Miniu Tave, nes Tavo senelis minėjo apie didikus Zaluskius ir jų Gulbinų dvarą Rusijos caro valdžios nacionalizuotą. Tai vienintelis rašytinis šaltinis, įrodantis kad Gulbinų dvaras buvo Zaluskių. Aš dabar Tavo senelio parodymais remiu Biržų paminklosaugą ir net Departamento direktorei minėjau Rietave per Oginskiams paminklo atidengimą. Juk Karolis Teofilis Zaluskis buvo Mykolo Kleopo Oginskio vyriausios dukros Amelijos vyras, kurios vardu Zalesje prie Smurgonių, kurio restauruotą dvarą-muziejų lankiau važinėdamas su dviračiu po Baltarusiją, ten šalia kaimas pavadintas Amelino, nes Amelijos tėvas (Mykolas Kleopas Oginskis), dukrai tik gimus, kaimą jos vardu pavadino ir labai gerbė baudžiauninkus, juos vaišino - jiems šventes ir vaišes keldavo per dukros gimtadienį, o jo sūnus Irenėjus Rietave pirmasis Lietuvoje iš baudžiavos valstiečius paleido, už ką jį caro caldžia net į kalėjimą sodino. 

O Karolis Teofilis Zaluskis, kurio patėviu buvo Lenkijoje Rusijos ambasadorius bei generolas Oto Igelštromas, sunaikinęs Lietuvos-Lenkijos respubliką. Už tai turėjo būt Tado Kosciuškos sukilėlių nužudytas, bet pagal rašytoja Bulgariną, persirengęs moteriškais drabužiais ambasadą paliko, kurioje visi rusai žuvo, tik sukilimui prasidėjus. Tada Karoliui Teofiliui buvo tik 3 mėnesiai amžiaus, ir, matyt, dėl šio kūdikio imperatorė Jekaterina II-oji nenubaudė savo generolo-ambasadoriaus, o kūdikį išaugino prie Petrapilio dvaro - buvo kamer junkeriu ir Rusijos diplomatu, o kai apsivedė su Amelija, tai tapo Upytės (Panevėžio) apskrities  maršalka; t.y. bajorų vadu, kuriuo buvo ir mano senelio senelis, turėjęs dvarą, atrodo Upytėje. 

Taigi, kadangi mano senelio senelis buvo 1831 m. sukilėlis, tai dvarus prarado, pagal mano močiutę, "perėjo į valstiečius"  - taip ji parašė ant mano genealoginio medžio. 

Na, o sukilimui vadovavo, būtent Karolis Toeofilis Zaluskis, kuris apsigyvenęs Gulbinuose prie Biržų, tapo Lietuvos patriotu, nes jį auklėjo jo tikras tėvas  Zaluskis ir davė lenkišką išsilavinimą - mokėsi Varšuvoje, nors auklėjamas buvo caro padėjėjų, kai mirė Jekaterina II-oji. 

Taigi, Karolis Teofilis Zaluskis su sukilėliais, kuriuo turėjo būti ir mano senelio senelis, ėjo per Jonavą Vilnių vaduoti iš rusų, bet nepavykus, vėl atgal per Jonavą grįžo ir sukilėlius išformavo, pirmiau, dar Panevėžį išlaisvinęs iš rusų ir turgaus aikštėje caro kreipimąsi sudegino viešai. Todėl jam teko palikti Gulbinų savo dvarą, kuriame jo žmona Amelija, slaugė sužeistus sukilėlius. Tų rūmų likučius aš tyrinėjau ir aprašiau - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/oginski-jonava/birzai-oginskius-zaluskius-mena_files/gulbinai.htm

Toje nuorodoje prie tų rūmų likučių nusifotografavo Zaluskių-Oginskių palikuonis garsus pasaulyje Londone gyvenantis pianistas, kompozitorius ir rašytojas Ivo Zaluskis, su kuriuo aš dabar susirašinėju. jis nusifotografavo, kai jis prieš 8-9 metus koncertavo Biržų pilyje.  Čia aš plačiau aprašinėju Oginskius ir Gulbinų dvarą, apie kurį Tavo senelis yra parašęs istorinį liudijimą - ten yra jo parašymas netaisyta jo kalba - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/oginski-jonava/birzai-oginskius-zaluskius-mena.htm

Na, o apie Jonavos istoriją ir sąsaja su Oginskių dinastija bei protestą prieš iškraipytą istoriją naujoje knygoje apie Jonavos istoriją, parašiau išsamų veikalą 53-jų puslapių - http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/oginski-jonava/pristatymas.htm