Galima pasididinti

J O N I N I Ų   S L Ė N Y S
Joninės čia pradėtos nuo Tautinio Atgimimo (1989 m.), kai ant Varnutės šlaitų
suėjo jaunimas prisiminti mūsų bočių tradicijas. Apie jas žemiau pateiksiu.

Pirmiausia, AČIŪ, kad pildosi mūsų svajonės, dar prieš 50 metų kalbėtos-apkalbėtos.
  

Todėl žemiau pateikiu ir Kalnų dviračių tako atidarymo fotoreportažą su dviejų fotomenininkų nuotraukomis.
O dabar šią  STUDIJĄ pradedu nuo istorinės apžvalgos ir žvilgsniu į ateitį su pasiūlymu ...:
                                                                                                                              /Vytenis Aleksandraitis/
                                                                                                                                    


Galima pasididinti šį fotomenininko Lauryno Trimonio kūrinį, kurių čia žemiau bus daugiau.

   
   

   Taigi, šią STUDIJĄ teikiu plačiąja-Holistine prasme ir šio puslapio pradžią skiriu Joninių slėnio ryšiui su Gamtos sporto šakų vystymosi tradicijoms prisiminti, kai susikūrus Azoto įmonei, laisvo ir sveiko pomėgio darbuotojai sukūrė Turizmo sekciją, kuri pradėjo Keliautojų ir Orientavimosi sportu užsiiminėti. Tame slėnyje prie Varnutės ir Juodmenos santakos gyvenęs ... Čepšys; tiems upeliams įveikti, rengdavo Kliūčių ruožo - Turistinės technikos treniruotes, dėka kurių ši Azoto turistai pradėjo puikiai rodytis varžybose.  Priešais buvusį Varnutės malūną šlaitus nuo neatmenamų laikų pamėgo kalnų slidinėjimo mėgėjai, kurie vėliau vykdavo į Alpinistines stovyklas; nusileidinėjimų įgūdžiams tobulinti ir rimtesniuose Kaukazo kalnuose. Kai dar tik kūrėsi Rimkų mikrorajonas, kur dabar nauji laiptai į Darbo biržą, buvo nuostabus keliukas, įsirėžęs į šlaitą, arklių vežimams į Rimkų kaimą, tame malūne sumaltiems grūdams - miltams pervežti. Jame, mes; lygumų slidininkai-lenktynininkai vasaros-rudens laike slidinėjimo žingsnio Imitacijos treniruotes "varinėdavome", kurias pravedinėdavo žymaus Lietuvos Slidinėjimo ir SPORTO MOKSLO pradininko profesoriaus Juozo Skernevičiaus auklėtinis Albinas Pavasaris. Jis čia pradėjo rengti ir pirmąsias slidinėjimo lenktynes.


GREITOJO NUSILEIDIMO DVIRATININKĖ Gabrielė Gelgautaitė iš Kazlų Rūdos užaugo egzotiškuose Vokiškuose kalneliuose, per kuriuos teko man organizuoti bėgimo ir MTB dviračių krosų varžybas. Josios pomėgis dviračiui formavosi per BFP ir dviračių žygį į Griunvaldą, minėti Žalgirį-600 ir ....

     Kaip tik tada buvo atkreiptas dėmesys ir į nuostabią griovą, kurioje dabar nusitęsė sudėtingiausia dviračių nusileidimo trasa. Skersai šios griovos, nutiesus lyną tarp medžių, tapo nuostabiausia Oro perkėlos ugdymo įgūdžių laboratorija, kurių tokių Lietuvos gamtoje retai sutiksi. Todėl kaip tik buvo čia pradėtos rengti ne tik ATG Tarpcechinės Kliūčių ruožo varžybos, bet buvo surengtos net ir rajoninės, o taip pat toje griovoje treniruodavosi ir Moksleivių rinktinės, besiruošiančios respublikiniams sąskrydžiams. Būtent, čia per treniruotes Šviesiosios atminties slidininkui-dviratininkui bei pirmajam Jonavos orientacininkui Algimantui Gaižauskui ir kilo mintis šiuo Joninių slėniu - Santarvės parku nutiesti pirmąjį Jonavos dviračių taką. Visad A. Gaižauskui kildavo idėjos - tada mes kalbėdavome, jog dviračiu taku būtų puiku treniruotis ir bėgikams - ruoštis maratonų varžyboms SVEIKOJE APLINKOJE. Todėl simboliškai  to dviračio tako ilgis tapo 1/10-daliu maratono distancijos 4,2 kilometrų ilgio, kuriame jau vyko 10-ties ratų bėgimo varžybos labai ekstremalioje - didelio raižytumo šioje trasoje, kurioje sužymėtoje kas 0,5 km atkarpomis tapo pačiomis geriausiomis sąlygomis ugdyti įvairiausias bėgimo savybes. Tokių nuostabių sąlygų sovietmetyje mes, bėgikai-plentininkai - neturėjome, kad sveikai treniruotis ne tarp pravažiuojančio transporto išmetamų dujų.  Gamtos pobūdžio sporto šakų koncentracijai ir tapo palankus šis Joninių slėnys, kai atsiradus Varnutės tvenkiniams, čia įrengtoje plaukykloje prasidėjo plaukimo varžybos ne tik toje uždaroje plaukykloje, bet  ir per visą tvenkinį ilgesniame plaukimo nuotolyje. Todėl nieko nuostabaus, kad Jonavą pasirinko ir triatlonininkai. Mat, čia; Jonavoje ypatingo geografinio savitumo vieta, kai tarp dviejų upių baseinų takoskyroje Nevėžio baseinas net iki Čičinų-Betėgalos ir IX-to forto tiesėje priartėjo prie Neries upės net per kilometrą; dėka per ledynų tirpsmo laikotarpį susiformuoto gūbrio (ozo), prasidedančio nuo Veprių. Todėl čia ir dviračių lenktynėms taip pat yra įdomios sąlygos su nemažu aukščių perkryčiu bei paviršiaus banguotumu. Šio gromorfologinio darinio dėka tapo populiarios ir Kovo 11-tosios bėgimo plentu varžybos nuo obelisko Abraomui Kulviečiui atminti.


Galima pasididinti
triatlono dviračių trasos charakteristikų žemėlapį


Tą patį triatlono ir bėgimo rungties trasos charakteristikas  galima pasididinti

        Dabar, atsiradus sportiniams daugiaatmintiniams laikrodžiams-chronometrams ir jiems ištobulėjus iki moderniškiausių pulsometrų, tapo mada treniruotėse ir varžybose kontroliuoti trasų įveikimo pokyčius įvairiose atkarpose.  Ypač tai įdomu daryti, kai trasose atkarpos yra sužymimos. Bet, kai tose atkarpose yra ne vienodos tų atkarpų įveikimo sąlygos, tai tada tokia kontrolė mažai ką sportininkui sako, jei jam nėra žinomos atkarpų įveikimo sąlygos. Tos sąlygos ir yra sąlygotos skirtingų aukščių įveikimu. Todėl tarp tų matuojamųjų atkarpų aukščių skirtumo dydžiai ir atspindi tas sąlygas. O tada tampa įdomu žinoti ir savo asmeninių fizinių savybių ypatumus, nes ne visi vienodai bėga į nuokalnę ar į kalną. Tai jau greičio ir jėgos komponentų savitumai lemia. O juos sekant, įdėmiai kontroliuojant tas atkarpas, galima lengviau suvokti, kokios savybės vyrauja.    
       O siekiant aukštesnį meistriškumą, sporto mokslininkų yra nustatyta, kad meistriškumui pasiekti būtina sportinių savybių HARMONIJA - tai aukščiausios sveikatos prielaida. Ji kartais gali būti net pažeista, nesaikingai ir ne harmoningai treniruojantis,  kai ugdomosios savybės išbalansuoja tą harmoniją.

              Tos harmonijos siekimui ir sekimui pagal josios idealą atspindėtą  Leonardo da Vinci "Vitruvijaus ŽMOGUJE" - "Dieviškosios proporcijos", arba "aukso pjūvio" pagrindu testavimo metodiką sukūrė habilituotas mokslų daktaras - profesorius Jonas Liudas PODERIS (beje, jis dirbo ir Jonavoje sporto pedagogu), kuris buvo tik ką į amžinybę išėjusio kardiologo-akademiko ir rašytojo Jurgio Brėdikio mokiniu. Taigi, Jonas Liudas sukūrė sportininkų tai harmonijai sekti pasaulyje išgarsintą "Kaunas-krūvis" testavimo programą.

       Apie ją šis akademikas a.a. J. Brėdikis paminėjo savo analogų neturinčiame anatomijos ir fiziologijos bei Sportinės medicinos vadovėlyje-ROMANE " T i e s   R I B A ", kurio pristatymą Literatūros muziejuje parengiau fotoreportažą su pakomentavimu apie tą romaną, pateikęs jo ištraukas.

     RIBOS FILOSOFIJA SPORTE - tai visų sporto šakų ir viso sporto filosofijos esmė: balansuoti ties riba ir dėka išugdyto meistriškumo siaurinti tą ribą ne kiek rizikos, o  tik SPORTO MOKSLO dėka.
      Man asmeniškai Sajanų kalnų Ūdos upe teko plaukti pro kryžius žuvusiems toje upėje, o šalia Okos upės Orchobomo kanjone vienas žuvo ir dingo  visiems laikams be jokio pėdsako vos ne mūsų akivaizdoje. Juk Gamta nemėgsta tų, kurie nemoka rizikuoti ir neturi jokio supratimo apie rizikos mokslą. Todėl ties jo pedagogine sistema dar sugrįšiu, parodydamas, kaip išvengti skaudžias nesėkmes.
        Kad nereikėtų "burti iš kavos tirščių" - "ar organizmas; už tos RIBOS: nulūš, ar ne?" - tam būtina pasitelkti ne tik Medicinos (Sporto medicinos) disciplinas, bet ir Biologijos mokslo pagrindus ir net BIOMECHANIKOS mokslo išvestinę, sportinei technikai studijuoti.         Tam, kad Žmogaus ir sportininko organizmo RIBAS žinoti, minėtas J. L. Poderis savo sukurtoje testavimo programoje  panaudojo kontaktinę plokštę.   


Galite VISĄ nuotrauką pamatyti.


Šitą VISĄ nuotrauką
pamatysite žemiau

     Ta kontaktinė plokštė, su kuria iššokimo į viršų (pagal ore kybojimo laiką) matuojanti įranga, kurią naudodavo ir studentai moksleivių tyrimams, skirtą Abalakovo -  Bosko testams atlikinėti sportininko šokinėjimus ir pradėjo kontroliuoti tiriamąjį širdies kardiografu bei jam matuoti kraujospūdį, o taip pat sekti po krūvio atsistatymo procesus. Tai labai didelis ir platus organizmo savybių fiksavimo spektras, pradedant nuo raumenų struktūros kompozicijos (raudonųjų ir baltųjų raumeninių skaidulų santykio įvertinimo) iki pačių  svarbiausiųjų širdies-kraujagyslių bei kvėpavimo funkcijų darbingumo nustatymo.  Visą tai kompiuterio dėka per 30 sek. testo trukmę (tiek maksimaliai į viršų šokinėjant) ir nustatant kiekvieno iššokimo aukštį bei labai informatyvų  to iššokimo aukščio kitimo pobūdį bei visą tai derinama su maksimaliu iššokimu, o taip pat, kraujospūdžio bei pulso dažnio kaita krūvio metu bei atsistatymo kokybę po krūvio. ir, svarbiausia, VISA KRŪVIO BEI ATSISTATYMO PROCESAS SEKAMAS KARDIOGRAFU, kuris dar labiau papildo organizmo būsenos kontrolę. Todėl šis metodas nustato per porą tūkstančių sportininko savybių parametrų (juos jei poliklinikoje atlikinėti - tai ne vieno mėnesio reiktų) ir tarp tų nustatytų duomenų visumos Holistinių Sinerginių ryšių dėka nustatinėja sportinės harmonijos kokybę bei pagal jos duomenis pateikinėja rekomendacijas, kaip teisingiau treniruotis atitinkamais periodais, ir, ypač, prieš atsakingas varžybas. Tam profesorius J. Poderis apibendrina Sporto mokslo iššūkius Olimpiniame judėjime -  analogiškai daug kas tiktų ir specifinėse techninėse sporto šakose.

       Taigi, tas pats tinka ir Kūno kultūros mėgėjams - taip vadinamiems  SPORTUOTOJAMS  bei asociacijos "Sportas visiems" geros sveikatos siekėjams, nes geriausiai sveikatai prielaida ir yra ta harmonijos kokybė. O pagal teisingiausią Sporto vadybinį principą ir į visuomenės pomėgius būtina atsižvelgti, kas jai būtų palankiausia, koncentruojant visą šią Joninių slėnio infrastruktūrą. Juk, yra žmonių, kurie atvirkščiai - mėgsta ne ekstrimui leistis nuo kalno, o JĖGOS IŠTVERMEI kilti į kalną. Todėl dviračių nusileidimo trasomis galėtų vykti ir atvirkščiai - į priešingą pusę: į kalną pakilimo užvažiavimai, už kuriuos dėkotų MTB lenktynininkai.


Pažiūrėkite - šie iš priešingos pusės atvažiuoja!

        Šiame Joninių slėnyje ne mažai treniravosi ir žinomi net pasaulyje Jonavos orientacininkai Svajūnas Pajaujis bei Edita Martusevičiūtė, kurie yra vieni pajėgiausių Lietuvoje SPRINTO Į KALNĄ slidinėjimo rungties dalyvių, kurie vietoje naudojimusi keltuvu - patys į kalną sučiuožia, o po to poilsiui nuo jo nusileidžia ir taip kartoja daug kartų. (P. S.:  Svajūnas yra pasaulio miškininkų čempionatų dalyvis, o Edita su slidėmis pasaulio čempionatų; vykusių Maskvoje ir Japonijos Chokaido saloje  komandinių estafečių prizininkė bei buvusi Jonavoje 2001 m. Populiariausio sportininko ir  2003 m. Geriausio sportininko konkursų nominantė.) 


Paskraidyti virš miesto - visai neblogas užsiėmimas.

   Aišku, per paskutinį dvidešimtmetį jiedu su kitais jonaviečiais nuo vaikystės sniegu mėgautis galėdavo tik Ignalinoje - ten treniruotes su slidėmis daug atlikinėjo. Būdavo kuriozų, kai tekdavo prie dviračių rištis slides ir važinėti į miškus - atlikinėti sniego lopinėlių paieškas. Juos susiradus, juose ratus tekdavo sukti ir sukti, kad slydimo žingsnius formuoti.  Mat, piečiau Ukmergės prasideda beveik besniegės žiemos  zona, kai žiemos metu tarp Kėdainių-Ukmergės ir Kaišiadorių metinė sausio mėnesio temperatūra tapo laipsniu-dviems šilčiau. nei už šios zonos ribų. Matyt, atšilimui įtaką, matyt, sudarė Kauno marių atsiradimas ir Kaune, Kėdainiuose bei Jonavoje didelių; šilumą išleidžiančių pramonės gigantų išvystymas.
     Todėl, net iš AKROBATINIO SKRAIDYMO įkurtos naujos dviračių trasos perspektyvos, tą KLIMATO KAITĄ reikėtų stebėti ir šalia Slidinėjimo centro nereikėtų pamiršti net lygumų slidinėjimo trasų; tokių. kokios yra Lietuvos Žiemos sporto centre Ignalinoje:


  Tokius populiariausio-gausiausio Lietuvoje Jonavos "Snaigės" slidžių žygio trasą galima būtų kloti ir požeminėje perėjoje - tada slidininkams nereikėtų jose slidžių nusiiminėti. Požeminėje perėjoje sniegą ir papurkšti galima ir dvi vėžės ten galėtų būti tik siauros, klasikinio stiliaus praslydimui dvipusio eismo.

      Miesto žaliosios zonos palei tvenkinius sveikesniam panaudojimui, ar ne reikia siekti, kad joje galima būtų kuo palankiau sportuoti - judėti? Mat, kai dviračio pedalus sukau į Londono olimpiadą ir iš jos atgal, tai ištysai Vokietijos, Belgijos ir Olandijos beveik tik dviračių takais bevažiuodamas, nepamenu, kad kur nors būtų reikėję sustoti, kad pervažiuoti pėsčiųjų perėjas, tokias, kaip čia schemose pavaizduotoji Žemaitės gatvė. Visas JUDRIAS GATVES-MAGISTRALES DVIRAČIŲ TAKAI KIRSDAVO POŽEMINĖMIS PERĖJOMIS AR VIADUKAIS; tokiais, kaip dabar Jonavoje nutiestas iš Kosmonautų rajono į Sporto centrą. Todėl būtų gerai, kad po Žemaitės gatve atsirastų, bent, viena dvipusio naudojimo požeminė perėja; kad ir: virš Varnutės požeminio upelio protaka su papildomu dviračio tako įvedimu, panaudojus Žemaitės dešinės gatvės pusėje žemiau esančią terasą. Juk nuo antrojo tvenkinio 56,0 m. virš jūros lygiu iki Žemaitės gatvės žemiausio taško tas pylimas ten turi 4 metrų aukštį, kai požeminei perėjai užtenka tik 3-jų metrų aukščio. Tą tunelį galima būtų perdalinti vieną pusę pėstiesiems, o kitą dviratininkams. Žiemą dviratininkų pusę galima skirti slidininkams, ten sniegą užpilus. O šalia dviračio tako galima kloti slidininkams vėžę - vietos palei asfaltuotą taką yra užtektinai net laisvajam stiliui slysti, kuriam reikia platesnės suspaustos vėžės. Sniego suspaudimui mechanizmą naudoja Slidinėjimo centras. Laisvo stiliaus Čiuožėjo žingsniui sniego pagrindui suspausti, kad surengti Jonavos slidinėjimo maratonus, pasitelkdavau atbulai važiuojančius buldozerius.  Taip, kad pagal charakteristikas šis slidinėjimui takas gali būt ne prastesnis Ignalinos.
      Tada, organizuojant bėgimo ir triatlono varžybas, nereikėtų stabdyti eismo ir tada šis takas taptų labiau naudotinu sporto mėgėjų, tokių, kaip riedutininkų ir RIEDSLIDININKŲ; tokių, kokius sutikdavau dviračių riedėdamas per Čekiją, Vakarų Europą ir Skandinavijoje, kai 2010 m. dviračiu keliavau aplink Baltijos jūrą net iki Norvegijos Trondheimo, kuriame vyko tada Pasaulio orientavimosi čempionatas Žiemos sporto centre organizuotas, iš kurio vedžiau fotoreportažus. Tame centre visa įrengta stacionari infrastruktūra labai tiko ir Orientavimosi sporto čempionatui organizuoti. Tokias Orientavimosi sprinto pirmąsias Lietuvoje respublikinio lygio varžybas teko ir man organizuoti 2000-aisiais metais rugpjūčio 08 d. Jonavos 250-mečio ir 251-mečio proga  Centriniame stadione, apimant viso Joninių slėnio aplinką. Tai buvo šventės vienu iš renginių, kurias galima būtų jas tęsti ir toliau.  


    Pirmiau galėtų atsirasti slidinėjimo vienos mylios ilgio trasa tik aplink vieną tvenkinį. Tik, tada reikėtų pagalvoti dėl saugaus nusileidimo (ten, kur šauktukas), kertant tvenkinio pylimą tarp stulpelių ir iš kart užsukant palei pylimą  tarp tribūnos  užkilimui. Tam reiktų, pirmiau nuimti (perkelti į kitą pusę) dviračiams pastatyti skirtas atramas, skersai to pylimo kelio sniegą užberti ir sukalti medinį pastatomą laikiną viražą, skirtą slidininkams staigiai užsukti. Tokie dar 3  viražai reikalingi nusileidime, kad slidininkams būtų saugiau ir nereikėtų posūkiuose stabdytis. Palei tribūną pakilimas, aplink ją apsukimas ir vėl į slėnį nusileidimas su finišu link vėliavos sudarytų puikią šios trasos kompoziciją. Net, jei ir sniego nebūtų, tokioje trasoj slidininkams galima būtų su riedslidėmis treniruotis. Tuo tikslu inventoriaus nuomos punkte galėtų buti dar papildomai  riedslidėmis ir riedučiais paįvairintu.   


Kėdainių vicemeras Paulius Aukštikalnis

Galima atsidaryti VISĄ ŽEMĖLAPĮ su visu šiuo aprašymu. Žemiau matote tvenkinį 54,5 m lygyje virš jūros, o pastorinta horizontalė, juosianti apvalią estradą, yra 50 m lygyje virš jūros.
 


Šios trasos aukščių skirtumas yra nemažas, ir, kaip matome, nusileisti iki žemai esančio miesto - teks kelio sukarti nemažai.

Trasa Joninių slėnyje buvo iškilmingai atidaryta, suvažiavus iš Lietuvos dviračių sporto mėgėjams.

 Jonavos televizijai ...
Papildant Kėdainių vicemero Pauliaus Aukštikalnio pasakytas mintis
, galima paminėti, jog Jonavos ir Kėdainių sportininkų ben-

 dravimas turi istoriją, kai šių abiejų miestų-rajonų Keliautojų ir Orientavimosi sporto entuziastai rengė bendrus renginius ir kėdainiečiai Jonavoje - jos dėkingesnėje gamtoje, rengdavo savo Orientavimosi sporto čempionatus, kur tai sporto šakai sportinių žemėlapių buvo sudaryta ne mažai, nes Neries ir Šventosios slėnių išraiškingas reljefas yra žymiai palankesnis Gamtos sporto šakoms. Bet kėdainiečiams išradingumo niekad nestigdavo. Teko dalyvauti ir jųjų rengtose baidarių slalomo varžybose Obelies upelyje, o su jųjų geriausia baidarių slalomininke Vitalija teko startuoti Visasąjunginėse Baidarių slalomo varžybose - srauniajame Ardono tarpeklio slenkstyje, o po to Tereko bei Belaja upėmis  plaukti.

   
   


Galima atsidaryti visą žemėlapį
, apie kurį dar žemiau bus papildyta, nes tuos naujus dviračių takus teks koreguoti-tikslinti ir žymėti su jų kraštų paryškinimais, kad išsiskirtų iš fono.

 

Malonu matyti ir dėmesį vaikams skirtą, kai jiems skirtoje trasoje galima mokytis ir vyresniems, kad patobulinti dviračio vairavimo techniką.

    Siūlau atsiverti fotomenininko Lauryno Trimonio darbus,
 
publikuojamus jojo tinklalapyje "El Artography" ir apie šio
 Kalnų dviračių trasos atidarymo renginio 231-ą nuotrauką,
 
tarp kurių matote ir šias:

 
 
   
   
 
 

          Taigi, iš MENOTYRINIO taško, kad įvertinti jųjų filosofinę minties vertę, patarčiau KIEKVIENĄ NUOTRAUKĄ ATSKIRAI ATSIDARYTI. Tada bus galima suprasti EKSTRIMO filosofiją ir jos sąsają su praeities bei ateities požiūriu. Juolab, Lauryno Trimonio kompoziciniai sprendimai prilygsta šedevrams.

 
 
   
   

     Džiugu, kad Jonavoje yra objektyvo virtuozas, sugebantis fiksuoti nepakartojamas akimirkas ir matyti daug ką sakančias detales. Jo puslapis El Artography"- tai foto ir dokumentinio kino meno tikra paroda, nepakartojamai atspindintis renginius, koncertus su gerai ir net naujoviškai įvaldyta fotografavimo technika. Tarp jų išsiskiria ir Kazlų Rūdos miesto šventės vaizdai, prie kurių organizavimo ir man teko prisidėti, nes ten atgulę yra mano tėvai. Juk savo tėvo dėka teko augti sportinių motociklų ir automobilių gausme - paauglystėje turėti šių sporto šakų I-ąją  teisėjo kategoriją, nes mano tėvas buvo ne tik motosporto populiarintoju-organizatoriumi, bet ir Automobilių sporto Lietuvoje įkūrėju. Todėl man DVIRAČIAIS GREITASIS NUSILEIDIMAS primena moto krosų varžybas, o prasidėjęs dviračio konkuravimas su motociklu, sakyčiau, tai sveikesnis sportas, labiau reikalaujantis fizinių-psichinių pastangų, nes variklio galingumas, priklausantis nuo jojo cilindrų talpos ("kubatūros") analogiškas sportininko širdies išvystytai apimčiai. Kuo didesnė širdies talpa, tuo ji daugiau kraujo išstumia ir geriau aprūpina organizmą fizinio krūvio metu.
        Neatsitiktinai, kai po kariuomenės pradėjau baidarių slalomu užsiiminėti, man tėvas buvo paminėjęs kažką, kad Vakaruose atsirado analogiška nuo kalnų dviračiais nusileidinėjimo sporto šaka. O kai prieš 11 metų su dviračiu aplink Baltijos jūrą riedėjau, tai Skandinavijos aukštumose Švedijoje šalia Norvegijos kaip tik regėjau slidinėjimo keltuvais keliančius dviratininkus. Man tie greitojo nusileidimo mėgėjai aiškino, kad net dvejopi dviračiai tam tikslui gaminami. Vieni skirti tik nuo kalno nusileidinėti, kiti daugiau kalnų turizmui, kad galima būtų į kalnus užkilti. kad nuo jųjų nusileisti smagiai, ten, kur nėra keltuvų laukinėje skandinaviškų tundrų gamtoje, po ją pakeliaujant. Tada ši sporto šaka ir pradėjo vystytis Lietuvoje. Keista, kad dėl sovietinės okupacijos Lietuvos atsilikimas šioje sporto šakoje tapo net 4-ių dešimtmečių intervalu. Gerai, kad tą atsilikimą išradingai mažina susikūrusi šios sporto šakos Asociacija prie Dviračių sporto federacijos. Apie ją galima google-je ieškoti "ExtremPuppy" ir F.b. tinkle "White Puppy", kuriame galima susipažinti su situacija Lietuvoje dėl šio pomėgio.  Nepakartojamus kadrus savo bloke SVIDERSKIS  Racing team fiksavo net 174 nuotraukas:

 


    Puiku, kai žiūrovams ir varžovams yra galimybės mokytis iš anksčiau, ar vėliau startavusių dalyvių.

     

       Kaip matome, Gamtoje - kalnuose naudojama dviračių nusileidimų sporto šaka, analogiškai Orientavimosi sportui perėjo į miestą, kai orientacininkai sukūrė net atskirą Parkų turų rungtis ir po to Sprinto rungtis sudėtingų miestų-senamiesčių zonomis, kuriose ir net jau ilgesnes- vidutinių trasų rungtis organizuoja.

  Analogiška ir dviratininkams. kai jųjų meistriškumą jau gali stebėti miestų gyventojai ir per viešumą taip populiarinamas sveikas gyvenimo būdas. kai į paminkštintą trasą net veidu nukritus į smulkių akmenukų žvirgždą, su specialia apsauga galvos nepažeisi. O tai visuomenėje labiau skatinama naudotis savisaugos priemonėmis.

 
   
   

 TOPOGRAFINĖS PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS

   
   

Galite visą savivaldybės topografiją peržiūrėti

Teko aptikti ar ne savivaldybės tarnybų sudarytą žemėlapį, kuriame horizontalės ne labai natūralios-generalizuotos. Gaila, kad toks "topografinis" reljefo žemėlapis turi vienodo storio ir neturi išskirtinių horizontalių, pabrėžiančių kas 10 m. aukštį, todėl yra įtarimas, kad jame kai kurios horizontalės praleistos. Prie Centro aptvertos teritorijos prasideda griova su sutankėjusiomis horizontalėmis, bet, deja, pavaizduotų dviejų duobių joje nėra ir nebuvo, kiek pamenu. Nėra ir tos griovos pabaigoje sufantazuoto "apvalaus-stataus" "cirko", kuris pagal horizontalių tankį net "didesniu statumu" nei šlaituose. Tokios nesąmonės gamtoje net negali būti. Todėl aš savo žemėlapyje, pasinaudojęs šį  kaip "pagrindą", privalėsiu per naujo išdėstyti horizontales. Kaip tai seksis, vėliau čia išdėstysiu. Čia pabaigoje  PAPILDYMUOSE parodau, kaip šios griovo dugne iš tikrųjų izohipsės išsidėstė.

    Kad tokių topografinių fantazijų nėra vietovėje, tai matosi iš dešinėje nuotraukos, fotografuotos tos griovos pradžioje.


     Kaip matome, griovos dugnas tik kyla į viršų ir joje nėra jokių "plačių stačių" cirkinių (apvalių) darinių.


Kaip matome, ir pats griovos galas,
neturi jokių "topografinių duobių" - tas dviračių takelis, atvinguriavęs per tos griovos dugno šlaitų pagrindus, užšoka ant dirbtinai supiltos kalvelės, nuo kurios per tiltelį į finišą. Kairėje matosi upeliukas, kuris vamzdžiais po dviračiu taku nuveda šios griovos vandenis į griovį, kuris buvo sudarytas kitos griovos ...

    Su Garminu (GPS įrenginiu) teko praeiti šalia takelių, kurių konfigūracija gaunasi tik apytikslė iki 3 m paklaidos (priklausomai nuo GPS palydovų kosmose išsidėstymo), o griova einant tas tikslumas dar mažesnis, nes griova ir jos medžiai užstoja tų palydovų radijo signalams. Todėl matavimus teks ir kitais metodais atlikti, kad galima būtų nustatyti kiekvieno viražo tikslų aukštį, jo polinkio kampus, ir tai sportininkams, norintiems kelti savo meistriškumą, manykime, kad tai turėtų būti labai įdomu. Juk daug dviratininkų naudojasi GuPro filmavimo kameromis (ją bandau ir sportinių žemėlapių tikslinimams), kurių nufilmuotus kadrus galima tikslinti-analizuoti specialiomis programomis, kaip "Telemetry Overlai" susietomis su minėta GPS sistema. Taip, kad neturint brangių geodezinių prietaisų, tenka griovos dugno objektus tapatinti su Slidinėjimo centro keltuvo atramomis ir šviestuvų stiebais, kompasu nuvedant  azimutus ir juos ištaisant magnetinę deklinaciją, kuri Lietuvoje yra 7-ių laipsnių ir 15-os minučių.


 
   Šio Joninių slėnio žemėlapio sudarymo-piešimo ir tikslinimo darbai toliau vykdomi., nes čia
pateiktas nekokybiško horizontalių išdėstymo pavyzdys. Dešinėje išlygintos horizontalės pagal Slidinėjimo centro naujai suformuotą-lygintą šlaitą, kurį reiks visą atkoreguoti. Kalnų dviračių nusileidimo trasa, kad išsiskirtų iš reljefo, apvesta purpurinės spalvos apvadu, kaip ypatingas sportui objektas - tokį  žymėjimą siūlau, nes ženklų standartuose toks objektas nenumatytas. Tokia išsiskirianti ryški spalva ĮSPĖJA naudotojus žemėlapio, jog  vietovėje, kertant trasas, reik būti dėmesingiems, nes dviratininkai per treniruotes rieda dideliais greičiais. Ypatingai reik būt atsargiems prie šuoliams skirtų kalnelių, nes jie,  sudaro ribotą matomumą. Todėl tokius kalnelius galima irgi, vietoje rudos reljefo horizontalės, panaudoti irgi ryškią purpurinę spalvą. Kitus Slidinėjimo centro objektus, kaip šviestuvus, keltuvo atramas ir trosą, o taip pat elektrifikacijos įtaisus galima taip pat ryškiai išskirti. Ar tai būtina - reik pasvarstyti.    


 Šioje  Jonavos skenavimo LAZERIU infro raudonais spinduliais NUOTRAUKOJE matote Varnutės šlaitų išraiškingąją dalį, kurioje galite pamatyti VISĄ Jonavos miesto teritorijos reljefą ir galite pamaryti labai didelės raiškos Varnutės slėnį tą patį infroraudonaisiais spinduliais skenavimo didžiausios raiškos visą TIF-o formatą, (jei atsidarys), kur centre, o čia  šios nuotraukos apatinėje dalyje ir yra tas pats Joninių slėnys.

 

  Iš infro raudonais spinduliais skanavimo matosi, kad dabar šlaito kraštas kiek pasikeitęs dėl nutiestų laiptų nutiesimo prie Darbo biržos, kuriuos matote aukščiau pateiktoje nuotraukoje. Neaišku, ties kokiu lygiu praeina laiptų pakopos. Patys laipteliai turi 12 cm aukštį ir pagal jų skaičių galima bus apytiksliai nustatyti peraukštėjimus. Gaila, kad neviešinami tų laiptų tiesimo brėžiniai. Todėl tenka naudotis paprasčiausiu 5-os - 7-os klasių kurso programa.

 Svarbiausia, BŪTINA šių trasų konfigūraciją žemėlapyje išdėstyti - tai nėra taip paprasta, kai jųjų kosminėse nuotraukose dar kol kas nėra, o griovoje tarp medžių ši sudėtingiausia trasa, aplamai, beveik nesimatys iš kosmoso - net GPS prietaisai čia daro didžiausias klaidas.. O kaip tik toji griova ir yra įdomiausia visais aspektais, nes jos dugnu praeina Pažengusiųjų sudėtingesnė trasa. O tos griovos šlaitų mikro įmantrumas  matosi iš čia žemiau pateikto LAZERIU infro raudonų spindulių skanavimo:

    Ateityje reiks visas trasas ir, ypač; pastarąją trasą šioje griovoje net pagal aukštį tiksliai nuniveliuoti, kad sportininkams būtų maksimali informacija, prieš nusileidimą padedanti geriau įsiminti ir kokybiškiau analizuoti įveikimo techniką bei taktiką.

 

    Tai tvirtinu pagal asmeninę patirtį, baidarėmis NUSILEIDINĖJANT kalnų upėmis, kurių beveik visų slenksčių turėdavome KROKI schemas, kurias studijuodavome dar net besiruošiant kelionėms. Panašiai elgdavomės ir per pasirengimo treniruotes bei baidarių slalomo varžybose; daugiausiai Vokės kanale prie Grigiškių popieriaus kombinato, kur pati srauniausia Lietuvoje vieta - joje varžybų rezultatai priklausė tik nuo to, kaip pavykdavo išstudijuoti upės srautų paslapčių struktūrą.  Ją studijuodavo ir net Jonavos gamybinio susivienijimo "Azotas" generalinis direktorius Bronislovas Lubys.


Juos nufotografavau, kai dviračiu iš Lietuvos į :Londoną ir atgal sukoriau
.

Tą srautų struktūrą teko stebėti ir Londono 2012 Olimpiados Irklavimo slalomo varžybose, kurių FOTOREPORTAŽĄ galite irgi pastudijuoti, einant klavišu į kairę, o į dešinę kitų olimpinių sporto šakų vaizdus 'pamatysite.

O tokias baidarių ir net irklavimo slalomo varžybas galima pravedinėti ir Joninių slėnio tvenkinyje (jas net teko rengti ten), nes stovinčiame vandenyje išsiugdo didesnis sportininko darbingumas -
tada jis nelaukia, kol srovė įneš į vartus, o dirba irklais.   Juolab, yra tradicijos Jonavoje, kai broliai Vidmantas ir Henrikas Genulevičiai  ne kartą buvo Lietuvos ir net Baltijos šalių čempionais. Be to, Vidmantas su pirmojo Sovietų Sąjungos balionininko Leono Simniškos dukra Lina, kuri buvo Lietuvos Moksleivių žaidynių čempionė Orientavimosi sporte, jiedu PASAULIO LIETUVIŲ žaidynių Baidarių RALI varžybose Šventosios upe ir Trakų ežeryne buvo iškovoję medalius.

 

  Jis (Bronislovas Lubys) su  mokslininku Alfredu Sviklu, projektuotojų vadovu Bronislovu Lenktaičiu, gydytoju E. Mikalkinu ir kitais prieš išvykas į sudėtingus žygius, laikydavo privalomus baidarės valdymo srovėje įgūdžių patikrinimo egzaminus.   Su tais žygiais ne jie kartą buvo Lietuvos čempionatų prizininkais, o 1971 m. trečių kategorijų grupėje su žygiu Kolos pusiasalyje (po senovės graikų mitologinę Hiperborijos šalį  baidarėmis "Caga-Pana-Varzuga" upėmis tapo ne tik Sovietų Sąjungos čempionais, bet buvo pakilę prie buvusios civilizacijos piramidės ir nuo jos Krūties ("Ninčur" saamių kalboje) kalno nusifotografavo į Lavjarvo (Lavozero) ir Said (Švento) ežerų slėnį, kur jo krantuose yra šventieji akmenys, vadinami Said-ais. (Analogiška, kai pro Ukmergę link Jonavos teka tokio pat pavadinimo upė Šventoji.). Tą nuotrauką žemiau ir matote 1972 m. skelbtą Jonavos Balse.

   To kalno šventąją galią teko ir man išbandyti, ten pat dviem savaitėm anksčiau tomis pačiomis upėmis praplaukus ir žygio sustojimo metu treniruotės tikslu teko užbėgti į tą Ninčurtą ir po to atlikti GREITOJO NUBĖGIMO-NUSILEIDIMO pratybą.

 O, būtent, per Joninių FILOSOFIJĄ galima pažvelgti į "Azoto" gamyklos vyriausių specialistų - Sovietų Sąjungos čempionų žygį per tą graikų mitologinę Hiperborėją, į kurią Apolonas skraidydavo, pasikinkęs gulbes.

   Bet į vieną labai svarbią detalę atkreipiu dėmesį, kad  toje mitologijoje minima, jog toje Hiperborėjoje YRA VIENA DIENA, NUO KURIOS SAULĖ NENUSILEIDŽIA - ŠVIEČIA VISĄ DIENĄ ir naktį.. 

      Galima pasididinti. šį 1972 m. Jonavos Balse straipsnį; Gedimino Ilgūno įkurtojo Jonavos Turistų klubo ir po to apie 1966-67 m. m. KGB uždraustojo-išvaikytojo  bei 1969 m. pabaigoje atkurtojo klubo "Žygeivis" skyrelyje, kuriam tas Hiperborėjos (Kolos pusiasalio) Krūties kalnus nupiešė Azoto menininkas-dailininkas bei sportininkas Rimantas Cieška.

 

    Apie tai graikai mini savo mitologijoje. O tai ir yra; kaip tik, tas įvykis Šventuoju laikomas Šiaurės Karelijoje nuo aukščiausio karelų Nuorunen kalno, į kurį irgi teko man ekspedicijoje kopti ir ant jojo matyti šventąjį Seid-ą, paremtą akmenimis. Vadinasi, graikai ir net pats Apolonas buvo ant to Nuorunen kalno. Juk mitologijoje neišgalvosi Nuorunen kalno ypatybės, jei ant jo nepabūsi ir per Rasas nesimelsi. O tai ir yra suomių Kalevala bei senovės graikų Ilijada ir Odisėja epų (pastaroji Jonavoje buvo išversta) bendrosios sąsajos.

   Kaip tik GALITE PAŽVELGTI į tą Seid-ą iš kosmoso ant Nuorunen kalno kaip aukščiausio Karelijoje  576,7 m virš jūros lygio, kultinis akmuo yra ir ant kalno Possosoro netoli Pia eero. Manselkės aukštumoje, priklausančiame Panajarvės ežero parkui. Galite iš viršaus pažiūrėti  video į tą  Kivakkoskį krioklį, nuo Kivakkos kalno (saam.: "Akmenų sergėtojos" - šventųjų seidų) ant kurio 499,5 m virš jūros lygio saamių jaunimas taip pat rinkdavosi saulę pasitikti ir palydėti, kad nedingtų Rasų švenčių metu.  Plačiau apie tą Azoto vyr. specialistų (ir Bronislovo Lubio) kelionę per tą paslapčių šalį aptarinėju savo Studijos 9-toje  temoje: TOTALITARINIŲ RĖŽIMŲ OKULTISTINĖS  ŠAKNYS, kurioje paliečiau  net Holokaustui slepiamų priežasčių užuomazgas.


Ši nuotrauka paimta  ČIA

         Ši problema ypatingai aktuali per mūsų - jonaviečių-kėdainiečių bendrąją kaimynę Ukmergę, kurią, pristatydamas šių rajonų merams , o taip pat, jau ir dėl Lietuvos Istorijos instituto "pažymos" "grožybių" šį tinklalapį, informuoju, dėl to, ką man teko LABAI SVARBAUS aptikti. Kiek tai ta problema siejasi su sportu, tai, būtent,  - DĖKA SPORTO IR JAME IŠVYSTYTOS GREITOS ORIENTACIJOS - tai labai svarbi priemonė saviugdai plačiąja - Holistine prasme.

        Kaip sportas siejasi ne tik su politika, bet su savo Gimtojo Krašto pažinimu, vardan tinkamesnio sporto plėtros, teko net ir į istorijos mokslą įsikišti, nes jame taip pat, mums; sportininkams-orientacininkams, vystantiems orientavimosi įgūdžius, teko sėkmingai pasiorientuoti ir Jonavos miesto istorijos peripetijose,. Mat. artėjant 2000-tiesiems metams,  artėjo tada ir Jonavos 250-metis, kai tada, gal. politiniais tikslais buvo išgalvota visai kitokia, - net nesąmoninga miesto "istorija". Todėl teko triukšmą sukelti  su vienu auklėtiniu - geriausiu slidininku-orientacininku, kuris 12-toje klasės savo Istorijos kontrolinį darbą 1998 m.  pavadino: "Ar Jonava švęs savo 250-metį?".

       Taigi, tik šio moksleiviško rašinėlio dėka ir pavyko atšvęsti Jonavai savo pirmąjį jubiliejų. Detaliau apie tai Jonavos 265-mečiui rašiau, pasiūlęs į senąją Jonavos istoriją pažvelgti plačiau. Tada to pirmojo Jonavos  250-mečio jubiliejui mes-orientacininkai buvome padovanoję Jubiliejinį žemėlapį. Buvo norėta  ir Jonavos 270-mečiui sudaryti, bet, atsirado per daug  labai aštrių problemų, kurios buvo svarbesnės, už žemėlapį, esantį dešinėje. Apie tas visas problemas galima akis permesti ČIA. .


Galima
visą atsidaryti, pradėtą piešti žemėlapį
. 

       Visą tai apibendrinat, VARDAN AUKŠTESNIO MEISTRIŠKUMO SIEKIO, iš savo sportinės patirties įsivaizduoju, kad tiksliai-detaliai sudarytas nusileidimo trasų žemėlapis bei nubraižytomis  horizontalėmis (izohipsėmis) trasoje turės būti tiksliai atspindinčios realų  trasos pobūdį, pagal nusileidimo statumą, išreikštu horizontalių tankiu, viražų kampus, o taip pat ir trasos šonuose reljefo situacijos vaizdas taip pat turėtų būt labai svarbus, kaip trasos įsigraužimas į reljefą ar sankasos dėka trasos užkėlimas virš vyraujančio paviršiaus.

        Tam tikslui parodžiau Jonavos reljefą, kurį rodžiau pradžioje ir kurį reikia iš raudonųjų infro raudonųjų spindulių skanavimo duomenų, juos pervesti į topografines horizontales;  pagal aukščius nuo jūros lygio nustatant ir suskirstant horizontales sekančiai:
      1.)  į vientisas-pagrindines porinio skaičiaus, kas 2 metrus laiptu, ir pagalbines neporinio skaičiaus punktyrines linijas.
      2.) Be to, kadangi skanuota kas 0,5 metro reljefo pjūviu, tai pusinio metro horizontales SIŪLAU su plonesniu ir trumpesniu punktyru naudoti, kurį siūlau, po dviejų punktyrų naudoti didesnį tarpelį, kaip naudojama nykstantiems takeliams vaizduoti. Toks PUSINIO METRO horizontalės vaizdavimo stilius labiau išskirs iš neporinių pagalbinių horizontalių.
     3.) Na, o kad juose nepasimesti, kaip yra įprasta topografijoje ir Orientavimosi sporte, kas 5 horizontalė paryškinama, kad geriau galima būtų suvokti bendrą šlaito pobūdį.  Todėl horizontalių laiptą siūlau nestandartinį 2 metrų, nes tada tas nestandartinio pjūvio laipto 5-ta horizontalė atitiks 10-ties metrų laiptą.
     4.) O, kad nereikėtų skaičiuoti, siūlau įvesti ir pastorintą-pailgintą punktyrinę skaičiaus, pasibaigiančio 5-iu metrų lygio virš jūros lygio.
     5.) Taip pat, pagal tą pačią kas 5-tos pastorintos horizontalės sistemą  siūlau įvesti ir PUSŠIMTINĘ horizontalę dvigubai pastorintą. Tokia horizontalių gradacija palengvins bet kokios vietos aukščio lygio nustatymą ir mažiau reikės žemėlapį apkrauti horizontalių lygių rodmenų skaičiais. Juk pirmoji pusšimtinė 50 m lygio horizontalė praeina palei Joninių slėnio estrados apačią, o jau kita šimtinės horizontalės pailgos kalvos nuo Jonavos miesto vakarinio pakraščio Virbalų vienkiemių, Rimkų kaime, atskiros kalvos driekiasi iki pačios Čičinų gyvenvietės, o toliau link Smičkių, kur stūkso Abraomui Kulviečiui obeliskas ir statmenai pasisuka ozu  link Betėgalos bei  toliau net iki IX-to forto išlendančios aukščiausios vietos kyšo kai kur pramušdamos tą 100 m lygį.

        Tuo Jonava ir yra įdomi Ištvermės sporto šakoms, kai bėgimas per raižytą vietovę žymiai geriau vysto visas funkcines organizmo galimybes, nei lygumuose. Todėl Jonavoje sportuoti pamėgo sportuotojai daugiau iš lyguminių rajonų. Taip, kad prie Jonių slėnio komplekse galėtų atgimti ir Orientavimosi sporto renginiai, ypač, per įvairias miesto šventes, ilgojo orientavimosi rungtį ar net riedėjimą dviračiu su žemėlapiu už miesto ribų ir jį derinant  visų žiūrovų akivaizdoje su orientavimosi sprintu po Joninių slėnį.

Juk ne mažai sportinių žemėlapių. Prie sportinės-pažintinės topografijos galima priskirti ir žemėlapį-"gaublį", skirtą stojimui į ES pažymėti, kuriuo buvo surengtas žygis-varžybos per Europos miestų pavadinimų kaimelius, kaip carinės Rusijos priespaudoje nuostalgijos išraišką Europos kultūrai. Tą žemėlapį galima dar labiau išdidinti ir panaudoti kaip pagrindą smulkiems žemėlapiukams sudarinėti. Viena iš įdomiausių vietovių yra Geomorfologiniame draustinyje esantis Čičinų miškas, kurio pirmuoju sudarinėtoju buvo Sergejus Charitonovas (Rusijoje dingęs be žinios), kuris statė trasas apie 1978 m. Lietuvos profesinių mokyklų čempionatui. Vėliau vienas žymiausių pasaulyje sportinių žemėlapių specialistas Vitalijus Paulauskas, kuris buvo Jeronimo Ralio abiturientu, studijų metu sudarė vieną geriausių čia Čičinų vietovės žemėlapį. To paties Vitalijaus yra sudarytas ir Dumsiškiuose įdomi sovietinių kariškių rezervato vieta, kurią dar plačiau galima būtų plėsti. Dabar įrengtos nusileidimo trasos gali būt labai sėkmingai naudojamos ne tik pakilimui, bet ir slidinėjimui, rogučių mėgėjams, o taip pat dviratininkams ir žiemą galima naudotis - tam tikslui yra dygliuotos padangos. Vienas pirmųjų Jonavoje žemėlapių buvo apie 1971 m. "sudarytas" (iš rankos pieštas) juodai-baltas Šveicarijos apylinkių, ant kurio buvo vesta daug varžybų, kai dar tvenkinio didžiojo nebuvo. O gerokai po Nepriklausomybės įtvirtinimo tas pats Vitalijus tą Šveicarijos gabaliuką sujungė požeminiu Varpės upeliu po autostrada su kita Spanėnų miško arealu, kai tuo požeminiu upeliu naktį reikėjo romantiškai perbėgti. Todėl šią vietovę galima dar gerokai tobulinti.
      Taip, kad yra visos galimybės pratęsti šios Gamtos sporto šakos egzistavimą. Aišku, aš asmeniškai buvau labai užsiėmęs žymaus pasaulyje tragiško įvykio demaskavimu, apie ką čia žemiau užsiminsiu.

O dėl Joninių slėnio tolimesnės plėtros, tik reikia saugumo sąlygas apgalvoti. Žodžiu, Jonavoje SUSIKŪRĖ SPORTO FABRIKAS toks, kokį fantazavau savo diplominiame darbe Pertvarkos ir Tautinio atgimimo laikotarpiui dar sovietmetyje teikdamas. Juk dabar vietoje metodikų atsirado Sportinių TECHNOLOGIJŲ terminas. Juk technologijų samprata skiriama gamybai, o Sporto fabrike ir gaminamas Sportas. Sovietinis terminas "Kūno kultūra" kaip ir išeina iš apyvartos, nes "kūno kultūros" terminas apimą labai plačią sritį, o sportavimas atitinka konkretų judėjimą Sveikatos siekiui - ne būtinai aukštam sportiniam meistriškumui.

 

       Taigi. čia žemiau bus pastoviai pateikiami pavyzdžiai, kaip sekasi piešti Joninių slėnio aplinkos žemėlapį...

   
   

   O dabar teikiu po šios temos pavadinimo paminėtą 1989 m. birželio 29 d. Jonavos Balse straipsnį apie  pirmąsias Jonines ant Varnutės šlaito su visa Joninių filosofija. nuo kurių ir prasidėjo tradicija Jonavą per Jonines paversti Jonų ir Janinų sostine.

   
     

          Po šių pirmųjų neoficialių-spontaniškųjų Joninių Jonavoje, jau Nepriklausomybę iškovojus, Laisvės sąlygomis susiformavo sovietmetyje net neregėta Jonavos Joninių tradicija, kurią teko ir Gamtos sporto šakų jaunųjų mėgėjų ugdymui panaudoti stovyklas su šių Joninių aplankymu.

        Analizuojant SPORTINIŲ TRADICIJŲ formavimąsi po Nepriklausomybės įtvirtinimo Lietuvoje ir Jonavoje, vieną iš svarbiausių Jonavos įvykių reiktų paminėti dar sovietmečio Tautinio Atgimimo metu pirmąjį Vasario 16-tosios paminėjimą, į kurį susirinko mitinge tiek, kiek matosi dešinėje ant knygos „SĄJŪDIS Jonavoje 1988-1989“. Mitingo organizatoriai SU ŽVAKUTĖMIS, kurias užžiebė bėgikai, bėgte atnešę Vilties ugnį nuo Renesanso švietėjo Abraomui Kulviečiui obelisko. Tų bėgikų simboliškai buvo 16 ir jie iki Jonavos bėgo 16 km per Kulvos miestelį, kurie vis po kilometrą nešė deglą su Vilties ugnimi ir Tautinę vėliavą, kuri greitai tapo ir Valstybine vėliava dar prieš Kovo 11-tąją. Taip, kad dabar kiekvieną Kovo 11-tąją tuo maršrutu vyksta vienas geriausiu ir gausiausiu Lietuvoje bėgimų, kuriame varžosi ne tik patys stipriausi bėgikai, bet ir Sveikos gyvensenos siekėjai.     Ir labai svarbu išlaikyti šį bėgimą, nes Lietuvoje dingo keliasdešimt metų visus džiuginęs Vilniaus Naujametinis bėgimas (pastarąją nuorodą atsivertę, pamatysite tuo metu buvusią geriausią Jonavos jaunąją bėgikę ...), kurio romantiką ir net analizę; daug ką sakančią galima buvo studijai kurti. Deja, šio bėgimo nebeliko, kaip nebeliko ir to bėgimo organizatoriaus Centrinio stadiono.


Galima pasididinti

 Tai vienintelė Europoje sostinė be Sporto karalienei skirto stadiono. Dabar sostinės merui  pagal gal, koriko Muravjovo norą terūpi tik kaip pasityčioti iš Lukiškių aikštės ar Didvyriams atminimus naikinti ... Malonu, kad mažosios savivaldybės eina kiek kitokiu keliu, ant kurių laikosi visa Lietuva. Džiugu, kad Jonava yra lyderė teisingojo sportinio kelio.

 

   

   P A P I L D Y M A I


   Ant 2002-ųjų metų kosminio fotografavimo vaizdo uždėtas LAZERIU infroraudonųjų spindulių skanuotės reljefas su Joninių slėnyje tikslintu topografiniu ruduoju reljefu.
 
 
 

    Žaliomis horizontalėmis pavaizduotas senas reljefas, dar prieš Slidinėjimo centro įrengimą. Šis reljefo pokyčio analizės vaizdas dar bus tikslinamas

Galite VISĄ Jonavos miestelio vokišką karo laikų avio nuotrauką pamatyti.

   Iš Joninių slėnio istorijos, kaip atrodė vokiečių laikais dabartinė Kalnų dviračiais nusileidimo parko vietovė tarp dviejų griovų, kur apatine griova laiptai į Rimkų mikrorajoną ir kur  nuotraukos viršuje dabartiniai nauji laiptai prie Darbo biržos ties ta vieta, kur aukščiau tekste minėjau keliuką iš vandens malūno. Tas malūnas kaip tik ir matosi prie Varnutės šalia apaugusių pušimis Žydų kapinių apačios dešinėje. Kaip matome, griova, per kurią driekiasi Pažengusiųjų dviratininkų trasa, buvo apaugusi medžiais lygiai taip pat, kaip ir apatinė griova. Ar tai natūraliai miškelis griovose susiformavęs, ar tai specialiai sodintas, kad griovos šlaitus stiprinti, lai gamtos istorikai tai patyrinėja. Įdomu tai, kad Varnutės upelis, kuris dabar paslėptas vamzdžiu po žeme, prie savo šlaito buvo priartėjęs, o po to  nuo jo atsilenkė ir tiesumos pradžioje dabar to upelio tvenkinio pylimas. Tą upelį parodysiu, bet, pirmiau, prašome "pasigrožėti" topografais dabartiniais.

P R A Š O M E      P A L Y G I N T I

      Kairėje kaip iš tikrųjų griovos pabaigos dugnas atrodo, iš kurios išeina Pažengusiųjų dviratininkų trasa ir dešinėje kaip,  savivaldybės, gal, užsakytieji  geodezininkai izohipses FANTAZUODAMI dėsto tos griovos pabaigoje, visai nesilaikydami tarp horizontalių (izohipsių) nei atstumus, ignoruodami šlaitų statumą bei jų aukštį, ir susigalvodami skersai tos griovos  smailaus iškyšulio kažkokį išlėkštėjimą prieš sufantazuotą cirko pavidalo duobę, kurių tokių buvę sovietiniai geodezininkai net nerodė, kai buvo pradėtos vykdyti 1970-tųjų metų Rimkų mikrorajono statybos.


Galite atsiverti visą sovietinės topografijos geodezininkų darbą
.

   

       Kaip matote, ne sovietiniais laikais, kai upelis Varnutė per Joninių slėnį gražiai tekėjo,  tokių darinių griovos pabaigos dugne nėra - jos dugnas lėkštai kyla ir statumas padidėja tik jos pradžios viduryje. Aišku, kur Varnutės šlaitas apačioje status (ten šalia dabar vaikams-dviratininkams aikštelės) ir kur žemėlapyje parašyta „изрыто“ (išrausta), ten generalizuota ir jokių nėra išpiešta smulkių griovų, kurios paslėptos po tuo užrašo prasme. Pati griova taip pat piešta šlaituose be vinguriavimų, dėl ko sportiniams žemėlapiams tokia generalizacija netiko. Todėl pieštame dar iš rankos (kompiuterių tada dar nebuvo), kurį moksleiviams per Orientavimosi pratybas teko naudoti, teko visą tai išdetalizuoti: 


Galite pasididinti

 

Kur dabar keltuvas, buvo keliukas žemyn ir žalia taškais žymėtas griovys, skirtas jau tada sugriuvusiems mediniams laiptams į statomą Rimkų mikrorajoną. Į Kulviečio gatvės mikrorajoną įstrižai keliukas ėjo, kurio pėdsakas ir dabar matosi. Nuo Darbo biržos šiaurinio kampo ištekėjo mikro upeliukas, kuris lėkštumoje sudarė pailgą pelkutę, kurios apačioje vėl ištakui formavosi upeliukas net su ryškia įloma. ir tas upeliukas pasipildavo į Joninių slėnio apačią, kuris dešinėje parodytas su dviem stulpais ir jie su laidais. Šalia tos pailgos pelkutės mano aukščiau minėto seno kelio iš vandens malūno kelio pėdsakas, vaizduotas reljefo horizontalėmis, matyt, senovėje specialiu iškasimu ir viršuje nuo Darbo biržos prasidedančiu takeliu, bet iškaso platumoje jis nebuvo ryškus. Tai, kaip ir geomorfologinis-istorinis reliktas žmogaus darbo rankų, skirtų palengvinti arklių vežimų užvažiavimui bei jųjų nuleidimui. Gaila, lyginant Slidėjimo centrui šlaitus, šito įdomaus darinio reljefo šlaite nebeliko.    Toje vietoje mes-slidininkai minėtas slidinėjimo žingsnio Imitavimo treniruotes atlikinėdavome, nes nuolydis nebuvo ten didelis ir pratyboms polinkio kampas buvo optimalus. Griovoje, kuri mano išskirta stačiais vingiuotais šlaito dariniais, jos dugne ir akmenys pavaizduoti, iš kurių viena akmenų krūvelė ir dabar yra.

  Slidinėjimo centro nusileidimų šlaite dar buvo pavieniai stulpai be laidų  - laidai dar buvo išlikę tik pačiame Joninių slėnyje. kuris dešinėje plačia raudona horizontale atribotas, kaip išryškinantis 50 m virš jūros lygio. Apačioje centre šalia 3-jų devynaukščių bloko šlaitelio apačioje matote apskritimo darinio šaligatvio plytelėmis išdėliotą aikštelę, per kurią šiuo metu perkirto Antroji sudėtingesnė dviračių nusileidimo trasa ir šis darinys tapo panaikintu, nes ir taip nebeliko skalbinių džiovinimui skirtų įrenginių, kurie žemėlapyje matosi. Todėl dabar gyventojai didelius skalbinius džiovinasi šalia griovos, pasirišę virvę tarp medžių.

  Taigi, kadangi SOVIETINĖ SLAPTOJI TOPOGRAFIJA buvo ir netiksli (kaip matome, ji ir dabar nėra tiksli), todėl orientacininkams teko patiems viską iš naujo perpiešti, kad žemėlapius galima paversti lengvai suvokiamais ir būtų pritaikyti sportui.  Dar buvo nesąmonė ir ta, kad KGB (net pati Maskvos Liubianka) draudė Orientavimosi sportą - jį labai ribojo ir draudė net sporto šakos federacijas sudarinėti. Todėl ši sporto šaka   buvo naudojama tik kaip Turizmo sistemoje, skirta žygiams pasirengimui patikrinti specialioji priemonė. Todėl man asmeniškai 1969 m. pabaigoje teko KGB uždraustą-išvaikytą Turistų klubą atkūrinėti ir už jo atkūrimą (už susipažinimą su jo įkūrėju Gediminu Ilgūnu) buvau išvytas iš Komjaunimo komiteto, apie ką G. Ilgūnas ir užsimena savo knygos "Sąjūdis Jonavoje ..." pristatyme.

      Todėl Sovietų Sąjungoje nebuvo leista sudaryti ir Orientavimosi sporto rinktinės dalyvavimams Pasaulio čempionatuose - juos Sovietų Sąjunga net nedalyvaudavo. Ir nors Orientavimosi sporto pomėgis Blogio imperijoje plito dėka Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Todėl iš tų respublikų išvykos grupėse stebėti 1972 m. pasaulio čempionatą Čekoslovakijos Stary Splavose buvo prikimšta iš Maskvos labai kvailų KGB agentų, su kuriais aš asmeniškai turėjau net konfliktą, nes užsiiminėjau foto menu ir vien dėl to jiems tapau įtartinu "šnipu". Mat, pasaulyje hegemonais buvo tik skandinavai. kuriuos dešinėje matote ant apdovanojimų pakylos. Ir tik tarp moterų Stary Splavose vengrė Šarlota Monšpart sužlugdė tą hegemoniją, tapdama pirmąją čempione - ne skandinave. Vėliau ji pirmoji pasaulyje pradėjo populiarinti tarp moterų ilgųjų nuotolių bėgimus, juos visad laimėdama.

 

         Mat, lengvosios atletikos olimpinėje programoje ilgiausiu bėgimo nuotoliu moterims buvo tik 800 m rungtis, kuriame tuo pat metu (1972 m., kai mes - Orientavimosi sporto entuziastai buvome Čekoslovakijoje stebėti orientavimosi sporto pasaulio čempionatą), tada lygiagrečiai vykusioje Miuncheno olimpiadoje startavo Nijolė Sabaitė, o vėliau atsirado moterims ir 1500 m nuotolis, po kurio kaip lavina pasipylė Olimpinėse žaidynėse ir visos kitos ilgųjų nuotolių moterų rungtys iki tolimojo nuotolio - maratono. Taip moterų sportas susilygino su vyrų sportu, nes paaiškėjo, kad moterų organizmas ištvermės sportui yra dar net tobulesnis.  
          Taigi, kai aš po Šarlotos Monšpart audringo finišo priėjau nufotografuoti jos trenerio džiaugsmą (žemiau kairėje tą DŽIAUGSMĄ matote), tai labai nepatiko tiems KGB veikėjams.   Mat, Čekoslovakija su savo Prahos pavasariu išgelbėjo pasaulį nuo III-čiojo pasaulinio karo. (Apie tai žemiau)

         

      O, kai vėl Čekijoje (Olomouce) įvyko 2008 m. pasaulio čempionatas, į kurį jau dviračiu nuvažiavau, ten susipažinau su Šarlotos drauge, kurios vieną iš dukterų dešinėje nufotografavau ir su ten vykusio WOC-08 čempionu šveicaru Daniel-u Hubman-u. Šis ir buvo mūsų geriausio Lietuvos orientacininko Simono Krėpštos nuolatiniu ir net artimu varžovu.

   Tai, kai su dviračiu iš Olomouco per Sudėtų kalnus persiritau, tai apžiūrėjus Osvencimo mirties stovyklas, čia pat Krokuvoje teko jau prisiliesti ir prie "Katynė-1940" stendo, kuris po 2-jų metų peraugo į "Katynė-2" problemą.

    Taigi, vien už ištartą žodį "Katyn-2" Griunvaldo mūšio lauke tik kelios valandos po įvykusio Žalgiris-600 renginio, kai pakelyje dviračio pedalus  sukti pradėjau aplink Baltijos jūrą, užturėjau labai nemalonų pokalbį su asmeniu; gerai pažinojusiu Donaldą Tuską ir jo nurodymu, kaip jis man pasigyrė, buvusiu 2010-04-10 Smolensko aerodrome. Todėl su juo  net neturėjau fantazijų klausinėti apie ore turėjusį girdėti du sprogimus, iki kol nukrito lėktuvo nuolaužos. Todėl ir nutraukiau staigiai pokalbį, nes visi padorūs lenkai buvo pačioje Katynėje, meldėsi ir laukė Lecho Kačinskio delegacijos atvykstant, ir aerodrome jokių renginių nebuvo numatyta. Ką jis ten D. Kačinskio nurodymu veikė? Todėl nenorėjau, kad mano kelionėje atsitiktų analogiškai, kas tame aerodrome įvyko. Deja, įvykio išvengti nepavyko - prie Gioteburgo dviračiu verčiausi per galvą ir atsidūriau ligoninėje, nes buvau sąmonę praradęs. Kažkas buvo padaryta, kad į priekinį ratą bagažinės kuprinėlė įkristų.

     Manau, kad tas tuskininkas Griunvaldo mūšio lauke mane neatsitiktinai atrado, nes O-forume  po tragedijos Smolensko aerodrome, buvau sukūręs diskusijų temą "Katynės tragedijos lygiagretgės". O tąsai man įrodinėjo, kad, neva, "katastrofa su Lenkijos kariuomenės žudynėmis neturi nieko bendro", kad, neva, katastrofa "dėl atsitiktinumų" įvyko. Bet, deja, man taip neatrodė, kai per Googlę-Žemę pažiūrėjau iš kosmoso į katastrofos vietą. Juk Prezidento lėktuvas Tu-154 nėra krištolinė vaza, kuri iš 15 m aukščio subyrėtų į šipulius, nukrisdama ant kieto grunto. Juk lėktuvas ne į uolą atsitrenkė, o į pelkę smailaus kampo kursu turėjo praslysti ir visi gyvi išlikti, o ne į gabalėlius būti sudraskytais. 

   Juk ir kitą dieną, pažvelgus iš kosmoso į katastrofos padarinius, aiškiai matosi nuolaužų korekcija - pernešimo įrodymai. Jau nekalbant, archeologų atrastos  didelės temperatūros poveikio sprogimo šukės dar prieš nuolaužų kritimo vietą ir daug kitų  įtikinamų faktų, kaip jokio žemėje pėdsako  nebuvimas, panašaus į kraterį, nuo lėktuvo į žemės paviršius "prisilietimo", kurio tokio net nebuvo - lėktuvas ore susprogo apie 7 m virš žemės.

  Juk, kai J. Gagarinas rėžėsi į žemę, tai įšalui nuėjus; balandžio 12 d. per Kosmonautikos dieną jo žmona prie tvenkinuko, susidariusio nuo jos vyro išmuštos duobės - gėles padėjo. Juk ir Smolenske irgi pelkėtame miške J. Kačinskio Tu-154 nukrito, tai, nors, negili pailga įdauba, bet ji privalėjo būti su surinktu pelkės vandeniu.

      Ir kai žymiausio aviacijos katastrofų eksperto Vadim-o Pavlovič-iaus Lukoshevich-iaus (jis taip F.b. save vadina) paklausiau, kaip YouTube-je Marko Solonino oponento ir sprogimo neigėjo, tai jis mano klausimą su jo bendraminčio profesoriaus ... Arcimovičiaus sukurtos animacijos nuotrauką ištrynė, uždraudė jį klausinėti ir po kelių provokatyvių klausimų dėl J. Gagarino žūties aplinkybių, žinodamas, kad aš jo „žūties“-NUŽUDYMO liudininkas, - mane užblokavo.  O, aš supratęs, kad šis, kaip „Suchoi“ firmos „fanat“-as, kurioje disertaciją savo ruošė, ir kuri dalyvavo J. Gagarino nužudyme, su sąmoningu bandomuoju Su-15 naikintuvo praskraidinimu tik10-15 atstumu, kad šis į suktuką įlėktų ir jame žūtų, tai su šiuo pagrindiniu Rusijos Kosmoso istoriku mano dialogas kaip ir pasibaigė. Todėl šio mokslininko manęs užblokavimo psichologiją išdėsčiau Rusijos aviacijos ekspertų grupėje  PFL101, kuri nagrinėja L. Kačinskio lėktuvo susprogdinimo aplinkybes. Nors V. Lukoševičius Marką Soloniną "konspirologu", pravardžiuoja, bet aš jam jo pokalbio temoje su žymiu juristu Marku Feiginu, komentare Vadimo Pavlovičiaus paklausiau, "prie ko konspiralogija?", kurią į kabutes paėmiau, kai turėtų būt Kriminalogijos sritis, nes MAK-Millerio ataskaitoje yra akivaizdūs fizikos dėsnių ignoravimai? Pavyzdžiui, vieno keleivio kūną, prieštaraujant inercijos dėsniui, kokios jėgos, jei ne sprogimo į priešingą skrydžio pusę numetė ir į  galinę lėktuve tualeto sienelę susivyniojo? Be to, keleivių sudraskytų kūnų gabalai pirmiau žemę pasiekė, o po to tik juos užklojo lėktuvo nuolaužos. Tai ne sprogimo ore įrodymas? Todėl žmonių likučių tarp nuolaužų ir nesimatė keistai. Be to, pabaigoje V. Lukoševičiumi, kaip "ekspertu" nusivylė du komentatoriai paskutiniai, bet jų komentarus jis neištrynė, kaip manąjį pirmąjį su lėktuvo į žemę įsirėžimo animaciją, čia aukščiau dešinėje parodytą. Vadinasi, mano klausimas inžinieriui V. Lukoševičiui buvo skaudesnis... Ar jis „prasiblaivys“ nuo Marko Solonino dušo viešai populiariausioje YouTube-je papilto? 

         Kaip matote,  balandžio 12-tosios dieną, kai J. Gagarino žmona dėjo gėles, prie tvenkinuko, matyt, tą dieną, jos tvirtinimu, jos vyras turėjo JUNESCO skaityti pranešimą, kurį rašomą žmona matė ant jo darbo stalo jo žuvimo išvakarėse. O kitą dieną - balandžio 13-tąją per pirmąją žydų Paschos dieną su 8-iomis temobranduolinio užtaiso sparnuotomis raketomis  „П-6“; paleistos iš Viduržiemio jūros povandeninio laivo  «К-172» bortinio numerio 310, - turėjo būt sunaikintas Izraelis, iš jo pavertus 8-ias Chirosimas, arba 8-ias Biblijoje minėtas Sadomas ir Humoras. Taip turėjo būt užbaigtas Galutinis žydų klausimas, iškeltas A. Hitlerio konferencijoje prie Wansee ežero. Bet, deja, povandeninis laivas kilo į paviršių tarp plaukiojančių JAV lėktuvnešių,  kad pagauti radijo signalą komandai pradėti III-čiąjį pasaulinį karą, bet, deja, toks signalas neatėjo.


Galima pasididinti
.

      Tokie panašūs signalai, matyt, provokacijai, ar treniruotėms atėjo ir į mūsų 71537 karinį dalinį, kuriame tarnavau netoli Arzamas-18, kuriame ir buvo kuriamas ir gaminamas termobranduolinis ginklas. Deja, kaip aš nutraukiau III-čiojo pasaulinio karo prieigą vien tik su atsuktuvu radaro imtuvo pareguliavimu, skaitykite mano trilogiją, kuri Facebook-e buvo apskųsta ir sunaikinta ir tik ypatingos technologijos dėka tą sunaikinimą fiksavęs, išsaugojau tą trilogiją. O, kad į Viduržiemio jūrą neatėjo signalai, žydai dėkoja Čekoslovakijai, pradėjusiai Prahos pavasarį ir taip sutrukdžius Kremliaus planuotai beprotystei.

           Taigi, ar sovietai galėjo išleisti J. Gagariną į Vakarus, kai kitą dieną buvo numatomas III-čias pasaulinis karas?

           Aš tik klausiu ir nieko netvirtinu. 

         Tai tokios sąsajos topografijos ir Žemės paviršiaus pažinimo su abejomis dirbtinomis katastrofomis, nes tik dėka kosminių nuotraukų, kurių pagrindais, vadinamomis ORTO FOTO, buvo pradėta kompiuteriu piešti sportinius žemėlapius, todėl į kiekvieną įvykį mūsų planetoje, susidarė įprotis visad pažvelgti į tą vietovę per Googlę-Žemė programą. Per ją jau nieko negalima nuslėpti. Todėl ir sužlugo Blogio imperija, nes atsirado kompiuteriai, ir ... blogiui vietos Žemėje nebeliko. Juk, žymus geografas Česlova Kudaba, kurio disertacija daktarinė buvo apie kosminių nuotraukų panaudojimą geografijos moksle, jis organizavo Kultūros fondą, kurio pagrindu susikūrė ir Jonavoje Kultūros fondo rėmimo klubas "Taurosta", kuris ir tapo Jonavoje Sąjūdžio įkūrimo iniciatoriumi. Man, kaip tik teko pas profesorių važiuoti pasitarti, kai partijos III-čiojo sekretoriaus paliepimu buvo nuspręsta apriboti klubo "Taurostos" veiklą, tai profesoriaus patarimu, man 1988-09-09 pavyko trumpą kalbą pasakyti deputatams, kurie ir persigalvojo - atsisakė atsisakyti ir atsisakė tolti nuo Maskvoje paskelbto Pertvarkos ("Perestroikos") kurso. O kai tas planas sužlugo uždrausti Taurostos klubui užsiiminėti Sąjūdžio idėjų platinimu, tai tą pačią valandą buvau pakviestu į Grūdų bazę Iniciatyvinei grupei kurti rajone Sąjūdžio tarybą.

    Na, o su Sąjūdžiu prasidėjo Jonavoje Jonų sostinės kūrimo tradicija, kuri išsiplėtojo Joninių slėnio aplinkos panaudojimu kultūrinei-sveikatinei plėtotei, apie kurios geografijos vaizdinius ypatumus dabar pildau čia:


Galima pasididinti
Čia žaliomis horizontalėmis pavaizduotas senas reljefas dar prieš Slidinėjimo centro įrengimą, kai bulozeriais paviršius buvo palygintas ir performuotas. Todėl, kaip tyčia, toje vietoje nėra jokio reljefinio pagrindo, o savivaldybės topografinėmis fantazijomis pasitikėti sunku. Ypač, kai horizontalės visos vienodos ir nėra jokių aukščių lygio nuorodų, dėl ko reikia tik spėlioti, ar teisingai sutvertas pagrindas su linijomis prieštaraujančiomis net Gamtos dėsnius. Todėl GEOMORFOLOGINEI ISTORIJAI tas žalias horizontales palikau, kai ateityje paviršiaus specialistai gal ką ir atras įdomaus šiame Varnutės šlaite? 

    PRAŠAU NESISTEBĖTI dėl J. Vareikio progimnazijos stadiono aikštės centre tokio įmantraus reljefo. Jis yra įdomus todėl, kad lazerinis skenavimas labai jautrus, kai paviršiaus mikro bangos yra ant aukščių ribos. Tuos aukščius ant bėgimo tako , sportinių aikštelių ir ant futbolo aikštės surašiau skaičiais, išmatavęs per maps.lt reljefo matavimo įrankį.
    Žemiau pateikiu laiptus, kurie tik  praeitų metų rudenį nutiesti ir Google-je - Žemė iš kosmoso nėra kokybiškų vaizdų - yra tik vykdomų statybų ir ne visi laiptai matosi - matosi labai neryškiai. Todėl tuos laiptus piešt ypatingai sudėtinga.  Iš žalių senų horizontalių matosi, kaip ypatingai pasikeitė
    Na, o TVENKINIO DETALĘ nupiešiau su kai paryškinimais, kai nepraeinamosios tvorelės turėklai, kad lankytojai neįkristų į vandenį, aišku, galima buvo žymėti ir kaip įveikiamą tvorelę. Bet, kadangi Orientavimosi sporte nenumatomas šokinėjimas per turėklus - manau, jis net turėtų būt draudžiamas ir neįveikiamumo ženklas tą draudimą įpareigoja.


Galima pasididinti


Galima pasididinti
Todėl  teikiu spygliukai geriau matytųsi baltos juostelės fone. Centre, kur kriokliu krenta vanduo, vandenį šviesesnį teikiu, nes ten nuo krioklio burbulai-putos ir logiškai, vanduo ten turi būt šviesesnis.

O atviro baseino plaukykloje tamsesnis vanduo, nes ta vieta palei krantą  naudotina sportui - todėl  ir pats tvenkinio statinys ryškios purpurinės spalvos, kaip ir visi sportui naudotini ypatingi objektai, į kuriuos taip pat reiktų drausti patekti, kad svetimos sporto šakos sportininkai netrukdytų kitų sportininkų užsiėmimams-treniruotėms. Purpurinę spalvą SIŪLAU GĖLYNAMS, nes gėlė ryškios ir ryškiai turi skirtis, kad jokio nei noro nekiltų per gėlynus bėgioti. Šią nuotrauką galima pasididinti.

Kadangi, aš užsiminėjęs Orientavimosi sportu ir jam sudarinėjęs žemėlapius dėka kosminių nuotraukų, kaip jųjų pagrindu, todėl jų dėka esu labai susijęs stebėjime su minėtomis aviokatastrofomis. Todėl PAPILDAU dėl Vadim-o Lukoshevich-iaus, kuris mane F. b. užblokavo ir kuris yra žymus pasaulyje aviacijos katastrofų ekspertas, kaip mokslininkas lėktuvų pažeidoms nustatinėti, jas apšaudant raketomis. Jo mokslinė disertacija dar nėra Rusijos išslaptinta. Jis pagarsėjo, kai per televiziją paprieštaravo savo viršininkams iš Gynybos ministerijos dėl jos kliedesių, jog, Malaizijos lainerį MH17,  neva, "Ukrajina numušė su šturmuotuvu Su-25" - jis viešai tą nesąmonę pradėjo demaskuoti kaip specialistas ir taip tapo Rusijos televizijos pašnekovu bei Amsterdame vykstančio  Hagos teismo net patarėju. Dabar jo knygos apie MH17 tragediją ir jos tyrimų eigą skaitomiausios pasaulyje, kurios kaltina Kremlių, atlikus nusikaltimą.
        

      Pats, Vadim-as Pavlovič-ius yra vyras savo žmonos Marijos Jablonskajos, kuri yra žymaus politiko - nuosaikaus V. Putino oponento Grigorijaus Jevlinskio  vadovaujamos partijos "Jabloko" direktorė.  Iš jos pavardės susidaro įspūdis, kad ši partija pavadinta pagal jos pavardę. Galite pasižiūrėti video, kai Vadim-as su žmona buvo artimiausių Boriso Nemcovo draugų tarpe per metines, kuris buvo nužudytas šalia Kremliaus ir prie jo kūno per interneto transliaciją buvau atsidūręs  po keliolikos minučių ant "Moskvorečinsko" tilto.


Galite plačiau pamatyti
Pavelą Šeremetą su savo vaikais per Borisui Nemcovui atminti metines.

Nuo Jabloko partijos Lukoševičiai ir Kara Muza jaunesnysis, irgi du kartus tik per atsitiktinumą gyvu išliko nuo cheminiu ginklu "Novičiok" nuodijimų.

 

Taigi Vadim-as  su nuostabia žmona per tas metines buvo buvo prie stalo Boriso artimųjų, ir tame video galima išklausyti netoli jo sėdėjusio geriausias Boriso Nemcovo draugo-žurnalisto Pavelo Šeremeto skaitomą eilėraštį, skirtus Borisui atminti. Ir likimas taip lėmė, kad o po kelių metų ir jis pats tapo susprogdintu Kijeve, kurio susprogdinimą užsakė, matyt, net pats A. Lukašenko - apie tai Lietuvos žiniasklaida nutyli, nors visam pasauliui yra paviešintas garso įrašas Baltarusijos KGB pirmininko nurodymas susprogdinti Pavelą Šeremetą, kuriame jis pabrėžė, kad tas "priemones" (nužudymus) kontroliuoja pats prezidentas.
     Šalia Pavelo Šeremeto tada per Borisui atminti metines sėdėjo jo vaikai (dukra ir sūnus) ir tarp Vadimo bei Pavelo žymus "Jabloko" partijos veikėjas Kara Murza jaunesnysis, kuris su cheminiu ginklu "Navičiok" buvo nuodytas net du kartus, kaip ir Nevalnas.  Tačiau V. Lukoševičiaus arši konfrontacija su istoriku Marku Soloninu, jam aklai prieštaraujant dėl Lecho Kačinskio lėktuvo susprogdinimo įrodymų, atrodo, kad šio aviacijos eksperto reputacija Rusijoje pradeda kristi, nes Markas Soloninas moka argumentuoti ir argumentai įtikinami, ne M. Solonino "sugalvoti", o žymių mokslininkų nustatyti. Toks aklas V. Lukoševičiaus prieštaravimas inžinerinėms logikoms, susidaro įspūdis, kad šis Kremliaus politikos "oponentas" pradeda ginti paties Kremliaus nusikaltimus, aiškindamas, kad "Rusija visur kalta negali būti". mano supratimu, dėl 2010-04-10 katastrofos Smolenske ne Rusija, o josios nusikalstamo KGB-inio rėžimo pasekmė.
           Todėl keista klausytis jojo išvedžiojimų, kad, neva, dėl "vidinių įtampų" Smolenske "beržas nurovė sparną" - tai tas pas, kai galvą nukerta ne giljotina, o  "nuo įtampos galva pati nuo kūno atsiskiria ir pati nukrenta į krepšį". O iš tikrųjų, lėktuvas praskrido virš to beržo, o iš paskos lėkdamas jo sparnas tą beržą nukirto ir dar toliau nulėkęs, nukrito.

 

  
 Mano supratimu, pirmajam sprogimui, nukirtus šį sparną lėktuvo, komandą davė sprogti per žemai pro radijo švyturį praskridimas, kuris, matyt, radijo signalais ir davė komandą sprogimui pirmajam. Tai tik mano spėlionė, nes apie tai, niekur neskaičiau, bet sprogimas ir įvyko iš kart praskridus tą radijo švyturį, ir net jo antenas kliudžius. Ir dėl paties MH17, panašu, kad jis kaltina Kremlių su tikslu jį apginti, nes laikosi pozicijos, kad, neva, "netyčia" numuštas keleivinis laineris, kai man, kaip Oro gynyboje sėdėjusiam už radaro indikatoriaus, nesuprantama, kaip galima "sumaišyti" karvę su kate ir kad atradau įrodymą, jog paleisti raketos į keleivinį net negalima - nes reikia atjungti blokuotes, kad numušti keleivinį. O be to, tik vienas raketinis įtaisas, pasiųstas be komplekso tinka tik keleiviniams numušinėti - kitų karinių veiksmų su juo neatliksi. Be, to, net pasiuntus raketą, jeigu lėktuvas nereaguoja, net nesprunka nuo josios, tai iš kart turi būt aišku, jog tai keleivinis, neturintis jutiklių raketų švytinimo ir privalėtą ją sunaikinti. Be to, pasiųstas tas įtaisas ir be atsarginių raketų  ir be jųjų užtaisytuvo - tai ir įrodo, kad įtaisas buvo skirtas kažkokiam keleiviniam lėktuvui numušti, nes, kad numušti karinį lėktuvą, sprunkantį nuo raketų, jam sunaikinti, tikrai, vienos raketos neužtektų. Tai kam skirtas įtaisas buvo be tų atsarginių raketų? Žodžiu, tam įvykiui aptarti, buvau sukūręs puslapį. Todėl mane iki Orientavimosi sporto buvo, kai vienas po kito "siurprizai" krito iš mano karinės specialybės, jau neskaitant, kad likimas lėmė man būti liudininku pirmojo mūsų planetos kosmonauto nužudyme, Nors, atrodo, kad ne jis pirmasis buvo, ir jo nužudymui galėjo vadovauti net tas, kuris pirmasis buvo kosmose. O todėl toje "Suchoi" firmoje dirbęs V. Lukševič-ius, ir gina savo firmos, galimai, dalyvavus tame nusikaltime. Apie tai jau ne čia vieta tai aiškinti.
 

    Taigi, toliau atlieku žemėlapio piešimo darbus, naudodamasis ne tik GPS prietaisu "Garmin" (jis gana tiksliai mėto maršrutus, bent, už Polarus žymiai tiksliau palydovus mato), bet ir GuPro filmavimu, kuris ne tik filmuoja, bet ir per GPS parodo daug funkcijų. Ir jei  dviratininkai Greitojo nusileidimo asai filmuoja savo lėkimus dviračiu, kamerą prie krūtinės prisirišę, tai aš filmuoju kamerą įtaisęs ant šalmo, kad filmuotų ten, kur žvilgsnį metu be jokio pasisukimo. Todėl pafilmavus, namuose prie kompiuterio galima toliau ramiai dirbti.
 
Todėl PRAŠOME ČIA DAŽNIAU LANKYTIS, nes bus ir daugiau pateikta naujai sudaromo Joninių slėnio žemėlapio pavyzdžių.