiu žydų išsiuntimo įsakyme  buvo nurodoma, kad nurodytai priemonei (ištrėmimui) priklauso nedelsiant gyvenę prieš tai  dabar vokiečių užimtose vietose, kai tik rusų armija atsiims tas vietoves. Todėl 1914-1916 m. m. iš Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos į vidines Rusijos gubernijas buvo ištremta 250-350 tūkstančiai žydų. Aišku, jų turtas buvo išgrobstytas krikščioniškųjų kaimynų. Todėl nieko nuostabaus, kad Jonas Noreika siekė tvarkyti priverstini emigruotų-iškeldintų žydų turtą, įpareigojant savivaldybes saugoti paliktą be priežiūros žydų turtą nuo išgrobstymo. Pabraukiau žodžius, kurie buvo Jono Noreikos įsakyme N.962 ir kuriame nebuvo jokio žodžio apie to turto "nusavinimą", kokį melą paskleidė R.Šimašius bei kiti "istorikai", net neskaitę to įsakymo teksto. O juk tai buvo tik 35-ių metų skirtumas ir Jono Noreikos motyvacija išsaugoti žydų turtą turėtų būt labai suprantama. Juk tokius NE PAGAL SAVO VALIĄ iškeldinimus nagrinėjo Pavelas Polian-as savo istorijos-geografijos užrašuose pastebėdamas "patikimumo geografiją" iš patikimų ir nepatikimų gyventojų, kur žydu kaip "nepatikimus" pradėjo klasifikuoti, būtent, carinė Rusija. Deportacijai priklausė visi šaukiamojo amžius asmenys, kad jie netaptų priešininkų (vokiečių)  kariuomenei. Išsiunčiami buvo ne tik austrai, vengrai, bet ir lenkai, žydai. Pastarieji iš Kurliandijos deportuoti 40 tūkst, iš Kauno gubernijos  150-160 tūkst. Dėl tokios žydų deportacijos protestavo Pabaltijo apygardos generolas  P. G. Kurlov-as. Tokią carinės valdžios deportacijų praktiką sėkmingai perėmė leninizmo inspiruotas stalinizmas.

 

   Taip, kaip matome, Grant Gochin-as ir savo prosenelių klausimu grubiai melavo lietuvių tautos atžvilgiu - visi nepagrįstai metė kaltinimo šešėlį ant lietuvių, kurie čia visai nieko dėti dėl jo prosenelių ištrėmimo iš Kauno ne pogromo, o dėl masinio žydų iškeldinimo iš pafrontės zonos, dėl kurios net pat Maksimas Gorkis buvo sukūręs draugiją žydų gyvenimui studijuoti. Aišku, patikrinti negaliu, ką  ir kaip buvo sakė Togo Respublikos Garbės pilietis ir kaip tiksliai užrašė galimi šmeižtą "žurnalistai" su juo pokalbį vedę. nes šmeižtus, atrodo, redakcija panaikino. Tuo labiau, kad, Grant Gochin-as ir toliau nerimsta - vėl padavė į teismą dėl J. Noreikos, dėl ko Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas pranešė, kad visuomenės dėka pakabinta atminimo lenta kabės iki teismo įsiteisinimo. Šią žinią paskelbė visos beveik žiniasklaidos, išskyrus LTV - per Panoramą apie tai nutylėta, nors pučiamos buvo mažiau reikšmingos aktualijos. Apie tai atkreipė dėmesį kandidatavęs Arvydas Juozaitis, kuris pasitraukdamas iš kandidatų į Prezidentus "diskusijų", nors ir prarado rinkėjus, bet visuomeninio transliuotojo problemą parodė, kuri labai aktuali ir dabar.

    Taigi, dėl Facebook-o mano profilyje sukurtoje temoje, kai parodžiau, kaip sureagavo Rusija, Grant Gochin-o ir Silvijos Foti, o taip pat Jonavoje gimusio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus sūnaus Sergejaus reakcija į mano surinktus faktus ne tik nieko neatsakė, bet užblokavimo-išdrauginimo veiksmais įrodė, kad jiems Lietuvos Didvyrių šmeižimo "argumentai" išseko ir kitų faktų žinoti net nenori - diskutuoti net nesiteikia.
      Keista, kad S. Kanovičius, kuris Lietuvos žiniasklaidoje dabar reiškiasi labiausiai prieš mūsų Didvyrius, juos šmeižiant, mano teiginius ignoruoja, nors jam prisistačiau kaip gerbiantis žydų kultūros palikimą ir per pirmąjį Sąjūdžio mitingą Jonavoje (jame dalyvavo ir Arvydas Juozaitis) savo kalboje demaskavau vandališko Jonavos žydų bendruomenės kapų sovietmetyje sunaikinimo nusikaltimą, dėl kurio dar sovietmetyje Jonavos rajono Vykdomasis komitetas atsitokėjo ir Taurostos upelyje nuskandintus antkapių paminklus sugražino nors šalia kapinių. Ne taip, kaip R.Šimašiaus "sostinėje" ant labai žymių žydų palaidojimų nesiruošiama sporto rūmų vietą atlaisvinti.

     Be to, Sąjūdžio dėka (atvažiavus iš Australijos nacių kalintam jau a. a. Gabrieliui Žemkalniui-Landsbergiui, su kuriuo Gedimino Ilgūno namuose diskutavome apie sovietmetyje nuslėptą Holokausto terminą), tada po to pokalbio tuoj pat Girelėje atsirado rodyklės į Holokausto vietą, o ne į mistinę buvusią sovietinę "tarybinių žmonių" aukų vietą, lyg, TIK ŽYDAI " t a r y b i n i a i s " ŽMONĖMIS būtų. Ar ne dėl to sovietai siekė užmaskuoti šitaip Holokaustą priežastį - nusikalstamą leninizmą? Ar ne galima ramiai su žydų bendruomenėmis aptarti skaudžiausios netekties priežastį?
 

2-tema: Jono Noreikos - Generolo Vėtros
DIDVYRIŠKUMO PAVYZDYS,
grįžus iš Dievų miško, pastarajam likus nepripažintu

     Juk žydų tauta yra protinga. Todėl verta jos bendruomenei pasiūlyti dar kartą įdėmiai peržiūrėti 1996 m.   laidos "Atmintis" reportažą apie Generolą Vėtrą (Joną Noreiką) ir sukilimą prieš sovietų okupantus 1945 m. Tame  reportaže jau į Anapilį išėjusieji Jono Noreikos bendražygiai, kaip Stasys Gorodeckis  ar J. Noreikos duktė: garsi operų dainininkė, įvairių kalbų kalbininkė ir  filosofijos mokslų daktarė Dalia Noreikaitė-Kučėnienė (1939-2000), kuri ir  lituanistikos disertacijoje tyrinėjo rašytojos Julijos Žemaitės JAV gyvenimo periodą.  Gaila, su savo 1969 m. soliniu rečitaliu nuo Händelio ir Donizetti arijų, Šuberto ir Debussy dainų iki ispanų bei lietuvių kompozitorių naujausių kūrinių Dalia okupuotai Lietuvai tai parodyti negalėjo. Juk, savo tėvelį praradusiai, prieš okupantų valdžią koncertuoti būtų buvę per daug skaudu.

     O skaudūs mirties stovyklų vaizdai  Žydų bendruomenei  turėtų būt suprantami, kurie yra aprašyti ironiškoje Balio Sruogos monografijoje DIEVŲ MIŠKAS  Juk ir taip, tik 1945 m. gegužės 13 d. sovietai išlaisvino kalinius; t.y., tik po savaitės, kritus Berlynui. O, tai akivaizdu, kad, matyt, sovietinei armijai nelabai buvo aktualu išlaisvinti kankinamus kalinius? Tą patį pastebėjo ir Faina Kuklinsky, kurios teta neišgyveno - mirė prieš pat išlaisvinimą.
    Nežmoniško žmonių naikinimo sistemos įamžinimui, rašytojas savo sveikatos reabilitacijai Birštono Baltojoje viloje visą vasarą dirbo prie šio kūrinio. Deja, apie cenzūrą viešai Tapinino laidoje tik 17:45 užsimenama.


Galima PASIDIDINTI
:
ant B.Sruogos romano "Dievų miškas" redaktoriaus Valio Drazdausko prierašas apie baigtą   redakciją

      Ir tik iš literatų sužinome, kad tekstą smarkiai išravėjo   trečiafrontininkas redaktorius Valys Drazdauskas; dėl ko įvyko konfliktas iki 1946-ųjų spalio Rašytojų sąjungos suvažiavimo, kur TSKP ideologas Kazys Preikšas, kurio dėka Vilniaus Archikatedros skulptūros buvo susprogdintos, B. Sruogos kūrinį sukritikavo, kaip "antiherojinę tikrovę", ir, todėl romanas atgulė stalčiuje.
    Šio kūrinio
rašymo ir redagavimo istorijos  atliko Neringa Markevičienė, Monografijoje  „Lietuvių tekstologijos studijos“. Ji pažymi, kad kūrinio idėja kilo Štuthofe, lietuvių įkaitų grupę paskelbus garbės kaliniais (1943-05-31),  kai B. Sruoga  dirbo lagerio raštinėje. Jis planavo aprašyti gyvenimą pragaro mašinoje. Buvęs Štuthofo kalinys Mečislovas Kriaučiūnas minėjo Balio pastangas prisiminti pavardes, fiksuoti atmintyje sukrėtusias scenas, slapta kopijavo kalinių sąrašus. Lenkas Augustinas Sikorskis kaip lagerio raštinės bendradarbis pabrėžė B. Sruogos galimybę studijuoti charakterius, įtvirtinant atmintyje ar popieriuje. Kitas garsus Birželio sukilimo dalyvis - elektronikos inžinierius ir to lagerio kalinys Pilypas Narutis, kuris 

buvo mano tėvo bendramoksliu Vytauto Didžiojo universitete, artėjant frontui, išskyrė rašytojo ketinimus slaptos informacijos paieškoms, desperatiškai  naršant lagerio archyvus.

    Žmona Vanda Sruogienė minėjo, kad jos vyras „užrašinėjo ir savo nelaimės draugų pastebėtus išgyvenimus“. Jos teigimu, šie užrašai išlikę ... Tačiau M. Markevičienė archyvuose nerado. Algis Samulionis, domėjęsis Štuthofe parašytų kūrinių originalais, apie Sruogienės minėtus užrašus iš lagerio taip pat nekalbėjo. Parengiamasis medžiagos, dokumentacijos rinkimas baigėsi, prasidėjus S. Ylos analogiškame veikale vadinto kaceto evakuacijai (1945-01-25). Kūrinio konkretesnė vizija tapo jau Lietuvoje.1945 m. gegužės mėnesį, ką tik grįžęs iš Štuthofo, rašytojas pabrėžė norįs parašyti „eskizinius portretus apie stovyklą ir apie tą „Dievų mišką"". 1945 m. rugpjūčio mėnesį, gydydamasis Birštone, Sruoga artimiausiems draugams:  Marijai Nemeikšaitei, Juozui Nemeikšai, Vincui ir Emilijai Mykolaičiams, Antanui Venclovai laiškuose pasakojo, kad yra atsiskyręs, užsidaręs, jokioms pagundomsnepasiduodantis – labai intensyviai dirbo ĮĮ Birštono Baltąją vilą jo aplankyti atvykusiems Venclovai, Petrui Cvirkai, Jadvygai Peseckienei, Aldonai Daugėlaitei skaitydavo naujo kūrinio ištraukas. 1945 m. rugsėjo 4 d. laiške Mykolaičiams pranešta,kad kūrinio tekstas jau baigtas ir  spalio 13 d. Rašytojų sąjungos namuose skaityti atskiri fragmentai, o lapkričio 23 d. Vilniaus universiteto vakare rašytojas savo studentams pasakojo apie Štuthofą ir skaitė ištraukas. Lapkričio 25 atsiminimų epizodus skaitė per radiją, o spalio 1–2 d. Rašytojų susirinkime B. Sruoga buvo užsipultas ne tik čia jau paminėto Kazio Preikšo, bet ir žymiausio komunistinio "istoriko", neturinčio istorinio išsilavinimo Juozo Žiugždos bei žydo Genriko Zimano, kuris 1944 -04-12 per Velykas vadovavo netoli Onuškio Bakaloriškių (Jogintų) kaimo žudynėms, kurio savygininkai nuo plėšikų gynė savo užaugintą duoną. Vėliau šis buvęs žydų švietimo "Folksblat" redakcijos darbuotojas tapo ilgamečiu laikraščio "Tiesa" ir "Komunistas" vyriausiu redaktoriumi. Tuos niuansus pabrėžiu, kad būtų aišku, kokios vertybės nelėmė fašistinių žiaurumų vaizdavimo užgniaužimui, nes tokius pat žiaurumus krėtė ir komunistai.

     Nors beveik metus truko įnirtinga prievartinė teksto artinimo prie sovietinės tikrovės procesas, bet, galop, Dievų miško leidimui pareikštas griežčiausias veto. juolab, kad  to kūrinio skaitymai patiko Petrui Cvirkai, Antanui Venclovai ir Juozui Baltušiui. Ypač P. Cvirka,  teigiamai įvertino stilistinį savitumą: „Baisi bus knyga... Ir nuostabiausia joje – sruogiškas juokas...“. Net Baltušis kaip Pergalės žurnalo redaktorius Balio tekstą vertino itin gerai dėl jo paveikumo ir ironijos: „Sukrečiantis rankraštis! Tokio šiurpo taip vaizdžiai nuo pradžios iki galo Baltušis savo gyvenime nebuvau skaitęs.  

     Kartu su Sruoga kentėjusiam Štuthofe man šiek tiek pažįstamam iš Veiverių garsiajam kanklininkui ir ieties metimo pasaulio rekordininkės Birutės Zalugaitytės-Kaledienės pirmajam treneriui-mokytojui Leonui Puskunigiui buvo nepriimtina kūrinio stilistika: Ne viskas jam patiko. Jam per daug pasirodė sruogiško pasišaipymo..

      Rezistencninkas-lagerininkas, Lenkijos lietuvis,Antanas Suraučius, prisimindamas pirmųjų pokario metų žiaurias susidorojimo akcijas, Sibiro grėsmė nebuvo palanki tokia ironijai masinio gedulo laike,  Juokas mirties akivaizdoje tapo nesuprastu – beprotybe.

Literatūrologas-sruogistas Algis Samulionis pastebėjo, kad: "„Dievų miškas“ buvo traiškomas net kuluariniuose pokalbiuose Kostas Korsakas  neutralia laikysena motyvavo psichologiniu argumentu literatūroje pasirodžiusiu per daug anksti. Skaitytojų sąmonė nebuvo pasirengusi ironijai"{. Be to Korsakas piktinosi dėl Rašytojų suvažiavime šiurkščiai pažeistos privatumo teisės – viešo susidorojimo, tikslingo negatyvios nuomonės formavimo, sąmoningo žmonių mulkinimo, kai. Sruoga davė skaityti privačiai, pasitikėdamas, o kritika jam buvo išsakyta viešoje auditorijoje, kuri su ta knyga nebuvo pažįstama. Po visuotinio 1946-10-01–02 rašytojų susirinkime Dievų miško nepalaikė nė vienas įtakingas pažįstamas. Rašytojų sąjungos pirmininkas vizitų pas Sruogą metu įtikinėjo, kad būtina rašyti aktualia sovietine tematika, ideologiškai prusino. Teatro istorikas Vytautas Maknys teigė, kad Antanas Venclova buvo rašytojų „stulpininkas“ – gynėjas ir užtarėjas. Kartą prie Katedros Sruogą  ėmė guostis Danutei Čiurlionytei-Zubovienei,  kad neša pataisytą „Dievų mišką“ Paleckiui. Sakė daugiau nebetaisysiąs nors ir kažin ką...“ Rašytojas laikė jam daromus priekaištus nepagrįstais, o kritikus – nekompetentingais. Juk. Dievų miškas buvo parašytas nesilaikant galiojusios socrealistinės metodologijos. Tekstų sraute atsiradęs kontrastingas, sovietinį kanoną griaunantis kūrinys šokiravo dėl kitoniškumo, neįprastumo. 1946 m. liepos mėnesį (kai aš gimiau) iš Birštono Sruoga išsiuntė laišką Cvirkai dėl tuometinių dogmatinių literatūros ir politikos klausimų, abstrakčiai išsitarė apie neoficialiai prieš jo asmenį pradėtą ideologinį sąmokslą. Minėjo, kad jam tenka būti susidorojimo liudytoju – kad laiku „nenusprogęs“. Teigė, kad vilkinamas, metus trunkantis ir dar turbūt tebesitęsiantis Dievų miško svarstymas prilygsta „padūkusiam dantų skausmui“.  Kūrinys tapo autorinės neapykantos, pagiežos, prakeiksmo objektu ... Geram šeimos draugui gydytojui Juozui Nemeikšai rašytame 1946-08-10 laiške ironiškai pakartojo: „Kaip gaila, kad vokiečių lagery nenusprogau!“ Nuovargio, nusivylimo, įsipykimo motyvai nuskambėjo dviejuose ir Drazdauskui laiškuose  intensyviai, karštai ir atkakliai ginčijęsis su Dievų miško mašinraščio tobulintojais, ilgainiui perdegė. Suvokė diskusijos beprasmybę. Rugsėjo pabaigoje Sruoga buvo atleistas iš Rusų literatūros katedros vedėjo pareigų. Vilniaus universiteto mokslo taryboje sukritikuota ne tik profesoriaus parašyta Rusų literatūros istorija, bet ir asmeniškai rašytojui pareikšta pastaba dėl Dievų miško. Preikšas užsiminė, kad Dievų miškas – ideologiškai nepriimtinas. Pastaba dėl „rimtų klaidų“ po kelių dienų, spalio pirmą, viešai pakartota iš rašytojų suvažiavimo tribūnos – Dievų miškas oficialiai pasmerktas kaip pačią sovietinę sistemą kompromitavęs dokumentas. Rašytojų visuotiniame susirinkime Sruoga atidavė privalomąją ideologinę duoklę – prisipažino kaltas dėl jam pareikštų „prasižengimų“.


Galima ĮEITI
į  J.Brėdikio romano TIES RIBA pristatymą  Literatūros muziejuje

     Jo "nuoširdžia“ saviplaka, atrodo, rimtai patikėjo ideologai – Preikšas, Cvirka, Paleckis. Juozo Brėdikio sūnus Jurgis Brėdikis (kardiologas, kurio romano "Ties riba" pristatyme man teko dalyvauti Literatūros muziejuje) prisimena susinervinusio, įpykusio Sruogos repliką: „Nieko nereikia! Sudeginsiu viską! Arba – kaip yra, arba – ne, bet neduosiu daugiau tiems šunsnukiams braukyti ir mane mokyti!“ (Jurgis Brėdikis, „Prisiminimai apie tėvą – Juozą Brėdikį“.)

     Todėl šis profesoriaus ir kardiologo liudijimas atitinka visus HOLISTINĖS filosofijos bei Holistinės medicinos principus, kurią jis tyrinėjo Tibete, apie kurio Šambalos  sąsają su graikų mitologinę Hporberėją ir suomių seniausiąją planetos žinomą Kalevalą mano tyrinėtą irt aprašynėįtą; dar žemiau nagrinėsiu, kaip mes nepripažįstame, kad mūsų planeta nėra plokščia, nors senovės graikai tai nežinodami, įrodė apie tai, kad Hiporberėjoje (suomių Kalevalos) krašte yra viena diena metuose, kai saulė visiškai nenusileidžia. Ir aš taip pat tai įrodinėjau, kad tik dėl to, kad planeta nėra plokščia - todėl su savo radaru negalėjau matyti J. Gagarino skrydžio jo "žuvimo" metu, nes mačiau tik jo žudiką, aukščiau skridusį. Apie tai irgi žemiau, kad skaitytojui nebūtų šokas nuo komunistinio leninizmo nusikalstamumo įrodymo.

     Laiškuose yra užuominų, kad akylai sekamas: kalbėta apie „ėdikus“ universitete, apie paskaitų kontrolę, apie suveržtą judėjimo laisvę. Atsiminimuose liudyta, kad, Sruogai viešint pas Nemeikšas Kaune, jis buvo išsivestas saugumo patikėtinių. Sruogienė, pasiremdama profesoriaus Gučo Čikagoje 1978 m. pateiktais duomenimis, pažymėjo, kad jos vyrą persekiojo vienas pavojingiausių sovietų saugumo agentas – Juozas Markulis. Istorikai pritarė, kad Markuliui buvo pavesta sekti kai kuriuos Humanitarinio fakulteto dėstytojus, „rūpintis“ buvusiais Štuthofe, tarp jų – ir rašytoju Baliu Sruoga. Jis rašė:„sėdžiu kaip sumuštas šuva būdoj, niekam kelio nepastoju – ir vis užkliūvu!"

 Daugėlaitė prisiminė, kad Sruoga „Mėgdavo sakyti: naktį kaip šuva kaukiu“.. Peseckienė pasakojo: „Nukrito ant sofos ir pradėjo kaukt – neverkt, o kaukt, kaip jis pats sakydavo, – šunio balsu“. Mackevičienė Vandai Sruogienei rašė: „O naktimis savo bute staugte staugdavo – kaimynai už sienos buvo siaubo pagauti“. Iš antrojo Sruogos laiško, rašyto Cvirkai iškart po suvažiavimo111, matyti, kaip rašytojas blaškėsi, po ideologinių paauklėjimų nebežinodamas ko griebtis – kokį žanrą, darbo tematiką, metodologiją pasirinkti naujam, viešai žadėtam veikalui. Visada aiškiai jautęs savo vertę, turėjęs originalią nuomonę visais literatūros ir meno klausimais, įbaugintas profesorius nusižemino ir prašė patarimo, ką ir kaip toliau rašyti. Sruogą gąsdino neaiški ateities vizija – dėl nežinios, sutrikimo, laiku neįvykdžius pažadų, psichiką traumavusi situacija viešos Dievų miško apkaltos metu galėjo pasikartoti: „Dabartinėje savo būklėje aš dar nežinau, kokiu būdu tai turėčiau padaryti. Kol surasiu tą būdą, kol surinksiu medžiagą, kol suplanuosiu veikalą – parašysiu – nusitęs, o kitų metų susirinkime sakys: va, žadėjo padaryti – nepadarė – apgavo! Šitokia perspektyva mane stačiai gąsdina, – juk bus gi manoma, kad čia mano blogos valios reiškinys!“

Žadėjo baigti „Barborą Radvilaitę“, išsikovoti teisę rašyti istorinėmis temomis, rašyti apie tai, ką jis gerai išmano (dramine forma realizuoti išgyvenimus Študhofe). Prie Dievų miško pakartotinai nebegrįžo – teksto daugiau netaisė. Po Cvirkos mirties svajojo pradėtą širdžiai mielą darbą tęsti: „Prasitarė, kad rašys „Dievų miško“ antrą dalį, kad toji būsianti dar įdomesnė“

Jau po Stalino mirties, atsivėrė daugiau galimybių lietuvių literatūros klasikos leidybai. Valstybinės grožinės literatūros leidyklos žmonės suprato Sruogos kūrinio reikšmę, jo vertę, todėl, praėjus geram dešimtmečiui po kūrinio viešosios ideologinės kritikos, ryžosi iš naujo kelti Dievų miško pateikimo spaudai klausimą. 1957 m. gegužės 11 d. Tekstologinės komisijos nariai pradėjo iš naujo  svarstyti, „ar teisinga ir tikslinga išleisti knygą griežtai pagal turimą rankraštį, ar padaryti kai kurias pataisas“ Už originalaus, nekupiūruoto ir kitaip netaisytino teksto skelbimą tvirtai pasisakė keli komisijos nariai – Eugenijus Meškauskas, Antanas Venclova, Jonas Čekys, Jurgis Tornau. Šie žmonės kultūrinio „atodrėkio“ metais pirmieji reabilitavo Dievų mišką. Juozas Žiugžda vis dar baiminosi dėl „užkliūvančių“ netinkamo tono teksto vietų, įžeidžiančių, nepagarbių autoriaus pasisakymų rusų belaisvių ir kalinių atžvilgiu.

 

 


    Todėl nieko nuostabaus, kad po metų (1947 m. spalio 16 d.) šio žymiausio rašytojo  netekome, nes 
Študhofas prie Baltijos jūros nebuvo kurortas, į kuriuos tokius pačius GULAG-us pradėjo keliauti tremtiniai ir politiniai kaliniai. Likus tokiems patiems fašistiniams nužmoginimo principams, akivaizdu - buvo baimė, kad neiškiltų viešumon tų žvėriškumų komunistinė pradžia, iš kurių pirmųjų GULAG-ų  mokėsi hitlerininkai, kai draugavo su komunistais.
Dar įdomiau, kad tas "Dievų miško" cenzorius V.Drazdauskas apie 1931 m. pykosi ir su Zigmu Angariečiu, kuris vėliau Stalino nurodymu buvo sušaudytas,  o nuo 1949 m. šis cenzorius NKVD dėka 10-čiai metų buvo nuteistas ir kalinamas Kaliningrade.  Ir visai niekur neminima, kuo prasikalto ideologinis B. Sruogos redaktorius? Ar negalima kelti atsitokėjimo-nusivylimo komunizmo idealais  hipotezę? Juk tuo metu vienas po  kito krito į Anapolį Stalino "saulę" atvežusieji taip, kaip ir mūsų kaimynų gudų Janka Kupola, estų poetas ..., ar dar anksčiau Jeseninas, Majakovskis ...

     Šią mįslę ar negalėtų padėti įminti Žydų bendruomenė? Juk jos pirmininkės tėvelis 1952 m. baigė VU teisės fakultetą ir pradėjęs dirbti Ypatingų bylų prokuroru, tapo Kriminalistikos mokslu daktaru, o dukrelė Faina Kuklianski pasekė savo tėvo pėdomis. Juk ir Petro Cvirkos paminklas priešais Žydų bendruomenės būstinę, kurį R.Šimašius taip pat ruošiasi nugriauti. Ar nesiruošia tuo nugriovimu užmaskuoti jo mįslingą išėjimą į Anapilį? Kad ir vakar Darius Kuolys paskelbė  P.Cvirkos 1947 m. rašyti ir neužbaigto romano "Upės negrįžta", štai, tokius fragmentus:


Galima PASIDIDINTI

"Miestelio aikštėj suveža lavonus. Suguldo. Ir Julius Reišys. Ant jo rankogalio lietuviškas ženklas.
[...]
Ir taip graudu, kai pagalvoji: nė pakasynų žmoniškų, kapo niekas nesužinos... Elziutė man sako: "Neraudok, mama, pamatysi, susirinksim mes visų kankinių kaulus, iš pelkių, iš girių surinksim ir palaidosim gražiai, kai bus laisva Lietuva. Visus jų kapelius mes, lietuvaitės, gėlėm nubarstysim."
[...]

Mokytojo, Ramono draugo konfliktas su juo, t. y. Ramonu [pagrindiniu romano veikėju - tėviškėn sugrįžusiu sovietų karininku, įsimylėjusiu partizanų Reišių seserį Adą]. Balius. Įsigeria. Mokytojas pradeda dainuot "Lietuva tėvynė mūsų". Jis erzina Ramoną, paskum pradeda verkt ir galų gale apšaukia Ramoną išdaviku Lietuvos. 
[...]
Mokytojo mintys apie Lietuvą. "Rusijai lengviau, rusams buvo priimt revoliuciją dėl to, kad ją darė rusai, kad tai buvo ir tautinis dalykas, o mažoms tautoms ji neša ir nutautimo, didelės tautos įtakos baimę..." Mintys tos sudomina [sudrebina? - paties P. Cvirkos įrašas pieštuku] Ramoną..."

     Ar negalime susimąstyti ties tomis eilutėmis, skelbtomis Atšilimo metu? Juk ir Balio Sruogos "Dievų miškas" sudrebino Lietuvą tik Atšilimo metu. Šį geriausią literatūros šedevrą, buvusį mokyklų programose.. žino beveik visi Lietuvos piliečiai, kurie sovietmetyje baigė vidurinę mokyklą, O kūrinys galėjo būt dar geresnis, jei komunistinė cenzūra būtų leidusi minėti žymiausius Lietuvos kalinius. 
Todėl nieko nuostabaus, kad uždraustas sovietiniams piliečiams buvo skaityti analogiškas žymiai vertingesnis kunigoStasio Ylos "ŽMONĖS IR ŽVĖRYS Dievų miške" veikalas-monografija, nes jame išvardinti visi patys šviesiausi Lietuvos 46 inteligentai-kaliniai. Jame aprašytas ir paties Balio Sruogos kankinystė ir prie jo buvo dažnai minimas Jonas Noreika - juo didvyriškumu ir užbaigiamas šis veikalas.

Taip, kad jei Lietuvos Istorijos instituto direktorius radijo laidoje  pasako, kad atminimo lenta pakabinta buvo neišdiskutavus, tai ar ne Institutas kaltas, kad 30 metų po Nepriklausomybės mokiniams vadovėliuose dar nėra Jono Noreikos, kaip labiausią didvyriškumą parodžiusį patriotą? Juk tie 46 Dievų miške kalinamieji buvo patys žymiausi Lietuvos inteligentai, kurie labiausiai pakenkė Reichui ir labiausiai padėjo išgelbėti visus naikinamus žydus mirties stovyklose, kuriuose nespėta sunaikinti tik dėl to, kad lietuviai nesipriešino sovietinei armijai ir jai netrukdė vaduoti naikinamus žydus. Negi negalima paskaičiuoti, kiek vėliau sovietai būtų atėję, ir ar nebūtų tie žydai visi sunaikinti?  Tai hipotezė. Bet ar tai matematiškai specialistams negalima paskaičiuoti?

O ar yra Lietuvoje kitas toks didvyriškumo pavyzdys, kai iškankintas mirties stovykloje ("kacetu" vadinamame), ne į Vakarus pas savo šeimą, o į okupuotą Lietuvą grįžta? Ar yra dar vienas didvyriškumo pavyzdys,  kai NKVD suima  41-ą Tautos Tarybos narį, visą kaltę sau prisiima? Ar yra dar pavyzdžių kur nors, kai Jonas Noreika nuteisiamas mirties nuosprendžiu, jis atsisako malonės prašymą rašyti??? ! ! !  Ar "ne vertas paminėjimo", kai ignoruoja teismą, kaip karo belaisvis, kurio teisti, aplamai pagal tarptautinę teisę negalėjo? Ar ne todėl nuimta jam atminti lenta, kad jo nuteisimas įrodo okupuotą Lietuvos statusą? Ar Istorijos institutas matematiškai negali paskaičiuoti, kokia Jono Noreikos įtaka Teisuoliams, gelbėjusiems žydus, ir kiek jo bei visų 46-ių Štuthofo kalinių įtaka visų pasaulio žydų išgelbėjime iš mirties stovyklų?

Ir, štai, kokia kaina visuose mirties stovyklose vyko šių 46 lietuvių dėka - Stasys Yla rašė taip:

"... 25 žmonės. Tiek mūsų tebuvo likę iš 46 — “sveikų” ir nemirusių."

Tai tokia statistika per pusės metų kalinimo laikotarpį, dėl ko net, matyt, Reichas susirūpino, nes  kalinamųjų artimieji ir visuomenė "bombardavo" raštais, reikalavimais ir audiencijomis dėl be teismo pradangintų žymiausių Lietuvos žmonių. Nuo tada, kai tik kas antras liko gyvas, buvo Reicho įsakymu pagerintos jų kalinimo sąlygos. 


Galima PASIDIDINTI


 

Bet, deja, Rūta Vanagaite L.Ryte rašė:

"Tiesa, Jonas Noreika Študhofe gavo garbės kalinio statusą – vokiečiai visgi nenubraukė visos jo 1941–1942 metų veiklos." 

    1. Tai ar ne pasityčiojimas ir ar ne Lietuvos žmonių apgaudinėjimas L.Ryto dėka?
   2. Ar ne matote, kokia Juoda technologija, kai žmonės nėra skaitę Stasio Ylos veikalo? 
   3. Ką gali žmogus pagalvoti, perskaitęs tik "garbės kalinio statuso" parašymą be paaiškinimo? 

      Tai pavyzdys, kaip apgaudinėjamos pasaulio Tautos pagal KGB-inę - komunistinio melo metodiką, tik PUSIAU TIESĄ rašant ir ne viską parašant - nutylint tai, kas kardinaliai keičia visiškai kitaip istorinę situaciją:

      Juk R. Vanagaitė neparašė, kad tą "garbės kalinio" statusą turėjo ne vienas J. Noreika, o visi 25 kaliniai, kurie sugebėjo tik per pusmetį išgyventi iš 46-ių. Šito nepaminėjus, skaitytojams susidaro įspūdis, kad J. Noreika "garbės kalinio" vardą, neva, gavo, "už tarnystę vokiečiams", o "ne" Lietuvos visuomenei reikalaujant. Tuo labiau visuomenė apgaudinėjama ir portalo "Ekspertai.eu", kur "garbės kalinio statusas" įvardijamas net straipsnio pavadinime - "pasigrožėkite", kaip efektyviai veikia apgavystė šio ypatingo portalo skaitytojų kontingentą -

http://www.ekspertai.eu/jonas-noreika-stuthofe-gavo-garbes-kalinio-statusa-vokieciai-visgi-nenubrauke-visos-jo-1941-1942-metu-veiklos98286 /

   Tai, tokia visuomenės apgaudinėjimo manipuliacija, kai Stasio Ylos veikalas ŽMONĖS IR ŽVĖRYS Lietuvos visuomenei buvo uždraustas skaityti ir jis net dabar nėra įtrauktas į moksleivių mokymo programą - apie šį kunigo Stasio Ylos veikalą žymiai geresnį, nei Balio Sruogos labai daug piliečių; kurie nėra klausę Amerikos balsų - uždraustų Vakarų radijo stočių, net nėra girdėję apie tikrąjį fašizmo veidą - kaip komunizmo veidrodyje atspindį. Todėl Lietuvos eiliniai piliečiai ir ypač jaunimas net nežino, kad Jonas Noreika kalėjo Štuthofo tikroje mirties stovykloje, o ne "koncentracijos" lageryje, nes pats Balys Sruoga "Dievų miške"  EZOPIŠKAI, apgavęs NKVD-inę cenzūrą, paminėjo vienintelį realų romano veikėją profesorių Jurgutį (net neparašęs jo vardo), kurio žodžiais, kaip vyresnio, įtakingesnio, pabendravusio su su naciais - deportavimo viršininkais, sužinojo, kad Balys Sruoga ir visi kiti VEŽAMI TEN, IŠ KUR NEGRĮŽTAMA ir apie  tai  susijaudinęs profesorius, to nepasakė savo bendro likimo draugams. Tai romane  Balys Suoga  ir paminėjo. Juk negrįžtama tik iš mirties, o ne iš "koncentracijos" stovyklų, ir nacių viršininkai - suėmimo-deportavimo organizatoriai žinojo, į kur kalinius siunčia. Todėl net Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianski, kurios šeima kalėjo Štuthofe, matyt, irgi nenutuokia to tikrojo siaubo, kaip nenutuokia ir visi Lietuvos piliečiai; pasiskaitė tik "Dievų mišką" pagal sovietinę mokyklinę programą ir nevartę labiau sukrečiančio net pavadinime išreikšto veikalo "ŽMONĖS IR ŽVĖRYS Dievų miške".  Juk tas sruogiškąsias ironijas paskaičius, į kurias labai atkreipė dėmesį Petras Cvirka (apie tai detaliau pateiksiu žemiau), tikrojo Dievų miško pajūrio "kurorto" vaizdo, be kunigo Stanislovo Ylos minėto veikalo suvokti neįmanoma. Todėl ir aš, paaugliu 15-mečiu politechnikumo  pirmakursiu būdamas (po 7-metės mokyklos įstojęs dar tada - Atšilimo laike); per Lietuvių literatūros paskaitas labai susipratusios dėstytojos, su ta sruogiškąja ironija buvome susipažinę ir tik juokais į viską pažvelgėme, taip, kaip buvo reikalinga komunistinei propagandai.

     Tik komunistinės ideologijos cenzūrai neleidžiant, Balys Sruoga su savo ironišku "Dievų miškas" romanu iškreipė visą situaciją - iškreipė ne savo noru, todėl jis naktimis staugė šuns balsu, šiurpindamas savo kaimynus ir apie tai buvo rašoma jo žmonai į JAV (apie tai aukščiau detaliau rašau). Tai toks buvo mūsų Tautos likimas, kurį privalu kiek galima aiškiau perduoti jaunajai kartai, be jokių vanagaitiškų-šimašinių iškraipymų bei komunistinių nutylėjimų dėl tikrosios siaubo priežasties, kuri atsispindi tik minėto kunigo veikale, kuris prieškaryje buvo demaskavęs ir komunizmo pavojų Lietuvai, už ką Lietuvos  dvasininkų hierarchų nebuvo paglostytas, nes tada komunizmą pradėjo ginti vokiškieji fašistai, pareiškę protestą dėl jauno kunigo knygos. Matyt, už komunizmo demaskavimą ir atsidūrė Štuthofe kunigas Stanislovas Yla ir todėl Balys Sruoga buvo persekiojamas komunistų, nes bandė tikrąjį komunizmo pagimdytojo fašizmo veidą atskleisti, ko, aišku, jam ir nepavyko - nepraėjo cenzūros gniaužtų. 

   

 

Tai ar šitaip nėra apgauta visa Žydų bendrija ir Jono Noreikos anūkė Silvia Foti? Kaži, ar ji skaitė tą romaną, ar ji įsijautė į kalinimo sąlygas? Juk anūkę apgaudinėjantis "istorikas" Evaldas Balčiūnas, kuris priklauso anarchistams, visus dokumentus; rastus archyvuose, traukia iš konteksto ir su jais  mosikuoja interpretuodamas, kaip užeina.

     Pavyzdžiui, jis ir net Lietuvos istorijos instituto direktorius, aukščiau čia pateiktame radijo pokalbyje, cituoja Lietuvos Laikinosios vyriausybės perversme su voldemarininkais dalyvaujantį Zenoną Blyną, iš jojo dienoraščio, bet nekreipia dėmesio į psichologines voldemarininkų aplinkybes, kai jų vadas Augustinas Voldemaras, važiuojantis iš Berlyno, Virbalio stotyje su savo žmona 1940 m. birželio 22 d. sovietų komunistinės valdžios suimamas ir išsiunčiamas į Maskvą. Tai kaip turi jaustis jo politiniai pasekėjai, kai jų vadas suimtas ir dingo be žinios? Kaip turi jaustis jie, kai sužino apie Červenėje NKVD-istų įvykdytas masines Lietuvos kalinių žudynes.? Kai  minėtam Evaldui Balčiūnui paminėjau  Červėnes žudynes, jis iš kart mane apšaukė "antisemitu" ir mane užblokavo. Šitaip jis elgiasi su visais oponentais, šiek tiek išmanančiais istoriją.

Dar svarbiau, kad tos žudynės minimos tame dienoraštyje ir pats Zenonas Blynas per stebuklą išliko gyvas - jis tapo tų žudynių liudininku. Ir į tas aplinkybes nekreipti dėmesio gali tik cinikas, o ne tyrinėtojas. Dar žiauriau, kai Zenonas Blynas su savo kolega Jonu Noreika irgi atsiduria Študhofe, ir nuo išsekimo po išlaisvinimo iš kart miršta - miršta Germantas bei kunigas Lipniūnas, kurį pastarąjį iškilmingame palaidojime dalyvavo-organizavo ir veikalo autorius kunigas Stasys Yla. Jis geresnį veikalą parašo, nei Balys Sruoga tik todėl kad jį rašo Laisvame pasaulyje - Vakaruose ir todėl jo nekankina jokia komunistinė cenzūra, kaip tai įvyko su Baliu Sruoga.

Be to Žydų bendrija galėtų atkreipti dėmesį, kad kunigas S. Yla mini ir dvi žydaites iš Kauno, sutiktas jau po išlaisvinimo. To veikalo pabaigoje yra tokie žodžiai:

"Dabar aš suprantu, kad mylėti savo priešą ir jam atleisti (gal labiau atleisti) yra daug daugiau, negu keršyti ir neapkęsti. Dabar jau suprantu ano didžiojo Vyro - Kristaus žodžius ir darbus.".

Savo tėvelį Danutė Noreikaitė-Kučėnienė prisimena tik 3-jų metukų, kai puošė Kalėdų eglę, o jis iš Štuthofo mirties stovyklos ir iš NKVD kalėjimų rašė net eilėmis:

Atmink, mano meilės kūdiki,
Jėga yra dvejopa:
Griaunanti – tai neapykantos jėga, 
O burianti jėga – tai meilė.“

 Bet, deja, ne meilei, o NEAPYKANTOS - k e r š t u i - griaunančiai jėgai sostinės Pylimo 4 yra ATMINIMO LENTA Lietuvos KAIMO Kaniūkai ŽIAURIAUSIŲ ŽUDYNIŲ ORGANIZATORIUI - k e r š y t o j u i Abba-ai Kovneriui (verčiasi iš jidiš kalbos kaip "kaunietis"), kuris rengėsi tapti pačiu garsiausiu teroristu pasaulyje, planavęs ir organizavęs atlikti žmonių-vokiečių tautos nuodijimus didžiausių miestų vandentiekiuose. Jis tam juose įdarbino savo agentus ir nuodus gavo iš mokslininkų bei politikų, vėliau tapusių Izraelio valstybės vadovais, bet prieš suėmimą visai dėl kito dalyko turėjo tuos nuodus išmesti į Viduržiemio jūrą. Po mėnesio suėmimo, jis vis tiek nesėkmingai atliko hitlerininkų nuodijimo akciją, galimai, kelis šimtus į Aną pasaulį pasiuntęs. Apie tai, rašoma, kad JAV armija "nuodijimą nuslėpė". O galėjo būt nunuodyta daug milijonų visai nekaltų vokiečių - net vaikų. Apie žydų bendruomenėje kovą tarp sionizmo ir komunizmo žurnalistas-redaktorius daugelio leidinių Aras Lukšas rašė ir pratęsė II-troje dalyje.

 Rašoma, kad Aba Kovneris gimė vaistininko šeimoje Sevastopolyje ar Odesoje 1918 m. kovą. Pastarojo karo ligoninės vaistininku buvo ir mano senelis ir mano tėvas gimė mėnesiu vėliau Kremenčiuge. Juk mano senelis UkraJinoje daug vaistininkų žydų pažinojo. (Yra ir prieštaringų duomenų, kad keršytojas Abba gimė Ašmenoje, kurią man dviračiu ekspedicijoje teko tyrinėti - ar tokie prieštaringi duomenys ne rodo, kad minėtam 75-mečiui visai nepasiruošta?)
O atminimo lenta Kaniukų kaimo žudikui kaip puošia artėjantį Gaono paminėjimą?  Juk Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos valstybiniu apdovanojimu apdovanojo žudikų grupės narę Fanią Brancovską, kuri per Rusijos žiniasklaidą pasakė:

"... решили их успокоить - была перестрелка. Ну, там погибли люди ..." 
("Pasigrožėkite" - https://youtu.be/GaPFiaAB8cQ)

    Ar apdovanotoji ne meluoja, kad, neva, kaimo savigynos būrys "nedavė praeiti" ir tik "per susišaudymą žuvo žmonės" bei vaikai? Ar ne iškyla klausimas Rusijos žiūrovui: 
    Tai ko per tą kaimą reikėjo eiti? Ar ne plėšikavimo tikslu?
    Juk savigynos būrius tik nuo plėšikų kaimuose gyventojai per amžius kūrė. 
    Tai, ką, plėšikų gaujos vadui - mūsų tautiečių-kaimiečių žudikui atminimo lenta, ir nieko? Ar tai ne didesnis nusikaltimas, nei NKVD agentės-informatorės "Oras" vaikų poetės V. Valsiūnienės? 

    Jei ne Vidmantas Valiušaitis šią grafomanę nebūtų paminėjęs, tai ar R. Šimašius būtų susiprotėjęs jos lentą iš kart po to paminėjimo  nuimti?

    O jei ji agente buvo ne savo noru ar net jai nežinant per kitą agentą kokį? Ar ištirtos jos agentavimo aplinkybės, kad žaibiškai ir jos lenta tapo nuimta?  

    O kad Jonas Noreika į Študhofą pakliuvo už antinacinio judėjimo kūrimą ir už žydų gelbėjimo organizavimą, tai čia kaip visa tai įvardinti? Ar žydų gelbėtojai-Teisuoliai būtų drąsūs gelbėti žydus, jei jų artimas draugas Jonas Noreika nebūtų sudaręs jiems apsaugą ("stogą") ir saugos informacija neaprūpinęs? Tik nereikia sakyti, kad "įrodymų nėra". Juk, kuriant pasipriešinimo pogrindinį judėjimą, negi sau įkalčius rinksi? Kad J. Noreika nusipelno žydų gelbėjimo politikoje dalyvavus - pateiksiu tuoj čia žemiau įrodymą.

    
Tam pirmiau reikia atsisakyti sovietinių stereotipų apie Birželio sukilimą.
 Be to ir dėl Pirčiupio tragedijos ir Tiesos redaktoriaus Zimano gaujos deginant kaimus ar nereikia nuodugnesnių tyrimų?  Kodėl tos gaujos negelbėjo pirčiupiečių?            

    Todėl visiems politinėms-visuomeninėms organizacijoms ir į LYČ-ą ar į kitokius tautinius darinius susibūrusiems, o taip pat ir kitų tautinių mažumų bendrijoms (tame tarpe ir Žydų) pirmiausia, ar neurėtų rūpėti istorinės atminties saugojimas nuo falsifikacijų ir melo? Todėl Judėjimų-Partijų skyriai ar neturėtų tapti kaip  istorinių aktualijų nagrinėjimo klubais, PRAEITIES PAMOKAS SIEJANT SU DABARTIMI ir ateitimi? Negi visą tai numesime komunistinio sukirpimo "istorikams", nenorintiems pažvelgti kritiškai ir į tikrąją Holokausto priežastį - leninizmo nusikaltimų pasekmes? Lai tas nešokiruoja, nors V.I. Lenino atvaizdai kaip "šventojo" buvo įdiegti į mūsų visų sąmonę. Tai žemiau atskleisiu, bet dabar žiūrėkime, kaip skandalas prasidėjo:

 

3- tema: KEISTOS VANDALIZMO APLINKYBĖS

    Pirmiausiai prasideda nuo Stanislovo Tomo vandalizmo, po to jam aukščiausiu lygiu sudarytos sąlygos pasitraukti nuo Lietuvos teisėsaugos, nors Prokuratūra paėmė asmens dokumentus ir pasižadėjimas neišvykti. O jis vis tiek įsėdo į lėktuvą skrydžiui į Izraelį, kuriame neseniai buvo viešėjęs mūsų Premjeras. Ir čia pat atsiduria Austrijoje - joje pasiprašo politinio prieglobsčio. Kam toks buvo reikalingas lankas?  Juk tas vandalizmas įvyko Lietuvos Prezidento rinkimų karštinėje, kai Stanislovas Tomas per Jungtines Tautas Lietuvai nemalonumą kėlė dėl Garliavoje pradangintos mergaitės, nors Lietuva buvo pasirašiusi konvenciją, kad vaikai neturi būt pradanginami. Dėl jos  balandžio 08 d. S.Tomas turėjo patikslinti Jungtinėms Tautoms. Bet, š.m. balandžio  01 d. su S.Tomu Holokausto industrijos lyderioEfraimo Zurofo kaip ir antrininku Dovydu Kacu 2019-04-05 paskelbiamas anglų kalba visam pasauliui pokalbis, kuriame 43-čioje įrašo sekundėje paskelbiama Jono Noreikos - Generolo Vėtros paminėjimas. Ir, kažkaip; stebuklingai, pamiršus pradėtą problemą dėl tos mergaitės atsakymo Jungtinėms Tautoms, tą balandžio 08 d. einama prie J. Noreikai atminti lentos su kūju rankose tiesioginėje transliacijoje, aiškinant, koks "geras Stalinas" ir prieš jį "lietuviai sukilti neturėjo" - toks buvo vandalizmo kontekstas. Vandalizmui pateisinti iš konteksto traukia Jono Noreikos 1933 m. rašytą knygutę "Pakelk galvą, lietuvi!!!", kuriame tik kvietimas boikotuoti žydų MONOPOLĮ ekonomikoje, kai tautinė mažuma valdo beveik visą Lietuvos nacionalinį produktą, lyg, monopolis būtų "gėris", bandoma jam prisegti "žydų nekentėjo" etiketę.  "Profesorius"-vandalas net nepamini, kad J. Noreika jau tada genialiai įžvelgė pasaulinio karo pavojų ir davė mintį lietuviams ruoštis karui.

Visa klasta  šio kaltinimo NKVD-inio braižo yra ta, kad tuo 1941 m. antros pusės metu žydai ir lietuviai getus suvokėkaip jų gelbėjimo priemonę - tai net mano senelis man mažam pasakojo ne kartą. Todėl J. Noreika būtų nusikaltėlis, jei žydų negelbėtų, juos; nesiųsdamas į apsaugomus getus, kai prasidėjo pogromai ir masinės jų žudynės.Žemiau pateiksiu šokiruojančius faktus.

    Tad, šios istorinės-psichologinės apgaulės falsifikacijos akcijoje: kodėl Garliavos mergaitė pamiršta ir kodėl keli aršiausi N. Venckienės puolėjai tapo to vandalizmo užtarėjais - J.Noreikos niekintojais? Kodėl toks "sutapimas"? Pavyzdžiui, Danijos socialinių darbuotojų (pedagogų) pirmininkui Janui Vjumui žurnalistas Arkadijus Vinokuras ragino į Garliavos mergaitės istoriją nesikišti, jį susiradęs, kuris danų socialinių pedagogų vadovui pasirodė atgrasus. Na, o toliau, štai, kokie klausimai iškyla:


   1. Na, o po to R. Šimašiaus naktinis NKVD-inio braižo reidas ar nebuvo tęsinys Izraelyje  vykstantiems rinkimams?
   2. Jei sargas bibliotekos būtų pramiegojęs lentos naktinį nuėmimą, tai ar nebūtų apsimesta ir ar nebūtų nuslėpta?
    3. Ar ne stebuklas, kad sargas pamatė naktinį nuėmimą ir paskambino į policiją? Kaip jis sugebėjo pamatyti tą nuėmimą? 
   4. Gal buvo planuota, kad sargas nepamatys ir kam tada pavogimas lentos būtų inkriminuotas?
   5. Negi buvo planuotas taip dar didesnis prieš žydų bendruomenę nuteikimas? Kam reikėjo uždaryti sinagogą?
    6. Kodėl į policiją nesikreipta dėl "grasinimų"?
   7. Ar tai nėra dviguba Juodoji technologija, net visai Žydų bendrijai ir Izraelio rinkėjams suklaidinti? 
   
8. Ar nereiktų kuo skubiausiai visiems politiniams dariniams ir LYČ-ui atvirai pradėti kalbėtis su Žydų bendrija?

 

4-ta tema: ŽYDŲ GELBĖJIMO STRATEGIJA:
Ar Izraelio kūrimasis nepakenkė 
savo tautiečių gelbėjime?


    Pirmiausiai, ar ne laikas Žydų bendrijai atsisakyti sovietinio-komunistinio NKVD-inio termino "kolaboravimas su naciais"? Juk Vokietija užpuolė ne Lietuvą, o Lietuvos okupantę Sovietų Sąjungą. Tai kodėl vandalas-"profesorius" ir R. Šimašius taiko Lietuvai tuos pačius  nacių Vakarų Europos okupacijos standartus, kai Vakarai nebuvo patyrę žiaurios sovietinės okupacijos? Ar jiedu visiški bemoksliai, ar jie abu tai daro sąmoningai, apgaudinėdami Tautą ir pasaulį?

     Paklauskime žydų: Jei ne J.Noreikos veiksmai Antinaciniame pogrindyje, kad Lietuvos jaunimas nestotų į Vermachto armiją bei į SS dalinius - tai kaži, ar sovietinė armija būtų suspėjusi išgelbėti paskutinius dar nespėtus sunaikinti žydus?

    Tad ar neiškyla klausimas, kodėl Žydų bendruomenė vietoje AČIŪ, J.Noreikai keršija už jo dalyvavimą žydų gelbėjimo politikoje? Kas suorganizavo pasaulinės atminties ištrynimo ir vertybių apvertimo nesąmonę?

   

      Ar ne iškyla klausimas, dėl ko R. Šimašius kaip "teisingumo?" ministras prie Lukiškių kalėjimo sienos 2012 m. teroristui M. Beginuipaminklinę lentą iškabino?

 

 Juk, jis, kaip lenkų generolo Vladislavo Anderso kapralas-podchorunžis nedalyvavo Monte-Kasino kautynėse, kur labai daug lenkų žuvo, kad išlaisvinti Romą ir triuškinti Vokietiją, o pasiliko Palestinoje (gal dezertyravo?).,  

  M.Beginas  atvirkščiai nei J. Noreika, - M. Beginas perėjo į priešininkų pusę ir triuškinamos Vokietijos labui pradėjo kariauti prieš Sąjungininkę D. Britaniją   1943 m. gruodį pradėjęs vadovauti Irgun Zevai Leumi (ETZEL) organizacijaiTame 1944-02-01 pradėtame 4-ių metų sukilime buvo atlikta per 300 teroro aktų, sprogdinami D. Britanijos kariniai objektai - net viešai buvo pakarti įkaitais paimti britų seržantai.  Negi toks žydų sukilimas britų kariuomenės užnugaryje nebuvo labai džiaugsmingai sutiktas nacistinės Vokietijos vadovybėje?

 

Palestine 1946: King David Hotel Bomb Warning Controversy

The King David Hotel bombing (July 22, 1946) was a bomb attack against the British Mandate government of Palesti...

      Kiek toks žydų sukilimas Palestinoje pakenkė savo tautiečių gelbėjimui iš hitlerininkų įrengtų mirties stovyklų?

     O kaip vertinama M. Begino veika, susprogdinus 1946 m. Karaliaus Dovydo (King David) viešbutį su per 90 nekaltų žmonių aukomis? ("Pasigerėkite" padariniais video -https://www.youtube.com/watch?v=4ZHHTjuv5jc")

    Juk J.V.Stalinas prisidėjo prie Izraelio valstybės kūrimo - iš kart jį pripažino Sovietų Sąjunga, Baltarusija, UkraJina ir Čekoslovakija, o JAV tik po metų.

    Neatsitiktinai minėtas Jakobas Kedmi dabar Rusijoje labai populiarina J.V, Staliną. Mat, pastarasis tikėjosi Izraelyje sukurti pavyzdingą socialistinę valstybę. Bet ... 
Tai prie Lukiškių  kalėjimo M. Beginui atminimo lenta kiek pagerbia stalinizmo atminimą? Jei M. Beginas bendravo su propagandos veikėju Ilja Erenburgu, tai ar negalėjo jis būt užverbuotas NKVD, kad paistraikttų iš Anderso armijos ir kad kurtų valstybę pagal Stalino užsakymą?
Jei Izraelis būt susikūręs kiek vėliau, ar tada nebūtų Sovietų Sąjunga mažiau "išvadavusi" Europos?

    Jei Lukiškių kalėjimo sienoje M. Beginui atminimas pagerbti stalinizmo epochai, ką sėkmingai minėtas J. Kedmibando prikelti stalinizmo kultą, tai ar to reikia Lietuvai ir visai Europai? Juk STALINAS KŪRĖ PASAULIO UŽKARIAVIMO MAŠINĄ - taip vadinasi čia šioje nuorodoje Julijos Latyninos 47,5 min. trukmės žmonijos gyvybių aukojimo ir net sąmoningo naikinimo šokiruojanti paskaita. Jos tėvu: taip pat rašytoju jaunystėje žavėjausi Ogonioko žurnale, ir dabar su juo F.b. draugauju. Todėl patariu ir jo puikiai paruoštos dukros klausytis, nes J.Stalinas kaltas dėl visų II-o pasaulinio karo, o taip pat ir dėl Holokausto aukų, nes ruošdamasis užkariauti visą pasaulį, planavo klastingai smogti Vokietijai, pagal planus "Гроза ir "Гроза". Kodėl apie tai visai nerašo Lietuvos žiniasklaida? Juk lietuviškoje Google-je apie tai tik aš internete rašiau, nors yra ir rusiškoje vikipedijoje, profilyje dudkinvitaly, L.I Buničiaus «Operacija “Гроза”. Kraujuoti diktatorių žaidimai», Marko Solonino tyrinėjimai (su juo interviu), personalinis Marko Solonino tinklalapis, video: "Falsifikuota istorija Didžiojo karo", M.Solonino paskaita Taline "Kokiam karui ruošėsi Stalinas?".

     Apie tai A. Hitleris sužinojęs, kur tai gruodžio mėn. davė įsakymą ruošti "Barbarosos" planą. Tokia planuojamaJ. V. Stalino klasta ar galėjo iš psichinės pusiausvyros išvesti hitlerinės Vokietijos vadovybę, kuri dėl slapto jos užpuolimo slapta atsakai sugalvojo Holokaustą? Juk Galutinį žydų klusimo sprendimą atskleidė tik 1943 m. pradžioje prie Vansee ežero konferencijoje. Mat, internete niekur neteko rasti žydų naikinimo planavimus - visur atrandami planavimai susidorojimui tik su komunistais.  Kas atras planą-įsakymą naikinti senelius, moteris ir vaikus?

      Na, o kaip vertinama, kad teroristui paminklinės lentos atidengime su R. Šimašiumi dalyvavo ir lietuviško kaimo Kaniukai moterų ir vaikų žudikų gaujos narė Fania Brancovska? Mano F. b. sienoje yra jos prisipažinimas-pasigyrimas per Rusijos žiniasklaidą kaimo išžudyme dalyvavus, nors mūsų prokuratūra ją išteisino, ir todėl Dalia Grybauskaitė ją apdovanojo. Už ką? 

      Šie klausimai, manau, turėtų dabar-nedelsiant ir neatidėliojant, keliami LYČ-o, nežiūrint to, kad dar kol kas kūrimosi stadija. 

    Ar šis  M. Begino vadovaujamas sukilimas negalėjo būt inspiruotas Sovietų Sąjungos? Pamąstykime, ar sovietams geopolitiškai nebuvo naudinga vardan Europos sovietinės okupacijos pristabdyti sąjungininkus britus? Juk yra žinių, kad iš Vilniaus M. Begino gabenimu buvo užsiėmęs vienas didžiausias sovietinis propagandistas-revoliucionierius iš lietuvių žydų kilmės Ilja Erenburgas., kuris nuo vaikystės labai draugavo su  V.I. Leninui , L.Trockiui ir J.V.Stalinui  artimu Nikolajaumi Ivanovičiaumi Bucharinu. Nors pastarasis Maskvos priemiestyje "Komunarkoje" sušaudytas su iš Jonavos (iš Vareikių kaimo) kilusiu Juozu Vareikiu, bet nesėkmingu I. Erenburgo nužudymu rūpinosi net pats A. Hitleris už garsų eilėraštį "užmušk vokietį". 

      Taigi, jei M. Beginas kaip "pavojingas elementas" sovietų buvo nuteistas 8-iems metams katorgos, o po metų-dviejų iš GULAG-o į minėto generolo V, Anderso armiją išleidžiamas negi be įpareigojimo Sovietų Sąjungai atidirbti? 

      Tai ar nesusimąstome, kieno inspiracijos M. Beginui ant Lukiškių kalėjimo sienos iškabinama ši lenta? Ar tokia pati kabo Lenkijoje, kai jis 6-ias savaites kalėjo už neteisėtus protestus prieš D. Britanijos ambasadą? Negi lenkai jį nuteisę, dabar, bloginimui santykius su D. Britanija, kabins prieštaringai vertinamojo atminimo įamžinimą? O ką su Lietuva, išvis, turėjo šis Karo atbėgėlis 2086, kad nusipelno atminimo lentos, o Lietuvos Didvyriai ne? 

     Ar gaila mums, kad ant Lukiškių kalėjimo jis įamžintas, kaip Nobelio premijos laureatas? Bet po K.Škirpos-J.Noreikos sukelto triukšmo, negi mes-lietuviai negalime reikalauti dėti ant svarstyklių šiuos "nuopelnus"? Katrie daugiau atsakingi už tiesioginių žmonių nužudymus? Katras iš jų Holokausto aukų gelbėjime labiau nusipelno? Katras daugiau kankinosi  kacetuose - M. Beginas ar J. Noreika? Ar gali istorikai paspėlioti-paskaičiuoti: kiek žydų gyvybių kainavo dėl Izraelio valstybės įkūrimo per kovą prieš Sąjungininkės prieš Vokietiją armiją? Ar tikrai vertas tos atminimo lentos, kai Didžioji Britanija už jo galvą siūlė 30 000 dolerių premiją? 

      Ši  paminklinių lentų nuėmimo skandalo sostinėje aktualija, turėtų būt svarbi ir Lietuvos centre - Jonavoje, nes joje pirmiausiai žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta, o josios naikinimo tiksli statistika bei žudymo metodai viso Lietuvos žydų  žudymo organizatoriaus Karlo Jegerio ataskaitos slaptumas įrodo, kad žydų naikinimų tikslas iki 1942 m. nebuvo žinomas net patiems naciams.  Tai tada kokiu "pagrindu" R. Šimašius kaltina J. Noreiką, sakydamas, kad "turėjo žinoti" (susiprotėti?), kas laukia žydų getuose? O kodėl pats R. Šimašius nesusiprotėjo policijai paskambinti, kai negalėjo aplenkti girto važiuojančio a.a. A. Ūso ir leido jam žūti? 
 

5- ta tema: Kodėl sovietmetyje nuslėptas
Jonavos burmistro sušaudymas?

     Toje ataskaitoje yra pažymėta, kad 1941.VIII.01. Ukmergėje sušaudytas ir Jonavos burmistras "davęs įsakymą padegti Jonavos miestą." Kokia to burmistro pavardė? Negi negalima dabar surasti archyvuose tą įsakymą? Kodėl tas burmistras dar dabar net nežinomas Jonavos istorijoje? Kodėl net sovietiniais metais nebuvo pagerbtas kaip sušaudytas sovietinis miesto vadovas? Kodėl sovietinė propaganda neišnaudojo tokios geros progos pagerbti  sovietinį ("tarybinį") Jonavos miesto vadovą ir jo sušaudymą? Kodėl jis nespėjo pasitraukti su sovietinių-partinių nomenklatūrininkų šeimomis? Kodėl sovietmečiu buvo nuslėptas jo sušaudymas ir, aplamai, jo egzistavimas? Negi jo atminimas buvo aukojamas, kad nuslėpti miesto sunaikinimo priežastį? Juk tai labiausiai Lietuvoje sunaikintas miestas.

     Todėl galiu pasiūlyti atsiversti pernai leidykloje PRINTĖJA Kaišiadoryse išleistą Vytauto Venckūno knygą "Jonavos valsčius ir miestas 1918-1940 m.", kur 103 psl. pažymima, kad. kunigas Petras Vaitiekūnas tais okupacijos 1940 metais nuo liepos  01 d. pasitraukė iš miesto burmistro pareigų. Apskrities viršininkas atleidžia minėtą,  paskirdamas Dovydą Rozenbergą, 1940 m. liepos 02 d. burmistro pareigas pradėjo vykdyti buvęs miesto tarybos narys Jokūbas Epšteinas. O nuo rugsėjo 13 d. Jokūbas Epšteinas perdavė burmistro pareigas buvusiam valdybos sekretoriui Stasiui Černeckui, kur pastarasis ir išvyko gyventi į Kauną ir jame tęsti mokslų. Laikinai eiti pareigas palieka Magirdą Mejerą, kurį rekomendavo Lietuvos komunistų partijos (LKP) Jonavos valsčiaus komitetas.

     Daugiau žinių nėra toje knygoje. Todėl galima manyti, kad jį, galimai, ir minį Karlas Jegeris, Ukmergėje 1941-VIII-01 sušaudytą "už Jonavos miesto padegimą". Ar buvo sąmoningas padegimas, ar nuo mūšio, apšaudant miestą, gaisras kilo ir tik pretekstą prirašė, kad ataskaitą žudymų būtų gražesnė?

   Ši Jonavos paslapties aplinkybė ar negali būt kaip nors susijusi su NKVD ir su Jonavos garbaus rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus artimu giminaičiu (lyg, per žmoną); NKVD vienu iš vadovu  ... Dudaku? Juk jis; kaip ir Nachmanas Dušanskis - sėdėjo kalėjime ir Justo Paleckio vyriausybei pradėjus veikti,  ... Dudekas tapo Jonavos NKVD darbuotoju. Tai ar vykdė jis trėmimus? Susimąstykime: Juk šio rašytojo sūnus Sergejus vienas iš labiausiai nusistatęs prieš lietuvių Birželio sukilimą.  
 

6-ta tema: Žymiausias jonavietis iš geto į Sibirą

     Juk to sukilimo ir karo pradžios metu labai daug  Jonavos žydų bandė pabėgti, bet nepasisekė. Kad ir žymus fotografas, Foto studijos UNION ir kino teatro savininkas Tuvijus JOFFE bandė pabėgti, bet nespėjo - vokiečiai liepė sugrįžti.  Apsigyveno Kaune, nes jo namai Jonavoje sudegė visiškai. Vėliau savo butą išsikeitė į Vilijampolės gete ir  jam pavyko savo vaikus išsaugoti, kad jie akcijose nebūtų sunaikinti, o pabaigoje su šeima pavyko pabėgti - Kleboniškio miške slapstytis teko, kol sovietinė armija atėjo. Įsidarbino fotografu mano gimtojoje Zanavykų gatvėje priešais Žaliakalnio turgų ir priešais mano senelių buvusią parduotuvėlę. Gal ir jis mane mažą apie 2,5 m. turintį nufotografavo ir 1949 m. kovo 19 d. buvo ištremtas masiškiausiame trėmime pagal kodinio pavadinimo planą ПРИБОЙ ("Bangų muša".) Jo asmeninėje byloje figūruoja net du NKVD agentai, kurie "ištyrė" jo lojalumą sovietų valdžiai, klausinėdami apie sionistines nuotaikas dėl išvykimo į Izraelį. Todėl buvo apkaltintas "neištikimybe" naujai santvarkai ir pripaišė jo studijos  ir kinoteatro samdomų darbuotojų "nusikalstamą" disponavimą. Iš tremties vietos Irkutsko jam neleido sugrįžti Jonavos rajono partijos komitetas ir todėl 1971 m. mirė Irkutske. Ten palaidota ir jo vyriausia duktė.

    Šiuo metu toje apskrityje  ekspedicija atlieka mokslų daktarė Rasa Čepaitienė, kuri Daukanto aikštėje mitinge pasakė kalbą dėl atminties trynimo ir  ir tik ką grįžo pateikė ekspedicijos įspūdžius - jos pašnekovu Tomas Baranauskas. Siūlyčiau per googl-ę būtinai išklausyti ar perskaityti "„Aktualioji istorija“: Tremties atmintis: sibiriečių, tremtinių ir kolaborantų perspektyvos (video)" Ir čia vėl ATKREIPIU JONAVIEČIŲ DĖMESĮ, kai mokslininkė Rasa paminėjo šviesiosios atminties monsinjorą Vincą Algirdą Pranskietį bei jo knygą BAIKALO ŽVEJYS. Todėl šios temos apibendrinimui per googlę siūlau paskaityti ""Rasa Čepaitienė. Savos istorijos politikos būtinybė".

 

7-ta tema: Ką darysime, kad nesikartotų ...?

Taigi, grįžtant prie vokiečių atėjimo į Jonavą, iki jų atėjimo veikė Jonavos šaulių būrys, kuris vadinosi Partizanais, nes sukilimo metu buvo bevaldystė - okupantų vijimo lauk procedūra.

    Yra žinių, kad, vokiečiams pareikalavus, buvo išrikiuoti  tie 64 šauliai, ir buvo atsiklausta, kas nori atlikti labai sudėtingą nusikaltusių komunistų naikinimo darbą. Tam darbui atlikti buvo renkami, atrodo, tik savanoriai - tam prievartos nebuvo daromos jokios. Kaip vienas to istorinio laikotarpio tyrėjas man papasakojo,  iš 64-ių rikiuotėje stovėjusiųjų, į priekį žengė  apie 10-12 pasiryžusių pasiūlytai atsakingai žudymų misijai.  Patyrinėjus jų bylas, - pasirodo; visi pasiryžusieji PRIEŠ SAVAITĘ BUVO PRARADĘ ARTIMUOSIUS - į Sibirą ištremtuosius, dėl kurių labai pergyventa, nes 1863-64 m. m. trėmimai pasakojimuose dar buvo gyvi iš senelių atsiminimų. Juk jie buvo siaubingai skaudūs, nes didžioji dauguma ištremtųjų artimųjų likimas tapo nežinomas visam gyvenimui. Todėl nieko nuostabaus, kad ištrėmimas šeimomis su mažais vaikais atrodė net kaip jų sunaikinimas. Šį įspūdį reikia vertinti iš to laikmečio psichologinės stresinės situacijos. Juk baudžiavos naikinimo metu, po sukilimo į kokią katorgą ištremti - žinoti niekas ir negalėjo. Laiškus į gimtuosius kaimus iš Sibiro, varge, ar rašyti galima buvo? Juk ir raštingų tada, kaži, ar kaimuose, ar tarp katorgininkų daug buvo? O skausmas dėl dingusiųjų be žinios, tikrai, turėjo būt labai jautrus - tūkstančius kartų siaubingesnis, nei mums dabar apie paskutiniąją tremtį, kaip vos ne "kurortu" galima įsivaizduoti. juk tremiami buvo grandinėmis surakinti. Tai vaizdas siaubingas. (Juk mano senelis man mažam, gerokai po po karo ne kartą pasakojo man apie savo senelį, dalyvavusį dar ankstesniame 1831 m. sukilime) Ištrėmimą į kitą planetos dalį, naktį, surinkus tik per valandą, jokiais būdais negalima lyginti to siaubo su žydų perkėlimo iš vienos miesto dalies š kitą - jiems skirtą getą. kurių trėmimams labai aktyvių skundikų ir organizatorių, matyt ir buvo kai kas iš žydų bendruomenės, kurie labai vieningai laikėsi.

     Todėl tyrimui būtina pasitelkti psichologijos specialistus - būtina tirti žydšaudžių motyvacijas tam, kad daugiau nepasikartotų jokios genocido formos. Juk atrenkami mirties nuosprendžių vykdytojais buvo, kaip atrodo, buvo teikiama, kad bus baudžiami komunistai ir su jais susidėję. Kaip tik; ką tik nukentėję - praradę artimuosius-ištremtuosius kaip nesiorganizuos į KOMUNISTšaudžių brigadas, jei "socializmas (tikslas) pateisina ... prievartą ir žmogžudystes"? Tie kruvinai-raudoni žodžiai yra garsiausio pasaulyje žydo - Raudonojo teroro teoretiko Leibo Bronšteino, kuris savo žydiškumą paslėpė po pseudonimu "levas Trockis", taip, kaip tai padarė jo visi bendratautiečiai, tapę TERORISTAIS-"revoliucionieriais" (kabutėse), nes Didysis Spalio PERVERSMAS nebuvo jokia "revoliucija", o tik nusikalstamas leninis karinis perversmas. Ir to paties komunistinio terorizmo ideologo - "Levo Trockio" įkurtosios  kruvinosios Raudonosios armijos  vasario 23-čiosios diena galop tapo "vyrų diena", atžyminti "vyriškumą" ne ginti tėvynę, bet žudyti niekuo nekaltus civilius gyventojus, pradedant nuo pilietinio karo buvusioje Rusijos imperijoje iki tokio pat Ispanijoje brolžudiško karo, nekalbant apie žudynes Vengrijos -1956 ar "Prahos pavasario" metu iki Afganistane ar Tbilisio "kastuvėlių baliuje".

     Tai kaip po 1941 m. birželio mėn., sovietiniams okupantams traukiantis, Pravieniškių, Panevėžio, Utenos, bei visur kitur ir net Rainių žudynių atsakomoji reakcija kerštu peraugo į kruvinųjų komunistų savanoriškas žudynes.

    Taigi, KOMUNISTšaudžiai kaip į žydšaudžius persivertė? Kaip blogio - komunistų naikinimas peraugo į masines nekaltų žmonių žudynes? Ar nereikėtų tą klastą pradėt studijuoti? Ar ne bus taip, kad degantys kerštu už komunistinius nusikaltimus, peržengę ribas, toliau kelio atgal neturėjo? Pagal K. Jegerio ataskaitą matyti, kad žudymams buvo parengta speciali mobili, nuolat pervažiuojanti grupė. Reik manyti, kad tiesioginių žudikų nebuvo daug? Kiti buvo įtraukti  į konvojavimus. Kiek suprato ir suvokė pagalbininkai?  Galima įtarti ir keršto pyktį, kai PATYS KALČIAUSI KOMUNIZMO NUSIKALTIMAIS  SPĖJO PABĖGTI į Sovietų Sąjungą, pasinaudodami organizuotomis evakuacijos gurguolėmis, skirtomis tik komunizmo nusikaltimams nusipelniusiems.

8-ta tema: HOLOKAUSTO PAGRINDINĖ PRIEŽASTIS

     Todėl reziumuodamas, siūlau POLITOLOGIŠKAI tirti fašizmo atsiradimo priežastį. Juk po Didžiojo Spalio perversmo "Marksizmo popiežiumi" pravardžiuojamas K.Markso ir F. Engelso draugas - marksizmo teoretikas: ir V.I. Lenino oponentas dėl PROLETARIATO DIKTATŪROS nesąmonės bei vokiečių socialistų vadovas Karlas   K a u t s k i s   savo veikale TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS pasmerkė Leniną, su savo "ИСКРА" (liet.: "Kibirkštimi"), padegusį pasaulinį komunizmo brolžudišką gaisrą, kuris nusinešė gyvybių apie 5-is kart daugiau, nei Holokauste.


Galima PASIDIDINTI

     Todėl Holokausto vertinime negali būt juodo-balto matymo. Lygiai taip pat įrodinėjo ir Karlas Kautskis dėl pasaulio matymo, kad jis nėra tik juodai baltas.Jis, kaip ekonomistas ir Karlo Markso veikalo "Kapitalas" IV-tojo tomo redaktorius, o taip pat ilgametis vienintelio pasaulyje marksizmo teorinio žurnalo «Die Neue Zeit» redaktorius, parašė ir išleido knygą "Bolševizmo krizė" (ji dar vadinosi ("Bolševizmo aklaviete"), kurioje demaskavo Rusijos bolševikų nukrypimą nuo socialdemokratinių principų. Bet, prieš tai parašė knygą skirtą terorizmui, kuri, deja, Lietuvoje ir lietuviškame internete visai net neminima,  išskyrus,, tai, kad tik aš lietuviškai miniu apie šį svarbų kūrinį.

 

     Kodėl Lietuvoje ignoruojami socialdemokratinių vertybių istorinis paveldas? Negi tai įtakos turi LSDP signataro R. E. Dzeržinskio bolševikinė įtaka Lietuvai? Apie tai dar žemiau sugrįšiu. Juk K. Kautskis šiame veikale atskleidžia bolševizmą, vedantį visuomenę nuo demokratijos į valstybinę vergiją. O kodėl ji buvo suprasta ir 1940-41 m.m. Lietuvoje kaip "žydų vergija" (atsišaukimuose kažkas platino tokį paminėjimą), -  ar į tai nebus prie jų nagus prikišęs Gestapas, slapta planavęs Holokaustą?

   Todėl atsakymą ieškoti reiktų šio K. Kautskio veikalo priešistorę, kai mažiau nei po metų Petrograde įvykdyto Spalio perversmo, 1918 m. rugpjūčio mėn. Vienoje paskelbia brošiūrą "Diktatūrą proletariato": joje bolševikai buvo apkaltinti Pilietinio karo Rusijoje sukurstymu. ir nesugebėjimu prižiūrėti rinkimų teisę. Joje buvo kritikuojamas ir V.I.Leninas nutolimu nuo demokratinės praktikos apriboto elektorato naudai. Pastarasis į tą jo kritiką skubiai (spalio-lapkričio mėn.)  sureagavo brošiūroje "Proletarinė revoliucija ir renegatas Kautskis". Pamenu, kai mums; pirmakursiams TSKP istorijos priverstiniame kalime būtina buvo liaupsinti šį V. I. Lenino "kūrinį", kuriame buvo smerkiamas "gėdingas" II-asis Internacionalas (taip vadinamas "Berno internacionalu") ir "gyvos revoliucinės dvasios" marksizme naikinimu. Dar iki Atgimimo; iš leninizmo demagogijų varpinės, pažvelgus į visumą, akivaizdžiai matėsi tik bolševikinis primityvizmas, kuris nūdienos sampratoje tapo net juokingu.
      Todėl nieko nuostabaus, kad atsakui į tą V. I. Lenino prasivardžiavimą "renegatu", Karlas Kautskis 1919 m. išleidžia jau aukščiau mano paminėtą TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS knygą. Joje išdėsto politinės situacijos sovietinėje Rusijoje blogėjimą bei "brolžudiško" karo įžiebimą, pasinaudojus socialine katastrofa po Pirmojo pasaulinio karo, pasinaudojus šalyje išsiviešpatavusios anarchijos situacija.  Tas Didysis karas praktiškai sunaikino "aukšto intelekto drausmingą darbininkų klasę", išsaugojusi savyje tik neišmanėlius. Viso šito dėsningu rezultatu tapo ekonominis krachas ir primityvus keršto troškimas 
(psl.: 171), kuris analogišku tapo ir vėliau Holokausto metu 
     Šiame veikale Kautskis pasuka žvilgsnį į istoriją: praveda palyginamąsias lygiagretes tarp 1793 m. teroro Prancūzijoje ir 1871 m. Paryžiaus komunos laikais, o vėliau ir 1917 m. Spalio mėn. Rusijoje terorizmo pobūdį aprašo.

     Jis sovietinį režimą lygina su prancūzų teroru, kaip  spekuliantų, prekybininkų, pinigų skolintojų. Skaitant šį veikalą, pastebime, kad situacija kartojasi, kaip Prancūzijos revoliucija paruošė  respublikos virsmą į Napoleono imperiją. Kautskis pastebi Lenino baigtį Rusijos Napoleonu. Juk Korsikos „Bonapartas“ laimėjo Prancūzijos širdį tuo, kad  suteikė pasitenkinimą.  kad revoliucijos principai užkariavo Europą; kiti, labiau džiaugėsi tuo, kad prancūzų armija apiplėšė visą Europą ir praturtino Prancūziją. Bet K. Kautskis pastebi, kad revoliucinis bolševikų militarizmas nepaturtins Rusijos- atvirkščiai, ji gali tapti tik nauju jos nuskurdimo šaltiniu. Pastebi, kaip Rusijos pramonė  pradėta "atsikurt ir dirba armijų, o ne produktyvumo tikslams. Rusijos komunizmas iš tikrųjų tapo kareivinių socializmu.

"Rusijoje bolševikai nugalėjo, bet socializmas patyrė krachą." - taip rašė K.Kautskis.

     Personaliai atsakomybę už Spalio perversmą ir po jo smurto siautėjimą, K. Kautskis atsakomybę paskyrė bolševikų lyderiui, minėtam "Levui Trockiui". Pagal K. Kautskį, Rusija perėjo nuo socializmo į "valstybinio kapitalizmo" kūrimą. Kaip marksizmo teoretikas prognozavo, kad jėgos panaudojimas ir diktatoriški metodai atves šalį naują visuomenės išnaudojimo sistemą.
   
 Skyrelyje "teroras" K. Kautskis jos raidą mato ne bolševikų prašymu, o  tik dėka recepto, pagal kurį bolševikų režimas veikia nuo pat pradžių, eidamas tik prie smurto, prie savivalės, kurių atžvilgiu neįmanoma net kukliausia kritika. Teroras ir siaubo režimas tapo neišvengiama komunistinių metodų pasekme. Svarbiausia, teroras,  prasidėjo sunaikinus visą spausdinto žodžio laisvę.

. Revoliuciniai teismai ir nepaprastosios padėties komisijos ("čerezvyčaik"-os), tapo teroro padarais. Ir vieni, ir kiti surengė baisias baudžiamąsias ekspedicijas, kurių aukų skaičius negali būti nustatytas. Bolševizmo gynėjai cituoja, kad jų oponentai - Suomijos baltoji gvardija, Baltijos baronai, caro generolai ir admirolai - nieko geresnio nedaro. Bet K. Kaustskis klausia:  "ar vagystę galima pateisinti tuo, kad kiti vagia?"

      Be to "Rusijoje, kaip ir apskritai stiprios karinės autokratijos šalyse buvo auginama bailiai, bijantys valstybės valdžios". Ar ši K. Kautskio mintis neaktuali šiai dienai? 

     Kautskis pabrėžia, kad  vienintelis būdas išvengti smurto ir ramiam, pozityviam darbui yra demokratija - tai vienintelis būdas ugdyti aukštesnes gyvenimo formas, kurias kultūringas žmogus įkūnija socializme. Diktatūra veda tik į tokį socializmą, kuris vadinamas azijietišku. Tai visiškai nesąžininga, nes Azija žmonijai suteikė Konfucijus ir Buda. Ne veltui Rusijos inteligentai į pastarąjį atkreipė tada didelį dėmesį.

     Bet, deja, šias pastarojo (Budos) aukštąsias Šambalos paieškos vertybes nutraukė žydo Leibo Bronsšteino Raudonasis teroras, ir jo pagrindėjas minėtas  "Trockis" 1920 m. gegužės pabaigoje pabaigė ir Hamburge  Kominterno  vakarų Europos sekretoriato leidykloje rugpjūčio mėn. atspausdintoje  bandė atsakyti Kautskiui savo brošiūroje pavadintoje tuo pačiu pavadinimu  „Terorizmas ir komunizmas Anti-Kautskis“.  kurį Jis Kautskio kūrinį pavadino „viena apgaulingiausių ir nesąžiningiausių knygų“, kurioje "«из-под ученого колпака торчат уши клеветника» (pusl.:. 154) frazė labai prilipo nemąstantiems ir tingintiems įdėmiai perskaityti K. Kautskio teiginius.


Galima PASIDIDINTI

      Trockis teigė K. Kautskio nukreiptą teoriją prieš "revoliucinį ryžtingumą", vis tiktai konstatavo ūkio nuosmukį, bandė aiškinti apie vidinę kovą "nueinančios nuo scenos" klasinės sistemos, tokios, kaip vergovinę, feodalinę ar kapitalistinę.

       Bet, deja, matome Trockio demagogiją, nes vergovinė santvarka paremta prievarta-smurtu, kažkiek jo buvo ir feodalinėje, dėl kurios skeptiškas buvo su Lietuva-Lenkija-Gudija turėjęs reikalų Mykolas Kleopas Oginskis (jo 250-mečiui per Jonavos istoriją daug dėmesio skyriau), o kapitalistinė sistema tos prievartos ir neturėjo - atvirkščiai: per prievartą Rusijoje , pagal K. Kautskį, pradėtas kurti "valstybinis kapitalizmas", dėl ko ir turėjo Sovietų Sąjunga su savo komunistiškai kapitalistine prievartos sistema pagal trockišką frazę ir nueiti nuo scenos, tik palikdama pasauliui baisiausias komunistinio teroro pasekmes, kurių aidu ir buvo Holokaustas; dar kol kas neįprasmintas su jo apraiškos priežastimi. Ne veltui Stalinas išgyrė savo šio aršiausio oponento anti-kautskišką "kūrinį". Ypatingai jam patiko revoliucinis proletariato viešpatavimas be blokų su kitomis socialistinėmis partijomis, kas vedė iki absoliučios stalinistinės žiauriausio stiliaus diktatūros, kuri nieko bendro neturėjo ir su proletariatu.


  Taigi žvelgiant į postkaustiškąjį periodą, kaip ne liūdna, bet plačiau (holistiškiau) žiūrint į visuomeninį reiškinį, kaip Holokaustą, jame matosi  atsakas pagal Veiksmo-atoveiksmio dėsnį ne tik fizikoje bet ir visoje gyvoje Gamtoje. O tas dėsnis net ir nesirinko: kaltas-ne kaltas. Taip, kad K. Kautskis tame savo veikale kaip ir numatė būsimas pasekmes, į ką Leninas pavertė ir iškreipė, pamindamas parlamentarizmo idėjas. Net ir Fridrichas Engelsas senatvėje buvo atsitokėjęs nuo kai kurių K. Markso teiginių, net pats K.Marksas vėliau keitė požiūrį ir K. Kaustskis tai mini. - juos reik vėl pradėti nagrinėti kritiškai - nieko neiškraipant, taip, kai po Arvydo Juozaičio straipsnio "POLITINĖ KULTŪRA ir Lietuva". Po šio Arvydo ptanešimo, praėjus 3-ims mėnesiams ir aš Jonavos Balse pirmąjį leninizmą demaskuojantį straipsnį paskelbiau "Ar Baltos dėmės baltos?" ( to straipsnio apatinė dalis)

Primygtinai patrkoi nuorodą: Karlo Kautskio TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS rusų kalboje PDF formatu ТЕРРОРИЗМ И КОММУНИЗМ К. Каутский  


9-ta tema: TOTALITARINIŲ RĖŽIMŲ OKULTISTINĖS
 ŠAKNYS

     Prie totalitarinio rėžimo galima ir priskirti mūsų LTV, kur žurnalistė Indrė Makaraitytė jau aukščiau minėtą temą pradėjo žodžiais: "

"Vytautas Sinica, ... platina Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojų SUKURTĄ   m i  t  ą  ,  kad esą getuose, taip esą manė vokiečių įsakymus vykdę lietuviai, žydams saugiau. Tai štai kodėl Vėtros parašas ant Žagarės geto įkūrimo ne toks mirtinas".

 Žodžiu, LTV žurnalistė teigia, kad, LGGRTC mokslininkai, neva,  "ne tyrimais, o kūryba" užsiiminėja, o visi Lietuvos ir Baltijos-UkraJinos-Gudijos žydai  tapo "užburti-užhipnotizuoti ypatinga Kolos pusiasalio psichine liga, žemiau minima" ir patys nuėjo į getus, sudarę persikraustymo Komitetus, vėliau tapusiais getų Tarybomis" ir "sąmoningai nuėjo mirti, žinodami", kaip pas Indrę Sergejus Kanovičius patvirtino? Tai negi LTV žurnalistė "kompetentingesnė"  už mokslininkų brigadą? O, vis tik, kas greičiau į mitų kūrimą linkę - mokslininkai, ar žurnalistė? 

Taigi , M I T A I -  "išsigalvojimai", nors jie turi realų pagrindą, kaip mano tyrinėta seniausio pasaulyje Kalevalos mito užrašymo vieta Šiaurės Karelijoje palei Suomijos sieną ir graikų mitologinė šalis Hiperborėja, kuri, pasirodo, ir yra ta Kalevalos šalis. Mane šokiravo, kad Apolonas, gulbes pasikinkęs, nuskrenda ir liudininkai pasakoja tuose mituose, kad vasarą yra viena diena metuose, kada saulė nenusileidžia. O, tai iš kur tai graikai žinojo? Ką, jie buvo ant Nuorunen - aukščiausio Karelijos kalno? Į jį man teko kopti ir jįjį aprašinėti. O dabar prie Vyborgo Monrepo parke, pasirodo, prieš 13-ą tūkstančių metų susprogdintas didžiausias statinys, su išmėtytais dirbtiniais luitais - pasigrožėkite dviem video pasakojimais šokiruojančiais apie tą parką.

Taigi, prie aukščiau paminėtos politinės kultūros toliau eiti galima, mano supratimu,  tik holistiškai (visuminiai), pirmiau atskleidžiant ir pasmerkiant rasizmo mokslą: rasologiją ir rasinės viršenybės hitlerinės Vokietijos nacistinio okultizmo Anenerbės organizaciją, kuri Genricho Gimlerio iniciatyvos dėka  atliko Tibete Trečiojo Reicho ekspediciją. Tos SS-ininkų ekspedicijos idėja buvo perimta dar iš bolševikų-čekistų ypatingai slaptos ekspedicijos, atliktos Kolos pusiasalyje prie Said ežero (Saidjarv, arba Saidozero), kur šalia yra Inčur (Krūties) kalnas (vietiniai "sopkomis" tokius kalnus vadina) ir ant jo tik paskutiniais metais atskleisti buvusios civilizacijos (graikų mitologinės Hiperborėjos) piramidės likučiai.

    Kaip tik man asmeniškai teko į tą Krūties kalną per treniruotę 1972 m. užbėgti, o po to nusileisti prie to paslaptingo Said (Švento) ežero, bei pasigerėti iš Saidjarvo bekliokiančiu tikro kalnų upelio grožiu. Tada mes baidarėmis plaukėme Lavozero ežeru, o po to upėmis Caga, Pana ir Varzuga iki Baltosios jūros pakrantės, kuria jūrlaiviu perkirtome į Archangelską. Dabar čia keliauti neįmanoma, nes yra slapta povandeninių laivų bazė ir maršrutas uždarytas.
     O tada, grįžęs į Lietuvą, išlydėjau į tą patį maršrutą savo Azoto vyriausių specialistų grupę, kurie buvo įsteigę Azoto vandens sporto klubą, kur toje grupėje  buvo ir Bronislovas LUBYS, tada dirbęs mūsų šalies didžiausios įmonės vyr. inžinieriumi. o vėliau ir generaliniu direktoriumi.
     Paminiu jį, nes jo dėka buvo išvesta iš Lietuvos sovietinė armija, kai buvo Premjeru ir dabar todėl mes esame laisvi - turime Žodžio Laisvę, dėka kurios Jums visiems čia galiu rašyti. O tada jie - šios įmonės vyriausi specialistai su tuo baidarių žygiu tapo Sovietų Sąjungos čempionais ir apie jų žygį tada 1972 m. aprašiau Jonavos Balso uždrausto KGB, o vėliau (1969 m.) mano atkurto Turistų klubo skyrelyje "Žygeivis".


Galite pasididinti

 Buvo uždraustas ir šis pavadinimas, nes Vilniaus universiteto studentų turistų klubas "Žygeivis", kuriam vadovavo legendinisTadas Šidiškis, žygius atlikinėdavo po mūsų tautinės reikšmės objektus ir platino tautinę savimonę, už ką buvo šis klubas uždraustas. Todėl jų žygiavimų idėjų pratęsimui ir pavadinau Jonavoje Keliautojų bei Orientavimosi sporto skyrelį, kurį taipogi bandė visaip uždrausti - reikalavo pervadinti. 

   Bet komunisto; iš vietinių sentikių kilusio laikraščio redaktoriaus pavaduotojo ... Pankratjevo dėka pavyko tą pavadinimą išsaugoti, net iki, 1,5 metų. Jis kaip vietinis rusas, labai žavėjosi šiuo gražiu lietuvišku žodžiu ir todėl jį pavyko išlaikyti, kol minėtas neiškeliavo į Anapilį.

 

  Tame Anapilyje yra jau ir žymiausias Lietuvoje keliautojas-kraštotyrininkas-tyrinėtojas bei Nepriklausomybės signataras Gediminas Ilgūnas, kurio Jonavoje įkurtą Turistų klubą ir buvo KGB uždraudusi, dėl ko man teko nuėjėti į komjaunimo komitetą bei jame padirbėti, kad tą uždraustąjį klubą atkurti, už ką ir buvau tuoj pat pašalintas, kaip "netinkamas ideologiniam darbui". (Apie tai rašė net pats G. S. Ilgūnas) Mat, tada susipažinau su buvusiu politiniu kaliniu-disidentu minėtu Gediminu Stanislovu ILGŪNU, ir per klubo atkūrimo konferenciją parodžiau kino filmą šio; Jonavai uždraustojo žinoti ką nors apie šį keliautoją ir apie jo atliktos ekspedicijos 1863-64 m. m. sukilėlio-tremtinio bei didžiausio Sibiro tyrinėtojo Jono Čerskio keliais.
     Taigi, man tapus, lyg, "musei išmestai iš raudonų barščių", tame atkurtame Klube prasidėjo turiningo ir prasmingo laisvalaikio  Keliautojų sporto veikla.  

 


Ši nuotrauka paimta  ČIA

NUOTRAUKOJE matote Azoto įmonės vyriausių specialistų - vandens turistų-baidarininkų grupę su Bronislovu LUBIU Kolos pusiasalyje šalia Said ("Švento" pagal saamių kalbą) ežeriuko ant Ninčur (moteriškosios Krūties) kalno prie  legendinės graikų mitologijoje minimos Hiperborėjos šalies buvusios piramidės. Už jų nugaros Lavozero (Lavjarv-o) ežeras, iš kuriuo jie  upeliais plaukė iki Baltosios jūros ir su tuo žygiu tapo 1972 m. Sovietų Sąjungos čempionais.

 

    Todėl Holokausto problema per Holizmo Sinerginius ryšius siejasi su šia Kolos pusiasalyje minima mitologine Hiperborėja, nes ją  prie šio Said ežero atrado NKVD čekistų ekspedicija, kuriais domėjosi vienas iš Holokausto vykdytojų, - tai Genri Geringas, kuris iš tų čekistų perėmė tyrinėjimus Himalajuose, skirtose grynosios airių rasės paieškose ir ...  

O tai Kolos pusiasalyje prie Said ežero čekistų ekspedicijai 1922 m. vadovavo sovietinis okultistas-rašytojasAleksandras Vasiljevičius Barčenko, kuris buvo ir telepatijos tyrinėtoju bei hipnotizuotoju. Po Didžiojo Spalio perversmo pradėjo dirbti seniausioje Rusijos psichologijos, psichikos ir neurologijos tyrinėjimo įstaigoje, 1907 m. įkurtoje Vladimir-o Michailovič-iaus Bechterev-o  ir Sankt Peterburge "Bechterevka"  pramintoje. Tame Smegenų institute buvo išbandyti elektrofiziologijos, neurochemijos, biofizikos, fizinės chemijos metodai. Barchenko čia dirbo kurdamas naują visuotinę ritmo doktriną, vienodai taikomą kosmologijai, kosmogonijai, geologijai, mineralogijai, kristalografijai, taip pat viešojo gyvenimo reiškiniams. Vėliau savo atradimą jis vadins „sintetiniu metodu, paremtu senovės mokslu“. Šis mokymas bus apibendrintas jo knygoje „Dunhor“. Jis minėtoje Kolos pusiasalio centro ekspedicijoje plito liga vadinamu kažkokiu "mirgėjimu?" (rusiškai "мерячением") arba, "Arkties isterija". (P.S.: 
nelabai aiškus ligos simptomo pavadinimas - manau-greičiau, kas tai turėtų būti kažkas panašaus  žodį "мерec
тчение"- vaidenimąsi, kai kada svajonę ar matavimą  reiškiantį.) Ja ja susirgdavo ne tik vietiniai aborigenai, bet ir naujai atvykusieji. Tai specifinis susirgimas, panašus į masinę psichozę, ypač, spontaniškai per šamaniškas ceremonijas. Ligos simptomas, kai žmonės pradeda kartoti venas kito judesius, besąlygiškai vykdant bet kokias komandas

(P.S.: Atkreipiu dėmesį į tokios žmonių lygos naudą valdantiesiems besąlygiškai valdyti visuomenę, ar jos dalį.)

Rusijos mokslininkai, tarp jų ir Vladimiras Bechterevas, XIX amžiaus pabaigoje atkreipė dėmesį į šią keistą ligą. 
O Barčenko šiaurėje praleido apie 2-jus metus. Jis dirbo Murmansko biostotyje - tyrė jūros dumblius, vadovavo Murmansko kraštotyros institutui - tyrinėjo regiono praeitį,  saamių (rus.: laapių) gyvenimą ir įsitikinimus. Ekspedicijos tikslas buvo  ieškoti Hiperborejos paveldo.

Net 1914 m. apie šiaurę šis rašytojas romane „Iš tamsos“ papasakojo senovės legendą apie Čudų gentį, kuri nuėjo po žemę, kai čukonai užgrobė jos teritoriją. Nuo to laiko čudai požemiuose „gyvena nepastebimai“, o prieš nelaimes ateina į žemę ir pasirodo olose („pečorose“) Oloneco gubernijos ir Suomijos pasienyje. Prie Lovozero  (kur mes; jonaviečiai keliavome) iš jaunos Laparių (saamių) šamanės Anos Vasilievnos užrašė taip:
      „Senai-seniausiai saamiai kariavo su čudais. Jie laimėjo ir išvijo. Čudao išėjo po žemę, o du jų viršininkai išjojo žirgais. Arkliai peršoko per SAIDežerą ir atsitrenkė į uolas, ir juose, liko amžiams. Laapiai juos vadina juos „seniais“. (P.S.: 
aš pats prie to Lavjarvo ežero 1971 m. stebėjau studentes-filologes, kaip jos bendravo su pagyvenusiais saamiais ir klausinėjo-užrašinėjo jųjų kalba žodžių bei ištarimus-kirčius. Juk saamių kalboje vandens objektai - upės, upeliai, ežerai ir balos turi net 60 skirtingus supratimus.)
     Tik paplaukus į Lavjarvo ežeru (suom.: "jarv"-ežeras), ekspedicijos dalyviai pateko į gana keistą paminklą taigoje - masyvų stačiakampio formos granito akmenį. Be to jis  tiksliai orientuotas visus pasaulio kraštus Vėliau A.Barčenkasužinojo, kad nors lapiai išpažįsta stačiatikių tikėjimą, bet jie slapta garbina saulės dievą ir aukoja kraują be kraujo aukoms akmeniniams blokams-meniarams, Laparo mieste - „seyd“. Šį tolimą Kolos pusiasalio kraštą vėl su Lietuvos centru Jonava lyginu, nes į Nerį aukščiau Jonavos įteka Šventoji, turinti tos pačias hidroninimo  sakralumo pabrėžimo reikšmę, atspindintį tokį patį toli vienas nuo kito gyvenusių ainių mentalitetą.
     Ši 1922 m. ekspedicijos ir mūsų jonaviečių 1971 m. žygio vyko  šalia kalnų masyvo; čia rusiškai "
Ловозёрские тундры" vadinami, kuris plyti tarp Lavjarvo ir Umbjarvo ežerų. Į Lavozero saamių miestelį nuo geležinkelio į Murmanską jam statmenai į rytus  atvažiavome per Revdos miestą, iš kurio apylinkių gerokai vėliau buvo pradėti tiekti apatitai į Jonavą gan ne daug metų iki dabar katastrofos, nuo kurio sudegė  Nitrafoskos cechas. Apie tai tada 1971 m. neturėjau jokio supratimo, kad tas produktas bus susietas su Jonava. Kitaip, būčiau jais pasidomėjęs. Kažin, ar tos sportinės kelionės metu pats B. Lubys tada ką nors žinojo, kad Kolos pusiasalio apatitai  bus susieti su jo vadovaujama gamykla?
     Taigi, gyvenvietė Lavozero - saamiškai Lujavvjr-siijt, "siijt"-teritorinė bendruomenė - tai saamių Rusijos kultūros centras. Gaila, tada nežinojome, kad jos mokykloje buvo muziejus. Saamių gentis gyvena Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos šiaurėje ir mokslininkai tą tautelę laiko pačią seniausią Europoje. Kalba turi bendras šaknis su suomių, estų ir vengrų kalbomis, įskaitant 10 jos skirtingus dialektus. Juos Lietuvoje nagrinėja finougristas Stasys Skruodenis, kuris vadovauja Lietuvos-Suomijos buvusiai sovietų uždraustai ir Atgimimo laiku atkurtai draugijai. Jos atkūrimo procese ir man teko dalyvauti.(užsimenu Lietuvos 100-mečiui ciklo 3-čioje dalyje: "
3.      Lietuvai Suomija buvo visad pavyzdys.") Ši tautelė turi du etnonimus - "saamiai" ir "lariai-lopariai", kas yra vienas ir tas pats - pirmasis kilęs iš latviškos ir lietuviškos, o "lopariai-lapiai" iš daniškos ir todėl Laplandija jų gyvenamas rajonas ne Rusijoje vadinamas. Etnonimas "saam" Rusijoje oficialiai pasitvirtino tik 1930 m.  Kilmė saamių labai ginčytina. Manoma, kad jie yra fino-ugrų ainiai, palaipsniui ateidavę į Rytų Kareliją nuo IV-to tūkstantmečio iki mūsų eros - oš karto, ledynams traukiantis. Be to genetiškai saamiams giminingi yra jakutai, gyvenantys Rytų Sibire. Manoma, kad  jie migravo vis toliau į šiaurę, gelbėdamiesi nuo suomiškosios-kareliškosios kolonizacijos, prisimdami tų tautų etninius bruožus, bet valstybės taip ir nesudarė.
    Lavjarvą saamiai vadina Lujavvjr: "javvjr" - ežeras, kaip ir suomiškai "jarv". Ką reiškia "Lu" - nelabai aišku; manoma, kad tai jėgą kažkokią reiškianti.


Galima PASIDIDINTI

Vottovaara 417,2 m virš jūros lygio,   taip pat galite pažvelgti  į seidą iš kosmoso ant Nuorunen kalno kaip aukščiausio Karelijoje  576,7 m virš jūros lygio, kultinis akmuo yra ir ant kalno Possosoro netoli Pia eero. Manselkės aukštumoje, priklausančiame Panajarvės ežero parkui. Galite iš viršaus pažiūrėti  video į tą Kivakkoskį krioklį, nuoKivakkos kalno (saam.: "Akmenų sergėtojos" - šventųjų seidų) ant kurio 499,5 m virš jūros lygio saamių jaunimas taip pat rinkdavosi saulę pasitikti ir palydėti, kad nedingtų Rasų švenčių metu. Toliau tolumoje pamatysite didelį Pią ežerą, kurio už horizonto šiame regione vienintelis Piaozero kaimelis, labai atsiskyręs nuo gyvenamų vietų, ir kurį galima tik ežeru  kateriu atplaukti, saugantis, kad nepasimauti ant povandeninių medžių, kurio žuvys gyvena paskandintame miške, pakėlus ežero lygį.

Iš kairės Ninčurt-as, iš dešinės Kuamdespachk-o kalnai, o tarpeklyje šniokščia slekstėta upė Seidjiaroiok tekanti  į Lavjarv-ą iš Seid-o ežero; esančio 189 m. virš jūros lygio,  ir, kuriuo aš labai žavėjausi per treniruotę prie to pasakiško šniokštimo pribėgęs .

Netoli Petrozavodsko (Karelijos sostinės)  po 40 m virš jūros lygio Kalevalos epo siužetu nuo 1959 m. (po sovietio-suomiško bendro kinofilmo apie šį epą pastatymo) pavadintąSampo kalną nuotaikingo "экскурсавод"-o  video, kuriame jis pakritikavo budizmo atmainą - skudurėlių ant pušies kabinimą, manau, kad suomiams ir karelams tai svetimas ritualas, nes Buriatijoje mačiau tik ant maumedžių kabinamus.

 

     Be to A.Barčenko pademonstravo SPIRITIZMO seansą - tai kolektyvinių minčių perdavimo seansą, susikibus rankomis ratu, ...,  ir juo įrodė, kad tai nėra jokio misticizmo. Mat, koncentruojant dėmesį į kokį nors objektą, žmonės užmigdo sąmonę ir sužadina pasąmonę.

    
     Todėl nieko nuostabaus, kad šios ekspedicijos vadovas Aleksandras Barčenko, grižęs iš Laplandijos po ataskaitinio pranešimo Smegenų institute, apie smegeninės veiklos tyrimus ir surastus šiaurėje artefaktus apie seniausią civilizaciją, tapo priimtu mokslininku-konsultantu į Rusijos federacijos Valstybinį koordinacinį teorinį propagandinį organą (
Главнаукa) mokslui ir kultūrai koordinuoti tyrimus. Po šios ekspedicijos A. V. Barčenka organizavo ezoterinę draugiją "Vieningą darbo broliją" (ЕТБ), į kurią įėjo minėtas žymus NKVD-istas G. I. Bokij-us bei Sofija Grigorjevna Uspenskaja, kuri buvo žmona žymaus rusų rašytojo-filosofo, matematiko ir žurnalisto bei metafizikinių (kosmopologinių) idėjų populiarintojo Piotro Dejanovičiaus Uspenskio, kuris, beje, būdamas generolo Denikinoarmijos patarėju, 1920 m. su baltagvardiečiais iš Jesentukio per Konstitanopolį pasitraukė į D. Britaniją ir apsigyveno Londone.

  Be to, buvo prieita išvada, kad kontaktas su Šambala sugeba išvesti žmoniją iš beprotiško kraujo liejimo. (Šitą broliją aprašė šiuolaikinis Rusijos rašytojas Dmitrij-us Ljvov-ičius Bykov-as.) Be to A. V. Barčenka domėjos senovės kultūros ir mokslo Tibete žodiniu, taip vadinamu "Šambala". Minėtos Brolijos tikslas ir buvo - kolektyviniu senovės civilizacijų mokslo tyrinėjimu ir kontaktų užmezgimu su išnykusios civilizacijos slaptais centrais. Apie savo sukurtos Brolijos tikslus Aleksandras Barčenka rašė:

„Pamokslas apie nesipriešinimą, krikščionišką susitaikymą, pagalba žmogui,  neįsileidžiant į būtinybės priežasčių aptarimą, įvaldant vieną iš amatų, darbas  moraliniam savęs tobulinimui ir ugdant kontempliatyvų mąstymo metodą(Kontempliacija (lot. contemplatio = (įsi)žiūrėjimas) – didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas; misticizme – aukščiausio pažinimo rūšis, kuri remiasi intuicija; pasyvus tikrovės suvokimas) - jame pamačiau tiesiogines ETB funkcijas, orientuotas mistinį Š a m b a l o s centrą ir pašauktas aprūpinti šiuolaikinę visuomenę Senovės Mokslo patirtimi “.

Brolijoje nebuvo jokių ritualų. Tuo pat metu ETB turėjo savo simboliką. Brolijos simboliu buvo „raudona rožė su baltu lelijos žiedlapiu ir kryžiumi“, reiškiančiu „visišką harmoniją“.

(P.S.: Čia atkreipiu dėmesį, būtent, į HARMONIJĄ, kuri būtina Gyvojoje Gamtoje, nes visi susirgimai vyksta, kai sutrinka harmonija, arba, kai tą Gamtos sutvarkyta harmonija sąmoningai pažeidžiama neteisingu-vienpusiu, kad ir ugdymu, ignoruojant VISUMINĮ - H o l i s t i n į UGDYMĄ.) 

  Spec. skyriaus pagalba buvo ruošiamasi ekspedicijai, bet ekspedicija neįvyko, nes žymus revoliucionierius-diplomatasG. V. Čičerinas palaikė dailininko Nikolajaus Rericho Tibeto ekspediciją, kuris, atseit, buvo susijęs su ОГПУ, nors šio vokiečių tyrinėtojo tokiems ryšiams su sovietinėmis spec. struktūromis yra ir paneigimas. Deja, N. Rerichuinepavyko toje ekspedicijoje, nes jis buvo areštuotas.

Profesorius Memfio universiteto Andrejus Znamenskis knygoje "Raudonoji Šambala: ... magija Azijos širdyje", aprašo, kaip minėtas čekistas Bokij-us išėjo iš politinės veiklos ir užsiėmė misticizmu nuo to laiko, kai susipažino su rašytoju A. Barčenko, siekdamas budizmą ir legendą apie Šambalą priderinti prie komunizmo idėjų.

Vėliau, Aleksandras Barčenko, duodamas NKVD tyrėjui parodymus, savo poziciją aprašė tokiu pavidalu:
   "Potokesnio  revoliucinio judėjimo vystymosi, atsirado bendražmogiškųjų vertybių griuvimas, vaizdai grubaus žmonių fizinio naikinimo. Prieš mane iškilo klausimai - kaip, kodėl, kokios jėgos nuskriausti darbininkai pavirto į "žvėriškai-staugiančią" minią, darbininkų masėmis naikinanti mintis, palydovus "bendražmogiškųjų idealų", kaip pakeisti aštrų priešiškumą tarp PRASTALIAUDIJA ir "minties darbininkų"? Kaip išspręsti visus šiuos prieštaravimus? Proletariato diktatūros pripažinimas kaip būdas išspręsti socialinius prieštaravimus neatitiko mano pasaulėžiūros. Net akademinėje NEP-o aplinkoje NEP-o vertinimas buvo perdėtas kaip nesėkmė, atsitraukimas, bolševikų pabėgimas iš savo pozicijų. Man  buvo dar labiau apsisunkino klausimas: visos kruvinos revoliucijos aukos pasirodė beprasmėmis, priekyje dar daugiau kraujo aukų naujų revoliucijų ir dar daugiau ŽMONIJOS SULAUKĖJIMO. Iki to laiko man formavosi supratimas kad „kruvinas mūsų laikų košmaras“ yra istorinės Rusijos revoliucijos patirties, kuri kartu su marksizmo atsiradimu ir raida tęsiasi septyniolika metų, rezultatas. Kur yra būdų ir priemonių, kaip išspręsti be kraujo klausimus?
    Savo mistinėje arogancijoje aš tikėjau, kad raktas į problemų sprendimą yra Shambhala-Agarti, šitame konspiruotame židinyje, kuriame žinių saugomi žinių ir patirties liekanos  tos visuomenės, kuri yra žymiai aukštesnėje socialinio ir materialinio-techninio išsivystymo stadijoje nei šiuolaikinė visuomenė, žinių ir patirties liekanos.
   O kadangi taip yra, būtina išsiaiškinti kelius į Šambalą ir užmegzti ryšį su ja. Svarbiausia dėl tai galėtų būti žmonės, laisvi nuo prisirišimo prie daiktų, nuosavybės, asmeniško praturtėjimo, laisvi nuo egoizmo, tai yra pasiekę aukštą moralinį tobulumą. Todėl reikėjo nustatyti platformą, ant kurios skirtingos pasaulėžiūros žmonės galėtų paslėpti laikinus socialinius prieštaravimus ir pasikelti iki problemos suvokimo svarbos. Nuo čia ETB nuostatose yra; klasių kovos visuomenėje neigimas, atvira asmenims prieiga į organizaciją be skirtumo jų klasės, politinės ir religinės priklausomybės ... tai yra kontrrevoliucinių elementų teisės pripažinimas dalyvauti organizacijoje, hierarchijos pripažinimas ir pagarba religiniam kultams."

Todėl tarp  ВЧК-ОГПУ specialaus skyriaus darbuotojų A.Barčenko atrado asmenis, kurie padėtų ekspedicijai į Šambalą. Pavasarį ir vasarą 1925 m. spec. skyrių jaudino tik tos ekspedicijos organizavimas. Šio skyriaus viršininkas ir pagrindinis Sovietų Sąjungos šifruotojas bei slaptosios "Vieningoji darbo brolija" organizacijos narys Gleb-as Bokij-us..išsivaizdavo pasaulį kaip didelę informacinę sistemą, iš kurios manipuliacijų su žmogaus psichika galimybėmis galima būtų semti pačią slapčiausią ir intymią informaciją. Prieš Neuroenergetikos laboratoriją G.Bokij-us tikslą kėlė pritaikomąją reikšmę - išmokti telepatiškai skaityti priešininko mintis, arba nuo jo  per žvilgsnį nuimti-"nufotografuoti" informaciją iš smegenų. Tai hipnozė, telepatija, KOLEKTYVINĖ ĮTAIGA, kolektyvinės haliucinacijos. Ir, būtent, tokiomis smegenų savybėmis jau tūkstantmečiais naudojasi magai, mediumai, o šiandieną ir spiritistai. O, kadangi N-spindulių faktas skaitėsi įrodytu, turėjo būt laboratoriškai ištirtos jų savybės.

P.S.: apie N.Spindulius detaliau skaitykite.: XX amžiaus pradžioje N.Spindulius "atrado" žinomas prancūzų fizikas, Prancūzijos mokslų akademijos narys korespondentas Rene Blondlo. Jis pranešė juos atradęs (pagal analogiją su X spinduliais (rentgeno). N raidė – tai iš miesto Nansi, kuriame Blondlo dirbo, pavadinimo). Tuos spindulius neva skleidžia visos materijos rūšys, išskyrus žalius medžius ir kai kuriuos metalus. N spinduliai prasiskverbdavo per rūkomąjį popierių ir platinos plokšteles, tačiau akmuo buvo jiems neįveikiamas. Blondlo pelnė didžio atradėjo laurus. Laikotarpyje tarp 1903 ir 1906 metų maždaug 120 prancūzų mokslininkų paskelbė apie tris šimtus mokslinių straipsnių, kuriuose analizavo ir aiškino N spindulių fenomeną. Pats Blondlo paskelbė 26 straipsnius ir knygas.

   Tačiau jis turėjo akivaizdžių problemų, mokslininkams demonstruojant eksperimentus prietemoje, todėl stebėti Blondlo veiksmus buvo sudėtinga ir jo aparatūros paskirtis buvo neaiški. 1904 m. pasirodė  straipsniai, kad Blondlo sukčiauja –  įrodymų tapo tas faktas, kad prancūzų genijaus bandymų nepavyko atkartoti niekur, išskyrus jo laboratoriją. Mokslo istorikas Robert-as Lagemann-as, knygos „Naujas žvilgsnis į senuosius spindulius“ (New Light on Old Rays) pažymi, kad prancūzų mokslininkų susidomėjimas N spinduliais buvo panašus įmasinę beprotybę.

 Tai, kaip matome, Rusija moksle buvo apie 15 m. atsilikusi nuo Europos, nes vienas iš NKVD vadų G. Bokij N-spinduliais dar tikėjo, nors Bechterev-as ir dar keli žymūs mokslininkai jais buvo skeptiški. Tačiau spindulinės energijos paslaptimis domėjosi  ir Aleksandras Barčenka, kuris kaip rašytojas-keliautojas, kelionėje po Užbaikalę, buvo parašęs apysakų ciklą "Gaisras taigoje". Kaip tik, ir man ten dėl gaisrų taigoje teko įdomius nuotykius turėti Viršutinės Angaros slėnyje, kai vadovavau sportinei ekspedicijai. Teko ir Sajanuose netoli užgesusių Kropotkino bei Peretolčino ugnikalnių upių santakose stebėti paslaptingas budizmo apraiškas. O, kaip tik A.Barčenko ir tyrinėjo Buriatijos budizmo tradicijas - su jomis glaudų ryšį turėjo ir Sankt Peterburge    ...

 

O prieškario Vokietijoje (jau po I-mojo pasaulinio karo) buvo dvi slaptos draugijos Thule ir Vril. Šių nariai sukūrė Hitleriui "Führer" kultą. Thule (graikų kalba Thouli) buvo, šalis, esančią graikų-romėnų geografų vietose, kur šiuo metu yra Šiaurės šalys. Sąvoka "Ultima Thule" (pažodžiui išversta: toliausiai Thule) yra  paminėta  romėnų poeto Vergiliuso?  savo epokse Aeneda, iš kurio matyti, kad tai yra Skandinavijos sritis. Šokiruoja šio žodžio reikšmės labai artimas ir lietuvių kalbai.

Rašoma, kad po II-ojo pasaulinio karo Thule ir Vril pavyzdys yra Jungtinių Tautų kūrimas ir žydų perkėlimo į Izraelį.

.

Be to organizacija “Vril”, kuri buvo įkurta 1921 m, jos misija buvo studijuoti  arijų rasės šaknis, tarp Vrilo narių buvo Adolfas Hitleris, Alfredas Rozenbergas, Heinrichas Himmleris, Hermanis Geringas, taip pat Hitlerio asmeninis gydytojas Dr. Teodoras Morelis. Jie buvo taip pat  ir „Thule“ nariais., Po to 1920 įsteigė NSDAP politinę partiją, kurią inicijavo "Thule". Taip, kad  po Hitlerio iškilimo į valdžią 1933 m, abu klubai koncentravosi valstybinėje veikloje ir net galimo karoišieškojime.  Jakbananet apie „erdvėlaivių gamybą“o, taip pat apoe Hitlerio ir kitus nacių vadų pabėgimą į Pietų ašigalį, atrodo, kaip  nepagrįsta sąmokslo teorija. Kažkodėl "Thule" ir Vril nepriskiria kaltės dėl Holokausto. Taigi, nacių pasirodymas istorijoje ne tik nebuvo sėkmingas, bet  ir jų romantiškų fantazijų ar sergančio proto vaisius.

       Dar įdomiau yra tai, kad nacistai, ieškodami Šambalos, 1939 m. ekspedicijoje Reicho organizuotoje bandė Tibete atrasti "įėjimą į mūsų planetos požeminę karalystę". Bet, panašu, kad toks įėjimas, kaip rašoma, gali būti tik planetos ašigaliuose, nes jose Žemės plutos storis tik apie 50 km, o ties pusiauju per 100 km. Pagal, atseit, slaptas Hitlerio atrastas ataskaitas ir požeminę Naujosios Švabijos šalį, ar tai pasaka, reik pagalvoti. Tas pats ir su Vladivastoko labirintus, ar Sibire-Urale iš požemių liliputų dydžio būtybės panašios į žmones, kurių viena iš jų buvo rusiškasis Aliošenka ir Lotynų Amerikos yra, atseit identiški. Todėl apie tai kai kuriose šalyse uždraustąjį kinofilmą žiūrėjimui reikia psichologiškai pasiruošti, nes siužetas gali priminti "NATO tanko po Kauno žydų kapines pasivažinėjimą", nuo ko ir pradėjau šią studiją.  

    P.S.: Papildau apie Šambalą - Šambalos mitą, be teosofų, linkusių į misticizmą, "šventosios žemės" pradėjo ieškoto naciai, japonų nacionalistai ir sovietų komunistų bei Vokietijos nacionalistų okultiniai judėjimai – vieni bandė „išgryninti“ iš budizmo komunistines idėjas, kiti – Tibete rasti senovės arijų pėdsakus, atrasti slaptąją Vril galią.     Tarp svarbiausių Bon siekių yra ugdyti nuoširdumą, išvalyti ir nutildyti triukšmo kupiną sąmonę, Bonas (tibetiškai བོན་  ) – senoji Tibeto dvasinė tradicija, vyravusi Tibete prieš VII a. įsivyraujant budizmui.

Pats realiausias ir įdomiausias straipsnis tarp fantastikos ir realybės gali būti apie Pasaulio ašies paieškas Tibete II-ojo pasaulinio karo metu, kai Hitleris pralaimėjo Staliningrado mūšį. Tos ekspedicijos dalyviai ir beendravo su Dalai Lama, kai jam 1948 m. buvo tik 7 metai, o tie ekspedicijos dalyviai dar Himalajuose buvo įkalinti Britanijos valdžios ir todėl pasaulio ašies neatrado, kad karo baigtį "atsukti atgal". Todėl, manau, Holokausto užmačių priežastį ar nereikia ieškoti tuose "nuprotėjimuose", mūsų protui nepasiduodančiuose? 

 


Galima PASIDIDINTI ir perskaityti šį straipsnį

   Na, o Atgimimo laike mes: atkuriančiosios Lietuva-Suomijos draugijos iniciatoriai, kuri sovietmečiu buvo uždrausta, tame mitologiniame Hiperborėjos-Kalevalos krašte teko dalyvauti pastarosios (Kalevalos) epo užrašymo vietomis - tą ekspediciją kaip kompleksinę antrus metus iš eilės, buvome surengę Baltijos kelio išvakarėse ir ją buvau aprašęs žurnale "Mokslas ir Gyvenimas".

Kairėje matote legendinio A.Sacharavo portretą ir mano straipsnį, kur pirmą kartą man nusišypsojo laimė aprašyti ETNOCIDĄ fino-ugro tautelių.
 

 Lietuvai Suomija buvo visad pavyzdys. 

.....Gerokai iki Sąjūdžio kūrimo pradėjo bręsti būtinybė gilinimuisi į Sovietų Sąjungos „pamatų“ esmę, kurių visiškai jau nesimatė. Jų paieškoms teko dalyvauti uždraustos Lietuvos-Suomijos draugijos atkūrime, nes su Azoto turistais-vandenininkais ruošėme ne vieną ekspediciją ne tik už Baikalo, bet daug kartų ir į Kareliją. Ne vieną iš jų aš su savo pradinės mokyklos suolo draugu istoriku-kultūrologu ir vėliau Lietuvos Žemės ūkio akademijoje tapusiu politologu  Romualdu Povilaičiu; minėtos draugijos atkūrimo


Galima PASIDIDINTI

Legendinė Eljaso Leonrato pušis, prie kurios aklas dainius įgiedojo Kalevalos epo runas

 

iniciatoriumi,  suplanavome dviejų metų ekologinę ir etnologinę ekspedicijas Šiaurės Karelijoje palei Suomijos sieną. Jose turėjome tikslą išryškinti Suomijos ir Lietuvos skirtumą, parodant net Karelijos atsilikimą nuo Lietuvos, bei užaštrinant karelų tragišką skirtumą nuo savo brolių suomių, kurie prie caro laikų buvo vienodame lygyje. Toks ryškinimas ir net be jokių išvadų turėjo byloti tiems skirtumams buvimo Sovietų Sąjungoje laikotarpio dydžio įtaką – t.y. „Blogio imperijos“ žalą tautoms. Todėl iš kart, po įvykusio Baltijos kelio, Jonavos Balse publikavau kelionių įspūdžių serialą BALTŲJŲ NAKTŲ TAMSA bei žurnale „Mokslas ir Gyvenimas“ aprašiau tų ekspedicijų apibendrinimą, akcentuodamas seniausio žmonijos epo „Kalevala“ užrašymo vietovių komunizmo palikimo nykų vaizdą. Stebiuosi, kad žurnalo redaktorius  šviesiosios atminties Juozas Baldauskas leido man tada; dar sovietmetyje, atvirai užsiminti apie finų-ugro tautelių etnocidą.   

 Savo akimis matėme, kaip brendo ir pačių karelų nacionalinis atbudimas. Jo lyderiu tapo Petrozavodsko Pedagoginio instituto Filosofijos katedros dėstytojas Sergejus Belozercevas, kuris įsteigė Karelijos nacionalinį frontą. Jo tėvas taip pat buvo, Kazanės, ar Ulijanovsko, universitetų (nepamenu) filosofijos profesoriumi, kuris ne kartą buvo teistas už nukrypimus paskaitose, bet GULAG-ą išvengė, nes buvo neregys.

.....Taigi, per rinkimus į TSRS Aukščiausiąją Tarybą nuo Karelijos deputatu buvo išrinktas Sergejus, o nuo Armėnijos buvo išrinkta Karabacho klausimais daug dirbusi žymioji etnopsichologė Galina Starovoitova, kuri 1998 m. lapkričio 20 d. Sankt Peterburge (savo namo laiptinėje) buvo klastingai nužudyta.

 .... O kaip Galinos reikalinga būtų konsultacija dėl užrašytų runose pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikmečio užkonservuotos mąstymo psichologijos karelų bei visų fino-ugro tautelėms!+

 Tai dabartinės Rusijos – buvusios Maskolijos (Maskvos Tartarijos) pavergtosios ir dabar etniškai pastoviai naikinamos tautelės, su kuriomis mes, lietuviai bendraudavome turistinėse kelionėse, komandiruotėse ar tarnaudami sovietinėje armijoje.

    Juk, nuo lietuvių ir suomių tautų užuomazgų, iki bendrų tikslų išsivadavime iš Rusijos imperinių bei bolševikinių-komunistinių kėslų formavosi labai svarbios balt-finiškos istorinės sąsajos, kurios nusitęsė iki šių Nepriklausomybės atgavimo dar glaudesnių ekonominių-kultūrinių santykių. Tik atkūrus Lietuvos-Suomijos draugiją, pirmieji jos konkretūs žingsniai prasidėjo, svečiuojantis ir Jonavos gamybiniame susivienijime „Azotas“, pas maloniai nusiteikusį generalinį direktoriųBronislovą Lubį.

      Taigi, Karelijoje Nacionalinis frontas ir laimėjo rinkimu į AT. Tada per Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kai Sergejus Belozercevas kreipėsi į suvažiavimo dalyvius nuo buvusios sąjunginės Karelijos respublikos.


Galima PASIDIDINTI

 Tai suvažiavimui pirmininkaujantis  Michailas Gorbačiovas iš kart nutraukė prisistatantįjį ir paprašė patikslinti, nes, matyt, negirdėjo-nežinojo, kad Karelija buvo 16-toji sovietinė Respublika. Tuo momentu aš ir užbaigiau šiame žurnale tą savo straipsnį.

   Na o dabar liko tik atsiminimas, nes nužudytosios Galinos Starovoitovos mokslo ir politikos kolega Kijeve Maidano įvykių metu nužudomas pamaskvės Koroliove, skubantis į darbą. Todėl pradedu žemiau kitą temą.

 

10-ta tema: PASLAPTINGOS MIRTYS

    Ir, kadangi mano Sąjūdžio laikų bendramintis Emanuelis Zingeris apie nužudytą Borisą Nemcovą užsiminė, tai aš jo užklausiau dėl Lietuva žymiai svarbesnio asmens, apie kurį Lietuva net nežino, kad Sergejus BELOZERCEVAS Lietuvos Nepriklausomybę išgelbėjo, paaukodamas savo gyvybę:

  Borisas N. davė Lietuvai konkrečiai - neaišku.
 Neaišku, kodėl Lietuvos išgelbėtojo 
Sergejaus Belozercevo nužudymas nuslėptas?

 
Nuotraukoje gali būti: 1 asmuo, tekstas

     Juk aš jam per Sausio įvykius skambinėjau, o paskutinį kartą paskambinau jau Televizijos paėmimo metu. Jis buvo Kremliuje AT komisijos pirmininku sovietinės armijos nusikaltimams Latvijoje ir Lietuvoje tirti. Po mano skambučio jis atsikėlė ir su Demokratais surengė Raudonojoje aikštėje manifestaciją Lietuvai palaikyti. Be to ir ГКЧП Rugpjūčio pučo išvakarėse per visas televizijas Sovietų Sąjungos pakėlė triukšmą, kad tankai į Maskvą traukiami. Todėl demokratinės jėgos paruošė vamzdžius ir juos sukišo į vikšrus ir tankistus į demonstrantų pusę perėmė, o Sergejus kaltino Gorbačiovą pučui padėjus. Todėl Maskvoje Kazanės geležinkelio stoties geležinkeliečiai jį be sąmonės spėjo nuo bėgių nuimti, prieš pat traukiniui atvažiuojant.

 Subyrėjus Sovietų Sąjungai, S.Belozercevas į politiką nėjo, vadovavo Rusijos Socialdemokratų asociacijai ir buvo Ingušijos prezidento Auševo patarėju - buvo parašęs veikalą MIRTIES MECHANIKA.

   Aš jį pažinojau nuo ekspedicijos Karelijoje, skirtos seniausio mūsų planetos epo "Kalevala" užrašymo jubiliejui Baltijos kelio išvakarėse, kuriai vadovavo politologas-istorikas ir kultūrologas Romualdas Povilaitis. O Sergejuskaip Petrozavodsko Pedagoginio instituto Filosofijos katedros dėstytojas, buvo Karelijos Tautinio atgimimo lyderis ir nuo jos išrinktas į AT - buvo nužudytosios Galinos Starovoitovos mokslo bei politikos kolega. Jis pats tapo nužudytu Kijeve Maidano įvykių išvakarėse gruodžio mėn. pradžioje. Galima įtarti, kad tai prevencija, kad niekas neorganizuotų Krymo "referendumo" pavyzdžio Kurilų salose, Kaliningrade ir Karelijoje, nuo kurios jis buvo išrinktu ir mes ekspedicijos metu joje fiksavome žmonių simpatijas gerai gyvenantiems kaimynams suomiams. Apie tai rašiau žurnale Mokslas ir Gyvenimas, kurio straipsnį užbaigiau Sergejaus susikirtimu suMichailu Gorbačiovu, kai jis nežinojo, kad Karelija buvo Sovietų Sąjungos Respublika - be jokio referendumo perduota Rusijos federacijai. Po nužudymo palaidotas Uljanovske šalia savo tėvo, kuris irgi buvo filosofas ir Brežnevo laikais negalėjo jo pasodinti į GULAG-ą, nes jis buvo aklas ir aklu būdamas skaitė paskaitas studentams. Apie tai rašiau Lietuvos 100-mečiui atminti įžvalgą, kurios 10-tą skyrelį pavadinau "10. Apie ką byloja Rusijoje žudomi politikai?".http://kazlusporto.puslapiai.lt/.../vasario-16.../index.htm Ką galėtų apie tai pakomentuoti Emanuelis Zingeris?

   Taigi, grįžtant į ankstesnio dėstymo herojus, Aleksandr-as  Barčenko skaitėsi kaip Visasąjunginės liaudies ūkio  tarybos komisariato (rus.: ВСНХ) mokslinės-techninės skyriaus darbuotoju, kuriai jos  tarybai vadovavo galingasisFeliks-as Edmundovič-ius DZERŽINSKIS.

   Beje, jis kažkaip netikėtai mirė. Pas jį buvo atvykęsgarsusis Tibeto tyrinėtojas dailininkas Rerichas, nes Feliksas Edundovičius domėjos Tibetu ir minėti Kolos pusiasalio Said ežeru, kur aš ir Bronislovas Lubys su savo žygio draugais buvome šalia jo nusifotografavę.

   Sąmokslų teorijomis neužsiiminėsiu, bet jis buvo beveik vienas vienintelis iš aukščiausiųjų "revoliucijos", tiksliau, - ginkluoto perversmo vadovų, kuris nebuvo žydu - atvirkščiai, Feliks-as Edmundovič-ius kildinamas iš Lietuvos-Lenkijos bajorų giminės.

   Todėl šiek tiek nuo temos į šalį nueidamas, pagal Holizmo Sinerginį ryšį privalau pabrėžti sąsają su Lietuvos centru, nes jis Kauno darbininkams redagavo laikraštį "Kowienski robotnik" ir buvo kalinamas Kauno kalėjime, esančiame Kęstučio gatvėje. Manyčiau, kad šį laikraštį galėjo skaityti ir Jonavos darbininkai.(?) 

    Todėl man su dviračiu ekspedicijoje po Gudiją teko pamatyti jo vaikystės aplinkybes ir įtaką komunistiniam-kraugeriniui charakteriui formuotis taip, kaip, tikriausiai, jis, kaip mano gudai, galėjo nužudyti-nušauti savo sesutę 12-metę su tėvo užtaisytu medžiokliniu šautuvu, kuris, neva, buvo "paliktas su šoviniu", kai jo tėvas gulėjo kapuose, kuriuos taip pat buvau aplankęs. Manau, kad nelabai įtikinama, kad medžiotojas ant sienos laikytų užtaisytą šautuvą, kai šeimoje buvo daug vaikų, o vaikai, kaip visada, mėgsta su ginklais pažaisti.
   

Na, o Sinergija yra ta, kad ši problema yra sietina ir su SOCIALDEMOKRATINIU  H o l o k a u s t o  GILUMINIŲ PRIEŽASČIŲ SLĖPIMU, kuris buvo priimtas socdemonių-socialistinių pakraipų Europerlamentarų dėl žydų Galutinio klausimu prie Vansee ežero konferencijos 70-mečio jubiliejui deklaracijoje, kuri labai prieštarauja 2008 m. Prahos konvencijai dėl komunizmo nusikaltimų.

    Kaip tik po josios, praėjus, kur tai apie 3-4 metus, Kazlų Rūdos Traktieriuje (yra tokia užeiga šio miestelio pirmajame name - buvusioje geležinkelio stoties pastate) po Proto mūšio batalijų su to renginio Lietuvoje iniciatoriumi - Lietuvos Komunistų partijos įkūrėjo proanūkiu ir buvusio Lietuvos Mokslų akademijos prezidento anūku Juru POŽĖLA buvau pakalbėjęs apie minėtą "Geležinį Feliksą", kuriam tikrai geležinė skulptūra buvo aikštėje, kurios yra pats svarbiausias Maskvos požeminio metro įvairiausių linijų mazgas. 
   

 

Mat, atkreipiau dėmesį, kad F. E. Dzeržinskis buvo Lietuvos Socialemokratų partijos (LSDP) kaip ir signataras. Todėl Jurui, kaip Jaunųjų socdemų lyderiui buvau pasiūlęs pagalvoti apie Mokslinę konferenciją šiam Lietuvos SD partijos įkūrėjo politikos padariniams pasaulyje įvertinti.

  Bet, deja - mano pašnekovo JAU NĖRA :( JukJuras mėgo ne tik Protų mūšius, bet ir sveiką gyvenseną - net kovojo dėl josios populiarinimo, ir todėl tapo Sveikatos apsaugos ministru - jauniausiu Lietuvos istorijoje ministru. 
 Prisiminkime netekties priežastį - diagnozę: "...
labai sunki pankreatito forma - ...". Taip buvorašoma žiniasklaidos straipsnių pavadinimuose ir tekstuose. Toliau buvo parašyta:

 


Galima NUEITI Į Facebook


Galima NUEITI į Facebook

Čia matote 1912 m. balamdžio 04 d. Protų mūšio momentą Traktieriuje - pirmajame Kazlų Rūdos miesto name, pastatytame 1964 m, nutiesus geležinkelį. To Proto mūšio vedlys ir buvo Lietuvos Komunistų partijos įkūrėjo proanūkis Ja.a. Juras Požėla

 

     "Nėra taip, kaip visuomenėje galvojama, kad pagrindinė priežastis – alkoholio vartojimas“, – taip sakė pankreatito gydyme besispecializuojanti ...  

Deja, Šveikatos ministerijos dispozicijoje esantis tinklalraštis  apie pakreatitą rašo taip:

"PRIEŽASTYS

Ilgalaikis alkoholio vartojimas yra pagrindinė lėtinio kasos uždegimo priežastis, tačiau neretai stiprus APSINUODIJIMAS a l k o h o l i u sukelia ir ūminį uždegimą." (P.S.: paryškino str. autorius)

  Tai kaip suprasti? Tai kas neteisi - visuomenė,  Sveikatos ministerijai priklausanti žiniasklaida ar pankreatito gydyme besispecializuojanti žymiausia gydytojo?

     O, gal jai taip pasakyti pareikalavo propagandos - visuomenės nuraminimo ar klaidinimo tikslu? 
     Ar ne paprasčiau buvo pasakyti, kad sveiką gyvenseną propaguojantis ministras alkoholio nevartoja, ar jo organizme nerasta alkoholio? 
     Juk 
medicininė žiniasklaida mini tik alkoholiu apsinuodijimą. O kuo nors kitu negalima apsinuodyti ar apnuodyti?Kodėl medicininiame aprašyme neminimi kiti galimi apsinuodijimui atvejai? Ką, vien tik alkoholis yra nuodas? Ar turėjo kokių nors negalavimų sveiką gyvenseną populiarinantis politikas? Juk, Juras buvo net nuo vaikystės sportuojantis - tai jam įdiegė jo senelis-akademikas.  Kodėl žiniasklaidoje dviprasmybės ir nutylėjimai kažkokie?  


    Vėl neužsiiminėsiu jokiomis sąmokslų teorijomis, bet ši jauno ministro mirtis ar ne primena ir čia aukščiau paminėto Rusijos bei Sovietų Sąjungos vyriausio psichiatro Vladimiro Bechterovo  mirčiai; iš kart po buterbrodo suvalgymo? Apie visas jo mirties aplinkybes žemiau pateikiu.
 

     Taigi, grįžkime prie Šambalos ieškotojų:

    1937-05-16 Glebas Bokija areštuojamas už "išdavystę" bei už "kontrevoliucinę veiką", nes jo pavardė buvo įtraukta į Stalino sušaudymų sąrašą, bet vėliau jį Stalinas išbraukė. Pakartotinai Stalino nuteistas likvidacijai 1937-11-13, kur po 4-ių dienų nuosprendis buvo patvirtintas Sovietų Sąjungos Aukščiausiojo teismo Karinės kolegijos ir tą pačią dieną (1937-11-01) sušaudytas.
    Lygiai taip pat panašiu laiku - 1937-05-21 areštuojamas ir minimas rašytojas-tyrinėtojas Aleksandras Barčenko, kuris 1938-04-25. tos pačios Sov. Sąj. AT Karinės kolegijos nuteistas mirties bausme už "masoninės kontrevoliucinės teroristinės" 
(kabutes aš padėjau) organizacijos - minėtos vieningos darbo Brolijos sudarymą bei už šnipinėjimą Anglijos naudai ir tą pačią dieną sušaudytas. (P.S.: matyt, per Londone gyvenantį aukščiau paminėtą P.D. Uspenskį, pasitraukusį su baltagvardiečiais).

   Ciniška  - net mirties nuosprendžio reikėjo kraštotyrininkui - istorijos tyrinėtojui ! ! !

   Taip pat 1938-02-23 su didele grupe sušaudomas aukščiau paminėto A. Barčenko darbo kolegos - Rusijos psichiatrijos kūrėjo Vladimiro Bechterovo sūnus Piotras, kuris buvo žymus inžinierius-išradėjas, o jo žmona 8-iems metams buvo nuteista.  Apie sušaudytą vyrą ji sužinojo tik po J.V.Stalino mirties, o su jos vyro "apkaltinimo" byla susipažinti gavo teisę tik 1989 m..

 Be to, ir pats vyriausias Rusijos, o po to Sovietų Sąjungos psichiatrijos tėvas Vladimir-as Michailovič-ius Bechterev-as1927-12-24 mirė labai staigiai, apsinuodijus "buterbrodu", kai tik mediciniškai buvo apžiūrėjęs J.V.Staliną. Spėliojamas nunuodijimas todėl, kad jis  V.I.Lenino mirtį diagnozavo kaip smegenų sifilį ir buvo bijota, kad tarptautinėje psichiatrų konferencijoje neprasitartų, į kurią prieš "mirtį" turėjo važiuoti.. Be to, ir dėl paties J.V.Stalin-o vienos gėdingos ligos, kurią labai slėpė diktatorius, Juolab, J.V.Stalin-ui A.Bechterev-as pastatė diagnozę: "sunki paranoja".
  Tai tokios žinios. 
  O Izraelio spec. tarnybos vadovas - minėtas Jokūb-
as Kedmi visos Rusijos gyventojams liaupsina V.I.Staliną. 
  Tai kaip čia tai pavadinti?

 

11-ta tema: SPALIO 15 d. PALAIDOTAS
 J.GAGARINO NUŽUDYMO
 DEMASKUOTOJAS

 

.    Gaila, adabar prie nekrologo niekas Lietuvoje nepaminėjo, kad Aleksejus Leonovas atskleidė tikrąją Jurijaus GAGARINO " ž u v i m o " PRIEŽASTĮ - praskridusį 10-15 m atstumu naikintuvą Su-15 ir apvertusį į suktuką J.Gagarino-V.Seriogino ekipažą. Aš kaip tik ir fiksavau to naikintuvo nerealų apie 1700 km/val. greitį su savo radaru per budėjimą, kai buvau rekrutas. Tokio greičio žuvusieji su MiG-15 negalėjo pasiekti, o aš J.Gagarino skrydžio tik 4,2 km aukštyje iš per 300 km atstumo matyti negalėjau, nes mūsų planeta nėra plokščia. Todėl iš Maskvos centro generolai be reikalo apkaltino mus pametus "J.Gagariną" - pamesti galėjau tada tik per 10,5 km aukštyje skridusį šį Su-15, kuris pagal A.Leonovą, nėrė žemyn iki 400 m aukščio, o po to į debesis šovė, kad praskrieti pro J.Gagariną "netyčia" labai panašiu laiku - kokių 5 min. skirtumu. Todėl, manau, Centre generolai ir apsigavo - mus apkaltino. Todėl net du laiškus velioniui Aleksejui rašiau, bet, matyt, J.Gagarino dukros tų dviejų mano laiškų neperdavė. Iš vokiečių rašytojo ir Špigel žurnalisto Gerhard-o Komarowski sužinojau, kad jos buvo supykusios ant savo šeimos draugo Aleksejaus, nes netikėjo tokio jų tėvo nužudymo. Per jo 50-ties metų "žūties" jubiliejų visą Lietuvą apgavo DELFI.lt, išspausdinusi galimai jo žuvimo organizatoriaus ir slėpusios žuvimo priežastį komisijos nario Arsenijaus Mironovo neigimus dėl A. Leonovo parodymų.

     Detaliau skaitykite daugiau mano studiją  ir J.Gagarino dukroms antrąjį laišką-studiją rusų kalbam . O kaip atlikau šio Su-15 naikintuvo greičio pokyčių matavimus-įrodymus, skaitykite ČIA -  . Be to, kadangi aš F.b. buvau blokuojamas už šiuos tyrimų paskelbimus, tai dar neskelbiau, kad J.Gagarino žudiku galėjo būti VladimirasAnfimjevičius KREČETOV-as. Todėl velionis Aleksejus Leonavas, matyt, pats buvo apgautas dėl, neva, dar "gyvo-seno-sergančio" lakūno-žudiko. Aš iš nufilmuotos ataskaitos tos komisijos (aukščiau nuorodoje rasite nuorodą į tą filmą) sužinojau tos Su-15 lėktuvo pakilimo ir nusileidimo laikus, bei apsisukimą virš Aleksandrovo miesto, dėl ko nesunkiai atlikau matavimus-skaičiavimus ir įrodžiau, kad ataskaitoje meluojama, rašant "Su-11", nes tada jau kaip 3 metai tie naikintuvai buvo išimti iš ginkluotės ir "bandymas" nurašyto naikintuvo negalėjo būt vykdomas.

 

     Todėl a. a. A. Leonovas teisus, kad buvo Su-15, nes jis iš liudininkų-kolūkiečių tai išsiaiškino, rodydamas 5-is naikintuvų modelius, kurie jam nurodė į "balalaiką" - į ją buvo panašus Su-15. O jis turėjo ir labai galingą radarą ir autopilotą, kurie mano studijoje nurodyti. Todėl tas NAIKINTUVAS-ŽUDIKAS (jis taip pasaulyje buvo vadinamas, nes numušęs buvo du keleivinius lainerius) praskriejo pro J.Gagarino-V.Seriogino ekipažą kaip zenitinė raketa valdoma radaro ir autopilotinės galvutės, aprašytos taip pat mano studijoje. Mačiau A. Leonovo teiginį, kad lakūnas-žudikas radiogramoje net išsigando - tai mačiau "Argumenty i Fakty", bet dabar google į tą faktą nerodo - matyt, panaikino. Todėl, matyt, kad neišsiplepėtų, tas lakūnas-bandytojas V. A. Krečetovas 1977 m. "žūsta" iš kurio "žuvimo" aprašymo aišku, kad vienas po kito net 3-is įvykiai "atsitiktiniai" būti negali. Juk po katapulto įjungimo jo kėdė neišlėkė - kabinoje prasidėjo gaisras ir todėl jo porininkas Ivanovas, numušė stiklą ir iššoko su prašiutu. Tą patį turėjo padaryti ir Vladimiras Anfimjevičius, bet, matyt, kažkas buvo jam ir padaryta, kad ir tai negalėtų atlikti. Juk pokatapulto, kad kėdė neišlėktų, tai tik galėjo būt ji užstrigdyta sąmoningai. Kitų "priežasčių" neišlėkus katapultui - sunku išsivaizduoti. Juolab, jis "žuvo" su taktiniu bombonešiu Su-24, su kuriuo kažkas "atsitikti" negalėjo, nes jis jau buvo gaminamas seniausiai ir jis bandė ne bombonešį, o aprangą gelbėjimo - taip parašyta jo žuvimo aprašyme ČIA - Taip, kad Aleksejus Leonovas bus laidojamas Mtiščių kapinėse. Jis ir įeis į istoriją kaip J.Gagarino nužudymo įrodinėtojas, nors apie tai jis pats net nežino, nes nužudymą neigė - jam, matyt, nebuvo leista viską sakyti ir todėl pasaulio visuomenę klaidino su dar "gyvu" žudiku. O. šiaip, velionis Aleksejus buvo dar ir dailininkas. Todėl mintyse pagerbkime jį tylos minute.

 

12-ta tema: I Š V A D A - politinius sąmoningus
 žmonių žudymus būtina matyti

         Žmonijos inteligentiškiausi sluoksniai norėdavo nuo kraujo praliejimo pabėgti, todėl ieškojo tobulesnio mistinio pasaulio Šambalos pavidalo, o kad tą žudymų technologiją suprast, kaip Į MASINES ŽUDYNES ĮTRAUKIAMOS MASĖS, būtina žvelgti ir plačiau ir negalima istorinių kontekstų maišyti - būtina tyrinėti, kokią turėjo žmonės tuo metu informaciją - kokį suvokimą.

      Todėl tuo tikslu pateikiu KOLIAŽĄ sąmoningų politinių žmogžudysčių esmei pabrėžti per valstybinio simbolio - Vyčio iškraipymą ir Partizaninės kovos paniekinimą, vėl Partizanus Lukiškių aikštėje suvarant į bunkerį ir dar juos "šunimis apšlapinant", kaip pareiškė "autorius"-plagiatorius JAV memorialo.

   Ypatingai reik atkreipti dėmesį į sąmoningus nekaltų žmonių žudymus, tam, kad apkaltinti tais žudymais tų nekaltų žmonių artimuosius - Partizanus, o dabar apkaltinti ir Lietuvos Nepriklausomybę.. Šis skandalas vyko kartu su Lukiškių aikštės skandalu, kai mano draugas-Seimo narys Dainius Kepenis paskelbė "partizanų" išžudytą Lebrikų šeimą, kurią Seimas (A. Anušausko dėka) dar apšmeižė, kad, neva, tai buvo "gerai ginkluoti stribai".


Galima PASIDIDINTI

ir galite LABAI p a s i d i d i n t i

Apie tos vietos įvykį kaip tik Dainius Kepenis ir paminėjo, automobiliu už vairo važiuodamas, ir tuo Lietuvoje sukeldamas didelį skandalą. Juk apie rimtas temas reikia kalbtis ar prie tos koplytėlė, bet, tik ne už vairo – tai ne sugu. 

Mat, kai pamačiau savo draugo Dainiaus Kepenio pamąstymą Vėlynių proga, tai iš kart susiradau koplytėlę.

   Pradėjau aiškintis, nes nepatikėjau, kad nužudytiems "stribams" atminti, būtų statoma laukuose koplytėlė tos išžudytos  šeimos sodybos vietoje.


Galima PLAČIAU APŽIŪRĖTI iš kosmoso

    Matote, kentelė prie koplyčios prašo Dievo būt gailestingu - kažkaip ne taip, kaip dabar sostinėje užėjo vajus  nuiminėti atminimo lentas.
     Tarp nužudytųjų ir dar negimęs tik 7-ių mėnesių nuo Prasidėjimo.  

Ši koplytėlė laukuose NUOTRAUKOS iš viršaus kairėje apačioje.


Galim PASIDIDINTI

Ir, štai, prašau pažvelgti į tos koplytėlės nužudytų aukų sąrašą! Ar galite patikėti, kad nužudytasis 62 metų senelis galėjo būti “stribu”? Juk taip ne tik žiniaskaidoje, bet ir nuo Seimo tribūnos buvo psklebta, kad nužudytieji, neva, buvo „gerai ginkluoti stribai“. Jų visų trijų vardai buvo paminti – tarp jųjų kaip „stribas“ buvo paminėtas ir 62-jų metų Stanislovas. Ar galite patikti, kad tokio amžiaus senelis gali būti „stribu“?

    Aš ne kaip negalėjau tuo patikėti. Todėl dar labiau tapau priblokštu, kai sužinojau, kad toje atminties lentoje prikaltoje prie koplyčios sienos; dar ir klaida: senelis 10-čia metų, pasirodo, buvo senesnis. Mat, pasirodo ir jį su žmoną bei dviem jo sūnumis bei marčia sušaudė net 72 metų amžiaus ! ! !

    Todėl AČIŪ Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjui Rytui NARVYDUI, kuris užtikrino, kad tų „stribų“ duomenų bazėje nėra. Mat, nors ir yra pažymėtos šios stribų pavardės, bet joms jokio pagrindimo nėra, kad būtų tokie oficialiai įsakymais iforminti į karinę Stribų struktūrą. Juolab, kad kitas sušaudytasis Stanislovas 40-ties metų buvo girininku, kažkur nuo Šateikių. Taip, kad tuo labau, „stribu“ būti negalėjo, turėdamas atsakingas miško priežiūros pareigas.


Galima PASIDIDINTI

    Na, o man pavyko išsiaiškinti, kad, - atvirkščiai - išžudyta šeima - tai buvo Patriotų šeima, o tiems "partizanams" vadovavo NKVD-KGB agentas vokietis Fridrichas Gauptys sūnaus Mykolo su kodiniu NKVD-iniu pavadinimu "Liūtas", kuris pagal užsakymą daug šeimų yra išžudęs ir per 50 Partizanų padėjęs likviduoti.

   Kai šitą kortelę aptikau LGGRTC archyve "KGB veiklos", ir kai ją pradėjau naudoti kaip įrodymą, kas per "partizanai", kuriems vadovavo NKVD-KGB agentas, tai iš kart pradėjo veikti Kibenetinė ataka, naikinant mano komentarus su šios kortelės įrodymais. Apie tai tai dar žemiau plačiau pateiksiu.

   Taip, kad akivaizdi NKVD-KGB klastotė dokumentuose, kažkokiu tikslu, kurių būdavo apstu sovietinėje sistemoje. Juolab, kad tam „partizanų“ būriui vadovavo NKVD-KGB agentas su pseudonimu "Liūtas“, kuris labai pasižymėjo likviduojant Partizaninį pasipriešinimą. Apie šį agentą „Liūtą“ (vokietį Gauptį Fridrichą, sūnų Mikolo), matyt, atsakingą už Lebrikų šeimos išžudymą.

    Taigi, apie Vaičių kaimo GINKLUOTOS GAUJOS (taip ant koplyčios parašyta – tos koplyčios fundatorius nedrįso įvardihti, kas ta gikluota gauja) vadą Fridrichą Gauptį, pseudonimu „Liūtas“ jo NKVD (http://www.kgbveikla.lt/…/1101…/1121_gauptys_liutas_kort.pdf)  ( http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos-bylu-reg-zurnalas/agent/1134/gauptys-fridrichas-s-mykolo ) o vėliau nuo 1954 m. kovo 13 d. tapusio KGB agentu; jo agentūrinėe įskaitos kortelėje rašoma:

„Kalbų mokėjimas: vokiečių, lietuvių, rusų
Trumpa informacija iš agento bylos: Agentas „Liūtas“ dalyvavo daug čekistinių operacijų ir operatyvinių kombinacijų taikyme, susijusių su ginkluoto pogrindžio Lietuvoje likvidavimu. Agento „Liūtas“ suteiktų duomenų dėka ir jam dalyvaujant buvo likviduota ir suima apie 50 nacionalistinių gaujų narių, o taip pat daug rėmėjų, ryšininkų. Agentas „Liūtas“ buvęs lietuvių nacionalistų teroristinės gaujos vadas, o iki tol buvo tarnavęs vokiečių „SA“. 
Darbe užsirekomendavo teigiamai. Agento „Liūtas“ panaudojimo metodai gali tarnauti mokymo tikslais.
1956 m. „Liūtas“ SSRS Aukščiausios tarybos už praeityje padarytus nusikaltimus buvo amnestuotas.“

     Prašyčiau atkreipti dėmesį į SSRS Aukščiausios tarybos ciniškumą, REABILITAVUS SAVO AGENTĄ – ATSAKINGĄ UŽ NEKALTŲ ŽMONIŲ ŽUDIMĄ. Juk turtas nužudytųjų buvo išvežtas net keturiais vežimais. Žiūrint dabar per palydovinę nuotrauką į tą koplyčią, kurioje buvo nužudytų Lebrikų sodyba – ji ne pamiškėje, o lauke prie kaimo krašto. Todėl tikri Partizanai, vargu, ar galėjo sovietinės valdžios kontroliujamais keliais vežti prisiplėštą turtą, dar viso kaimo akivaizdoje? Tai ne Partizanų braižas – jei ir jie tai būtų darę, tai tada grubiai pažeisdami partizaninės veklos statutą. Jei pažeidė, tai ir reikia tirti, ar nebuvo įtakojančių provokatorių – nežinomų agentų, kad sudaryti prielaidas Partizanų „vadui“ susikompromituoti? Sutikime, kad po krimnalinio pobūdžio nusikaltimo ir tampama patikimu bei efektingu agentu. Tai ne tik nusikalstamo pasaulio „krikštas“ bet ir puikus išbandymas ištikimybei. AR PATRIOTINĖS ŠEIMOS IŠŽUDYMAS NEGALĖJO BŪTI AGENTO „Liūtas“ OKUPANTUI IŠTIKIMYBĖS IŠBANDYMUI ? ? ? Nebūkime naivūs, kad „tik dabar atsirado“ Juodosios technologijos. Juk Richardo Gauptčio kaip agento „Liūtas“ kortelėje (ПОДСОБНАЯ КАРТОКА на личное дело анкета, форма 1) yra 1-ХII-1983 KGB kažkokio raštvedžio-sudarytojo Асановичь įrašytas toks įrašas:

«Агент КГБ Лит. ССР „Лютас“ привлечен к секретному сотруднечеству с органами безопасжост на КОМПРОМАТЕРИАЛАХ (padidintas raides aš paryškinau), как главарь банды литовских националистов. …» (sutr.: Agentas „Liūtas“ įtrauktas į slaptą bendravimą su valst.saugumo organais pagal KOMPROMATINĘ MEDŽIAGĄ, kaip vadas gaujos lietuviškų nacionalistų. ...) Žiūr. Visą kortelę - http://kazlusporto.puslapiai.lt/…/gautcio-kompromato-dipti.…

     Logiškai galvojant, kad jei esi miške Partizanų vadu, tai čia nėra joks „kompromitavimas“, kai jis buvo „“ su visais kitais Partizanais, švenčiant Velykas pas savo sužadėtinę, kai visi buvo užmigdyti specialiomis cheminėmis medžiagomis, kurias žemiau paskaitysite apie tą įvykį detalau. Juk vėl išėjęs į mišką, galėjo nutraukti bendradarbiavimą ir pranešti visiem, taip, kaip tai padarė Adolfas Ramnauskas Vanagas, kurį apšmeižė „tyrinėtoja“ Rūta Vanagaitė. Bet, matyt, turėjo kompromitavimą kažkokį, nuo kurio jau negalėjo išsisukti. Jei būtų nutraukęs bendradarbiavimą, matyt, kažkoks kompromitavimas būtų įrodytas, kad ir Partizanų vadovybei, ir ... Aišku, čia teikiu kaip hipotezę, nes be jokios prežasties, kaži, ar agentu-iždaviku tampama?

     Reik manyti, kad kortelėje įrašas UŽKONSPIRUOTAS, nes koks KOMPROMTAVIMAS, dėl etikos, matyt, nenurodomas. Todėl peršasi mintis, kad 1947-12-08 naktį nužudyta visa Lebrikų šeima, matyt, ir galėjo tapti pretekstu tapti agentu, kad NKVD kaip šantažu nepaviešintų beprąsmį-kriminalinį nužudymą. Galėjo būt pakišta kokia nors dezinformacija (kad ir „priklausomybė stribams“, kuri duomenų bazėje nepagristai išlikusi), o po to per tardymą, psichologiniam paveikimui, tikslu, palenkti užverbavimui į agentus, kodėl negalėjo būt pateikta tikra (patriotinė) nužudytos šeimos padėtis? Juk nužudytųjų sesuo jau buvo išvežta į Vorkūtą, o jos 16-metis sūnus kaip ryšininkas buvo miške nušautas. Jei būtų „ginkluoti stribai“, kaip iš Seimo dabar Lietuvai pranešta, tai, kaži, ar savo 4-ių metukų sūnelį motina būtų palikusi „tokiems“?

     Be to, galima daryti prielaidą, kad NKVD AGENTU „Liūtas“ GALĖJO TAPTI IR IKI Lebrikų ŠEIMOS IŠŽUDYMO – GALĖJO ŠEIMĄ IŠŽUDYTI KAIP PATRIOTIŠKĄ PAGAL NKVD PLANĄ SPEC. OPERACIJOS KAŽKOKIOS, kurios galimą variantą reikėtų paieškoti-patyrinėti. Juk žinoma, kad Tauragėje nuo 1947 m. prasidėjo suėmimai, Šilalė ir Lebrikų 1947-12-08 išžudymo metu Vaičių kaimas tada iki 1950 m. vidurio priklausė Taragės apskričiai. Todėl jis buvo tolokai nuo Tauragės centre vykstančių politinių įvykių, kur buvo suiminėjami pogrindžio dalyviai. Atrodo, kad „Liutas“ galėjo būti užverbuotas, arba įtakojamas iš anksto užverbavimui dar gerokai iki Vaičių kaimo žudynių, kur buvo suiminėjami pogrindžio dalyviai. Mat, aptikau R. Gauptį susijusį su garsiu NKVD-KGB agentu „Šimkumi“, apie kurį rašoma taip:

     „MGB užverbavo agentą slapyvardžiu „Šimkus“...- ... tai buvo vienas iš talentingiausių Tauragės aps. šnipų-išdavikų. ... Su šiuo agentu dirbo MGB Tauragės apskrities skyriaus viršininko pavaduotojas Eklemanas. ... Apie 1949 m. spalio mėn. agentas „Šimkus“ vyksta į atsikūrusį Kęstučio apygardos štabą sužinoti apie Tauragės pogrindį. ... pavyko sužinoti, kad „Raketai“ vadovauja asmuo, slapyvardžiu „Erelis“, kuris gyvena pakeista pavarde tremtinio Stonio sodyboje, Kraštinės k., Tauragės vls. Taip pat sužinota, kad „Erelio“ grupėje, be vado, buvo dar keturi asmenys. Du iš jų išvykę į Vilnių, o vienas į Klaipėdą. Visi trys milicininkai. Ketvirto slapyvardis – „Liūtas“. Jis dirbo MGB, anksčiau saugojo suimtuosius, dabar dalyvauja operacijose prieš partizanus
/iš straipsnio 
http://komentaras.lt/kas-tas-mgb-agentas-simkus-isdaves-ke…/ /

    Šitos „žinios“ NKVD-KGB agento kortelėje pas „Liūtą“ nėra. Prašau perskaityti iš LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka 38a, kort. 2842-2849 visas raštvedžio Asenovič ranka rašytas „Liūto“ korteles -  

„Liūto“ korteles - http://www.kgbveikla.lt/…/1101…/1121_gauptys_liutas_kort.pdf Nebent, yra susijęs su kalinių pabėgimais, kurie vyko 1946 03 10 iš Tauragės NKVD areštinės kameros, išlaužus lango grotas, pabėgo 8 suimtieji, tarp kurių buvo ir politkalinių. (ist. šaltinis tas pats - KK), ir todėl nieko nuostabaus, kad tapo Partizanų vadu. Todėl Vaičių kaime ŽUDYNĖS GALĖJO IR SĄMONINGAI BŪT KRIMINALIZUOTOS, KAD IŠTIKIMESNIS-PATIKIMESNIS BŪTŲ AGENTAS. Galėjo ir kokią dezinformaciją pakišti, ir be jokio Karo lauko teismo kaime žudynės vyksta visiškai ne pagal Partizanų karinį statutą. Štai, kas toliau rašoma Karštajame Komentare:

„Per agentą „Šimkų“ MGB visiškai kontroliavo Šalnos rajono ir Butigeidžio rinktinės susirašinėjimą. Agentui, be „Šimkaus“, duodamas ir antras slapyvardis – „Granitas“.
... Agentui „Šimkui“ išdavus, 1950 03 03 Ceikiškės k., Tauragės vls., Vinco Knatausko sodyboje V.Gudavičius kartu su Butigeidžio štabo viršininku Antanu Kondratu-Skaistgiriu žuvo.
Agentas „Šimkus-Granitas“ likusiems partizanų vadams ir toliau buvo savas žmogus. Pakvietus Šalnos ar Vytauto rajono vadui, šnipas 1950 03 25 atvyksta į Šalnos vadavietę. Ten buvusiems partizanų vadams agentas pasiūlo atšvęsti Velykas jų rajono ryšininkės, rodos, F.Gaupčio sužadėtinės Jakubauskaitės tėvų namuose Tauragėje. Nežinia kodėl, partizanai pasiūlymą priima.
1950 04 09 partizanai atėjo į Tauragę švęsti Velykų. Panaudojus „operatyvinę techniką“, greičiausiai migdomuosius, tyliai paimami šie vyrai: Gauptys Fridrikas-Vytautas, g. 1913 m. Steponiškių k., Piktupėnų vls., Šalnos arba Vytauto rajono vadas; Paulikas Zenonas, g. 1928 m., Šalnos rajono žvalgybos skyriaus viršininkas; Trijonis Pranas-Jaunutis, g. 1927 m. Driežų k., Šilalės vis., Šalnos rajono štabo viršininkas.
Tardydami čekistai daugiausiai sužinojo iš F.Gaupčio. Jam tarpininkaujant, partizanai buvo iškviečiami į susitikimus ir suimami arba sunaikinami.
1950 04 15 iškviesti į susitikimą ir suimti partizanai: Briedis Pranas-Jūra-Šarūnas, Kęstučio apygardos štabo vadas; Žičkus Steponas-Benius-Vasaris, Štabo narys. …
Per F.Gaubtį buvo kviečiami į susitikimus, suimami arba sunaikinami ir kiti partizanai. Pavyzdžiui, atsiųsti 2 N valdybos agentai-smogikai, pasiėmę F.Gaubtį, 1950 05 07 Žygaičių vls. nužudė 5 partizanus. Beveik visi Kęstučio apygardos kovotojai žinojo apie F.Gaubtį. Ar buvo įtartas šnipas „Šimkus“, žinių nerasta. Kokia tikroji šio agento pavardė, išsiaiškinti nemėginta. Pranešime apie jo verbavimą pavardė ir biografiniai duomenys iškirpti.”

Čia visa tai pateikiau pagal Kazį Misių „Ką byloja KGB dokumentai“ iš KK publikuoto straipsnio, kurio pavadinimas “Kas tas MGB agentas “Šimkus”, išdavęs Kęstučio apygardos partizanų vadus?“ Galiu atsakyti – toks agentas „Šimkus“ buvo Kudirka Petras Antanovič - http://www.kgbveikla.lt/…/agentu-sarasas/agent/27/kudirka-p… Matome, kad slaptam bendradarbiavimui su sovietų saugumo organais LSSR MGB agentas „Šimkus“ užverbuotas 1947-07-12 per mano gimimo dieną, kai man suėjo lygiai vieni metai https://static.xx.fbcdn.net/images/emoji.php/v9/ta5/1.5/16/1f642.png :) Svarbiausia, kad labai aiškus atsakymas, iš kur kaip šnipo atsirado talentingumas. Apie jį anketoje rašoma, kad „verbuojant „Šimkų“ pasinaudota žiniomis apie jo bendradarbiavimą su anglų žvalgyba, kurios jis buvo užverbuotas 1946 m. sausį Braunšveigo mieste, Vakarų Vokietijoje. Anglijos žvalgyba davė užduotį šnipinėti, dėl to jis grįžo į Lietuvą.“. (Kad „Šimkų“ užverbavus ir po pusmečio vyksta Vaičių kaimo tragedija – čia kol kas jokio ryšio nors ir nesimato, bet, manyčiau, šią detalę galima turėti omenyje.) Svarbiausia, kad Richardas Gauptys kaip pagal anketos įrašą „tarnavęs vokiečių SA“; t.y., - Die Sturmabteilungen der Nationalsozialistischen Deutschen Arbeiterpartei, sutrumpintai SA (liet. smogikų padalinys) buvo sukarinta Vokietijos Nacionalsocialistų partijos (Vokiškas trumpinys:NSDAP) sukarintoji organizacija. Ši organizacija 3-čiame ir 4-tame XX a. dešimtmečiuose ženkliai prisidėjo Hitleriui užimant valdžią Vokietijoje. Kadangi F.Gauptys yra gimęs nuo Vaičių apie 28 km į pietvakarius Steponiškėse 1 km šalia Lauksargių ir netoli Piktupėnų, tai reiktų manyti, kad F. Gauptys kaip vokietis turėjo rudmarškinių organizacijoje patirtį Memelio (Klaipėdos) krašte ir su “Šimkumi” galėjo neblogai sutarti, nes Petras Kudirka 1943 m. buvo išvežtas į Vokietiją, kur pas anglus praėjo žvalgybos mokyklą ir galėjo jiedu turėti bendrų karinių įgūdžių. Todėl istorikams siūlyčiau įsiskaityti į „Šimkaus“ NKVD anketoje šį faktą, kad, neva:

„naudingos informacijos nedavė. Vėliau pasisakė, kad yra ryšininkas tarp rezidentų Kaune ir Jurbarke, suteikė dezinformuojančių sovietinį saugumą žinių apie išgalvotus asmenis. Bijodamas represijų pasislėpė, bet buvo suimtas.”.

Nelabai norėtusi šiuo įrašu tikti, nes veikimo sritis Jurbarkas – kraštas tai tas pats. Todėl siūlyčiau patikrinti Petro Kudirkos likimą. Ar jis tikrai kur nors GULAG-e sėdėjo? Tas pat ir su Fridrichas Gauptčiu, kuris 13 m. vyresnis ir mažaraštis tik su pradinės mokyklos 4-ių klasių išsilavinimu. Kadangi vokietis be savo tėvynės, lietuvybė jam galėjo būt svetima, todėl „patriotiškumui motyvacijų pagrindas“ aiškus. Manyčiau, nereiktų stebėtis ir dėl „atsakomybės“ prieš savo piliečius galėjo būt priešiškų nuostatų ir Vaičių KAIMO TRAGEDIJĄ REIKTŲ PATYRINĖTI PER GALIMĄ IR TAUTINĖS NESANTAIKOS PAGRINDU. Juolab, kad dar gyva net 92 metų šviesaus proto nužudytų Lebrikų sesuo Juzė Kuskienė, kuri dabar Seimo ir žiniasklaidos apšmeižta savo šeimos „stribų“ etikete, kaip tik, lyg, ir mini pastoviai Fridrichą Gauptį. Juk senyva moteris, matyt, internetu nesinaudoja, NKVD-istų – KGB-istų anketos jai neprieinamos. O, kad žino šį garsų agentą, tai, matyt, iš savo prisiminimų.

Pagal visą aprašymą, akivaizdu, kad per šv. Velykas 1950 04 09 F. Gauptys spec. priemonėmis “užmigdomas” dėl akių nuvedimo. Jeigu jis būtų tada būtų įkliuvęs pirmą kartą, tai tada nebūtų jis efektingai dirbęs. Juk agentui parengti reikalingas laikas. Akivaizdu, kad agentas "Šimkus" vienas darbuotis sėkmingai negalėjo - turėjo būt jo pagalbininkas. Todėl Velykų operacijai reikėjo pasirengti. Juk ir, aplamai, vadams rinktis į vieną vietą per Velykas buvo labai neatsakingas veiksmas. Pagal visą karo taktiką, per šventes reiktų būti su artimaisiais, arba, bent, su eiliniais Partizanais, o ne vadams švęsti, kur buvo ne sunku panaudoti "spec. priemones", kaip "„Neptun 12”, „Neptun 22”, „Neptun 80”, „47” ir „SP – 22”. ir kitos.

 

   Iš viso šios Velykinės situacijos, nieko švento ir jokio žmoniškumo neturint, akivaizdu, kad per Vaičių kaimo tragediją Richardas Gauptys jau galėjo būt įtakojamas NKVD, o Lebrikų šeimos išžudymas galėjo būt naudingas kaip kokia spec. operacijos dalis. Tokių virš sveiko proto supratimo ribų testiniai yra ir tokios niekšybės, kaip MH17 maršrutu Donecko-Lugansko sričių riboje skridusio sąmoningo Malaizijos lainerio numušimo technologija ir kitos, kurių tyrinėjimui reikalingos jau ne tik istorijos mokslas. Manau, kad Žvalgybos specialistai, kaip Kastytis Braziulis ir kiti galėtų prisidėti prie tokių sudėtingų temų tyrinėjimų. ? ? ?

 (P.S.: apie sąmoningą keleivinio lėktuvo numušimą niekas nekalba, nes nėra pas mus raketinių įtaisų ir niekas nežino, kad tie įtaisai turi apsaugas; reaguojančios į keleivinio lėktuvo Flightradar-24 siunčiamus signalus ir todėl "per apsirikimą" numušimas neįmanomas, net ypatingai prižiūrimas plombas sąmoningai nuplėšus nuo apsaugos blokelio - vis tiek radare matysi keleivinio lėktuvo tuos siunčiamus signalus, kuriuos aš matydavau prieš 50 metų per atpažinimo "Kremnij-2" sistemą.)

 

   a.) potemė: Visa tai demaskavus,
iš kart pradėjo veikti Kibernetinė ataka!

(P.S.:jei įspėjinės, kad ne toks adresas, vis tiek eikite,
 nes Kibernetinė ataka paveiktas ir šis mano skyrius, kurio adresas:

http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/vasario-16-tosios-100-meciui/kiber-atak/index.htm )

 
 

   Dar svarbiau, kad MAN PASKELBUS KOMENTARUS apie NKVD-KGB agentą "partizanų" vadą Vaičiūnų kaimo Lebrikų šeimos žudikų, PRASIDĖJO Kibernetinė ATAKA Dainiaus Kepenio temoje:
https://www.facebook.com/kedainius/posts/10155325171137880… (čia pagal šią nuorodą pateksite, kur Gediminas Paplauskas apie Partizanus rašo „tinginius, jaunus ginkluotus parazitus“. Po šiuo komentaru, man parašius komentarą, jis tapo kibernetinės atakos paveiktu ir tos atakos paveikimas atrodo šitaip - http://kazlusporto.puslapiai.lt/…/kib-atak-kedainio-temoje-… )

     Ši ataka prasidėjo iš kart po kokių 3-5 min., nukopijavus ir paskelbus antrą tokį patį komentarą atskirame Atsakymo skirsnyje. Šios atakos, kad, neva, "šlamštą" rašau pradėjau gauti po kiekvieno komentaro parašymo, praėjus 1-2 sek. laiko tarpui. Kad kažkas iš skaitytojų būtų galėjęs kokį skundą į F.b. administraciją pasiųsti, tai labai maža tikimybė, praktiškai tai atlikti neįmanoma per 3-5 min. po pirmojo mano komentaro iki antrojo. Tos Kiberatakos pradėjo atrodyti taip:

 

Galite PLAČIAU pamatyti

     Kaip matote, net neleidžia man pranešti, kad Kibernetinė ataka trina komentarus. Vadinasi, kažkas labai susirūpino, kad parengiau Kibernetines atakas demaskuojantį puslapį.  Vadinasi, kažkas buvo suinteresuotas paskleisti Partizanus niekinančią temą, kad "partizanai žudė savo žmones ir juos plėšė, prievartavo". Kad sukurti Kibernetinę ataką, tikrai, ne vieno kokio kvailio darbas. Juolab, tam buvo panaudotas telefoninis nuklausymas. Apie telefoninį nuklausymus man paminėjo ir Seimo nario Dainiaus kepenio padejėja ponia Ramelytė,  kuri atsisakė su manim kalbėti, pareiškusi, kad telefoniiai pokalbiai nuklausomi.


Taigi, peršasi įtarimas, kad, arba NUKLAUSĖ MANO TELEFONINĮ POKALBĮ su Seimo nariu Dainiumi KEPENIU ir pasiruošė daryti šią Kibernetinę ataką, arba F. b. internetinė sistema sureagavo į NKVD-KGB agento personalinės kortelės nuorodą, kuri gali būti apkrėsta kokiu info. virusu, duodančiu signalus pradėti vykdyti Kibernetinę ataką.

Aišku, aš ne specialistas (elektronikoje karinėje gaudžiausi tik prieš 50 metų), bet logiškai ir techniškai mąstant, manyčiau, kad tai ne sunku programišiams suprogramuoti. Nieko kito negaliu sugalvoti (išfantazuoti) https://static.xx.fbcdn.net/images/emoji.php/v9/ta5/1.5/16/1f642.png:) šią paslaptį.

Toks Kibernetinės atakos paveikinėjimas tarp diskutuojančiųjų akivaizdžiai sovietinės propagandos paveiktais "prisiminimais" gal net stribų palikuonių yra gana efektyvus, nes mano komentaras apie "partizanus", žiauriai nužudžiusius Vaičių kaime Lebrikų visą šeimą, matyt, pagal NKVD-KGB agento „Liūtas“ jųjų vado; vokiečio Fridricho GAUPTČIO sūnaus Mykolo nurodymą, arba jam ... (?), kaip GINKLUOTOS GAUJOS vadui, nieko bendro neturinčiam su tikros Partizaninės veiklos principais.
Juk Tautos supriešinimui labai tiko Dainiaus Kepenio išsakyta mintis apie "susitaikymo paminklą", nors jis neminėjo, kad "stribams paminklą statyti" - tai žiniasklaida išvertė-prikūrė, nes Arvydas Anušauskas pagal lGGRTC-tyrėjo Gintaro Šidlausko pranešė, kad, neva, nužudyti Lebrikai "buvo gerai ginkluoti stribai".

Jau vien paskelbimas, kad žiauriam nužudymui vadovavo NKVD-KGB agentas su to agento kortelės įrodymu, tapo "bomba" idėjai statyti paminklą stribams; okupantų NKVD-stų - KGB-istų pakalikams.

Taip, kad mano PASKELBIMAS tų apie tų žudikų "partizanų" vado NKVD-KGB agentą "Liūtą" GRIAUNA Tautos SUPRIEŠINIMO UŽMAČIAS, nes istorikas ir Seimo narys Arvydas Anušauskas, akivaizdžiai, buvo suklaidintas, nes nužudytieji "stribais" būt negalėjo, nes nužudytas 72-jų metų senelis Stanislovasnekaip "stribu" būt negalėjo. Negalėjo būti "stribu" ir jo vyresnis sūnus 40-metis Kazimieras, kuris tą dienąbuvo atvažiavęs nuo Šateikių ir buvo jis ten girininku. Todėl ir šis negalėjo būti "stribu", turėjęs atsakingas miško priežiūros pareigas ir gyvenęs ne su tėvais. Tik jaunesniajam 28-mečiui Jonui gali būt inkriminuojama "stribo" etiketė, ir, reik, manyti, dabar LGGRTC bandys kaip "už šiaudo" gelbėtis ir bandys klijuoti negrįstą jokiais oficialiais dokumentais "versiją", nors ir ta neįtikinama. Neįtikinama, nužudytųjų brolių Lebrikų sesuo buvo ištekėjusi už Lietuvos karininko Vytauto Gečo, kuris pasitraukė į Ameriką, o stribai darydami jos namuose kratą, atrado jos vyro karinę uniformą ir todėl ją ištrėmė į Sibirą (į Vorkutos kalinių lagerį). Mat jos 16-metis sūnus buvo partizanų ryšininkas ir žuvo miške – jį nušovė.

Ir, būtent, jauniausias sūnus Jonas paimą globoti savo suimtos sesers 4-metį sūnelį, kuris ir tampa liudininkų visos žiauriausios šeimos išžudymo scenos. Todėl pagal psichologijos logiką, net ir jauniausias 28-metis Jonas "stribu", kaži, ar galėjo būti, kai akivaizdžiai, IŠŽUDYTA ŠEIMA BUVO PATRIOTIŠKA, paėmusi globoti išvežtos politkalinės vaikutį, kurios broliukas žuvo, talkindamas Partizanams. Todėl net, vargu, ar į stribus būtų priimtas asmuo, kurio artimieji tarpukaryje tarnavo Lietuvai - pasitraukė į Vakarus, o jų sūnus, būdamas Partizanų ryšininku, žuvo, o jo žmona - Jono sesuo tapo politine kaline? (P.S.: Jeigu išžudyti Lebrikai būtų "stribais", kaip dabar nuo Seimo tribūnos nužudytieji apšmeižti, tai jau sovietmetyje "liaudies gynėjams" būtų paminklas pastatytas - sovietinė propagandos sistema nebūtų praleidusi nekaltai išžudytos šeimos pagerbimo. Juk šviesiosios atminties Jurgis Lebrikas, kuris savo šeimos atminimu koplyčią pastatė, būtų jau sovietmetyje išsiaiškinęs dėl savo šeimos išžudymo, jei ta šeima nebūtų patriotiška.)


Todėl Facebook-e PRADĖTA VYKDYTI Kibernetinė ATAKA DĖL IŠŽUDYTOS ŠEIMOS PATRIOTIŠKUMO BEI JŲ ŽUDIKŲ OKUPANTAMS TARNAVIMO ĮRODYMO IR ĮR DAR KARTĄ PATVIRTINA INFORMACINIO KARO DEZINFORMACINĖS ATAKOS SIMPTOMĄ. Šią Kibernetinę ataką siūlau išstudijuoti - 
http://kazlusporto.puslapiai.lt/…/vasa…/kiber-atak/index.htm

Todėl nuo Seimo tribūnos viešai ant visos Lietuvos išnekinti, greičiau, nuo NKVD kažkokios spec. provokacijos, nei „partizanų“ sušaudytą šeimą, tai labai neatsakingas veiksmas iš Seimo ir istoriko nario Arvydo Anušausko. Akivaizdu, kad politiką suklaidino LGGRTC vyr. specialistas Gintaras Šidlauskas, kuris nepatikrino klaidingo įrašo pagrindimo. Juolab, kad istorikas A. Anušauskas viešai pareiškė, kad, neva, jam „neprivalu tikrinti“. Bet, vis tik, reikėjo patikrinti, kad KOPLYČIOS STATOMOS TIK PATRIOTAMS – stribams dar niekas nestatė koplyčių.

Būtų gražu, kad Seimas, vis tik, sugebėtų dabar iki šv. Kalėdų atsiprašyti nužudytųjų apšmeižtus artimuosius. Juk SUŠAUDYTOS ŠEIMOS PATRIOTIŠKUMĄ ĮRODO į Sibirą (Vorkuton) IŠVEŽTOS NUŽUDYTOJŲ SESERS 4-mečio VAIKO PALIKIMAS SAVO BROLIAMS IR TĖVAMS, KURIE IR TAPO SUŠAUDYTI to mažo ir kitų dviejų dar jaunesnių vaikų akivaizdoje. Būtent, pačio mažiausio tik vienerių metukų išgelbėto vaikučio jau pernai mirusio ir minėtos koplyčios statytojo Jurgio Lebriko žmona Janina Dainiaus Kepenio temoje parašė tokias eilutes:
 

„Janina Lebrikienė: ... „Vieną tragiška naktį žiauriai nužudyti tėvai ,seneliai, ir dėdė. Liko trys maži vaikai, keturių , trijų ir Jugis vienerių , jų mama laukėsi ketvirto vaiko , buvo 7-nių mėnesių nėščia.
Ji trumpai augino krikštamotė, jei mirus pateko į vaikų namus.Našlaičių, užaugo vaikų namuose, ir visa savo gyvenimą iki skausmo ilgėjosi prarastos šeimos. Jo tikslas buvo sužinoti ir įgarsinti tiesą, tam, kad kriminaliniai nusikaltėliai neterštų garbingų partizanų vardo, tam, kad jų vardai nebūtu iškalti ant paminklų šalia tų, kurie išties buvo tautos didvyriai ir verti mūsų pagarbos. Nes negalime dėti tarp visų buvusių miške lygybes ženklo. Negali būti vadinami partizanais tie, kurie prievartavo ir žudė nėščia moterį, buožėm daužė galvą senoliai, nes ji mūvėjo kailinę liemenę, kurios nenorėjo sugadinti kulka, degino padus senoliui ir visa egzekucija vykdė keturmečio vaiko akivaizdoje, kuris augo pas senelius, nes mama buvo ištremta i Vorkūtą už tai, kad jos vyresnis 16 –metis sūnus buvo partizanų ryšininkas, vėliau nušautas miške.
Keleriais vežimais išvežė visą turėtą šeimos turtą, kaimynai neturėjo kuo aprengti laidotuvėms. Ar gi tai ne kriminalas, ne grobimas??? 
...”

 

  O, kad ne "partizanų" žudynių braižas, įrodymui pateikiau iš Adolfo Ramanausko-Vanago DAUGEL KRITO SŪNŲ knygos ištrauką apie Partizanų Karo kauko Teismą vaizdelį - priešingą Patriotinės Lebrikų šeimos išžudymui, kur prieš žudymą buvo nėščia moteris išprievartauta ir žvėriškai nužudyti jos šeimos nariai, dar juos apiplėšus - visą jų turtą išvežus su arkliais.


Galima PASIDIDINTI

 

 Kad Lebrikų šeimos išžudymas, su jųjų turto apiplėšimu-išvežimu; "partizanų" vardu, tai buvo sąmoninga PROVOKACIJA Partizaninei kovai sukompromituoti - tai plika akimi matosi.

 Todėl teko man dėl Lukiškių aikštės aistrų ir viešai visai Lietuvai Dainiaus Kepenio paskelbtos   1947 m.. gruodžio 12 dienos naktį Vaičių kaime šalia Šilalės nužudytosios Lebrikų šeimos artimųjų pagerbimui bei išsipliekusio Lukiškės aukštės skandalo  S U T A I K Y M U I dėl Vyčio, į Seimą visiems Seimo nariams reikalavau iki šv. Kalėdų atsiprašytų išžudytosios šeimos artimuosius,  Todėl ir temą Facebook-e  sukūriau su tikslu, R E I K A L A U T I :
1.) – Viešai Seimo A T S I P R A Š Y T I apšmeižtus NUŽUDYTUS Lebrikų šeimos narius, kurie buvo patriotai ir nebuvo jokiais “stribais” – juos nužudė girtuokliaujančių “partizanų” gauja; vadovaujama NKVD-KGB agento “Liūto” , kurio dėka likviduota apie 50 Partizanų. (Žemiau detaliau išdėstau)
2.) – Spec. tarnybos PRIVALO NUSTATYTI Kibernetinę ATAKĄ temoje, kurią paskelbė Dainius Kepenis apie išžudyta Lebrikų šeimą, nes ta Kibernetinė ataka trina pranešimus apie žudikų „partizanų“ būrio vadą NKVD agentą, kuriame pateikiau NKVD-ines įskaitų kortelių fotokopijas.
3.) – D e m a s k u o k i m e SUPRIEŠINIMO Juodąją technologiją dėl NETEISINGO Valstybės HERBO PASEKMĘ IŠSIRUTULIAVUSIĄ į Lukiškių AIKŠTĖS SĄMONINGAI SUKURPTĄ SKANDALĄ , per ignoravimą Tautos visų kovų ir, ypač, 1863-1964 m. m. sukilimo įamžinimo panaikinimą Lukiškių aikštėje - po jos rekonstrukcijos Zigmunto Sierakausko ir Kosto Kalinausko bei kitų 19-оs Lukiškių aikštės egzekucijos aukų įamžinimo lentos bei kryžiaus į vietą negražinimo, o gal, net panaikinimo.

Taip, kad „bunkerio“ parodija labai gerai derinasi su visišku pasityčiojimu iš pokario Partizanų, pagal Maskvos propagandos standartus, įkišant partizanų „atminimą“ į bunkerį ir iš atminties ištrinant tų Partizanų senelių kovą 1863-64 m. m. sukilime. Kas , jei ne seneliai – to sukilimo dalyviai ar dalyvių vaikai savo anūkams įdegė būsimiems Partizanams meilę Tėvynei? O, išbraukus Partizanų senelių įamžinimą, dingsta Tautos kovos už Laisvę tęstinumo ryšio įrodymas. Tas istorinis tęstinumas, atrodo, sąmoningai nutraukiamas pagal, matyt, Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zurofo užslėptą planą, kad mūsų Partizanus paversti „nedamuštais žydšaudžias“, neva, „neturėjusiais istorinio tęstinumo“. Toks bus turistams-užsieniečiams Lukiškių aikštės iškreiptas pristatymas. Apie jo istorijos fasifikavmo tikslą ir apie R. Vanagaitės triukšmo dėl Lukiškių aikštės suorganizavimą prieš du dešimtmečius paanalizuosiu kitoje temoje.

    Bet, svarbiausia, labai meistriškai UŽPROGRAMUOTAS Tautos SUPRIEŠINIMAS PER POSSOVIETINĮ NETEISINGĄ MŪSŲ ŠALIES HERBĄ; NIEKO BENDRO NETURINTĮ SU VYTIMI.

    Siūlau visiems Lietuvos piliečiams atsitokėti ir įsijausti į žodžio „Vytis“ prasmę. PATS „Vyčio“ ŽODIS REIŠKIA VIJIMĄSI IR PER ISTORIJĄ VISUOSE Vyčiuose BUVO VAIZDUOJAMAS TIK VIJIMASIS. Juk nuo XIV a. pabaigos skirtingų dinastinių šakų kilmės Gediminaičiai pradėjo naudoti bendrą herbą Raitelį, kuris gudiškai irgi buvo vadinamas „Pahonia“ („vijimasis“), o lenkiškai „Pogonia“ – tuo lenkiškuoju pavadinimu Lietuvos lenkų aktyvistas Ryshard Ryšard Maceikianec ir dabar vadina tinklalapio pavadinimą.
Aišku, šio raitelio pavadinimas yra vėlyvas, pirmąkart sutinkamas tik 1551 m. Martyno Bielskio kronikoje, nes Algirdo laikų antspaudų nėra išlikę. Žinoma, kad po Algirdo mirties jo sūnūs: Jogaila, Skirgaila, Lengvenis, Kaributas, Vygantas ir Švitrigaila vartojo to paties stiliaus raitelį-„Vytį“ kaip dinastinį ženklą. Juk Vytis nuo XV iki XVIII a. pabaigos ir tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės herbu.


Galima PASIDIDINTI
Katras vejasi?

     Labai liūdna, kad pasitinkant Lietuvos atkūrimo 100-metį, prie Lukiškių aikštės pučiantys muilo burbulus BUNKERININKAI IGNORUOJA VALSTYBINGUMO JUBILIEJŲ, nes kaip tik po Vasario 16-tosios akto paskelbimo, buvo atkurtas valstybinis herbas Vytis. . Istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitelis vėl tapo Lietuvos Respublikos herbu. Labiausiai paplito A. ŽMUIDZINAVIČIAUS romantizuota herbo versija.
Po kovo 11-tosios Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, paskelbus Lietuvos valstybės atstatymo aktą, tą pačią dieną buvo įteisintas Lietuvos valstybės istorinis herbas – Vytis. Netrukus, kovo 20 d., buvo patvirtinta pirmojo po karo Lietuvos valstybės herbo kompozicija, kurios pagrindu tapo skulptoriaus Juozo ZIKARO 1925 m. Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdas, o balandžio 9 d. nustatytos herbo spalvos. (…) Jos perimtos iš 1929-1934 m. kurto herbo. Šis herbas tapo pereinamojo laikotarpio simboliu ir lyg pabrėžė, kad Lietuvos valstybė yra prieškarinių tradicijų tęsėja. 1991 m. rugsėjo 4 d. Aukščiausioji Taryba patvirtino antrąjį herbo variantą, kuris naudojamas iki šiol.

      Jame atgaivintos istorinės herbo spalvos (raudona, mėlyna) ir metalai (sidabras, auksas), atsiradę dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdymo laikais. Bet, štai, nesuprantam, kas possovietinėje komisijoje leido pakeisti naujajame herbe kitokį įprasminimą ir atsisakyti pirminės PRIEŠO IŠVARYMO IŠ ŠALIES herbo idėjos ? ? ? Štai, herbo aprašyme kaip melagingai rašoma:

    „Naujajame herbe siekta įprasminti ir pirminę herbo idėją, tai yra pavaizduoti raitelį, pasiruošusį kalaviju apginti savo kraštą bei valstybę.“

     Įdomu, kodėl ne išvyti, o tik apginti? Koks galutinis ir svarbiausias gynybos turi būt tikslas? Negi tik pastovus su priešu turi būt gynimasis, jo neišvejant? Negi valstybės piliečiams bus „saugau“, kai Laisvės karys herbe nebus pasiruošęs išvyti priešo, o leis jam būti valstybėje ar šalia jos ir pastovai grasintų? Toliau tame herbo aprašyme yra toks sakinys:
    „Istorinių spalvų ir senosios herbo idėjos atgaivinimas reiškė, kad Lietuva yra ne tik prieškarinių, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tradicijų paveldėtoja ir tęsėja.“

     Pasakykite, kokia gali būti LDK valstybingumo „tradicijų“ paveldėtoja ir tęsėja, jeigu pakeičiama iš esmės herbo esmė, kai raitelis nesiveja, o tik ginasi? Kokia „tradicijų tąsa“ jei NE Vytis, o Baidytis sukurtas naujame herbe? Tai AR NE SILPNUMO POŽYMIS ĮPRASMINTAS, KAI NE ŽIRGAS, O TIK DARBINIS SUNKIASVORIS ARKLYS BAIDOSI HERBE? Kodėl reikėjo vietoje žirgo į herbą įdėti nepaslankų; ne jodinėjamą, o tik svoriams traukti skirtą sunkiasvorį arklį?

    Kartoju aiškiai dėl herbo atkūrimo yra parašyta taip:

    Juk herbo istorijos aprašyme rašoma:

   „Kovo 20 d., buvo patvirtinta pirmojo po karo Lietuvos valstybės herbo kompozicija, kurios pagrindu tapo skulptoriaus Juozo Zikaro 1925 m. Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdaJos, o ...“.

     Tai prašau pažiūrėti į mano koliaže Juozo ZIKARO sukurtą monetą. Joje sidabrinis Vytis lekenčiu į tolį žirgu, o nesibaidančiu nuo priešo. Kodėl iš Baisogalos kilusiam Arvydui Stanislovui Každaliui reikėjo Vytyje pakeisti žirgą į arklį ir jo polėkį į baidymąsi?

     Tas pat nutiko ir su Baltarusijos Vyčiu. Kai pirmą kartą istorijoje 1918 m. buvo įkurta Baltarusijos valstybė, tai savotiška Vytis buvo su pradedančio bėgti žirgo poza. Na, o kai atkurta Baltarusijos nepriklausomybė buvo, tai kodėl 1991- 1995 m. m. laikotarpio jos herbas tapo su idealiai taip pat besibaidančio ne žirgo, o arkliu tuo pačiu Lietuvos atkurtos valstybės herbui? Kas abejoms valstybėms padiktavo-nurodė kurti bendrą herbo variantą?


Galima PASIDIDINTI

     Kas paneigs, kad tai ne kažkieno valios bendro sprendimo projektas?
      Kodėl abejos valstybės beveik idealiai nukrypsta nuo istorinio Vyčio vaizdavimo principų? Ar tada tam įtakos neturėjo Felikso Edmundovičiaus Dzeržinskio įkurtos LSDP įtaka Lietuvos herbo esmės pokyčiui? 
     Juk šis NKVD-KGB struktūros pradmenų įkūrėjas kaip Liubiankos šeimininkas ir didžiausias pasaulyje žudynių organizatorius ir unikaliai beveik vienintelis ne žydas Rusijos Didžiojo Spalio perversmo revoliucionierių elito terpe kaip tik kilęs iš Baltarusijos LDK bajorų netoli Voložyno. 
     Tai ar negalėjo abejoms valstybėms vienodam Vyties iškraipymui padiktuoti, būtent, griūvančios Sovietų Sąjungos KGB struktūra? Toks identiškai vienodas Vyties tradicijų iškraipymo braižas ar neįrodo Liubiankos įsikišimo per uždraustų komunistų partijų socialdemokratų perėmėjų partijas?

     Pamenu, Kultūros ir Švietimo komiteto pirmininku Aukščiausiojoje Taryboje tada buvo mano geras kolega ir mano Kraštotyros bei prasmingo Turizmo mokytojas Gediminas Stanislovas Ilgūnas, su kuriuo susipažinau .1969 metų rugsėjo pabaigoje ir tų metų pabaigoje atkūriau jo įkurtą bei iš kart KGB uždraustąjį  Jonavos Turistų klubą. Juk šis mūsų rajono Sąjūdžio vadovas ir buvo socialdemokratijos idėjų puoselėtojas bei vėliau tapo LSDP nariu. Ar juo negalėjo kas nors pasinaudoti?

     Juk juo naudojimosi faktas net jam pačiam tai nežinant, atrodo, dabar pradeda, lyg, ir aiškėti, kai jis į savo knygą apie Jonavos Sąjūdį įdėjo rinkimų protokolą su mano parašu, kurio aš ten neturėjau pasirašinėti už svetimą žmogų ir neturėjau vien dėl to pasirašinėti, nes nebuvau niekad pirmininkaujančiu jokiems posėdžiams. Kas išgavo iš manęs parašą klastos metodu, arba kas jį sufalsifikavo? Panašu, kad ir tas protokolas ar nebus sufalsifikuotas su mano parašu? Mat, aiškinausi su tame protokole nurodytais asmenimis – mano kolegomis ir nekaip nieko negalime prisiminti to protokole nurodyto buvusio rinkiminio susirinkimo. Juolab, neprisimename, kad kažkas per susirinkimus su rašoma mašinėle tarškintų, kad po to protokolu pasirašinėtume. Negalime prisiminti, nes Sąjūdžio susirinkimų buvo begalė. Dar įdomiau, kad šį protokolą man pakišo mane pastoviai F.b. terorizuojantis (ant mano sienos pamatysite, kas tai daro), kuris, neva, „žinojo iš anksto“ apie tą protokolą. (Apie tai detaliai aprašau nuorodos http://www.kazlusporto.puslapiai.lt/…/demaskavimai/giedr-nu… 77-82 psl.) Tai, kad ar nebuvo tada ir dabar kažkokių destrukcijų daroma sąmoningai?

    Juk ir dabar Lukiškių aikštės bunkerininkų maištą kursto ne kas kitas, o kaip tik, atrodo, socialdemokratai, mažiausiai Seime palaikantys Vyties idėją, o tarp muilo burbulų pūtėjų šalia Lukiškių aikštės ir buvo šios partijos kraštutinis kairysis Gintaras Paluckas, kuris turi net neskundžiamą teistumą dėl neskaidrumo ekonomikoje. Taip, kad jeigu Rygoje prie paminklo stovi garbės sargyba ir į jos iškilmingą pasikeitimo ceremoniją renkasi turistai gėrėtis karių rikiuotės meistriškumu bei išskirtinę pagarbą atiduoti mūsų brolių latvių Laisvės idėjai, tai kas Lukiškių „bunkerio autoriui“-kopijuotojui nuo Vašingtono aukų memorialo liepė pristatyme paminėti šunis vedžiojamus po jojo sukurtą „skulptūrą“? Kam apie tai reikėjo lepterėti, išniekinant savo autorystę? Kaip atrodys „sostinė“ be valstybinio simbolio, perduodanti jį Kaunui, kai Vytį žada statytis net Jonavos?  kalbėjau su Jonavos savivaldybės vyrausiu architektu – jį pasveikinau su puikia iniciatyva.

    
     
 

    b.) potemė - dar niekas nekalba apie SĄMONINGAI 
NUŽUDYTUS KELEIVIUS

             Dėl Donbase maršrutu MH17skridusių SĄMONINGAI nužudytų keleivių nekalba Lietuvoje žiniasklaida, nes galimai nėra normalios Oro gynybos ginkluotės, į kurias turėtų  įeiti Zenitiniai raketiniai kompleksai ir apie jas niekas Lietuvoje nenusimano. Tai čia tokia mano nuomonė - nežinau, ar subjektyvi, bet ... ? ? ?

       Aš irgi nebuvau raketininku - dirbau tik prie radarų, bet jų automatiką išmaniau ir todėl ne tik racionalizatorinius pasiūlymus kūriau, bet ir vieną išradimą buvau sukūręs, apie kurį aprašiau savo Trilogijoje. Bet, deja, Facebook-e buvau apskųstas, matyt, buvusių sovietinių kariškių ir buvau 6-tą kartą iš eilės blokuotas-nubaustas mėnesiui, matyt, už karinės "paslapties" išviešinimą toje Trilogijoje, kurią pavyko man išsaugoti ir įkelti į savo redaguojamą tinklalapį.Spėju, kad apskundė mane, nes yra įrodymas toje Trilogijoje, kad nusimanau apie automatiką, nes joje aprašiau detaliai, kaip kūriau išradimą ir kaip prie išradimo gaminau mikrometrinį reguliatorių. Todėl ir panaikino Facebook-e įrodymą, kodėl ieškojau internete automatiką, neleidžiančią raketos paleisti

       Dalykas tame, kad, kad aš netikėjau, kad nėra automatikos neleidžiančios paleisti raketos į keleivinį lėktuvą ir nereaguojančios į keleivinių lėktuvų siunčiamus signalus "Flightrafar-24", apie kuriuos net jau vaikai viso pasaulio žino.

     Aišku, galima buvo ir neieškoti, nes, patikėkite, sodink prie radaro nors beždžionę, bet ir ta atskirs karinį lėktuvą nuo keleivinio, nes laineris vienas didžiausių pasaulyje radare matosi kaip labai ryški-didelė atžyma. Pagal tų atžymų stiprumą-matomumą mes operatoriai radarų prieš 52-65 metus nustatinėdavome iš akies, kokio tipo skraidantis objektas ir planšetistams į komandinį punktą perduodavome, ką matome.

     Todėl, na nekaip negalima sumaišyti net didžiausio karinio-transportinio lėktuvo su dvigubai-trigubai didesniu laineriu, kuris, beje, dar ir nepasikelia iki 10 km aukščio - jie skrenda tik iki kokių 6-7,5 km  aukščio ir skrenda žymiai lėčiau, nei laineris, nekalbant apie tai, kad pastarasis skrenda dar trasa, kurias mes-lokatorininkai atmintinai turėdavome žinoti. Todėl iš Kursko atvažiavę raketininkai, kaip buvo kalbama, jie dar apie dvi-tris savaites turėjo treniruotis poligone, šalia Lugansko prie sienos, ir tas Tarptautines trasas privalėjo atmintinai išsistudijuoti.

     Na, o kad Žmogiškųjų klaidų nebūtų, mano supratimu turėjo būt įtaisyta blokuotė, kurią aš pats tokią galėdavau sukurti, būdamas tik eiliniu kareiviu, ne, mėgdžiodamas savo tėvą - docentą KPI ir Kauno Politechnikumo, kurį baigiau, nors ir kitą specialybę (metalų technologiją, o tėvas dėstė Radio aparatūros gamybos technologiją - taip vadinamą RAG-ą), todėl labai domėjausi karinės technikos aptarnavimu.

     Todėl nekaip negalėjau suprasti, kad gamintojai raketų nebūtų labai prastos blokuotės sukūrę, kuri visai labai elementari. Todėl jos paieškomis internete daviausi apie metus-du, kol atradau seržantą, patvirtinantį, kad tokia blokuotė yra. Jis pats apie ją papasakojo viename kariniame forume. Tas seržantas sukūrė net temą "Я служил на комплексе БУК.(мысли служивого)" ["Aš tarnavau komplekse BUK. (mintys tarnavusiojo)"].       

 

    P.S.: Nenustebkite, tas forumas yra skirtas rinkti lėšas paramai separatistams, bet diskusija vyko grynai techninė - jokios politikos ar išankstinių nuostatų nesijautė, nes pašnekovai buvo šokiruoti keleivių numušimu-nužudymu ir visiems rūpėjo tik: "kaip tokia "klaida" galėjo įvykti?". Jei neapsirinku, atrodo, seržantas-rusas, lyg ir bandė sakyti, kad netikįs dėl UkraJinos klaidos, nes jai išsitraukti tokio ginklo nereikėjo, nes Rusija aviacijos nenaudojo. Ta diskusija vyko iš kart po katastrofos, kai dar nebuvo aišku, su kuo numuštas laineris. Bet iš pažeidų, seržantas tik po katastrofos dar liepos mėnesyje neabejojo, kad tai didelės (nuo žemės paleistos) raketos darbas.

    Taigi, todėl tuo tikslu dėl MH17 sukūriau internetinį puslapį, kurį reiktų atnaujinti, bet tam laiko neturiu, nors, manau, kad visuomenė turi suvokti apie šiuolaikinius ginklus ir jų galimybes.

     Tas vyriausias atsargos seržantas  tik tik iš savo pirmojo prisistatymo pabrėžė, kad jeigu norint apšaudyti civilinį lėktuvą, tam reikia SPECIALIAI atjungti blokuojančią sistemą.  Žodį "SPECIALIAI" Rusijos kariškis parašė didžiosiomis raidėmis, nes jam, tarnavusiam prie zenitinių raketų, nėra suprantama, kad tokį baisiausią nusikaltimą  galima atlikti. Todėl aš jo žodžius ne tik ryškiai raudonai, dideliu kraujo klanu pažymėjau, bet ir paryškinau tuos žodžius. O kad nebūčiau inkriminuotas, kad "falsifikavau" FOTOŠOPU (aš juo tik išdailinau), todėl prašome per šią žemiau aktyvią nuotrauką NUEITI Į ORIGINALĄ ir įsitikinti, kas moka rusiškai ir karinės technikos terminuose-elementariuose nori pradėti gaudytis. Todėl prašome rusiškai perskaityti:

 


Galima NUEITI Į ORIGINALĄ- internetinio karinio forumo debatu
s. 

     PrisimenantManyčiau, kad tai galėtų būti Raketinio įtaiso valdymo pultas, arba ...?  Kaip suprantu,  nes prie panašaus  pulto radaro P-12 ("Jenisej" ar P-1; net iki dabar Lietuvos ginkluotėje - Juodkranetė ir ... buvusio) metrinio diapazono man teko šiek tiek padirbėti. Taigi,  apvalus monitorius ("indikatoriumi" tada vadintas) yra skirtas apvaliam radaro  sekimui, o šalia turėtų būti aukštimačio ekranas. Nežinau, kaip dabar atrodo šiuolaikinių trimačių radarų sistemos, nes įtariu, kad į forumo diskusijas ir įdėtas yra seniausio prieš 50-ties metų ar dar daugiau vaizdelis, nes, matyt, raketinio įtaiso tikras valdymo pultas gali būti ir kaip "karinė paslaptis" ir todėl forumas gali būt pagražintas senąja nuotrauka. Gaila, prie minėto "Jenisej" radaro esu tik kartą dirbęs, o pačios šio radaro aparatūros neteko aptarnauti. Todėl rašau abejodamas, nes visų jungiklių-rankenėlių bei prietaisų nepamenu šio P - 12-tojo, kuris taip pat yra mobilus, kaip ir Raketinis įtaisas. Tad, aparatūra čia, tikrai mobilios technikos, o konkrečiai - įvardinti kol kas negaliu. Reik internete pasiieškoti ir pasistudijuoti. Tai būtų naudinga Karinės istorijos atžvilgiu.

Mat, tas kariškis (vyr. seržantas), pabrėžė, kad numušti lėktuvą, reikia porą metų pasimokyti su ta technika padirbti. Matyt, jis turėjo omenyje, kad separatistai-šachtininkai, atėmę-rekvizavę raketinius įtaisus, be pašalinės pagalbos vargu, ar sugebės naudotis? Be to, jis labai suprantamai paaiškino, kaip radare matosi keleivinis lėktuvas su atsakomaisiais signalais "Flightradar-24", kurie įjungus "Užklausimo" jungiklį, šalia pasirodo mėnulio pavidalo atžymėlė šalia to keleivinio lėktuvo. Taip, kad, jei ir automatika neveiktų, tai paleisti raketą į atsakantį signalais keleivinį lėktuvą gali tik nusikaltėlis, o ne karys, kuris privalo žinoti ir Karinio statuto reikalavimus, ir privalo žinoti, kada yra Karinis nusikaltimas. Be to, mano įsitikinimu, be statuto gero žinojimo, negalima priiminėti Karinės priesaikos. Esu įsitikinęs, kad kultūringas karys sutiktų būt sušaudomas, nei vykdytų nusikalstamą įsakymą. Todėl pašnekovai užklausė to seržanto rusiškos "podstav"-os (pažodžiui nelabai verčiasi - turi reikšmę kaip klastą ...). Tai seržantas nelabai galėjo į tai atsakyti, nes, matyt, karinėje praktikoje neįsivaizduoja kiaulystėms vietų prie sudėtingos-atsakingos karinės technikos.

     Jis tik pridūrė, kad prie tos automatinės blokuotės atjungimo užantspauduotos dėžutės, po kuria  paslėptas-užrakintas yra jungiklis "Ugnis", reiškianti raketos paleidimą į tą blokuojamą objektą-keleivinį, arba savą lėktuvą, jie net liestis prie tų antspaudų bijodavo, nes tą dėžutę ir jos antspaudų kokybę prižiūrėdavo Ypatingas (Pirmasis, pagal seržantą) skyrius.

 

Čia bus dar papildyta