INDIVIDUALIŲ SPORTO ŠAKŲ KATEDROS MOKSLINĖ KONFERENCIJA
LKKA Orientavimosi sporto specializacijai - 25 metai

2010 m. gruodžio 16 d. Kaunas

..

..

SPORTININKŲ RENGIMO VALDYMAS IR SPORTININKŲ DARBINGUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI Apie šios konferencijos darbotvarkę ČIA ir diskusija dėl šios mokslinės konferencijos Kazlų Rūdos laikraščio 2010-12-10 numeryje  Konferencijos apibendrinimas , orientavimosi sporto forume konferencijos reportažas temoje:  "Ar reikia SPORTO MOKSLO mūsų sportui?"

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

.

Šiai konferencijai skiriu aprašymą šios konferencijos išvakarėse įvykusiam DVYNUKIŲ FENOMENUI su mano dukra ir geriausia auklėtine, kai jos gruodžio 15 d. naktį pagal facebook-o programą tapo dvynukėmis. To reiškinio aiškinimą skaitykite ČIA

Gruodžio 16 d. įvyko mokslinė konferencija, kurioje buvo pristatyta daug mokslinių darbų, apie kuriuos vėliau čia pateiksiu. Darbų pristatymams pirėmininkavo Individualių sporto šakų katedros vedėjas, LKKA Senato pirmininkas Alejsas STANISLOVAITIS. Konferencijos pabaigą vainikavo moslininko Jono Poderio baigiamasis žodis, kuriuo jis pabrėžė tyriamųjų darbų svarbą. Po konferencios šis mokslininkas išvyko į Belgiją, kuri dabar pirmininkauja Europos Sąjungai ir todėl ji surengė tradicinę Europos Trenerių dienos rengnius.

Šios konferencijos pabaigoje vyko ir orientavimosi sporto specializacijos 25-mečio jubiliejaus paminėjimas, kuriam vadovavo tos specialybės dėstytojas, m.d., docentas Pranas Mockus.  

Katedros vedėjas Aleksas STANISLOVAITIS pristatė 100 m nuotolyje greičiausių pasaulyje bėgikų nuotolyje greičių kitimo tendencijas

Žymus šuolininkas Justinas Grainys pristatė Lietuvos šuolininkų į tolį vyrų bėgimo greičio ir paskutiniųjų žingsnių poveikį sportiniam rezultatui

. SPORTININKĖS MOKSLININKĖS. Tai žymioji lengvosios atletikos žvaigždė, žymi pasaulyje septinkovininkė ir rutulio stūmike Austra SKUJYTĖ  ir orientacininkė, šalies rinktinės narė Kristina Rybakovaitė pateikė reikšmingas mokslines išvadas.

. Orientacininkė Kristina kartu su -žymia lengvaatlete Austra SKUJYTE ištyrė Lietuvos geriausių ieties metikių plaštakos antroprometrinius parametrus

. Kristinos mokslinio darbo pristatymo įdėmiai klausėsi visi mokslinės konferencijos dalyviai ir profesorius Aleksas Stanislovaitis labai pagyrė būsimą mokslininkę su nuostabiai atliktu moksliniu darbu

. Apie plaštakos parametrų ypatumus teko atsakinėti ir į patyrusių mokslininkių klausimus

. Kristina ruošiasi tyrinėti ir orientacininkų bendrosios ištvermės savybių ypatumus. Tai labai svarbi tema galinti sustabdyti šalies orientavimosi sporto meistriškumo lygio smukimą.

. Profesoriaus Jono PODERIO argumentus verta užsirašyti. Po šios konferencijos profesorius išvyko į Belgijoje vykdomos Europos Trenerio dienos renginius. Mat ši šalis dabar pirmininkauja Europos sąjungai, todėl ir ji vykdo šį tradicinį renginį

. Mokslinės..konferencijos..pabaigą vainikavo..J.Poderio..apibendrini-mas..apie..sporto..mokslo..reikšmę.

. Profesorius.A.Stanislovaitis.pasibaigus.konferencijai, paskelbė.orientavimosi.sporto.specializacijos.25-mečio jubiliejaus.minėjimą

Buvęs LOSF generalinis sekretorius, dabartinis Kauno m. vicemeras Rimantas Mikaitis įteikė man diplomą, nors aš baigiau ne OS-o specializaciją, nes pradėjau LKKI (dabar LKKA) mokytis dar 5 metais anksčiau, nei buvo įkurta OS specializacija.

STANISLOVAIČIAI-profesorius Aleksas, buvęs bėgikas ir docentė Jūratė (buvusi Kudirkaitė), žymi 400 m bėgikė.

Mokslinių dabų apžvalga

   V.B.Fominienės, K.Mejerytės-Narkevičienės (LKKA) darbuotojų ugdymo šiuolaikinėje sporto mokymo įstaigos analizėje aprašo, kad dinamiški sporto praktikos pokyčiai, vykstantys XXI amžiuje didina reikalavimus kiekvienai šiuolaikinei sporto organizacijai. Sportinis meistriškumas, aukšti rezultatai, tapdami prestižo ir pelno šaltiniu, įgalina vis plačiau analizuoti ne tik sportininkų rengimo klausimus, bet ir atkreipti dėmesį į sėkmingą sporto organizacijų veiklą, akcentuojant tiek pačios sporto organizacijos vadybą, tiek žmogiškųjų išteklių valdymą, visoje šiuolaikinės sporto organizacijos vadybos sistemoje (Taylor ir kiti 2008; Mikalauskas, 2006; Čingienė ir kiti 2003). Tik kiekvienos organizacijos bei jos narių sugebėjimas palankiai adaptuotis leis užtikrinti tiek sporto organizacijų, tiek viso sektoriaus tikslų sėkmę. tačiau sporto organizacijos linkusios smarkiai priešintis naujovėms (Laskienė, 2003), todėl šiame kontekste svarbu analizuoti sportinių organizacijų gebėjimą mokytis ir keistis, ypač akcentuojant josnarių ugdymo procesus. Tyrimo rezultatai parodė kad daugiau nei pusė (56%) Kauno  miesto sporto mokyklų orientuojasi į nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą, o didžioji dauguma respondentų (75%) teigia, kad jų organizacijoje nuolatinio tobulėjimo siekiama visuose lygiuose, nors yra manančių (25%), jog organizacija, organizuodama ugdymo procesą, daugiau dėmesio skiria vadovaujančių asmenų kompetencijai tobulinti. Aiškinantis, kaip vykdomas ugdymo procesas (89%) respondentai tobulinasi įvairiuose kursuose, tačiau tik 42% apklaustųjų tai atliko už organizacijos lėšas. Aiškinantis respondentų motyvus, nustatyta, kad svarbiausias trenerių motyvas yra noras tobulėti (68%), kuris yra dažniausiai susijęs geriau atlikti tiesioginį darbą. Analizuojant labiausiai ugdančius veiksnius, nustatyta, kad tai tobulinimosi kursai (42%), stebėjimas, ką daro kiti (25%), darbas grupėse (21%), vadovėlių skaitymas ir ugdymo programų studijavimas (9%). Todėl prieita išvada, kad kauno miesto sporto mokyklų treneriai iš dalies jaučia organizacijos rūpestį jų ugdymo proceso metu ir patys suinteresuoti kelti kvalifikaciją, taip pat yra pasirengę tobulėti bei prisitaikyti prie pokyčių. jų manymu, tai padeda adaptuotis kintančioje profesinėje veikloje, geriau atlikti tiesioginį darbą, pakilti pareigose.

LYGINAMOJI DZIUDO SPORTUOJANČIŲJŲ IR NESPORTUOJANČIOS GRUPĖS PAAUGLIŲ SAVĘS VERTINIMO IR AGRESIJOS ANALIZĖ . A.Kiselienė, R.Jankauskienė (LKKA) Visuomenėje vis daugėja negatyvių reiškinių, kuriuos dažnai sukelia nepalankūs individo  santykiai su aplinkiniais, neadekvatus savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi. Sportinė veikla, nuolatinis užimtumas, geri tarpusavio santykiai komandoje gali veikti individo emocinį bei psichologinį nusiteikimą, skatinti aktyvumą, asmens gebėjimus, saviauklos troškimą. ĮTyrimo eigoje iš duomenų analizės paaiškėjo, kad dziudo sportuojantys paaugliai nėra agresyvesni už nesportuojančius savo bendraamžius, priešingai, nesportuojantieji pasižymėjo didesniu pykčiu, priešiškumu ir, ypač, žodine agresija. tai prieštarauja daugelio mokslininkų nuomonei, kad kontaktinių sporto šakų atstovai linkę į agresiją. Tyrimo išvadose prieita, kad dziudo sportuojantys paaugliai pasižymi žemesniu žodinės agresijos, pykčio ir priešiškumo lygiu nei nesportuojantys paaugliai. nesportuojančioms merginoms labiau būdinga žodinė agresija nei vaikinams, o nesportuojantiems vaikinams būdingesnė fizinė agresija.

 KRYPTINGOS FIZINIO UGDYMO PROGRAMOS POVEIKIS PRIEŠMOKYKLINĖIO AMŽIAUS VAIKŲ FIZINIO PAJĖGUMO IR MOTORINIŲ GEBĖJIMŲ KAITAI (R.Rutkauskaitė, L.Klinkodujeva) priešmokyklinis amžius yra ypatingai reikšmingas vaiko motorikos formavimuisi (Owczarek, 2005, Robinson Page, 20099) per tą laiką` įytus tam tikrus gebėjimus vėlesniuose etapuose vasikas tik tobulina. Vaikų fizinis pajėgumas yra tiesiogiai susijęs su fiziniu išsivystimu ir fiziniu aktyvumu. Didėjant vaiko fiziniam aktyvumui bei keičiantis jo kokybei, gerėja fizinis išsivystyumas ir fizinis pajėgumas (Malina et.al 20095). tyrimas atliktas buvo dviejuose Kauno miesto lopšeliuose-darželiuose

 Kineziologijos laboratorijos darbuotojai A.Liesis, Alfonsas Buliuolis ir šios laboratorijos vedėjas, habilituotas mokslų daktaras Jonas Poderys tyrinėjo anaerobinio krūvio įtaką širdies bei kraujagyslių sistemos funkciniams rodikliams. Neatsitiktinai ŠKS yra viena iš gyvybiškai svarbiausių organizmo funkcinių sistemų. Apie fiziologinį (vidinį) fizinį krūvį dažniausiai yra bandoma spręsti pagal širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) kitimus krūvio metu. Šiuo tikslu yra gaminami plačiai paplitę pulso dažnio matuokliai, pavyzdžiui "Polar" tipo prietaisai. Kai kurie autoriai (Thomson, 2004; Vainoras 2008 ir kiti) pažymi, kad ŠSD tam tikra prasme, yra kaip reguliacinis signalas, tačiau, nors jis patogiausias, bet, jokiu būdu ne tiksliausias širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės veiklos rodiklis. Atskiri elektrokardiogramos (EKG) rodikliai leidžia tiksliau vertinti širdies apkrovos kaitą. Ištirta buvo dvylika vidutinio meistriškumo vidutinių nuotolių bėgikų. Jų ŠKS registravimui buvo panaudota garsi kompiuterinė EKG registravimo ir analizės sistema "Kaunas-krūvis", nepertraukiamai registruojant 12 standartinių derivacijų EKG ir vertintos buvo EKG intervalų JT bei RR santykiio JT/RR kaita. Fiziologinė šio rodiklio  reikšmė - miokardo mechaninės apkrovos rodiklis. Išvadose šio santykio reikšmės gerai atspindėjo funkcinės būklės pasikeitimą dėl anaerobinių krūvių pratybų.

     Lengvosios atletikos specialistų Jūratės ir Alekso Stanislovaičių, Editos Kavaliauskienės ir K.Bradauskienės analizė dėl pasaulio lengvaatlečių iškovotų medalių ir dopingo vartojimo atvejų laikotarpyje 2003-2009 m.m., nustatė, kad paimtų mėginių skaičius didėja, o draudžiamų preparatų naudojimas turi tendenciją mažėti. tarp lengvaatlečių dominuoja anabolinių steroidų vartojimas, o daugiausia jų teigiamų vartojimo atvejų yra tarp Rusijos lengvaatlečių. Pažymėtina, kad sporto mokslininkai kartu su treneriais skiria daug dėmesio, kurdami pačias efektyviausias rengimo technologijas, geriausias judamųjų gebėjimų ugdymo metodikas, padedančias sportininkams iškovoti medalį. Tačiau ne paslaptis, ne mažai dėmesio yra skiriama ir draudžiamų preparatų vartojimui, bei jų maskavimui. Vartojant dopingines medžiagas, panaikinamas lygiavertės sportinės kovos galimybė. Todėl Žymus prancūzų mokslininkas, tarptautinės sporto medicinos federacijos (FTMS) pirmininkas S.Beru yra pasakęs, kad "dopingas - tai naujas socialinis blogis, kuris kaip vėžys, gresia pačiai sporto egzistencijai" 

    Džiugina, kad mokslinius darbus pristatinėjo ne tik mokslininkai, bet ir studentai-žymūs sportininkai, kaip šuolininkas Justinas Grainys, žymi pasaulyje septinkovininkė ir rutulio stūmikė Austra SKUJYTĖ ir orientavimosi sporto šalies rinktinės narė, mano buvusios auklėtinės nuolatinė varžovė Kristina Rybakovaitė. Šios abi magistrantės tyrinėjo Lietuvos geriausių ieties metikių plaštakos antroprometrinius parametrus  ir nustatė stiprius statistikos mokslo koreliacinius ryšius tarp plaštakos ilgio ir sportininko ūgio, o taip pat tarp jo rezultato. Silpnus statistikos koreliacinius ryšius nustatė tarp ūgio su kiekvieno piršto spindžio. Taigi šių merginų tyrimas duoda naujai pažvelgti į plaštakos formos ypatybes, nusakant būsimo sportinio rezultato sėkmę ir galimybes pagal plaštakos formą atrinkinėti sportininkus į sporto šakas. Vadinasi, ateityje pagal plaštaką galima bus daug ką nusakyti apie žmogaus svarbiausias savybes.

         Taip pat tirta buvo ir sportinių šokių šokėjų (mergaičių) judamųjų gebėjimų ir plaštakos parametrų sąveika. (A.B.Ušpurienė, G.Ušpuras, B.Stankevičienė-LKKA). Pagal nustatytus koreliacinius ryšius galima teigti, kad plaštakos ilgio parametrai daro įtaką įtaką plaštakos jėgos bei rankos judesių dažnio ir greičio rezultatams, o plaštakos ilgio - lankstumo rodikliams.
 

     Moksliniai darbai buvo atliekami ir užsienyje. Iš LKKA E.Maciulevičienė ir E.Sadzevičienė tyrinėjo Anglijos ir Lietuvos paauglių fizinio aktyvumo laisvalaikiu su šeima aspektus. jos rašo, kad fizinis ugdymas šeimoje yra sudėtingas reiškinys, kuris reikalauja atitinkamo dienos rėžimo, tinkamos mitybos, fizinės veiklos ir kita. Per siauras fizinio ugdymo suvokimas kenkia pačių paauglių gerovei, nes fizinis aktyvumas nėra tik fizinės būklės gerinimas - tai susiję su sveikatos stiprinimu, auklėjimu, žmogiškųjų savybių ugdymu. Tėvai privalo skatinti vaikus domėtis savo fizine būkle ir sveikata, ugdyti poreikį organizuoti savo ugdymo veiksmą ir kartu jame dalyvauti. Tirta buvo Kauno miesto vienos vidurinės mokyklos ir Didžiosios Britanijos Mančesterio vienos vidurinės mokyklos 9 klasių moksleiviai. Išvadoje paaiškėjo, kad Lietuvos Kauno miesto tirti mokiniai su šeimomis yra fiziškai aktyvesni, negu didžiosios Britanijos Mančesterio miesto mokyklos mokiniai. Tarp Lietuvos mokinių populeresnės intesyvesnės fizinio aktyvumo formos su šeima, o tarp Didžiosios  Britanijos - pasyvesnės.
 

    Lietuvos šuolininkų į tolį vyrų bėgimo greičio ir paskutiniųjų žingsnių poveikis sportiniam rezultatui tyrė Edita Kavaliauskienė, Justinas Grainys, D.Rauktys, Aleksas ir Jūratė Stanislovaičiai . Šuolio į tolį rezultatas priklauso nuo įsibegėjimo greičio, atsispyrimo trukmės, horizontalaus ir vertikalaus lėkimo greičio bei kampo (Jacoby, 2009; Panoutsakopoulos and Kollias 2009) Nustatyta, kad sportiniam rezultatui didžiausią įtaką daro bėgimo greitis, kuris išvystomas paskutiniuose trijuose žingsniuose (Bridgett und Linthome, 2006). Taigi, kad bėgimo greitis nesumažėtų iki atsispyrimo, svarbus tinkamas paskutinių žingsnių ilgio paskirstymas (Graham-Smith and Lees, 2005). Testavimas atliktas Z.Stankevičiaus ir A.Kuncos atminimo varžybų metu (2010 m.) . Išvadoje rašoma, kad 1. rezultatui daro įsibėgėjimo greitis, o ilgesnis paskutiniojo bėgimo žingsnio atlikimas sumažina greitį. 2. Lietuvos šuolininkų į tolį įsibėgėjimo greitis, lyginant su elito šuolininkais, yra itin žemas, kuris neatitinka optimalaus greičio rodiklio prie pasiekto rezultato. Tiriamieji paskutinius žingsnius atlieka ilgesnius nei pasaulio geriausieji šuolininkai į tolį.

     Vidutinio amžiaus gyventojų subjektyvaus savo sveikatos vertinimas, priklausomai nuo socialinių demografinių bei sveikatos rizikos veiksnių. (E.Maciulevičienė, K.Kardelis - LKKA)  Tiriant Kauno miesto 35-64 m. gyventojų subjektyvų savo sveikatos vertinimą, nustatyta, kad labai gerai ir gerai savo sveikatą vertino 25,1% tiriamųjų. Vyrai statistiškai reikšmingai subjektyviai vertino savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, vertino dažniau nei moterys (29,8% ir 21,4%). Nustatyta, kad blogesnio sveikatos vertinimo priklausomybė nuo išsimokslinimo ir socialinės padėties: žemesnio išsimokslinimo ir socialinės padėties gyventojai savo sveikatą linkę vertinti 2,6 karto blogiau. Blogesnis sveikatos vertinimas buvo susijęs su antsvoriu ar nutukimu, padidėjusia juosmens apimtimi, padidėjusiu kraujospūdžiu, nepakankamu fiziniu aktyvumu.  

  Beveik pusės mūsų šalies gyventojų mirties priežastis yra širdies kraujagyslių sistemos (ŠKS) ligos, todėl atliekama tyrimų orientuotų į ŠKS ligų profilaktiką. be to gausėja žmonių, turinčių per didelę kūno masę. Įrodyta, kad efektyviausiai viršsvoris yra mažinamas padidinus fizinį krūvį bei sudarius individualią mitybos dietą. Norėdami sumažinti turimą viršsvorį, dalis asmenų išbando periodinį vienos paros badavimą. tačiau kaip yra veikiama ŠKS, badaujant trumpą laiką, nėra iki galo ištirta. Todėl badavimo poveikį skirtingą kūno masės indeksą turinčioms moterims S.Bardauskienė, J.Poderys, L.Bikulčienė nustatė, kad ryškesni ŠKS rodiklių pokyčiai po paros badavimo stebėti normalų kūno svorį (KMI<25) turinčių moterų grupėje. pastebėta, kad moterų turinčių daugiau riebalų (KMI >25), širdies miokardas ramybės sąlygomis bei fizinio krūvio metu dirba ekonomiškiau. vienos paros badavimo pasekmė - sumažėjęs moterų arterinis kraujo spaudimas.
 

     KŪNO KULTŪROS MOKYTOJO ASMENYBĖS POZICIJA: SUNKUMAI DARBE (L.Trinkūnienė, L.Kardelienė - LKKA) Sunkumas KKM (kūno kultūros mokytojo) darbe suprantamas, kaip pašalinis po veikis, iškreipiantis pedagoginį procesą bei kliudantis adaptyviai ir adekvačiai elgtis bei dirbti. Priklausomai nuo tyrimo tikslo, metodikos, taikomos teorijos ir prieigos (sociologinės ar psichologinės), autoriai labai įvairiai atskleidžia sunkumus KKM darbe. Psichologiniuos tyrimuose dažniausiai "sunkumas" įvardijamas kaip "darbinio streso ir perdegimo ("bornout") priežastis". Pavyzdžiui, H.Selye teigia, kad dirgikliai, kurie sukelia stresą, vadinami stresoriais; kiti autoriai ""sunkumus" apibrėžia kaip : "perdegimo šaltiniai", "faktoriai sukeliantys perdegimą", "pagrindinės streso priežastys"; "didžiausi stresoriai". Sunkumų darbe problematika diskutuojama ir tyrimuose apie KKM pasitenkinimą bei nepasitenkinimą darbe., Šiuose tyrimuose jie apibūdinami, kaip "nepasitenkinimą darbu šaltiniai". Sociologiniu išskirtini tyrimai, kurie sunkumus KKM darbe apibūdina kaip "problemą", t.y.: svarbiausios problemos", "rimčiausios problemos:", "didžiausios problemos". viena aišku, kad visos jos reiškia vieną ir tą patį - dirgiklį, kuris KKM darbe sukelia įtampą, nuovargį, blogą savijautą, nepasitenkinimą, stresą ir išsekimą.
          Užsienio tyrinėtojai gana intensyviai analizuoja KKM streso ir išsekimo sindromo apraiškas bei jų priežastis įvairiose šalyse: Amerikoje, Graikijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Turkijoje, Katare, Singapūre, Korėjoje ir Kinijoje.
           Svarbu pažymėti, kad visi šie tyrimai atskleidžia KKM darbe, yra pavieniai. vis dėl to, nepaisant išsamių studijų,  ir progreso šioje srityje, apžvalgos ir sisteminio modelio identifikuojant penkis svarbiausius, kaip dažniausiai pasitaikančius tyrimuose sunkumus KKM darbe nepavyko rasti. taip yra todėl, kad iki šiol nėra aišku, kokie faktoriai sukelia sunkumus KKM darbe ir kurie yra pagrindiniai. Todėl tyrimo tikslas a) apžvelgti, B) susisteminti ir c) identifikuoti penkis svarbiausius, kaip dažniausiai pasitaikančius tyrimuose sunkumus KKM darbe.
          Minėti tyrėjai nustatė, kad penki svarbiausi/pagrindiniai, kaip dažniausiai pasitaikantys tyrimuose sunkumai KKM darbe yra: žemas dalyko statusas (visuomenėje, tarp mokinių ir tėvų), ribota ir netinkama mokymui įranga ir priemonės, laiko trūkumas; didelės klasės, pernelyg didelis kasdieninis darbo krūvis.

        Kalvarijos gimnazijos dešimtokų berniukų fizinio pajėgumo duomenų analizė. R.sadzevičienė, E.Maciulevičienė, J.Uleckas - LKKA . tyrimas buvo atliktas 2010 metų kovo mėnesį Kalvarijos mieste. Buvo atliekami Eurofit testai. Tyrimų išvada skelbia, kad Kalvarijos gimnazijos dešimtų klasių vaikinų fizinis pajėgumas yra silpnas. 

      Paauglių mergaičių fizinio pajėgumo rezultatų kaita per mokslo metus (R.Sadzevičienė, E. Maciulevičienė, O.Smirnovienė - LKKA) fizinis pajėgumas yra sudedamoji sveikatos ir sveikos gyvensenos dalis. Fizinio pajėgumo suptatimas ir žinios apie fizines ypatybes turi padėti ugdytojams sėkmingai ruošti jaunąją kartą laimingam gyvenimui. Patiems mokiniams tai turėtų padėti pažinti ir tobulinti save. (Jaras, 1999; Minalgaitė, 2002; Puišienė, 2004; Skurvydas ir kt., 2006) Tyrimai parodė, kad 8 klasėje pablogėjo tik mergaičių vikrumas, kiti rodikliai liko nepakitę, nors pastebėta tendencija, kad jie gerėja. Lyginant gautus duomenis su kitų autorių darbais, gauti rezultatai panašūs. atlikus tyrimus su mergaitėmis, buvo nustatytas, kad, netaikant specialios papildomos fizinio ugdymo programos, fizinių ypatybių rodikliai per mokslo metus nepakinta. (Ivaškienė, Meidus, 2007)

       SPORTUIOJANČIŲJŲ PAAUGLIŲ PATYČIŲ IR SAVĘS VERTINIMO SĄSAJA I.Tilindienė, A.Gaižauskienė, S.Kavaliauskas, N.Lagūnavičienė - LKKA. Patyčios - viena aktualiausių problemų, egzistuojančių tarp jaunimo. patyčios siejamos su daugeliu ilgalaikių žalingų fizinių, psichinių ir socialinių pasekmių visiems jose dalyvaujantiems; ir skriaudėjams, ir aukoms, ir stebintiems patyčias (Currie, et al 2004, Širvinskienė ir kt. 2008) Taigi tyrimais įrodyta savęs vertinimo priklausomybė nuo bendravimo pobūdžio su bendraamžiais (Lent, Figueira, 2002; Burnett 2006), klasės psichologinės aplinkos (Mawell, Chmielewski, 2007), nurodoma paauglių savijauta mokykloje yra glaudžiai susijusi su paties savęs vertinimu. (Andziulytė, Beresnevičienė, 2005). Teigiama, kad tyčiojimasis iš vaiko gali tiesiogiai tiesiogiai jį mokyti elgtis agresyviai. Kęsdamas paqtyčias, jis pradeda menkai save vertinti, savęs vertinimui atstatyti jis daro tą patį - tyčiojasi iš silpnesnių nei jis pats (Valeckienė, 2005). Sportinė veikla dažnai vertinama palankiai, kalbant apie savęs vertinimo, savigarbos, pasitikėjimo savimi ugdymą, bendraudami su bendraamžiais bei suaugusiais, ypač treneriu (Vainienė, Kardelis, 2008). Tyrimais įrodyta, kad fiziškai aktyvūs vaikai lengviau integruojasi į visuomenę ir geriau psichologiškai jaučiasi, sportinė veikla gali padėti paaugliams atsispirti žalingų bendraamžių įtakai ir geriau bei bei stabdyti įsitraukimą į nusikaltimą veiklą (Nieman, 2002). Deja, tyrimų, skirtų prievartos raišką lemiančių veiksnių analizei vis dar stokojama. Todėl formuluojamas probleminis klausimas - ar sportuojančiųjų paauglių savęs vertinimo bei pasitikėjimo savimi lygmuo turi įtakos patyčioms patirti bei jas inicijuoti?  Tyrimo išvadose nustatyta, kad priešingai, nei tikėtasi, nustatyta, kad sportuojantys paaugliai, pasižymintys aukštu savęs vertinimo lygiu, patyčias patiria kartais ir dažnai. Pastebėta, kad paaugliai, linkę tyčiotis iš kitų, pasižymi vidutiniu ir menku savęs vertinimu. dauguma sportuojančių paauglių nurodė, kad neinicijuoja patyčių, arba tai daro kartais. Išryškėjo, kad daugiausia paauglių, pasižyminčių   aukštu ir vidutinio pasitikėjimo savimi lygiu, patyčias patiria kartais arba jų nepatiria. Dalis nepasitikinčių savimi sportininkų teigia, kad iš jų yra dažnai tyčiojamasi, taip pat jie pripažįsta ir patys dažnai inicijuojantys patyčias. tyrimo metu nepavyko nustatyti, kad savęs vertinimo bei pasitikėjimo lygis turi įtakos patiriamoms bei inicijuojamoms patyčioms, todėl savęs vertinimo bei pasitikėjimo lygis turi įtakos patiriamoms bei inicijuojamoms patyčioms. Todėl verta tęsti tolesnius tyrimus, siekiant patikrinti, ar savęs vertinimas bei kiti vidiniai asmenybės dariniai turi įtakos patyčių raiškai nesportuojančiųjų paauglių populiacijoje.

PIRMAUJANČIŲ ŠALIŲ REITINGAS MOTERŲ SLIDINĖJIMO LENKTYNIŲ SPORTE (S.Kočergina, A.Čepulėnas, A.Zuoza) Pasiekti sportiniai rezultatai pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse - didelės svarbos įvykis pasaulio šalims, dalyvaujančioms šiuose renginiuose. pasaulio čempionatų ir olimpinių rezultatus nagrinėja ne tik visuomenė, žurnalistai, sporto specialistai, bet itr yra mokslinių tyrimų objektas, Didėja sportinė konkurencija pasaulio čempionatuose ir oluimpinėse žaidynėse ne tik tarp pasiektų, bet ir tarp dalyvaujančių šalių. Pasaulio šalių slidininkų pasiektų rezultatų pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse analizavimas leidžia spręsti apie moterų slidinėjimų lenktynių sporto plėtotę ir sportinio meistriškumo lygį įvairiose šalyse. Išvada. pagal pasiektus slidininkių rezultatus pasaulio čempionate Liberce 2009 m. ir Vankuverio olimpinėse žiemos žaidynėse pirmaujančias pozicijas užima Norvegija, lenkija, Suomija, Švedija ir Vokietija.

 LIETUVOS DIDELIO MEISTRIŠKUMO ORIENTACININKŲ DARBO INTENSYVUMO KAITA VARŽYBINIAME NUOTOLYJE Autoriai - P.Mockus, G.Volungevičius, E.Talačka, A,Mockienė - LKKA ir Vytauto Didžiojo universitetas.    Orientavimosi sporte be protinių gebėjimų didžiaja dalimi rezultatas priklauso nuo nuotolio įveikimo greičio(Suslov ir kt. 1998 m.) Nustatyta, kad orientacininkai varžybose daugiau laiko dirba aerobiniu režimu, bet dažnai darbo intensyvumas kinta, ir todėl pasitaiko intensyvių anaerobinių darbo fazių. (Bird et al., 1993) Nepaisant didelių energetinių sąnaudų, vietovės ir bėgimo greičio nepastovumo,, orientacininkai varžybų metu bėga tokiu greičiu, kad jų ŠSD 167 iki 172 tv/min. (Češichina, 2006, Creagh et. al., 1997). Vidutinis pasaulio elito orientacininkų ŠSD  įveikiant nuotolį yra 171+_11,3 tv/min. (gjerset et al., 1995, 1997).  Tyrimuose dalyvavo 25 Lietuvos didelio meistriškumo orientacininkai, kurių amžius 20-30 metų (17 vaikinų ir 8 merginos). Tyrimas buvo vykdomas nuo 2008-2009 m. Lietuvos orientavimosi sporto varžybose ir LKKA. Žmogaus motorikos laboratorijoje. Tyrime taikyti antropometrija,ergometrija, pulsometrija, varžybinio nuotolio chronometražas, matematin statistika, literatūros šaltinių analizė.
    Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos didelio meistriškumo orientacininkai varžybose bėga beveik 70% nuotolio labai dideliu intensyvumu ir tik iki 2% mažu intensyvumu. vaikinų ir merginų rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria.

 Apie orientavimosi sporto jubiliejaus paminėjimo fotoreportažą prašome žiūrėti vėlai vakare.