„Kartų solidarumo sąjungos –

Santalkos Lietuvai”

PROGRAMA

 „LIETUVIŲ TAUTA:

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,

– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,

– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,

– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,

– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,

– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,

– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės...“, „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.“ (Lietuvos respublikos Konstitucijos preambulė ir 1 str., 1992 m.)

Pagrindinis tikslas – Lietuvos tautinės valstybės stiprinimas, užtikrinant orų valstybės piliečių gyvenimą ir kartų solidarumo stiprinimą. Pamatinės mūsų vertybės – šeima, sveikata, savigarba, teisingumas ir saugumas. Šias vertybes vainikuoja žmogaus laisvė realizuoti savo prigimtį, atsakingai kuriant gyvenimą protėvių žemėje. Tik toks gyvenimas vertas žmogaus ir jo palikuonių prasmingos ateities.

Laisvas, doras ir išmintingas žmogus yra laimingas savo šeimoje, giminėje, bendruomenėje, tautoje ir valstybėje. Lietuva ne kartą įrodė, kad sunkiais istorijos momentais gali atgimti, padaryti proveržį – tai yra įmanoma ir dabar – reikia tik susitelkti bendram tikslui – tvariai bendro gėrio valstybei. Tad susitelkime ir atsakingai kurkime tokią Lietuvą kurios kiekvienas pilietis jaustųsi saugiai ir oriai savo Tėvynėje, nenorėtų jos palikti. Globalios Lietuvos valstybės nėra, ji yra istorinėse savo žemėse - LIETUVA YRA ČIA.

Išvardytomis pamatinėmis vertybėmis grindžiama ši programa, išryškinama tai, kas darytina, kad Lietuvos pilietis norėtų ir galėtų siekti gyvenimo pilnatvės savo namuose. Savo siekius mes grindžiame LR Konstitucija ir ją giname.

Kartų solidarumo sąjungos – santalkos Lietuvai (toliau KSS-SL) programoje iškeliami esminiai klausimai, atspindintys kiekvieno iš mūsų gyvenimo rūpesčius ir laisvę rinktis:

➢       SU ŠEIMA AR BE ŠEIMOS (Šeimos ir kartų solidarumo stiprinimo politika)

➢       BENDRUOMENĖJE AR VIENIŠAS (Bendruomenių stiprinimo ir regionų vystymo politika, viešojo valdymo politika)

➢       APSIRŪPINĘS AR SKRIAUDŽIAMAS (Socialinės atskirties mažinimo politika)

➢       SAUGUS AR PAŽEIDŽIAMAS (Užsienio, krašto apsaugos, vidaus reikalų, teisingumo, ekonomikos ir energetikos, finansų politikos)

➢       ŽYDINČIOJE ŽEMĖJE AR DYKUMOJE (Ekologinė ir žemės ūkio politika)

➢       SVEIKAS AR PALIEGĘS (Sveikatos politika)

➢       IŠMINTINGAS AR TAMSUS (Švietimo ir kultūros politika)

➢       KURIANTIS AR VEGETUOJANTIS (Kūrybos, mokslo ir verslo plėtros politika)

➢       LIETUVOJE AR SVETUR (Migracijos politika)

Susidūręs su gyvenimo išbandymais žmogus tikrą paramą ir atramą randa tik šeimoje. “Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“ (LR Konstitucijos 38 str.).

Moraliai ir materialiai stipri šeima – mūsų programos ašis, nes šeima yra gyvybės ir gyvenimo tvirtovės bokštas, jį reikia stiprinti, saugoti ir ginti. Šeimoje pradedamos kurti sąlygos ir garantijos kartų solidarumui.

Eksperimentai  sukurti „naują žmogų“, „netradicinę šeimą“ - būdingi komunizmui ir kitoms gamtos ir visuomenės tvarumą griaunančioms ideologijoms. Tokie eksperimentai pastebimi ir dabar – jiems privalome priešintis - juk šeima yra vienintelė institucija, atėjusi iš gamtos į visuomenę natūraliai. Tik šeimoje gamta ir visuomenė yra vieningos. Šeimos neigimas veda į gamtos ir visuomenės darnos neigimą, jų naikinimą, valstybės išnykimą.

Lietuvoje tebėra gyvos tautos kultūra ir tradicijos, ginančios šeimą oriai ir humaniškai - būtina jas palaikyti ir gaivinti.

KSS-SL siekia:

1.        Didinti visokeriopą paramą šeimoms, ypač atsižvelgiant į vaikų skaičių; gausia laikyti trijų vaikų šeimą;

2.        Šeimos apsirūpinimo (įskaitant mokesčių) politiką grįsti skaičiavimais kiekvienam šeimos nariui;

3.        Panaikinti trukdymus ir kliūtis įgyvendinant LR Konstitucijos piliečiui suteiktą teisę šeimoje rūpintis savo vaikais ir juos auklėti, nes pasakyta: „Tėvų teisė ir pareiga — auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais“ (Konstitucijos 38 str.);

4.        Teikti pirmenybę sąlygų oriam šeimos vystymuisi, nekeliant į pirmą vietą pašalpų ir išmokų,  politikos;

5.        Skatinti šeimos verslumą, ūkininkavimą, kūrybą; remti mažus ir vidutinius šeimos ūkius ir įmones;

6.        Stiprinti jaunimo ryšį su šeima, gimine, bendruomene;

7.        Iš esmės pagerinti sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu, esant poreikiui skirti žemės sklypą, sudaryti sąlygas skolintis už nedideles palūkanas, gimus vaikams proporcingai mažinti skolos dydį;

8.        Įvesti Lietuvio pasą ir juos įteikti visiems lietuviams gyvenantiems už Tėvynės ribų. Visi lietuviai, nesvarbu kur būtų gimę ir kur gyveno, persikėlę nuolatos gyventi į Lietuvą ir pateikę Lietuvio pasą , iš karto gauna Lietuvos piliečio pasą.

Lietuvoje daugėja vienišų žmonių, ypač pagyvenusių, kurių vaikai emigravo, dirba ir gyvena užsienyje. Skurde ir socialinėje atskirtyje atsidūrė įvairaus amžiaus Lietuvos žmonės – pradedant nuo vaikų ir baigiant senoliais. Kai centralizuota valdžia nepajėgi spręsti konkretaus žmogaus ar šeimos problemų, labai svarbu suteikti pagalbą tokiems žmonėms, įtraukti juos į prasmingą ir kuriančią veiklą, būtina stiprinti ir įgalinti bendruomenes.

Regioninė socialinė atskirtis, teisingumo stoka - vienos svarbiausių masinės emigracijos priežasčių.

Akivaizdžios valstybės valdymo ir savivaldos problemų pasekmės - nyksta politinės partijos, o naujos partijos ar rinkiminiai komitetai dar tik formuojasi; pasitikėjimas Seimu smukęs - vos keliolika nuošimčių Lietuvos piliečių juo pasitiki, konvejeriu priimami ir nuolat taisomi įstatymai; dažnos rietenos Seime; nesutarimai ir net konfliktai tarp Prezidento ir Seimo; savivaldybių valdymą uzurpuoja interesų grupės, kai kurie merai viešpatauja, kitose savivaldybėse merai konfliktuoja su tarybomis, piliečiams trūksta galių tai pakeisti; valstybės valdymas iki šiol yra pernelyg centralizuotas - nesilaikoma 1999 metais ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijos.

Teisingumas Lietuvoje - esminis piliečių pasitikėjimo savo Valstybe,  joje likti ir aktyviai kurti  jos ateitį veiksnys, todėl teisingumo užtikrinimas visose visuomenės veiklos srityse yra būtinas. Teisingumas ne visada atsispindi Seimo priimtuose teisės aktuose – jų gausa ir dažnas keitimas sukuria teisines pinkles. Paprastas žmogus nesijaučia saugus įstatymų labirintuose.

KSS-SL siekia:

1.      Įstatymų kokybės ir stabilumo, pertvarkant Seimą į dviejų rūmų sistemą – Tautos rūmus (101 parlamentaras) ir Senatą (40 parlamentarų), nedidinant dabartinio Seimo narių skaičiaus.

2.      Įstatymų kokybės vertinamo pagal jų aiškumą pilnamečiam piliečiui. Būtina sumažinti gyvenimą ir veiklą reguliuojančių įstatymų skaičių ir apimtis, kad bent vidurinį išsilavinimą turintis pilietis galėtų be teisininko pagalbos juos suprasti. Juk įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o tai kad įstatymuose pilna painiavos ir visokiausių dviprasmybių kalti ne piliečiai, o Seimas.

3.      Kad dar Seime prieš pateikiant balsavimui būtų atliekama įstatymų atitikties Konstitucijai patikra, kad skubotai priimtų įstatymų nereikėtų nuolat keisti;

4.      Žinybinį, funkcinį valstybės administravimą keisti į įvairių sričių ir funkcijų koordinavimu grįstu valdymu. Toks valdymas yra pagrįstas žmogaus gyvenimo kokybės, gerovės rodiklių gerinimu;

5.      Kad valstybės valdyme dominuotų geroji patirtis, išmintis ir politikų asmeninė atsakomybė (darbas Seime yra darbas, todėl praleisti posėdžiai ir svarstymai Seimo komitetuose turi būti vertinami, kaip pravaikštos ir taikomos jiems adekvačios nuobaudos), kad Seimo nariai būtų motyvuoti siekti visuomenės poreikius atitinkančių rezultatų, sprendimus darytų sistemiškai, užtikrintų teigiamų sprendimų tęstinumą ir ilgalaikę perspektyvą, kad opozicija būtų konstruktyvi, kad Seimo suformuota ir kontroliuojama Vyriausybė veiktų skaidriai ir efektyviai;

6.      Užtikrinti piliečių teises atšaukti Seimo ir savivaldos narius, jei jie nevykdo savo pareigų, daro žalą Lietuvos valstybei; apriboti Seimo ir savivaldybių tarybos narių kadencijų skaičių iki dviejų;

7.      Valdžios atstovų padarytos žalos Valstybei senaties netaikymo;

8.      Suderinti Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir Seimo daugumos suformuotos vyriausybės atsakomybės ribas, politinės sistemos stabilumo bei konstruktyvių santykių su Prezidentu formuojant palankią teisinę aplinką.

9.      Užtikrinti konstitucines galimybes piliečiams daryti realų poveikį valdžios sprendimams valstybės ir savivaldos lygyje, sumažinant referendumui būtiną parašų skaičių nuo 300 tūkst. iki 50 tūkst.;

10.  Kad referendumu priimtas įstatymas būtų keičiamas tik kito referendumo metu; Konstitucija keičiama tik referendumo būdu;

11.  Esmingo absoliutaus skurdo lygio sumažėjimo (kad nesiektų 3-jų procentų) per Seimo kadenciją, o ilgalaikėje perspektyvoje skurdo Lietuvoje neturi likti;

12.  Įtraukti į atskirties problemų sprendimą švietimo, kultūros ir sporto, jaunimo kūrybos viešojo sektoriaus paslaugų įstaigų tinklas;

13.  Savivaldos stiprinimo, kad ji tarnautų žmogui ir šeimai, skatintų vietos ūkį, verslumą, gyvybines jėgas. Savivalda turėtų būti dviejų lygių – rajono ir seniūnijos. Seniūnai renkami kartu su seniūnijos taryba. Rinkimuose į rajono ir seniūnijos tarybas gali dalyvauti tiktai tose vietovėse gyvenantys asmenys.

14.  Abiejų lygių vadovus – merą ir seniūną rinkti visuotinu, laisvu ir slaptu balsavimu. Išrenkami asmenys, gavę daugumą balsų (atsisakoma rinkimų pagal sąrašus!);

15.  Stiprinti bendruomenes, gerinti bendruomenių socialinio verslo sąlygas: šiam tikslui pritaikyti socialinio verslo, viešųjų pirkimų įstatymus - įteisinti ir skatinti praktiką pirkti bendruomenių teikiamas paslaugas ir produktus vietos-regionų rinkose; jog bendruomenės būtų įgalintos veikti - turėtų neatlygintinas patalpas veiklai, koordinatoriaus etatą ir galimybę gauti 2 proc. Lietuvos piliečių sumokėto GPM;

16.  Kurti ir puoselėti socialinę erdvę kartų santykiams – „Kartų namus“; remti rūpinimąsi tėvais, neįgaliaisiais, našlaičiais ir kitais rūpybos reikalingais bendruomenių nariais.

Žmogus įsitvirtina visuomenėje, auga visapusiškai, stiebiasi aukštyn – tai lemia tiek žmogaus vidinės jėgos, kurias privalome ugdyti, tiek ir išorės sąlygos, kurias turime kurti. Mokslu turi būti grindžiamos visuomenės, valstybės ir verslo pastangos kurti vertybes, išsaugant Lietuvą, jos turtus ateities kartoms. Valstybė turi skatinti, o ne varžyti žmogų pertekliniais reguliavimais bei apribojimais, mokesčiais ir bausmėmis.

Gundomas perteklinio vartojimo žmogus tampa finansiškai priklausomas nuo didžiųjų bankų, greitųjų kreditų ir kitų panašių įstaigų. Klesti žmogaus ir jo šeimos spaudimo būdai, kai iš bėdon patekusio skolininko "išmušami" pinigai; šią praktiką palaiko antstolių tarnybos, padėdamos žmogų "išmušti" ir iš Tėvynės.

Privalome sukurti tokias socialines „grindis“, tokią apsaugą nuo plėšikavimo hipotekos kredito pagrindu, kad žmogaus skola būtų mokama pagal jo mokumo galimybes. Būtina įstatymiškai užtikrinti pagrindinių poreikių – būsto, maisto, aprangos, sveikatos, švietimo – patenkinimo paslaugas.

Progresiniai visų pajamų (ne tik susijusių su darbu) mokesčiai yra svarbus įrankis mažinant socialinę atskirtį tarp šalies gyventojų. Gaunantiesiems nedideles pajamas yra būtina sumažinti mokestinę naštą ir tokiu būdu  realiai padidinti  jų piniginius išteklius. Tokia mokesčių sistema leistų sumažinti pajamų skirtumus visuomenėje, nes  skirtingoms mokėtojų grupėms būtų taikomi ir skirtingi tarifai, atsižvelgiant į pajamų dydį, o ne vienodas mokesčio tarifas visiems mokėtojams.

Privalome suformuoti sklandžiai funkcionuojančius ir Lietuvos piliečiams tarnaujančius teisinius ir organizacinius mechanizmus, kurie sudarytų galimybę žmogui atsitiesti po finansinių ir materialių sunkumų, realizuoti savo norus ir gebėjimus Lietuvoje.

KSS-SL siekia:

1.      Plėtoti žiniomis, inovacijomis grįstą valstybės valdymą ir ekonomiką; skatinti skaitmeninės ekonomikos plėtrą, kuri yra vienas iš ES ekonomikos augimo ir užimtumo pagrindų.

2.      Užtikrinti, kad pirmą kartą pradedantys verslą pirmuosius dvejus metus būtų atleisti nuo mokesčių, administracinių formų pildymo, visos kontroliuojančios institucijos ne baustų, o konsultuotų ir padėtų išplėtoti verslą;

3.      Sukurti specializuotą šeimų, patiriančių skurdą, registrą ir patvirtinti tarpsritinę programą, kuri leistų tokioms šeimoms pakilti virš skurdo ribos;

4.      Neapmokestinamą minimumą prilyginti minimaliai mėnesinei algai;

5.      Laipsniškai mažinti PVM pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms iki  0 proc.; padidinti PVM mokėtojo registravimo ribą nuo 45 iki 85 tūkst. Eurų;

6.       Peržiūrėti leidimų sistemą ir panaikinti perteklinius ribojimus bei draudimus socialinei ir ekonominei veiklai, nuosavybės panaudojimui.

7.      Vidutinio laikotarpio (iki 2030 m.) strateginiu tikslu laikyti kiekvieno Lietuvos piliečio oraus gyvenimo1 sąlygų sudarymą, taupiai naudojant gamtos išteklius, nepažeidžiant jų atsinaujinimo galimybių;

8.      Įveikti socialines-ekonomines problemas šiais veiksmais:

a.       sudaryti sąlygas kurti ir veikti Lietuvoje bei sugrįžti iš emigracijos (tikslas – 300 000 į Lietuvą grįžusių jos piliečių);

b.      priešintis Lietuvos piliečių socialiam dempingui, įsileidžiant pigią darbo jėgą iš trečių šalių;

c.       Pasiekti, kad socialinė nelygybė Lietuvoje tarp penktadalio turtingiausių ir penktadalio skurdžiausių Lietuvos piliečių neviršytų 4 kartų (2016-18 metais — skirtumas viršija 7 kartus);

d.      Ties skurdo riba atsidūrusių Lietuvos gyventojų perkamąją galią padidinti ne mažiau kaip dvigubai ir sudaryti sąlygas apsirūpinti būtiniausiais produktais ir paslaugomis, atitinkančiomis oraus gyvenimo poreikius.

9.      Pensijų indeksavimo nuo suteikimo momento. Pensijos pradinis dydis turi viršyti skurdo ribą.

10.  Gražinti neišmokėtas valstybines pensijas 2010-13 metais. Peržiūrėti valstybinės pensijos gavėjų sąrašus ir suteikimo sistemą.

11.  Atsisakyti Sodros įmokų į privačius fondus. Įkūrus Lietuvos taupomąjį banką nukreipti į jį antros pakopos įmokas. Ateityje tobulinti pensijų kaupimo sistemą.

12.  Nustatyti tokią tvarką, kad visos Lietuvoje veikiančios įmonės visus mokesčius mokėtų ten, kur vykdo veiklą (deofšorizacija).

13.  Palaipsniui mažinti darbo pajamų apmokestinimo tarifus, kol jie bus suvienodinti su kitų pajamų tarifais ir palaipsniui didinti turto apmokestinimą.

14.  Žmonių įvairių rūšių pajamas (atlyginimas, honoraras, dividendai, tantjemos ar kt.) apmokestinti tokiais pačiais tarifais, išlaikant progresyvumą.

15.  Monopolines centrinio šildymo ūkio, vandentiekio ir šiukšlių tvarkymo sritis grąžinti savivaldybėms, siekiant sukontroliuoti jų paslaugų kainų augimą.

16.  Monopolinių sričių (elektros skirstymo tinklų, kelių, geležinkelių ir kt.) išlaikymo valstybės nuosavybėje.

Saugumas – tai psichologinis, ekonominis ir fizinis žmogaus būvis.

Taika Europoje ir pasaulyje yra pagrindinė įvairiapusio saugumo sąlyga. Mūsų gyvenimo ir jo vertybių užtikrinimas įmanomas tik taikos sąlygomis, todėl geri ir dalykiniai ir abipuse pagarba grįsti santykiai su kaimynais būtini.

Žmogus privalo atsispirti psichologinei, ekonominei ir fizinei prievartai. Mes sieksime krašto apsaugos stiprinimo, grįsto piliečių civiliniu – kariniu pasirengimu. Šalies dalyvavimas NATO – būtina Lietuvos saugumo sąlyga.

KSS-SL – už stiprią Lietuvą suverenių Europos Sąjungos valstybių bendrijoje. Santykiai su artimiausiomis kaimyninėmis šalimis turi esmingai gerėti, plėtotis. Visos tarptautinės sąjungos ir tarptautinio bendradarbiavimo instrumentai turi tarnauti Lietuvos ir regioniniam saugumui.

Saugumo sąlyga – tai ir saikingas vartojimas. Vartojimas negali būti didinamas skatinant valstybės ir asmenų skolinimąsi, besaikiai naudojantis kreditais.

Gamtos ištekliai – valstybės turtas, jų nauda turi būti pasiekiama kiekvienam Lietuvos piliečiui.

Valstybė ir jos piliečiai neturi tapti komercinių bankų, finansinių organizacijų įkaitais.

Energetinė  nepriklausomybė,  tvarių atsinaujinančių energijos  šaltinių  plėtra  ir  efektyvus  naudojimas  – valstybės saugumo politika.

KSS-SL siekia:

1.        Lietuvos užsienio ir saugumo politikos tikslų – valstybės stiprinimo, ginant valstybės interesus tarptautinėje plotmėje. Tiktai stipri valstybė gali užtikrinti savo piliečiams saugų, pasiturintį ir pilnavertį gyvenimą. Mes privalome tęsti Sąjūdžio Lietuvos valstybės nepriklausomybės įtvirtinimo idėją.

2.        Ginti valstybės suverenitetą, užtikrinti saugumą nuo išorinių karinių grėsmių, ekonominį pajėgumą, demografinį stabilumą bei piliečių solidarumą. Valstybės suverenitetas – tai gebėjimas tvarkyti valstybės reikalus pagal savo piliečių, o ne užsienio jėgų valią. Tai demokratijos suvokimo esmė ir tuo pačiu stiprios valstybės svarbiausias bruožas. Mes ketiname veikti kartu su Europoje šiuo metu kylančiais judėjimais, politinėmis partijomis ir valstybėmis, kurios efektyviai gina savo nacionalinius interesus.

3.        Atsižvelgus į šalies ribotą ekonominį pajėgumą, sukurti kuo efektyvesnes karines pajėgas, kurių pagrindinis uždavinys būtų teritorinė gynyba. Turint omeny vyraujančius užsienyje karinius/ekonominius santykius, mes suvokiame, kad Lietuva vien savo jėgomis nesugebės užtikrinti šalies saugumą nuo išorinių grėsmių. Todėl ji privalo remtis sąjungininkų pagalba bei efektyvia kolektyvine gynybine sistema. Šiuo metu Lietuvos ir kitų Europos valstybių saugumą geriausiai užtikrina NATO. Lietuva privalo laikytis susitarimų skirti 2 proc. šalies BVP gynybai, bet papildomos išlaidos šiuo metu būtų ekonomiškai žalingos.

4.        Mažinti įtampą tarp kaimyninių šalių. Pablogėję santykiai tarp Rusijos ir NATO Lietuvą įstūmė į aukštos įtampos, padidintos rizikos zoną. Nors mes esame šio konflikto priešakinėje linijoje ir turime tobulinti šalies gynybinį potencialą kartu su kitomis NATO narėmis, tai nereiškia, kad mes privalome kiekviena proga prisidėti prie įtampos didinimo. Kariniai/diplomatiniai konfliktai ateina ir praeina, bet Lietuvos kaimynai lieka tie patys.

5.        Lėšų, investuotų į emigruojantį jaunimą kompensavimo. Ankstesnių Lietuvos vyriausybių visiškas atsidavimas Europos integracijos bei globalizacijos procesams atnešė kai kurių ekonominių laimėjimų, bet kartu sukėlė rimtą grėsmę lietuvių tautos tolesniam išlikimui. Pati didžiausia grėsmė valstybei yra jos jaunesnio amžiaus piliečių masinė emigracija. Kalbos apie europietišką arba transatlantinį solidarumą skamba tuščiai, kai Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys savo lėšomis paruošia milijonus jaunų specialistų bei darbininkų turtingoms, bet tuo pačiu senstančioms Europos ir kitų žemynų šalims. Turtingosios valstybės tuo užsitikrina savo pensijinių sistemų mokumą, bet klausimas dėl Lietuvos pensininkų varganos ateities yra nutylimas. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir kitų mūsų regiono šalių bendras interesas yra reikalauti, kad milžiniškos lėšos, investuotos į emigruojančio jaunimo parengimą, būtų adekvačiai kompensuojamos tų pačių turtingųjų šalių. Mes turime sutelkti jėgas su kitomis nuskriaustomis šalimis ir kartu suderinti bendrą poziciją derybomis su ekonomiškai pajėgesnėmis valstybėmis.

6.        Derinti  šalių veiksmus, apribojant stambių sumų perkėlimą į užsienį. Globalizacijos bei ES integracijos procesai leidžia fiziniams ir juridiniams asmenims (ypač bankams ir korporacijoms) vengti mokėti mokesčius šalyje, kurioje vysto verslą, slepiant pelną ir pajamas taip vadinamose mažų mokesčių šalyse.

7.        Kuo glaudesnių santykių su kaimynine Latvija. Ši gimininga valstybė labai nukentėjo nuo Sovietų laikų anti-nacionalinės politikos ir jos demografinė padėtis yra dar blogesnė nei lietuvių. Todėl ypatingai artimi šių dviejų tautų bei valstybių santykiai turėtų sustiprinti bendras pastangas išsaugojant nacionalinį identitetą ir valstybingumą.

8.        Užtarti tautas, siekiančias savo nepriklausomybės. Islandijos pavyzdys, kuomet  gavome paramą kai labiausiai jos reikėjo, turi būti paskata mums.

9.        Prisijungti prie Vyšegrado  pozicijos, kuria siekiama atmesti privalomą migrantų paskirstymą po Europos Sąjungos šalis. Europos šalys šiuo metu pergyvena migrantų iš Šiaurės Afrikos ir arabų šalių krizę. Matant didžiulį demografinį spaudimą (labai aukštą gimstamumo rodiklį) minėtuose regionuose, yra visai realu, kad nekontroliuojama imigracija į Europą galėtų siekti keliasdešimt milijonų žmonių per ateinantį dešimtmetį. Tokio masto demografiniai pokyčiai keltų rimtą grėsmę europiečių nacionalinei savimonei, saugumui ir socialinės apsaugos sistemoms ne tik turtingose Europos šalyse, bet ir Lietuvoje. Mes remiame Europos judėjimus ir nacionalines valstybes, kurios ryžtasi priešintis liūdnai pagarsėjusiai Vokietijos kanclerės Merkel atvirų sienų politikai. Lietuva privalo atmesti JTO inspiruotą Migracijos paktą, kuris kertasi su Lietuvos kaip suverenios valstybės teise kontroliuoti savo išorės sieną.

10.    Atmesti bandymus sukurti centralizuotą Europos valstybę, kurios tikslas yra ištrinti nacionalinę savimonę ir atskirų Europos valstybių nepriklausomybę. Valstybės suverenitetas remiasi piliečių socialiniu solidarumu, asmeniniu interesų geranorišku derinimu su visuomeniniais interesais ir pasiruošimu aukotis bendram tikslui. Mes norime prisidėti prie Tėvynių Europos kūrimo, nes suvokiame, kad europietiška demokratija, saugumas, kultūra bei socialinė gerovė gali klestėti, tik jei gyvuos sveikas atskirų Europos tautų patriotizmas.

11.    Užtikrinti fizinį piliečių saugumą, stiprinant jų sąmoningumą bei aktyvinant sąveiką su už saugumą atsakingomis struktūromis.

12.    Siekiant užtikrinti Lietuvos ekonominį ir finansinį atsparumą krizėms, steigti Lietuvos pilietinį (Tautos) banką,  valstybinių institucijų ir įstaigų finansinių atsiskaitymų centrą;

13.    Didinti valstybės bei šeimų ūkių energetinę autonomiją ir saugumą, atsinaujinančios energetikos (tame tarpe – geoterminės) plėtrą, taupų energijos vartojimą;

14.    Siekti, kad galutinės elektros energijos kainos pramonei ir gyventojams Lietuvoje būtų ne didesnės nei kitose regiono valstybėse (Estijoje, Latvijoje, Skandinavijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje);

15.    Plėtoti bendrą Baltijos valstybių elektros energijos tinklą ir rinką, integruotą į Šiaurės šalių elektros energijos rinką; užtikrinti, kad Baltijos šalių elektros tinklai galėtų veikti kaip izoliuoto darbo režimo sala; sutelkti pastangas grėsmių dėl Astravo AE (Baltarusija) ir Baltijos AE (Kaliningradas) sumažinimui;

Piliečių teisinis saugumas ir teisingumas.

Piliečiai savo valstybėje nesijaučia saugūs, teisingumas yra sunkiai pasiekiamas, kai kuriais atvejais - ignoruojamas. Privatus piliečių gyvenimas neretai yra nepagrįstai sekamas; piliečiai ne visada gali susilaukti teisinės pagalbos; piliečių skundai neretai tiriami atmestinai; vykdant baudžiamąjį ar administracinį persekiojimą neužtikrinama piliečių teisių apsauga, kai kurios keliamos bylos aiškiai turi politinį atspalvį, vis dar menkai kovojama su korupcija valdžios įstaigose, dėl neadekvataus žmogaus pagrindinių teisių supratimo piliečiai yra net persekiojami baudžiamąja tvarka.

KSS-SL siekia:

1.        Asmenų saugumo nuo nusikalstamų veikų, teisės pažeidimų didinant vertybinį, etinį ir kultūrinį auklėjimą, pilietinės atsakomybės už socialinius procesus suvokimą bei savisaugą. Pagrindinį dėmesį skirti teisės pažeidimų prevencijai (ne nubaudimui).

2.        Asmenų saugumą nuo nusikalstamų veikų vertinti remiantis ne vien registruoto nusikalstamumo statistika (kuri parodo tik apie 4 proc. nuo to, kas vyksta tikrovėje), bet ir reguliariai atliekamų asmenų apklausų duomenimis.

3.        Tikslaus žmogaus teisių konvencijų vertimo į lietuvių kalbą pašalinant neadekvataus vertimo atvejus.

4.        Peržiūrėti tvarkas dėl prašymų sankcionuoti pokalbių pasiklausymą ir elektroninių ryšių  tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir kad tokius prašymus sankcionuotų teisėjų kolegija.

5.        Sustiprinti visuotinę pagarbą nekaltumo prezumpcijos principui.

6.        Pilietines teises varžančių įstatymų panaikinimo, VSD galių apribojimo ir jiems atsakomybės, už neteisėtus, jų veiksmus įvedimo.

7.        Veiksmingo teisėsaugos institucijose nukentėjusiųjų teisių gynimo.

8.        Padidinti iš valstybės biudžeto skiriamas lėšas kompensacijoms už valdžios institucijų padarytą žalą, kad galima būtų nedelsiant atlyginti materialinius ir moralinius nuostolius nukentėjusiems, valdžios institucijų padarytą žalą privalomai išieškant iš nusižengusių valstybės tarnautojų.

9.        Optimizuoti viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų skaičių, vengiant jų funkcijų dubliavimo; sumažinti kriminalinės žvalgybos subjektų kiekį.

10.    Parengti vieningą statutinių tarnybų statutą, taip pat vieningą statutinių pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą.

Teismų veiklos nepriklausomumo ir skaidrumo užtikrinimo, teismų ir prokuratūros administravimo tobulinimas.

Teismai (ypač apylinkių) perkrauti bylomis; egzistuoja sąlygos teisėjų šališkumą sprendžiant bylas pridengti teisėjo nepriklausomumu; teismų savivalda neefektyvi, neužkerta kelio teisėjų šališkumui; teisėjų etikos ir drausmės komisijai trūksta prestižo.

KSS-SL siekia:

1.        Peržiūrėti ir tobulinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Garbės teismo formavimo tvarką.

2.        Įgyvendinti teisingumo vykdymo reformą, užtikrinant prokuratūros, advokatūros ir teismų skaidrumą bei veiksmingumą.

3.        Įgyvendinti Lietuvos teismų sistemos struktūrinę reformą taip, kad būtų sparčiau nagrinėjamos bylos, suvienodintas teisėjų darbo krūvis, sudarytos sąlygos teisėjų specializacijai ir sprendimų kokybės gerinimui.

4.        Reformuoti baudžiamąją politiką taip, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama tik būtiniausiais atvejais, kad skiriamų bausmių struktūroje vyrautų baudos bausmė, kurios dydis būtų nustatomas kaip procentinė dalis, skaičiuojama nuo nusikalstamą veiką padariusio asmens turto ar gaunamų pajamų.

5.        Sudėtingoms baudžiamosioms byloms įsteigti prisiekusiųjų teismą (tarėjų).

6.        Subalansuoti bausmių politiką. Baudžiamąjį kodeksą patobulinti taip, kad laisvės atėmimo bausmė būtų taikoma tik už sunkius nusikaltimus visuomenei pavojingiems asmenims, sumažinti įkalintųjų ir bausmę atliekančių asmenų skaičių.

Korupcijos prevencija.

Piliečių pasitikėjimą valstybe ir visuomene itin pakerta korupcijos atvejai sveikatos, savivaldybių, socialinės apsaugos, švietimo srityje. Ženklią žalą visuomenei daro ir neefektyvus valstybės turto valdymas, sudėtingos biurokratinės procedūros, pasitaikantys valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba ar savo pareigų neatlikimo atvejai, kas sukuria terpę korupcijai plisti. Valstybės valdyme ir savivaldoje būtina įgyvendinti tarptautines korupcijos prevencijos valdymo sistemas.

KSS-SL siekia:

1.        Užtikrinti efektyvią teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiklos antikorupcinė kontrolę.

2.        Plačiai taikyti informacines technologijas kaip efektyviausią ginklą prieš korupciją.

3.        Teikiant viešąsias paslaugas atsisakyti perteklinio reguliavimo  ir biurokratizmo.

4.        Viešųjų paslaugų antikorupcinės kontrolės, plačiai taikant „slapto kliento“ modelį.

5.        Siekiant efektyvesnės kovos su korupcija tobulinsime lobistinės veiklos reguliavimą ir stiprinsime jo laikymosi priežiūrą

6.        Užtikrinti efektyvią teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiklos antikorupcinę kontrolę. Jų veikloje taikysime pasitikėjimo ir asmeninės atsakomybės principų derinimą.

7.        Visaverčio valstybės tarnautojų tarnybinės etikos kodekso principų įgyvendinimo.

8.        Įtvirtinti asmeninę materialinę politikų atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus, ypač tais atvejais, kai jais padaroma materialinė ar moralinė žala piliečiui ir valstybei.

Lietuva - žalias kraštas, pavasarį pražystantis margaspalviais žiedais. Tai tautos namai ir valstybės turtas. Didelė Lietuvos pievų ir miškų dalis nesukultūrinti, jie stebina užsieniečius savo biologine įvairove. Lietuvos miškai ir girios dar netapo miškų plantacijomis. Upės, ežerai ir jūra alsuoja gyvybe. Esame labai turtingi gėlo vandens klodais, tuo tarpu trečdalis planetos gyventojų jaučia jo stygių.

Miškas padeda užtikrinti aplinkos kokybę, išsaugoti biologinę įvairovę. Miškas atlieka daug svarbių visuomenei ir žmogui funkcijų, tenkina kitas ekologines, ekonomines ir socialines reikmes. Miškas yra esminis ekologinės pusiausvyros veiksnys – sudaro daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdo dirvos eroziją, sugeria anglies dvideginį ir grynina orą, kaupia anglį biomasėje ir kartu mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje, saugo gruntinius ir paviršinius vandenis, taip pat suteikia galimybę žmonėms poilsiauti. Privalome išsaugoti Lietuvos miškus ateities kartoms, tinkamai įvertindami miškų teikiamą įvairiapusę naudą visuomenei ir užtikrindami darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą visuose šalies miškuose.

Besikeičiantis klimatas palietė ir Lietuvos žemės ūkį. Lietaus stygius ir alinantys karščiai tampa didžiulius iššūkius žemdirbystei. Tai - klimato šiltėjimo padariniai. Todėl ypač svarbu stiprinti žemės ūkio sąsajas su mokslu, sudaryti finansines, materialines sąlygas atlikti tikslinius tiriamuosius darbus, kurie sušvelnintų neigiamus ekonominius padarinius, susijusius su klimato kaita.

Nuo mūsų pilietiškumo ir atsakingo požiūrio į vartojimą priklauso, kaip keisis ekologinė situacija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kiek bus išsaugota ateinančioms Lietuvos kartoms.

KSS-SL siekia:

1.      Suderinti Jungtinių tautų (2015) darnaus vystymosi ir Lietuvos valstybės strategijas bei tikslus tarpusavyje, įgyvendinat žaliosios ekonomikos principus.

2.      Ginti ir saugoti visų formų gyvybę Lietuvoje ir pasaulyje.

3.      Darnios žmogaus ir gamtos sąveikos principus integruoti į mokymosi visą gyvenimą sistemą;

4.      Plėtoti ir remti atsakingo verslo, ekologinio ūkininkavimo, sąžiningos prekybos, saikingo vartojimo sistemas bei iniciatyvas;

5.      Plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines, mažinant transportavimo atstumus nuo lauko iki stalo, užtikrinant aukštą maisto produktų biologinę vertę – taip prisidedant prie žmonių sveikatos išsaugojimo ir aplinkos taršos reikšmingo mažinimo;

6.      Žemės ūkyje keisti plėtros kryptis, t. y. palaipsniui pereiti prie organinės – ekologinės žemdirbystės ir gyvulininkystės.

7.      Mažinti pakuočių atliekas, remti nulinės taršos (angl. zero waste) iniciatyvas; plėtoti žiedinę ekonomiką, mažinant taršą, chemikalų panaudojimą žemės ūkyje ir pramonėje;

8.      Sutelkti pajėgas plėsti ,,švarios“ energetikos (saulės, vėjo) vystymą.

9.      Sustabdyti miškų, miesto parkų ir žaliųjų plotų beatodairišką naikinimą;

10.  Suderinti tarpusavyje  miškų ūkinę veiklą, generuojančią pajamas ir socialinę, ekologinę aplinkosauginę ir kitas veiklas, neduodančias pajamų; šias veiklas vertinti kompleksiškai (ne tik finansiniu požiūriu);

11.  Įgyvendinti racionalesnio miškų išteklių naudojimo priemones, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas bei  ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes;

12.  Sukurti mechanizmą, įgalinantį visuomenę dalyvauti priimant reikšmingus sprendimus dėl miškų ir kitų gamtinių išteklių , kaip visų mūsų turto, naudojimo. Sprendimus grįsti mokslininkų pasiūlymais, visuomenės poreikiais ir valstybės interesais. Užkirsti kelią suinteresuotų grupių praktikai išskirtinėmis sąlygomis savo reikmėms naudoti miško išteklius visuomenės ir valstybės sąskaita;

13.  Užbaigti Lietuvos piliečių nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vidaus vandenis atstatymą.

Apie 80 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo – maisto, fizinio aktyvumo, streso, žalingų įpročių, išorinės aplinkos užterštumo. Medicinos pagalbos sistema veiksminga gydant ūmias būkles, traumas, tačiau patiria nesėkmę lėtinių ligų srityje. Žmonės vis didesnę gyvenimo dalį praleidžia sirgdami įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurių būtų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą.

Maistas. Pramoniniu būdu auginto ir gaminto maisto vertė yra žymiai menkesnė nei užauginto ekologiškai. Valstybė turi skatinti ir remti ekologiško maisto auginimą, pardavimą vietos rinkoje, užtikrinti užauginto ekologiško maisto prieinamumą ir skatinti jo vartojimą.

Fizinis aktyvumas. Informacinių technologijų ir robotų taikymo plėtra tampa vis mažesnio žmonių judumo priežastimi. Fizinio aktyvumo stoka pasaulyje lemia 6 proc. visų mirčių ir yra vienas iš rizikos veiksnių, didinančių mirtingumą. Fizinio aktyvumo trūkumas mokslininkų  yra įvardijamas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios išsivysto įvairios ligos:  25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžio atvejų, 27 proc. cukrinio diabeto ir 30 proc. išeminės širdies ligos atvejų. Siekiant didinti judumą yra būtinas valstybinio lygmens fizinio aktyvumo skatinimo planas.

Stresas ir socialinė aplinka. Stresas, kaip organizmo reakcija į nepalankius aplinkos veiksnius - dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje. Ilgalaikis stresas organizme sukelia lėtinį uždegimą ir tai būna daugelio lėtinių ligų priežastis. Ilgiausiai žmonijos istorijoje trukę moksliniai tyrimai parodė ypatingą socialinių santykių svarbą žmogaus fizinei ir dvasinei sveikatai, jo laimės pojūčiui atsirasti ir palaikyti. Itin reikšminga yra artimoji aplinka (šeima, draugai), kuri, kaip rodo tyrimai, kur kas labiau vertinama nei žinomumas visuomenėje, karjera ar pinigai. Svarbūs žmogui yra ir geri santykiai darbe. Nustatyta, kad gera sveikata bei amžiaus trukmė yra labiau susijusios su pozityviais santykiais socialinėje aplinkoje, o ne su genais, intelektu ar priklausymu kuriai nors socialinei grupei: tie, kurie būdami 50 metų buvo patenkinti savo santykiais su aplinkiniais, sveikiausi išliko ir sulaukę 80 metų.

Todėl yra būtina įvairiomis formomis (edukacinė, projektinė, šviečiamoji, mokslo populiarinimo ir kt. veiklos) aktyvinti bei realizuoti bendruomeniškumo, pozityvaus bendravimo ir bendradarbiavimo socialinėje aplinkoje idėjas bei patirtį.

Švari aplinka (oras, vanduo, dirvožemis, miškai). JT maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, jog iki 2025 m. gėlo vandens stygių jaus 2/3 žmonijos. Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kurioje visas centralizuotai tiekiamas vanduo gaunamas iš giluminių gręžinių – būtina šį resursą tausoti. Centralizuotai tiekiamo vandens įmonės turi išlikti valstybės žinioje, privalu išlaikyti vandens gręžinių apsaugos zonas ir užtikrinti gerą  centralizuotai tiekiamo vandens kokybę.

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena iš lėtinių ligų priežasčių, todėl būtina maksimaliai sumažinti oro taršos šaltinius. Brandžių medžių miestuose ir miškų išsaugojimas – reikšmingas veiksnys siekiant gerinti oro kokybę.

Žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo) prevencija ir paplitimo mažinimas.

Mirčių dėl su sveikata nesusijusių priežasčių (savižudybės, mirtys autoįvykių metu ir pan.) prevencija.

Būtina tęsti  ir plėtoti vėžio  ir  širdies  bei kraujagyslių sistemos  ligų  profilaktinių  programų įgyvendinimą. Siektina, kad šiose programose dalyvautų bent 70-80 proc. rizikos grupėms priklausančių asmenų.

KSS-SL siekia:

1.      Sveikatinimo politikos ir susijusių įstatymų vertinimo per Lietuvos piliečių sveikatos rodiklių gerėjimo prizmę.

2.      Skatinti medicinos specialistus ir, pirmiausiai, šeimos gydytojus padėti žmonėms laikytis sveikos gyvensenos.

3.      Optimizuoti gydytojo veiklą, daugiausia laiko skiriant paciento apžiūrai, gydymui, o ne dokumentacijos tvarkymui, ar kitoms su sveikata nesusijusiomis veiklomis.

4.      Kad vaikai ir paaugliai įgytų sveikos gyvensenos gebėjimus ir juos taikytų.

5.      Kad būtų sudaryta ir įgyvendinama "Gyventojų ir ūkio sektorių efektyvaus įtraukimo į visuomenės sveikatos gerinimo veiklą" ilgalaikė programa.

6.      Kad  Valstybė  didintų  Lietuvos  piliečių  paskatas  ir  galimybes  rūpintis  savo  sveikata; neturintiems darbinių pajamų asmenims, nedirbantiems netaikyti PSD mokesčio, o ekonomikai gerėjant, jo išvis atsisakyti.

Išmintingas žmogus – atviras pokyčiams, laisvas dvasia ir gebantis kartu su kitais kurti gėrį ne tik sau, bet ir bendruomenei, kurioje gyvena, sugebantis atsispirti vartotojiškos visuomenės ekonominėms, finansinėms, ir pigių malonumų pinklėms.

Švietimo sistema turi ugdyti empatiškus šeimos, bendruomenės, tautos atminčiai ir atsakingus už savo daromus sprendimus dabarties bei ateities kartoms piliečius. Padėti šeimai ugdyti ir puoselėti vaiko ir jaunuolio vertybių sistemą.

Jaunimui būtina padėti įtvirtinti šalies, bendruomenės paveldą ir sumaniai pasinaudoti pasaulio naujovėmis. Švietimo ir mokslo įstaigų misija – tapti piliečių, institucijų ir organizacijų telkimo branduoliu, stiprinančiu bendruomenės, tautos ir valstybės gyvybingumą ir gerovę, ugdančiu išmintingą ir jautrią asmenybę.

Švietimas ir ugdymasis visą gyvenimą - tai modernaus gyvenimo būdas, skatinantis ieškoti piliečius vienijančių vertybių ir kurti tiek bendruomenių, tiek valstybės gerovę.

Visos švietimo institucijos remiasi pagarba šeimai, bendruomenei ir Mokytojui.

Asmenybė  auga šeimoje ir tobulėja visą gyvenimą, sudarant lygias galimybes kiekvienam šalies piliečiui atskleisti savo gebėjimus ir juos pritaikyti.

KSS-SL siekia:

1.    Įgyvendinti vertybinio ir  patriotinio ugdymo sistemą grįstą pagarba visų formų gyvybei.

2.    Orientuoti aukštojo mokslo sistemą, kurioje būtų ugdomi žmonės gebantys šalies gyvenimą kreipti pažangos ir bendros gerovės link.

3.    Nemokamo mokymo visose valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose (LR Konstitucijos 41 str.).

4.    Kasmet didinti švietimo ir mokslo finansavimą, gautas lėšas naudoti mokytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimui ir išteklių atnaujinimui.

5.    Mokinių krepšelis turi būti skiriamas tik valstybinėms mokykloms. Tobulinti pradinio ir vidurinio išsilavinimo mokyklų finansavimo sistemą.

6.    Sudaryti sąlygas kiekvienam Lietuvos piliečiui įgyti išsilavinimą, saugioje, kūrybingoje, aplinkoje, tenkinančioje įvairius poreikius. Vaikams ir jaunimui trūkstant šeimos paramos, suteikti reikiamą finansinę pagalbą.

7.    Mokytojams ir kitiems švietimo institucijų ugdytojams, švietimo pagalbos specialistams mokėti orius atlyginimus ir sudaryti tinkamas ugdymo sąlygas, skatinti bei finansiškai remti jų nuolatinį tobulėjimą.

8.    Reikšmingai sumažinti mokytojui tenkančią biurokratinę naštą, užtikrinti mokytojo pareigą ir teisę – MOKYTI, o ne gaišti laiką tiesiogiai su ugdymu nesusijusioms veikloms, pildant įvairias statistines suvestines.

9.    Vidurinio ir aukštojo mokymo įstaigas skatinti tapti švietimo, kultūros ir kartų bendradarbiavimo centrais. Po pamokiniu laiku ir savaitgaliais kviesti bendruomenes bendradarbiauti rengiant etninės kultūros, visuomeninius – patriotinius, meninius ir kūrybinius renginius, skatinančius ir padedančius skleisti išmintį ir bendrystę.

10.     Skatinti privačių ir valstybinių organizacijų investicijas į neformalųjį švietimą ir mokslą, atverti modernią privataus ir viešojo sektoriaus infrastruktūrą vaikų ir jaunimo praktikoms, pameistrystei ir savanorystei.

11.     Lytinį ugdymą (gender ideologiją ir antikultūrą) keisti į ugdymo šeimai programą.

12.     Įtvirtinti nuostatą, kad mokykla yra ugdymo įstaiga, o ne paslaugų teikimo kombinatas; mažinti mokinių skaičių mokyklose – ne daugiau 500 mokinių gimnazijose, ir ne daugiau 300 mokinių progimnazijose, taip išsaugant bendruomenišką ir saugią nuo patyčių atmosferą.

13.     Mažinti perteklinį mokiniui privalomą žinių kiekį, atsižvelgiant į naujausių technologijų plėtrą, akcentuojant nuolatinio mokymosi įgūdžius.

14.     Neeksperimentuoti su vaikais ir jaunimu, diegiant praktikoje nepatikrintas idėjas.

15.     Kad pamokų skaičius ir krūvis netraumuotų vaikų nei psichologiškai, nei fiziškai.

Ketvirtosios valdžios – žiniasklaidos – pozityvaus poveikio socialiniams procesams ir valstybės valdymui stiprinimas

Viešojoje erdvėje (tame tarpe ir elektroninėje) dominuojančios nusivylimo savo valstybe nuotaikos skatina ne tik politinės valdžios klaidas, bet ir menkina pagarbą savo tėvynei viešojoje erdvėje, mažina piliečių savigarbą, pasitikėjimą ir pasididžiavimo savo valstybe jausmą.

KSS-SL siekia:

1.    kad visuomenės informavimo priemonėse būtų aiškiai suformuluoti rūpestingo, teisingo, tikslaus ir nešališko informacijos pateikimo principai, kuriuos yra įvardinęs Juozas Keliuotis[1]:

– „kovoti dėl didžiųjų tiesos, gėrio ir grožio idealų;

– tarnauti bendrajam gėriui;

– kovoti dėl didžiųjų visuomenės idealų – autoriteto ir laisvės, teisingumo ir meilės;

– atlikti kultūrines ir civilizacines funkcijas, būti didžiuoju kultūrinės ir visuomeninės pažangos veiksniu;

– būti tautinės konsolidacijos židiniu ir reikšminga valstybės galybės ugdytoja;

– būti visuomenės kelrodžiu, būti švyturiu, kurs nušviečia gyvenimo kelius;

– būti tautinės galybės židiniu.“

2.    visuomenės informavimo etikos priežiūros institutų efektyvios įtakos informacijos sklaidos kultūrai,

3.    įtvirtinti visuomeninio transliuotojo vadovaujančių darbuotojų priesaiką Tautai Seime.

4.    Suformuoti sąlygas visuomeniniam transliuotojui teikti objektyvius faktus, pateikiant nuorodas į šaltinius, o ne argumentuojant nuomonėmis apie nuomones.

5.    Kad visuomeninis transliuotojas skirtų nemokamai eterio laiko partijoms ir visuomeninėms organizacijoms.

6.    Visuomenės informavimo įstatyme tinkamai suformuluoti teisingos, tikslios ir nešališkos informacijos pateikimo nuostatas, kurios skatintų informacijos skleidėjus platinti konstruktyvią kritiką, tarnautų viešam interesui, gintų piliečius nuo patyčių.

7.    Užtikrinti visuomenės informavimo etikos priežiūros institutų efektyvią įtaką informacijos sklaidos kultūrai užtikrinti, konstruktyviai kritikai, užkirsti kelią viešumoje demonstruojamoms patyčioms, atskirų visuomenės grupių žeminimui, LR Konstitucijai priešingų vertybių propagavimui.

Kūrybiniai gebėjimai lavinami nuo pat vaikystės, žmogus mokosi surasti netradicinius sprendimų būdus, jų prireikia, kai jis susiduria su naujomis problemomis.

Plėtojantis 4-ajai pramoninei revoliucijai ir ją lydintiems pokyčiams, reikės surasti tinkamą balansą tarp ekologinės ir socialinės-ekonominės sistemų. Todėl ypatingą dėmesį skirsime susitarimui tarp verslo, valdžios ir profsąjungų.

Šiuo metu Lietuvoje tiek verslas, tiek valstybė suinteresuota vartojimo didinimu. 2/3 pajamų (neskaitant ES paramos) į biudžetą surenkama nuo vartojimo (PVM ir akcizai), kai gyvybingos ir savo klestėjimo siekiančios šalys 2/3 biudžeto pajamų dalį surenka nuo turto, priaugančio verslo ir jo plėtros. Perteklinis vartojimas nėra pateisinamas nei ekonomikos, nei ekologijos srityse. Esame sistemos įkaitai, nes neturime visos informacijos, ką valgome, kuo kvėpuojame, kas su mumis bei gamta tiesiogiai ir netiesiogiai daroma, kada ir kieno esame sekami.

Nuolat augantis vartojimas nėra ilgalaikio valstybės tvarumo rodiklis.

KSS-SL siekia:

1.      Plėtoti žiniomis grįstą, aukštos pridėtinės vertės verslą ir ekonomiką; Plečiant pramonę, žemės ūkį remtis taikomaisiais mokslais. Valstybinių mokslo institucijų veiklą vertinti ir pagal Lietuvos verslo atitinkamose srityse potencialo augimą, auštos pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų sektoriaus vystymąsi.

2.      Kad mokslinių tyrimų, finansuojamų iš biudžeto rezultatai turi būti prieinami visuomenei.

3.      Mokslo įstaigoms rengti specialistus, kurie bus reikalingi ateities visuomenei, pramonei, žemės ūkiui; plėtoti aukštos pridėtinės vertės profesinį mokymą;

4.      Sudaryti sąlygas visam smulkiajam verslui ir smulkiesiems šeimų ūkiams maksimaliai pasinaudoti finansinėmis programomis ir mokslo pasiekimais per pirmuosius trejus verslo metus, taip užtikrinant tvarų jo augimą ir kuriamą pridėtinę vertę.

5.      Sudaryti palankias ekonomines sąlygas kooperacijos plėtrai, kuri paskatintų gaminti aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, kurtų darbo vietas regionuose.

6.      Visas finansines programas koordinuoti sistemiškai, per vieną ministeriją, užtikrinant, jog būtų siekiama rezultato, o ne sąlygų atitikties.

7.      Įgalinti valstybės skiriamus ekonomikos atašė užtikrinti jo reziduojamos šalies ir Lietuvos SVV ir smulkių šeimos ūkių atstovų ryšių vystymą, siekiant ekonominių rezultatų.

8.      Skatinti socialines ir technologines naujoves (inovacijas); Kurti palankesnę mokesčių sistemą verslui, kūrybai ir inovacijoms, būtiniausio vartojimo prekėms ir paslaugoms;

9.      Kurti teisinę ir ekonominę sistemą visų kartų oriam gyvenimui užtikrinti, įgyvendinti ES socialinės ekonomikos principus ir rekomendacijas;

10.  Seimo ir savivaldos narių atsakomybės įtvirtinimo teisinėje sistemoje - Seimo ar savivaldybės tarybos narys ar kitas renkamas asmuo privalo savo rinkėjams kasmet pateikti ataskaitą apie deklaruotų tikslų, rinkiminių pažadų įgyvendinimą.

Lietuvių kalba, šeima, švietimas ir teisingumas – Lietuvos tvirtovės bokštai, juos puoselėja istorinė ir ateities lietuvių tauta, jos kultūra. Kultūroje slypi visi mūsų gyvybinės jėgos kodai, mūsų atmintis, lūkesčiai ir savastis.

Tautinė kultūra – tai pagrindinis tautos kūrybingumo ir pažangos variklis. Dominuojančios tautinės kultūros neturinti Lietuvos valstybė netektų svarbiausio valstybės motyvo.

Globalių jėgų kitų tautinių kultūrų „įvietinimas“ Lietuvoje gali būti leistinas tik pilnai išsaugant lietuvių istorinę bendruomenę ir kultūrą. KULTŪRA TURI SAVO IŠLIKIMO KODEKSĄ — AUKŠČIAUSIUS PASIEKIMUS.  KŪRYBINGA KULTŪRA VISOSE SRITYSE SUKURIA KULTŪROS KANONUS - laiko patikrintus kūnui ir sielai skirtus kūrinius, šventes, apeigas.

Žmogus Lietuvoje gali jaustis savas, reikalingas ir LAIMINGAS.

Konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės įsipareigojimas yra užtikrinti, kad įvardintų siekių įgyvendinimo mastas nuolat tik augtų ir būtų paisoma fundamentinių žmogaus teisių ir oraus gyvenimo.

KSS-SL kviečia visus Lietuvos piliečius, lietuvius užsienyje grįžti ir prisidėti prie Tėvynės klestėjimo. Visi Lietuvos žmonės yra atsakingi už savo Tėvynę.

Įstatai patvirtinti KSS-SL suvažiavime 2020 m. sausio mėn. 18 d. Kaune