Kad turėti šiokį tokį supratimą apie  treniruotes, reik pirmiau žinoti šiek tiek teorijos apie fizines savybes, kaip greitį ir ištvermę, bei jų išvestines, reikia suvokti, kas yra greičio ištvermė-spec. ištvermė-bendroji ištvermė. Šių savybių paletės ugdymui ir naudojamos įvairiausios pagreitėjimų variacijos, pasirenkant pagreitėjimų atstumus, greitį ir jų skaičių, poilsio pauzes, atsistatymo būdus (visišką poilsį intervalinėse treniruotėse, ar atsipalaidavimo bėgimą pakaitiniame bėgime. Šios didelio intensyvumo treniruotės darytinos tik po apšilimo, o po jų atsipalaidavimui neblogai lėtas bėgimas ar ėjimas, dviratis, plaukimas, irklavimas ir kita). Dar be šių savybių yra jėgos ištvermės, jėgos spec. ištvermė ir sprogstamoji jėga, kurios viena kitai prieštarauja. Jei ugdysi ištvermės jėgą ar masę raumenų auginsi - prarasi sprogstamąją jėgą būtiną 1-2 sek. apimties sutelkimui. Panašiai ir su kitomis savybėmis, kur ugdant vieną, dalinai prarandama kita. Jėgos ištvermė ugdoma bėgiojant ir pagreitėjimus darant į įvairaus polinkio pakilimus (max. greitį ugdant ir į pakalnę gerai bėgti.), bėgant smėliu, sniegu per pusnis, bėgant su svoriais, bėgant laiptais ar partnerį (žmoną) nešant - kaip mūsų Svajūnas Ambrazas Lietuvos rekordininkas šių rungčių, kurį ir dabar neseniai per televiziją rodė apdovanojimus teikiantį žmonų-draugių nešimo varžybose. Be minėtų būdų yra ir laisvai pasirenkamų greitėjimų metodas, tai fartlekas (bėgimo žaidimas) ir ilgesnių atkarpų tempinis bėgimas.

Kartotinių bėgimų treniruočių metodiką labiausiai pasaulyje pradėjo čekas-buvęs pasaulio rekoedininkas Emil-is ZOTOPEK-as. Pagreitėjimais (net iki 100 x 50 m ar 100 m atkarpose) pasaulyje su pakaitine-intervaline metodika pasižymėjo ukrainietis a.a. Vladimiras KUCAS, kuris 1956 m. Melburno olimpiadoje 5000 m ir 10000 m tapo olimpiniu čempionu, savo pagreitėjimuose užtampęs net iki karo jau žinomą ir po karo tapusią garsiąją pasaulio bėgimo žvaigždę Gordoną PIRI (kitaip pravardžiuojamą "misteriu buf"). Šio ukrainiečio pasaulio rekordas 5000 m. 13:35,0, pasiektas 1957 m. buvo vienas iš ilgiausiai įsilaikiusių pasaulio rekordų, kurį 1965 m. pagerino australietis Ronas KLARKAS, pradėjęs gerinti pasaulio rekordus vos ne kas savaitę po du kartus ir net pakeliui bėgdamas po du pasaulio rekordus vienu startu. Kaip tik tais 1965 metais Kauno sporto halėje per l.a. tarptautines v-bas buvau susitikęs ir kalbėjausi su buvusiu pasaulio rekordininku - jis buvo treneris, kuris su ramentais vos pastovėjo ant kojų, nes dėl staigaus sporto metimo bei neteisingo gyvenimo būdo turėjo didelį viršsvorį ir kojos negalėjo išlaikyti. Dar po 10 metų (1975 m. rugpjūčio 16-ąją) Intervalinių-Pakaitinių bėgimų karalius mirė Maskvoje teturėdamas tik 48 metus. O jo buvęs aukščiau minėtas varžovas Gordonas PIRI 1970 m. dalyvavo už Anglijos rinktinę orientavimosi pasaulio čempionate Tiuringijoje, turėdamas 39 metus ir mirė 1991 m., nesulaukęs 61-ų metų.