Akademikas atskleidė savo kūrinio stilistiką.

Literatūros muziejaus šeimininkė pristato kūrinį ir jo autorių

Sporto medicinos centro vyr. gydytoja Liuda RILIENĖ apie holizmo svarbą medicinoje.

Gydytoja Birutė JUKNEVIČIŪTĖ

Sporto medicinos centro gydytoja Aurelija DAVIDAVIČIENĖ buvo akademiko organizuotos ekspedicijos į Indiją bendražygė, kuri dabar Lietuvos visuomenei perteikinėja Rytų medicinos paslaptis.

Autoriaus pasėkėjas, garsusis chirurgas Aras PUODŽIUKYNAS, atliekantis širdies operacijas šiuolaikiškai (su kateteriais), skaitė romano meniškiausias ištraukas.

Šiandien vis labiau ryškėja naujas sporto bruožas: kiekvienose varžybose laukti tik geriausių rezultatų. bet kokia kaina siekiant pergalės, didysis sportas dažnai peržengia biologines žmogaus galias, naudoja priemones nesuderinamas sporto ir moralės principais. / Stanislovas STONKUS - profesorius, olimpietis; LTOK Fair Play komisijos įkūrėjas, šio tinklalapio autoriaus buvęs dėstytojas/

Jonas MAČIUKEVIČIUS rašytojas: "Akademikas, širdies chirurgas, humanistas Jurgis Brėdikis talentinga plunksna pasakoja, kaip pačiame jėgų žydėjime jaunas žmogus, staiga netekęs galimybės judėti, sudužus iliuzijoms, įveikia beviltiškumą ir grįžta į aktyvų gyvenimą."

Romano ištraukos
(Paryškinimai, pabraukimai ir paspalvinimai atlikti šio tinklalapio autoriaus)

Apie Kineziologijos laboratoriją (100-101 psl.)

    Seniai Vika norėjo apsilankyti garsėjančioje LKKA kineziologijos laboratorijoje, kuri įsikūrė Aušros gatvėje esančiame sporto manieže. Čia tiriami šalies olimpiečiai bei kandidatai, įveikę ilgą kelią į didįjį sportą, kuris prasidėjo padedant fizinio lavinimo mokytojams ir sporto mokyklų treneriams. Iš daugelio pašauktųjų lieka nedaug išrinktųjų. Pastarieji - olimpinė Lietuvos viltis, globojami gausaus medikų, mokslininkų, psichologų, trenerių būrio. Visose šalyse intensyviai dirba mokslininkai, kuriamos naujos dietos, maisto papildai, įvairiausi energetiniai gėrimai ir piliulės, tobulėja sportininkų treniravimo ir atstatymo priemonės. Visus jungia vienas siekis - išplėsti žmogaus galimybes, įveikiant didžiulius fizinius ir psichinius krūvius.
    Laboratorijos kūrėjas ir vadovas profesorius Voveris, pusamžis vyras (buvęs ilgų nuotolių bėgikas) Vikai entuziastingai aiškino apie atliekamus tyrimus. Jis iš karto pasakė tai, kas jai rūpėjo dar nuo vidurinės mokyklos, kai pati pradėjo sportuoti.
    -Mūsų tikslas padėti sportininkui siekti aukštų rezultatų ir nepakenkti sveikatai. Žodžiu, kad "avys būtų sveikos, ir vilkas sotus".
    -Man kartais atrodo, kad didelio meistriškumo sportininkai būna labai ant tos ribos, kurį viršija jų fizinės ir dvasinės galimybės. Ribos, už kurios kyla pavojus atleto sveikatai.
    -Stengiamės, kad to nebūtų...
    Nedidukėje laboratorijoje gausybė aparatų, savirašių ir kompiuterių.
    -Atkreipkite dėmesį, daktare, kad ant aparatų ir savirašių nėra kokių nors žinomų užsienio firmų pavadinimų. Beveik  visa aparatūra ir kompiuterinės programos sukurtos "savo rankomis". Ypač daug kompleksinės informacijos suteikia originali veloergometrinė įranga "Kaunas-Krūvis", kurią sukūrė mūsiškio medicinos universiteto mokslininkai ir inžinieriai. Šį kompleksą bei pasiūlytus naujus parametrus vertina ir užsienio mokslininkai. Apie optimalius treniruočių krūvius ir poilsio periodus sprendžiame, įvertinę pagrindinius su sveikata susijusius fizinio pajėgumo matmenis.
    Sportininkų testavimui laboratorijos centre metalinė platforma, sujungta laidais su aparatūra, fiksuoja sportininko šuolius iš vietos aukštyn ir nuo pakylos žemyn. Vikai patiko, kad sportininkus, dar "karštus", tirdavo tiesiai nuo maniežo bėgimo tako ar šuolių sektoriaus. Prie jos tyrė vieną besitreniruojančių lengvaatlečių. Atliekant jam pakartotinus šuolius, kompiuterio monitoriuje keitėsi kreivės ir skaičiai, jie rodė atsispyrimo jėgą, šuolio trukmę. Iš virtinės bejausmių skaičių kompiuteris darė išvadas apie sportininko greičio ir ištvermės savybes.
    -Suprantama, - kalbėjo profesorius, - sportininkas ne mašina, kurios darbo režimą galėtume užprogramuoti. Tačiau tyrimai parodo, kokią įtaką daro pasirinktas treniruočių režimas ir laiku galime pastebėti nepageidaujamus nukrypimus. Kai kurie sportininkai siekdami greičiau pasiekti rezultatus, slapta didina savo krūvį. Net nesiskaito su savo sveikata, būdami taip arti trokštamos pergalės. Tačiau nuo mūsų neįmanoma paslėpti savo fizinio ir psichinio nuovargio bei įtampos. Tyrimai leidžia objektyviai įvertinti atleto būklę. Ir ne tik tuo momentu, bet ir dinamikoje. Kompiuteris per minutę gali palyginti naujus tyrimų duomenis su ankstyvesniais.
    Profesorius dar ilgai rodė kelių metrų ilgumo kreives, analizavo garsių sportininkų tyrimų rezultatus, bet Vikės dėmesys jau neatlaikė gausybės skaičių ir spalvotų diagramų.

Vienas buriuotojų prie finišo pamatęs apvirtusį varžovą, nedvejodamas puolė jam padėti. Nors nelaimėjo medalio, bet pelnė didžiulį žiūrovų pripažinimą. Ar ne gražus įvykis futbolo rungtynėse - puolėjas atakuodamas vartus pamatė, kad vartininkas staiga suklupo ir nesikelia. Futbolininkas nesiekė užtikrinančio įvarčio, suteikiančio komandai pergalę. Jis sustojo ir mostu parodė teisėjui, kad vartininkui reikalinga medikų pagalba. paaiškėjo, kad vartininkas išsinarino pėdą. Kas nugalėjo tose rungtynėse? Nugalėjo žmoniškumas!

Vienose žirgų lenktynėse pirmas finišavo žirgas su žokėjumi Frank Hayes - trasoje jis staiga mirė. Ką apdovanoti? /Iš 22 psl./

- Gegužės pirmosiomis dienomis mokyklos vadovybė visad rengdavo pavasario krosus. Nesunkiai pirmoji įveikiau trasą. Bet džiaugsmo nebuvo, nes finišą pasiekusi susmuko klasės draugė. dar bėgimo pradžioje ji pajuto dieglį šone, turėjo sustoti, paskui vėl bėgo, tik labai trūko oro... Pamačiusi ją, tikrai nusigandau. veidas buvo mėlynas mėlynas, gaudė orą kaip į krantą išmesta žuvis. Kol atvyko rajono greitoji, atskubėjęs  mano tėvas kažką suleido į raumenis, davė pakvėpuoti deguonies iš "pagalvės". Rajono ligoninėje paaiškėjo, kad mergaitė serga įgimta širdies yda. Vėliau ji operuota Kauno širdies chirurgijos centre. Mano tėvas, visada tiesus ir principingas, kaltino mokyklos ir klasės vadovus, kad krosuose verčia dalyvauti mokinius nepatikrinę jų sveikatos. ...  dar norėjau pridurti. Tėvas svečiams dažnai pasakodavo apie vieną medžioklę, kurioje kiškis krito be šūvio. Dirvonuose kiškį pakėlęs šuo ėmė jį persekioti. Atrodė, kad šuo pavargo ir neįstengs pagauti kiškio, bet netikėtai jis krito ir iš konvulsiško kojų tampymosi visiems buvo aišku, kad tai jo agonija... Aš žiūrėjau, kaip savo ambulatorijoje jis atliko skrodimą. Įsivaizduojate - kiškio raumuo buvo plyšęs! Man tai padarė įspūdį visam gyvenimui! Abu atvejai kažkuo panašūs, ar ne? matyt visi organizmai turi kažkokią ribą, gal retai balansuoja ties ja, tačiau peržengus ją, gamta nedovanoja. Aš noriu sužinoti, kur ta riba! Atsiprašau už tokį ilgą pasakojimą.  /Iš 58 psl./

... daug skaitė. ypač apie verterologiją ir taikomąją kineziologiją. Tuo metu iš Vakarų jau veržėsi maisto papildai sportininkams, ir be, kaip dopingo, neapsėjo didžiojo sporto atletai. Gerai studentei dėstytojai siūlė imtis mokslinio darbo - tirti, kokie maisto papildai reikalingesni atskirų sporto šakų sportininkams. Tačiau ją labiau traukė kardiologinės sporto medicinos problemos. gal įtaką turėjo bendraklasė, neatlaikiusi kroso/ Ar sportininkui gali plyšti širdis, kaip tam medžioklėje šuns nugainiotam kiškiui? Gal ir rikšos dėl to dažnai miršta staiga, išgyvenę vidutiniškai tik 30 metų?!
    Viką maloniai nustebino sovietinėje sporto medicinos literatūroje dažnai cituojami lietuvių kardiologų mokslo darbai. Paskaitose girdėjo minint ir Karolį Dineiką, psichofizinio grūdinimosi sistemos propaguotoją, pas kurį į Druskininkus veržte veržėsi ligoniai ir sveikieji. Skaitė mokslo straipsnius ir knygas apie ilgalaikių treniruočių įtaką organizmui prisitaikant prie augančių poreikių, stebėjosi, kaip širdies pajėgumas gali net keleriopai išaugti. Be to būtų neįmanomi aukšti sporto rezultatai...
    Tačiau, kur prigimties ribos, kurias peržengus gresia rimti pavojai sveikatai, klausė Vika? ir kas skatina tapti stipresniu, vikresniu, greitesniu ir ištvermingesniu, net rizikuojant savo sveikata? Gal, siekis pirmauti yra genetiškai sąlygotas, be jo ir evoliucija nevyktų?
    ... Perskaičiusi žinomo JAV sporto medicinos gydytojo ir bėgimo propaguotojo Kuperio knygą, Vika ėmė bėginėti kasdien po penkis kilometrus, atskirus intervalus prabėgdama sprinterio tempu. Lankė Tartu atsidariusį aerobikos klubą...
    Aerobika ne ilgai žavėjo. Jai atrodė nepriimtina dideliu tempu daryti neprasmingus rankų, kojų bei liemens judesius, skubėti tartum nebūtų rytojaus! Susidomėjo joga ir unikalia kvėpavimo technika. ramios ir išlaikytos jogos asanos visiškai skyrėsi nuo aerobikos. Jos padėjo ne tik kūnui. joje Vika atrado kitokį, dvasinį papildą. Išmoko atsipalaiduoti, sugrąžinti proto ir emocinę pusiausvyrą, išlaikyti gerą nuotaiką. Kaip medikė įsidėmėjo visam gyvenimui, kad negalima gydyti vien kūną, nes jis neatskiriamas nuo proto ir sielos, nes jis neizoliuotas nuo Gamtos bei visatos ir yra veikiamas jos universalių dėsnių. /Iš 60-61 psl./

Dar aštuntoje klasėje mokyklos inspektorius, įteikdamas pažangaus mokinio diplomą, garsiai pasakė "retas dalykas: graži ir protinga". /Iš 62 psl./   

    -Supratau, kaip svarbu įsiklausyti į savo kūno signalus ir objektyviai vertinti savijautą. ir sportuojant galioja Hipokrato nurodymas "Pirmiausia nepakenk!" /Iš 63 psl./  

-... O tau, Vika, patariu kreiptis į apskrities sporto medicinos centrą.     Centras buvo siauroje senamiesčio gatvelėje, visiškai netoli Nemuno. Pastatas, tarpukaryje tarnavęs Kauno žydų sporto organizacijai, kažkada, gal buvo originalus ir madingas, dabar neišvaizdus, seniai neremontuotas.     Vyriausias gydytojas jonas Katkevičius, simpatiškas, kiek pakumpęs aukšto ūgio, jau pagyvenęs vyras, kažkada buvęs geras plaukikas, mielai ją priėmė į darbą.   (Tai labai atitinką -ymaus Lietuvos sporto gydytojo Romualdo Ivaškevičiaus portretą - Kauno sporto dispanserio kūrėjo, kurį gerai pažinojo šio tinklalapio autorius, jam paauglystėje gydė sportinę traumą, o jo žmona buvo pastarojo fiziologijos ir sporto fiziologijos dėstytoja: a.a prof. Janina - habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Oficiali statistika -Ivaškevičius Romualdas1940 m. baigė Kauno jėzuitų gimnazijos, 1945 m. - Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. 1946 m. paskirtas Kauno sporto medicinos centro vyriausiuoju gydytoju; šiam centrui vadovavo 47 metus (iki 1993 m.). Suorganizavo Kaune sporto medicinos ir gydomosios fizinės kultūros (kineziterapijos) tarnybą. Ilgametis Žalgirio komandos gydytojas. Gimė 1921-11-17 Raseiniuose. Greitai švęs savo 88-metį)     Nekantriai laukė savo pirmos darbo dienos sporto medicinos centre. Antrame aukšte jai skyrė nedidelį kabinetą. rašomasis stalas ir kušetė. Po stiklu, kuris dengė rašomąjį stalą, Vika pakišo sveikatos ministro įsakymo, apie sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarką, kopiją. Tik pažvelgus į pirmąjį punktą matyti, kad daug kas jo nevykdo. Visi asmenys, lankantys organizuotas kūno kultūros, sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą. Tai privalu ne vien tik sportininkams, bet ir mėgėjams ar tik užsiiminėjantiems mankšta ir lengva gimnastika, ar savo malonumui bėginėjantiems, slidinėjantiems, plaukiojantiems, keliaujantiems valtimis ir baidarėmis, važinėjantiems dviračiais ar laipiojantiems į kalnus, taip pat žaidžiantiems krepšinį, badmintoną, tinklinį ar stalo tenisą! Na, gal bilijardo ar šachmatų žaidėjams ne taip svarbu. Vika vėl prisiminė savo mokykloje organizuotą krosą, kai vos nenumirė jos bendraklasė. Juk dažniausiai niekas netikrina panašių masinių renginių dalyvių sveikatos! Dar blogiau. Dažnai net nereikalaujama gydytojų leidimų dalyvauti varžybose.

    Sporto medicinos centras rūpinosi sportuojančiais ne tik iš Kauno, bet ir visos zonos. Jų sveikatos būklę tikrino ir odontologas, okulistas, neuropatologas, ortopedas, larintologas. Laboratorijoje atlikdavo įprastinius kraujo ir šlapimo tyrimus, užrašydavo elektrokardiogramą. Susirgus, nesudėtingais atvejais gydė.
    Ypač svarbu buvo ištirti, ar sportininko organizme - dantyse, tonzilėse, nosies sinusuose ar kitur - nėra infekcijos židinių. Jie skleidžia savo toksinus visame organizme, mažina sportininko funkcinį pajėgumą, neigiamai veikia įmunitetą, atskirus organus ir širdį. Tartu universitete paskaitoje vienas dėstytojas paminėjo rungtynių metu staiga mirusį žinomą slidininką, kuriam atlikus pomirtinį patologinį tyrimą, rastas tik chroninis pūlingas tonzilitas, o širdyje - nekrotiniai židiniai. Panašus kitas atvejis - staiga, žaisdamas ledo ritulį, mirė septyniolikmetis sportininkas. Savaitę iki rungtynių jaunuolis sirgo gripu, išsivystė pūlingas tracheobronchitas.
    Nuo pat pirmosios dienos Vika jautė didelę atsakomybę, objektyviai vertinant sportininkų sveikatą ir pasirašydama pažymą, kad sveikas. Mieliau rašytų "praktiškai sveikas", "sąlyginai sveikas" ar "šiuo metu patologijos nėra". Arba - "beveik sveikas", kai tik trumpam sutrikdė sloga ar gripas. Statistika rodo, kad net 30 procentų sportininkų serga įvairiomis ligomis. Visi juk nuo gimimo turime "silpnąsias" vietas mūsų kūne - "locus minoris resistetie" ("mažiausio pasipriešinimo vieta"), jos perduotos genais ar atsirado nėštumo bei gimdymo metu. ligos ir traumos dažniausiai "mėgsta" būtent tas vietas. jei būtų įmanoma jas nustatyti, gal daug sveikatos sutrikimų būtų galima išvengti, galvojo Vika! /Iš 65-66 psl./

    Vika buvo skeptiška papildams. Reklamos propagavo vis naujesnius, efektyvesnius, nei ankstyvesni, tik, aišku, brangesnius. ar sportininkai netampa eksperimentiniais gyvūnėliais?! Vika griežtai priešinosi viskam, kas iškraipo nenatūralius organizmo procesus.
    ... svorio kitimas gali būti ir persitreniravimo signalas. Tai byloja apie rezervų išeikvojimą Ypač atidi Vika buvo moksleiviams ir studentams, kai jų intensyvi sportinė veikla sutapdavo su egzaminais.
    -... Neprisipažino, kad naudoja anabolikus. Tik leptelėjo - "ar aš galiu laukti, kol mane aplenks?!" Iš pažįstamo, dirbančio veterinarijos vaistinėje, sužinojau, kad tas mano auklėtinis iš jo perka anabolikus, kuriuos ūkininkai skiria veršiukų maistui. Ir pigesni, ir recepto nereikia!
    -Sakyčiau, yra keistoka situacija: gydytojas, nors juridiškai yra atsakingas už sportininko sveikatą, dažniausiai net nežino, kad pastarasis naudoja anabolikus! Deja, yra ne tik nesąžiningų trenerių, bet ir gydytojų. ir vieni, ir kiti neatlaiko komandos ar sporto klubo vadovų bei suinteresuotų farmacinių firmų spaudimo...
    -Sportininkui belieka rinktis: ar laukti, kol būsi pasodintas dėl žemų rezultatų, ar, naudojant dopingą, tikėtis aukštų pasiekimų. tik nebeaišku, kam tuomet medalius skirti? Gal farmacinėms firmoms?!
    Vika greitai suprato, kad sportininkai kreipiasi į sporto medicinos centrą dėl blogos adaptacijos krūviui ir persitreniravimo, ypač, kai krūvis buvo neadekvatus, dėl hipertonijos, ar peršalimo ligų. Tačiau tiek medicinos centre, tiek budint varžybų metu, dominavo sportininkų traumos, ... tarp aktyviai sportuojančių mažai buvo tokių, kurie niekada nepatyrė nugaros ir sąnarių traumų. Bėgant net moderniausi sportiniai bateliai nevisiškai amortizuoja pėdos prisilietimą prie žemės, o tuo labiau, kai krepšininkas, pašokęs iki lanko, leidžiasi žemyn. /Iš 67 - 68 psl./

    -Iš tikrųjų, traumų turėtų mažėti, - kalbėjo Vika. - Nuo to laiko, kai dar mokykloje pradėjau sportuoti, ženkliai patobulėjo sąlygos: atsirado naujos saugesnės dangos stadionuose ir sporto salėse - patobulėjo sporto inventorius... anksčiau su mankštindavosi dažniausiai stovėdami ir pavojus pakenkti nugarai buvo žymiai didesnis nei dabar, kai pratimų atliekama gulint ar sėdint su atrama.
    Tačiau atsiranda naujos sporto šakos, kur traumų galimybės labai didelės. stebint populiarėjantį gūbrinį sportą, kai sportininkas slidėmis ar snieglente "spyruokliuoja" nuo kalno žemyn per tramplynėlius ir gūbrelius, ar slidininką, kuris pasiekia vidutinį 100 km/h, kyla klausimas, kiek gali atlaikyti žmogaus kojos?! O ką kalbėti apie tokias ekstremalaus sporto šakas - akrobatiką riedlentėmis ir "laisvo stiliaus" slidinėjimą, šuolius burlentėmis ar parašiutu nuo uolų, lenktyniavimą kalnų dviračiais ir motociklais, nusileidimus valtimis per slenksčius ir krioklius, kopimą į dangoraižius, ėjimą lynu dideliame aukštyje! Visko neišvardinsi! Vieni atsitrenkia į uolas, kiti nusirita į prarają ar nuskęsta bangose. Kartais man nebeaišku, ką galima vadinti sportu, o kas yra tik avantiūrizmas ar trokštančiųjų adrenalino patenkinimas?!
    -Tai matant mane šiurpas ima. gaila, neįmanoma nustatyti, kokų maksimalų krūvį gali atlaikyti žmogaus kūno audiniai ar organai, - kalbėjo Vika. -Juk nepatalpinsi į bandymo stendą tarpslankstelinės kremzlės, kelio sąnario kryžminių raiščių ar meniskų! Jei sensta ir neatlaiko krūvių metalas bei plastmasės, ar panašus sportas neveda į priešlaikinį susidėvėjimą?! Ne visi sportininkai žino, kad gautos traumos, ypač stuburo ir sąnarių, nepraeina be pėdsakų ir "atsiliepia" net praėjus daug metų.
    -Deja, labai pelningai ir galingai sporto industrijai tai nerūpi. ji tik stengiasi patenkinti žiūrovų-sirgalių poreikį./Iš 69 psl./

... būtinai paklausdavo, ar kuo nors skundžiasi. Tačiau juk savijauta nėra tikras rodiklis! Paprastai tie, kurie norėjo dalyvauti varžybose, slėpdavo nusiskundimus net jei jų turėdavo, o norintiems pasimuliuoti išradingumo netrūko: ...

    Vika nubėgo ir užsidarė namie. Buvo labai pavargusi. Kankino nepasitenkinimas, kad teko greitomis, paviršutiniškai patikrinti moksleivių sveikatą. ją dažniausiai tikrindavo vietos gydytojai. Betgi jie nežino, kiek kvalifikuotas sporto gydytojas, neturi minimalaus supratimo apie atskirų sporto šakų specifiką ir sportininkų sveikatos įvertinimo ypatybes! gal tai paradoksas, bet eiliniai praktikos gydytojai, kasdien susitinkantys su sergančiais, per mažai pažįsta sveiką žmogų! O kokius patarimus norinčiam sportuoti gali duoti aptukęs, niekada nesportavęs gydytojas?! . /Iš 71 psl./

    -Jei nebūčiau pradėjęs sportuoti, šiandien gal būčiau kur nors valkatavęs ar sėdėjęs kalėjime.Be sporto būčiau niekas. Ir dar. ...
/ Iš 75 psl./

TIES RIBA
sporto medicinos centro vyriausias gydytojas komandiravo Viką budėti maratono bėgimo varžybose. susipažinusi su dalyvių sąrašu nustebo, kad garsaus maratono bėgiko Stasio Ilginio pavardės įrašyta "dėl sveikatos dalyvauti neleidžiama". Ji pažinojo. Gyvena Aleksote. Kiekvieną rytą susitikdavo bėginėdami aerodrome. Pamačiusi neiškentė nepaklaususi:
    -Tebėginėjate? Juk dėl sveikatos jums uždrausta.
    -Taip... Mano sportinė karjera, deja, baigėsi!
    -Nesuprantu, kodėl? - nustebo Vika: jam tik 28, o juk būdinga, kad maratono bėgikai sportuoja ilgiau, negu kitų šalių lengvaatlečiai.
    -Aš ką tik grįžau iš maratono bėgikų sportinio rengimo stovyklos. Gydytojui nepatiko mano pulsas. Per retas. Ir elektrokardiograma rodo, kad kažkokio ritmo vedlys nusilpęs... Tačiau niekuo nesiskundžiu. Mano pulsas ramybėje jau seniai neviršija keturiasdešimties kartų per minutę. Miegant žmona suskaičiavo vos trisdešimt keturis.
    Retas pulsas Vikai ne naujiena - juk net 65 procentai atletų turi tokį pulsą! Ne kartą matė, kaip atrodo daugiadienių dviratininkų varžybų ir maratono bėgikų elektrokardiogramos tuoj po varžybų. Daugumai blogai funkcionavo ritmo vedlys - sinusinis mazgas ir širdies susitraukimų dažnis buvo itin retas. Vikai tai kėlė nerimą, tačiau jos kolegės gydytojos ramino: pakitimai laikini, neturi morfologinio pagrindo. Vertino, kaip "nestabili elektrinė širdies veikla".
    Normalu, kad po didelių krūvių sportininkas uždūsta, junta nuovargį ir silpnumą, ir net skausmus ar spaudimo jausmą krūtinėje. Tačiau, pailsėjus viskas praeina. Betgi tokius simptomus gali sukelti ir rimta širdies patologija! kaip atpažinti, kad jau peržengtos organizmo kompensacinės - adaptacinės ribos? Kad širdis jau nesugeba prisitaikyti?!
    Vikai buvo gaila gero sportininko. Pasikvietė į sporto medicinos centrą. Užrašė Ilginio elektrokardiogramą. maratono bėgikams, kaip ir kitiems ištvermės sportininkams, dažniau išsivysto širdies raumens distrofija. tačiau tokių požymių nebuvo. jokių neigiamų pakitimų elektrokardiograma neparodė ir atliekant  Valsalvos mėginį bei specialius testus su medikamentais. Neišryškino patologinių nukrypimų ir echokardiografija. Vika buvo linkusi manyti, kad sportinio rengimo stovykloje rasti elektrokardiogramos pakitimai buvo funkciniai, greičiausiai dėl žymaus klajoklinio tonuso pakitimo. Nepaisant, kad elektrokardiograma neabejotinai yra objektyvaus tyrimo metodas, vis dėl to, jos traktavimas subjektyvus.
    Pažįstamas kardiologas Vikai kartą papasakojo apie savo eksperimentą. Atrinkęs tris sudėtingas elektrokardiogramas, parodė jas dešimčiai patyrusių kardiologų. Jų nuomonės visiškai sutapo su tik trims atvejais. Dalinai - keturiais. Skyrėsi - trims! Vika žinojo, panašiai yra ir su širdies ūžesiais. Vadinamasis sistolinis ūžesys girdimas daugiau nei pusei sportininkų. Ūžesiai gali atsirasti, kada širdis padidindama savo susitraukimų jėgą bei greitį, priversta išstumti didesnį kraujo kiekį į aortą. Tik nelengva atskirti funkcinius ūžesius nuo patologinių! Galima suklysti. Nepagrįstai uždraudus dalyvauti varžybose, sukeliama sunki psichinė trauma sportininkui.
    Vika pradėjo tirti Ilginį bėgimo metu. Iš klinikų kardiologų pasiskolino monitorinį Holterio aparatą. Jis tiksliai užfiksavo visus elektrokardiografinius pakitimus maratono bėgimo metu ir tuoj po finišo. Iššifravus, matėsi ne tik repoliacijos, bet ir ritmo impulsų skidimo sutrikimai. Tačiau pailsėjus išnyko.
    Vika pamanė, kad olimpiečių stovyklos gydytojas tiesiog "apsidraudė". Geriau nesiimti atsakomybės - o jei kas nors įvyks! "Apsidraudė" ir Vika. Apsirūpino autoritetingų klinikų kardiologų išvadomis, sulaukė Vilniaus sporto medicinos centro vyriausiojo gydytojo palaikymo ie atletas bauvo gražintas į šalies rinktinę. Puikiai pasirodęs Europos lengvosios atletikos pirmenybėse apsilankė sporto medicinos centre.
    -Padarėte daugiau, negu iš jūsų reikalavo pareigos! - atėjęs į Vikos kabinetą dėkojo atletas.
    Vikai buvo malonu, tik užsitraukė gydytojo, dirbusio olimpinės atrankos stovykloje nemalonę.
    Didėjo Vikos supratimas apie sportinę širdį su jai būdingu retu pulsu, ne aukštu kraujospūdžiu, padidėjusiu širdies sistoliniu tūriu ir minutine kraujo apytaka, geresniu deguonies panaudojimu raumenyse ir kitokiais adaptaciniais pakitimais. Skirtingų sporto šakų atstovų širdys yra skirtingos. Sprinterio širdis, pavyzdžiui, yra du kartus mažesnė nei stajerio. Kaip svarbu išaiškinti kiekvieno atleto širdies kraujagyslių sistemos rezervus, nustatyti jam optimalius krūvius, jų trukmę ir poilsio intervalus! Vika mėgindavo sakyti: kaip vaistus, taip ir fizinį krūvį reikia dozuoti griežtai individualiai, kitaip tikrai neišvengsi pašalinio poveikio!
    ...Vika nusprendė pasidomėti, kokia širdies patologija nustatoma sporto medicinos centre. Ryto valandomis, kai darbo būdavo mažiau, peržiūrinėjo senas sportininkų kartotekas. Pradžioje daugelyje vyravo išvada - "persitempimas", "širdies išsiplėtimas". Vėliau, kai elektrokardiogramoje atsirasdavo širdies raumens distrofijos požymiai, o kartotekose diagnozė "miokardo distrofija", sportininkas būdavo "nurašomas". Vika peržiūrėjo galybę nuo laiko pagelsvėjusių elektrokardiogramų, tačiau ne visose rado distrofijai būdingus pakitimus. Suabejojo, ar visada ta diagnozė būdavo pakankamai pagrįsta? Ar nebuvo "nekaltai" išbrauktų atletų? Juk po tinkamo poilsio gali išnykti ir nepažengusi miokardo distrofija! Ar visais atvejais jos ir kitų gydytojų atliekami tyrimai bei testai atspindi tikrąjį kraujo apytakos organų ir kvėpavimo sistemos pajėgumą ir toleranciją dideliems krūviams?
    Sporto medicinos centre turimos aparatūros, deja, nepakako, norint atskirti treniruotam sportininkui būdingus pakitimus nuo patologinių - širdies raumens distrofijos ir hipertrofinės kardiomiopatijos. trūko echokardiografo. Labai  reikalingas buvo ir aparatas ilgalaikiam širdies ritmo įvertinimui. O dar ir kūno sudėties analizatorius, aktyvumo monitoriai - jų naujausieji modeliai tokie maži, kad lengvai telpa delne. Dar daug ko stigo. / Iš 80-82 psl./

Vėliau bus daugiau - tuoj dar ranka perrašysiu ir įdėsiu