mažosios fotomenininkės
Livetos FOTOREPORTAŽAS.

Slidinėjimas

Tradicinės "Žalgiriados" (žiemos žaidynių) slidinėjimo varžybos Ignalinoje Lietuvos žiemos sporto centre 2010.01.30-31 d.d.

Žemiau žiūrėkite žygį vasario 16-tosios garbei Marijampolėje link Meškučių piliakalnio


Kristinos ir Pauliaus fotoreportažas apie Gedimino slidinėjimo maratoną


Olimpietės Kazytė STROLIENĖ ( 1992 m. Albertville) ir 1988-aisiais kALGARYJE olimpinė čempionė Vida VENCIENĖ-Mogenytė su Kazlų Rūdos mokytoja,

 buvusia treniruočių drauge slidinėjimo ir biatlono trasose Vita Štarolyte-GUDYNIENE., kuri prieš 4 metus buvo absoliuti šių Žalgiris slidinėjimo varžybų nugalėtoja tarp veteranių.


Nuo pat vaikystės buvusi ignaliniete Viktorija JURKUTĖ ir Edita  orientavimosi ir slidinėjimo trasose kaudavosi tarpusavyje visada.

Viktorija visad buvo su gerais slidinėjimo įgūdžiais - juos įgavo savo gimtojojeIgnalinoje.

Trenerė Lidija
iš Zarasų.

Danutė Vaičiuluienė
 

Vilma NARKAUSKIENĖ

Jūratė RAGAIŠIENĖ
iš Jonavos

Vitalija KUBILIENĖ iš Elektrėnų

Marijonas TUTKUS iš Anykščių

vyr. teisėjas Henrikas RUDAKAS

Simonas NARVYDAS iš Elektrėnų
   

Orientacininkė-
šalies rinktinės narė Vilma RUDZENSKAITĖ visad tapdavo nugalėtoja tarp veteranių

Atspindys

Marijan PAVILOVSKIJ iš Vilniaus

Timofei KAZANČENKO iš Visagino

Bronius VITKŪNAS iš Anykščių


Bronius KAZĖNAS -Jonavos
Darbo biržos direktorius-pradėjęs neseniai bėgioti , o dabar ir slidinėjime naujokas.

 

Algimantas GAIŽAUSKAS,
buvęs UAB "Achema" profsąjungos pirmininkas, Jonavos raj. Tarybos narys inicijavęs Jonavoje dviračių takus kuriuose galima ridinėti ir su riedslidėmis.

Vytautas MATULAITIS iš Panevėžio

 BUVĘ BENDRAMOKSLIAI
-tai Bronius CICĖNAS ir šio puslapio autorius

Direktoriaus būstinė
 

Šį kart Kazlų Rūdai atstovauju

Mikola KAZAČENKO iš Visagino

Vincas BAŠKYS

Stefan MILCEVIČ iš Vilniaus ir po 30 sek. išslys Kazlų Rūdos atstovas
A


SIUŽETAS

   

Mykolos iš Visagino

VALČIŲ NUOMA

Trasoje pavyko pasivyti ir aplenkti tik vieną vilnietį

Pagaliau ir finišas


JAU


ORO, ORO ...

Po 28 sek. finišavo ir pirmiau startavęs aplenktasis.

Visaginiečio pasveikinimas.

Po varžybų į trasą iščiuožė ir mažoji fotografė-savo trenerio trenerė.

Buvę auklėtiniai-diplomuoti sporto specialistai
pagaliau pirmą kartą startavo už savo gimtąjį miestą Jonavą.

Užkopus

Nuo grožio apstulbo

Į aukščiausią tašką
 
Dar vis aukštyn ir aukštyn
     

Nuo kalno atsiveria
visas Ąžušilės aukštumų vakaro grožis

Bronza Romai RAMANAUSKIENEI

Julija STAŠELIENĖ
iki 1967 m. treniravo geriausius Jonavos slidininkus Alvydą SKOMINĄ, Antaną BIELINĮ ir Viktorą SIZOVĄ

Nors 1933 m. gimusi
, bet lenkia gerokai jaunesnes.
     

Vytautas Vytautui

 Bronius - Lietuvos žiemos centro direktorius
nugalėtoju būna visad, nes jis yra vienas stipriausių pasaulyje tarp dirbančiųjų savo amžiaus slidininkų.

Vyriausi prizininkai
 
Nugalėtojas
Marius BUTRIMAVIČIUS iš Trakų

Mariui Rindzevičiui
bronza
   

Kazytė STROLIENĖ
galėtų ne trenerė dabar Vankuveryje būti, bet turinti net 50 m. amžiaus yra pajėgi startuoti net olimpiadoje - jis buvo greičiausia šiose varžybose - slydo greičiau nei jaunosios kandidatės į Lietuvos rinktinę.

Jonavietės ir kazlųrūdietė
 


IDĖJA


Žalgirio mūšiui 600 metų
ir Nepriklausomybės 20-mečiui.

 Iš Jonavos
TARP ELITININKIŲ Iirmą kart prizininkė.

RŪPESČIAI LIKS
ir toliau

LAZDOS

NENDRĖS
     

Vasario 16-tajai pažymėti  Žiemos žaidynės Ignalinoje ir "Snaigės" žygis Marijampolėje

.
SPORTAS VISIEMS gen.sekretorius Algimantas JUCEVIČIUS ir Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronius CICĖNAS nurodo trasą masinių varžybų.


Natalja KOČERGINA nugalėtoja šiemet tampa jau trečią kartą


Paliekame Marijampolę.

   
.


Laukais

.
Ruošiama vėliavą pakelt

Pasididinkite, kas norite labiau įžiūrėti
.
Vėliavą buvo patikėta pakelti daugkartiniam Lietuvos čempionui
.
Keliausime ten

Pokalbis apie vasario 16-tąją ir jos reikšmę.
.

MEŠKUČIŲ piliakalnis buvo įrengtas aukštumos iškyšulyje Šešupės kairiajame krante, santakoje išnykusio bevardžio upeliu.. Didžiąją piliakalnio dalį  dar iš pietų nuplovė Šešupė., tad pirminė piliakalnio išvaizda ir dydis nežinomi..  Sprendžiant pagal išlikusį šiaurinį šlaitą, aikštelė buvo apie 20 m. ilgio, orientuota beveik vakarų - rytų kryptimi.  Jos vakariniame pakraštyje buvo supiltas mažiausiai 1 m aukščio,  3 m pločio pylimas, kurio išorinis galas į 4 m. pločio,  1m gylio griovį.  Rytiniame aikštelės pakraštyje, atrodo,m  jokio pylimo nebuvo, tik apie 10 m pločio , iki 3 m gylio griovys, skyręs piliakalnį nuo papilio.  Piliakalnio šlaitai statūs, iki 12 m aukščio.  Į šiaurę nuo piliakalnių kasinėtoje teritorijoje, archeologai aptiko didžiulę papilės gyvenvietę, kurią pirminėmis žiniomis priskiria I tūkstant. po Kristaus I-ajai pusei. Čia rastas židinys, stulpavietės akmenys, mėlino stiklo karoliukas, molinis verstukas, daug keramikos ir kt. Prie pastatėlio liekanų mokslininkai atrado tekėjusio į šešupę mažo upeliuko pėdsakus. Ekspedicijos vadovas dr. doc. A. Merkevičius. Tyrinėjimuose plotuose archeologai aptiko ir XVI-XVII a gražios žiestos keramikos.  Dar ketinama tyrinėjimo darbus plėsti į vakarų pusę.. (Šią informaciją parengė Marijampolės moksleivių kūrybos centras 2010-02-13)              

   
 
 

     

Kleboniškyje OSS-2010