Galite pasididinti

D ė m e s i o ! ! ! . S U T A I K Y M U I dėl Vyčio iki šv. Kalėdų R E I K A L A U K I M E :
1.) – Viešai Seimo A T S I P R A Š Y T I apšmeižtus NUŽUDYTUS Lebrikų šeimos narius, kurie buvo patriotai ir nebuvo jokiais “stribais” – juos nužudė girtuokliaujančių “partizanų” gauja; vadovaujama NKVD-KGB agento “Liūto” , kurio dėka likviduota apie 50 Partizanų. (Žemiau detaliau išdėstau)
2.) – Spec. tarnybos PRIVALO NUSTATYTI Kibernetinę ATAKĄ temoje, kurią paskelbė Dainius Kepenis apie išžudyta Lebrikų šeimą, nes ta Kibernetinė ataka trina pranešimus apie žudikų „partzanų“ būrio vadą NKVD agentą, kuriame patekiau NKVD-ines įskaitų kortelių fotokopijas.
3.) – D e m a s k u o k i m e SUPRIEŠINIMO Juodąją technologiją dėl NETEISINGO Valstybės HERBO PASEKMĘ IŠSIRUTULIAVUSIĄ į Lukiškių AIKŠTĖS SĄMONINGAI SUKURPTĄ SKANDALĄ , per gnoravimą Tautos visų kovų ir, ypač, 1863-1964 m. m. sukilimo įamžinimo panaikinimą Lukiškių aikštėje - po jos rekonstrukcijos Žigmunto Serakauso ir Kosto Kalinausko bei kitų 19-оs Lukiškių aikštės egzekucijos aukų įamžinimo lentos bei kryžiaus į vietą negražinimo, o gal, net panaikinimo.

Taip, kad „bunkerio“ parodija labai gerai derinasi su visišku pasityčiojimu iš pokario Partizanų, pagal Maskvos propagandos standartus, įkišant partizanų „atminimą“ į bunkerį ir iš atminties ištrinant tų Partizanų senelių kovą 1863-64 m. m. sukilme. Kas , jei ne seneliai – to sukilimo dalyviai ar dalyvių vaikai savo anūkams įdegė būsimiems Partizanams meilę Tėvynei? O, išbraukus Partizanų senelių įamžinimą, dingsta Tautos kovos už Laisvę tęstinumo ryšio įrodymas. Tas istorinis tęstinumas, atrodo, sąmoningai nutraukiamas pagal, matyt, Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zurofo užslėptą planą, kad mūsų Partizanus paversti „nedamuštais žydšaudžias“, neva, „neturėjusiais istorino testinumo“. Toks bus turistams-užsieniečiams Lukiškių aikštės iškreiptas pristatymas. Apie jo istorijos fasifikavmo tikslą ir apie R. Vanagaitės triukšmo dėl Lukiškių aikštės suorganizavimą prieš du dešimtmečius paanalizuosiu kitoje temoje.

Bet, svarbiausia, llabai meistriškai UŽPROGRAMUOTAS Tautos SUPRIEŠINIMAS PER POSSOVIETINĮ NETEISINGĄ MŪSŲ ŠALIES HERBĄ; NIEKO BENDRO NETURINTĮ SU VYTIMI.

Siūlau visiems Lietuvos piliečiams atsitokėti ir įsijausti į žodžio „Vytis“ prasmę. PATS „Vyčio“ ŽODIS REIŠKIA VIJIMĄSI IR PER ISTORIJĄ VISUOSE Vyčiuose BUVO VAIZDUOJAMAS TIK VIJIMASIS. Juk nuo XIV a. pabaigos skirtingų dinastinių šakų kilmės Gediminaičiai pradėjo naudoti bendrą herbą Raitelį, kuris gudiškai irgi buvo vadinamas „Pahonia“ („vijimasis“), o lenkiškai „Pogonia“ – tuo lenkiškuoju pavadinimu Lietuvos lenkų aktyvistas Ryshard Ryšard Maceikianec ir dabar vadina tinklalapio pavadinimą.
Aišku, šio raitelio pavadinimas yra vėlyvas, pirmąkart sutinkamas tik 1551 m. Martyno Bielskio kronikoje, nes Algirdo laikų antspaudų nėra išlikę. Žinoma, kad po Algirdo mirties jo sūnūs: Jogaila, Skrgaila, Lengvenis, Kaributas, Vygantas ir Švitrigaila vartojo to paties stiliaus raitelį-„Vytį“ kaip dinastinį ženklą. Juk Vytis nuo XV iki XVIII a. pabaigos ir tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės herbu.

Labai liūdna, kad pasitinkant Lietuvos atkūrimo 100-metį, prie Lukiškių aikštės pučiantys muilo burbulus BUNKERININKAI IGNORUOJA VALSTYBINGUMO JUBILIEJŲ, nes kaip tik po Vasario 16-tosios akto paskelbimo, buvo atkurtas valstybinis herbas Vytis. . Istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitelis vėl tapo Lietuvos Respublikos herbu. Labiausiai paplito A. ŽMUIDZINAVIČIAUS romantizuota herbo versija.
Po kovo 11-tosios Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, paskelbus Lietuvos valstybės atstatymo aktą, tą pačią dieną buvo įteisitas Lietuvos valstybės istorinis herbas – Vytis. Netrukus, kovo 20 d., buvo patvirtinta pirmojo po karo Lietuvos valstybės herbo kompozicija, kurios pagrindu tapo skulptoriaus Juozo ZIKARO 1925 m. Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdas, o balandžio 9 d.nustatytos herbo spalvos. (…) Jos perimtos iš 1929-1934 m. kurto herbo. Šis herbas tapo pereinamojo laikotarpio simboliu ir lyg pabrėžė, kad Lietuvos valstybė yra prieškarinių tradicijų tęsėja. 1991 m. rugsėjo 4 d. Aukščiausioji Taryba patvirtino antrąjį herbo variantą, kuris naudojamas iki šiol. Jame atgaivintos istorinės herbo spalvos (raudona, mėlyna) ir metalai (sidabras, auksas), atsiradę dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdymo laikais. Bet, štai, nesuprantam, kas possovietinėje komisijoje leido pakeisti naujajame herbe kitokį įprasminimą ir atsisakyti pirminės PRIEŠO IŠVARYMO IŠ ŠALIES herbo idėjos ? ? ? Štai, herbo aprašyme kaip melagingai rašoma:

„Naujajame herbe siekta įprasminti ir pirminę herbo idėją, tai yra pavaizduoti raitelį, pasiruošusį kalaviju apginti savo kraštą bei valstybę.“

Įdomu, kodėl ne išvyti, o tik apginti? Koks galutinis ir svarbausias gynybos turi būt tikslas? Negi tik pastovus su priešu turi būt gynimasis, jo neišvejant? Negi valstybės piliečiams bus „saugau“, kai Laisvės karys herbe nebus pasiruošęs išvyti priešo, o leis jam būti valstybėje ar šalia jos ir pastovai grasintų? Toliau tame herbo aprašyme yra toks sakinys:
„Istorinių spalvų ir senosios herbo idėjos atgaivinimas reiškė, kad Lietuva yra ne tik prieškarinių, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tradicijų paveldėtoja ir tęsėja.“

Pasakykite, kokia gali būti LDK valstybngumo „tradicijų“ paveldėtoja ir tęsėja, jeigu pakeičiama iš esmės herbo esmė, kai raitelis nesiveja, o tk ginaisi? Kokia „tradicijų tasa“ jei NE Vytis, o Baidytis sukurtas naujame herbe? Tai AR NE SILPNUMO POŽYMIS ĮPRASMINTAS, KAI NE ŽIRGAS, O TIK DARBINIS SUNKIASVORIS ARKLYS BAIDOSI HERBE? Kodėl reikėjo vietoje žirgo į herbą įdėti nepaslankų; ne jodinėjamą, o tik svoriams traukti skirtą sunkasvorį arklį?

Kartoju aiškiai dėl herbo atkūrimo yra parašyta taip:

Juk herbo istorijos aprašyme rašoma:

„Kovo 20 d., buvo patvirtinta pirmojo po karo Lietuvos valstybės herbo kompozicija, kurios pagrindu tapo skulptoriaus Juozo Zikaro 1925 m. Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdaJos, o ...“.

Tai prašau pažiūrėti į mano koliaže Juozo ZIKARO sukurtą monetą. Joje sidabrinis Vytis lekenčiu į tolį žirgu, o nesibaidančiu nuo priešo. Kodėl iš Baisogalos kilusiam Arvydui Stanislovui Každaliui reikėjo Vytyje pakeisti žirgą į arklį ir jo polėkį į baidymąsi?

Tas pat nutiko ir su Baltarusijos Vyčiu. Kai pirmą kartą istorijoje 1918 m. buvo įkurta Baltarusijos valstybė, tai savotiška Vytis buvo su pradednčio bėgti žirgo poza. Na, o kai atkura Baltarusijos nepriklausomybė buvo, tai kodėl 1991- 1995 m. m. laikotarpio jos herbas tapo su idealiai tap pat besibaidančio ne žirgo, o arkliu tapačiu Lietuvos atkurtos valstybės herbui? Kas abejoms valstybėms padiktavo-nurodė kurti bendrą herbo variantą? Kas paneigs, kad tai ne kažkieno valios bendro sprendimo projektas? Kodėl abejos valstybės beveik idealiai nukrypsta nuo istorinio Vyčio vaizdavimo principų? Ar tada tam įtakos neturėjo Felikso Edmundovičiaus Dzeržinskio įkurtos LSDP įtaka Lietuvos herbo esmės pokyčiui? Juk šis NKVD-KGB stuktūros pradmenų įkūrėjas kaip Liubiankos šeimininkas ir didžiasias pasaulyje žudynių organizatorius ir unikaliai beveik vienintelis ne žydas Rusijos Didžiojo Spalio perversmo revolucionierų elito terpe kaip tik kilęs iš Baltarusijos LDK dalies netoli Voložyno. Tai ar negalėjo abejoms valstybėms vienodam Vyties iškraipymui padiktuoti, būtent, griūvančios Sovietų Sąjungos KGB strukrūra? Toks identiškai vienodas Vyties tradicijų iškraipymo braižas ar neįrodo Liubiankos įsikišimo per uždraustų komunistų partijų socialdemokratų peremėjų partijas?

Pamenu, Kultūros ir Švetimo komiteto pirmininku Akščiausiojoje Taryboje tada buvo mano geras kolega ir mano Kraštotyros bei prasmingo Turizmo mokytojas Gediminas Stanislovas Ilgūnas, su kuriuo susipažinau .1969 metų rugsėjo pabaigoje ir tų metų pabaigoje atkūriau jo įkurtą bei iš kart KGB uždJonavos Turistų klubą. Juk šis mūsų rajono Sąjūdžio vadovas ir buvo socialdemokratijos idėjų puoselėtojas bei vėliau tapo LSDP nariu. Ar juo negaėjo kas nors pasinaudoti?

Juk juo naudojimosi faktas net jam pačiam tai nežinant, atrodo, dabar pradeda, lyg, ir aiškėti, kai jis į savo knygą apie Jonavos Sąjūdį įdėjo rinkimų protokolą su mano parašu, kurio aš ten neturėjau pasirašinėti už svetimą žmogų ir neturėjau ven dėl to pasirašinėti, nes nebuvau niekad pirmininkaujančiu jokiems posėdžiams. Kas išgavo iš manęs parašą klastos metodu, arba kas jį sufalsifikavo? Panašu, kad ir tas protokolas ar nebus sufalsifkuotas su mano parašu? Mat, aiškinausi su tame protokole nurodytais asmenimis – mano kolegomis ir nekaip niekonegalime prisiminti to protokole nurodyto buvusio rinkiminio susirinkimo. Juolab, neprisimename, kad kažkas per susirinkimus su rašoma mašinele tarškintų, kad po to protokolu pasirašinėtume. Negalime prisiminti, nes Sąjūdžio susirinkimų buvo begalė. Dar įdomiau, kad šį protokolą man pakišo mane pastoviai F.b. terorizuojantis (ant mano sienos pamatysite, kas tai daro), kuris, neva, „žinojo iš anksto“ apie tą protokolą. (Apie tai detaliai aprašau nuorodos http://www.kazlusporto.puslapiai.lt/…/demaskavimai/giedr-nu… 77-82 psl.) Tai, kad ar nebuvo tada ir dabar kažkokių destrukcijų daroma sąmoningai?

Juk ir dabar Lukiškių aikštės bunkerininkų maištą kursto ne kas kitas, o kaip tik, atrodo, socialdemokratai, mažiausiai Seime palaikantys Vyties idėją, o tarp muilo burbulų pūtėjų šalia Lukiškių aikštės ir buvo šios partijos kraštutinis kairysis Gintaras Paluckas, kuris turi net neskundžiamą teistumą dėl neskaidrumo ekonomikoje. Taip, kad jeigu Rygoje prie paminklo stovi garbės sargyba ir į jos iškilmingą pasikeitimo ceremoniją renkasi turistai gėrėtis karių rikiuotės meistriškumu bei išskirtinę pagarbą atiduoti mūsų brolių latvių Laisvės idėjai, tai kas Lukiškių „bunkerio autoriui“-kopijuotojui nuo Vašingtono aukų memorialo liepė pristatyme paminėti šunis vedžiojamus po jojo sukurtą „skulptūrą“? Kam apie tai reikėjo lepterėti, išniekinant savo autorystę? Kaip atrodys „sostinė“ be valstybinio simbolio, perduodanti jį Kaunui, kai Vytį žada statytis net Jonavos? Jau praeitą savaitę kalbėjau su Jonavos savivaldybės vyrausiu archtektu – jį pasveikinau su puikia iniciatyva.

Svarbiausia, kad Lukiškių aikštės skandalas vienu metu persipina su ginču dėl Partizanų mūsų šalies istorijoje vertinimu, - bandymu išnekinti didžiosios dalies Partizanų žūtį, kovoje dėl Laisvės. Tai, kad ir Šilalės rajone šalia Biržų Lauko ir kitapus Akmenos Vaičių kaimo laukuose stovnti vieniša koplytėlė su pavėsine to kaimo bendruomenei susirinkti prie jų skaudaus liudijimo, kai GINKLUOTA GAUJA ŽIAURIAI NUŽUDĖ Lebrikų ŠEIMĄ. Į tą koplytėlę galte pažvelgti iš kosmoso nuotraukoje šioje - http://kazlusporto.puslapiai.lt/…/…/lebriku-kopl-palyd-1.jpg į TĄ Vaičių KAIMO KOPYTĖLĘ IR NUŽUDYTŲJŲ SĄRAŠĄ GALITE PAŽVELGTI išsididinę mano sukurtą koliažą - http://kazlusporto.puslapiai.lt/…/0-0-0-vyt-kep-filosof-kol… , o taip pat tą koplytėlę galite rasti į jos vietą nuvažiavę ją rasite ir nuo Žemės lygio galite husi fotografuoti pagal šias koorinates 55°27'16.84" Š 22°15'34.16" E, arba per GOOGLĘ-Žemėlapį plačiai iš kosmoso galite panaršyti - https://www.google.com/…/@55.45468,22.25949,4…/data=!3m1!1e3
Apie tos vietos įvykį kaip tik Dainius Kepenis ir paminėjo, automobiliu už vairo važiuodamas, ir tuo Lietuvoje sukeldamas didelį skandalą. Juk apie rimtas temas reikia kalbtis ar prie tos koplytėlė, bet, tik ne už vairo – tai ne sugu.

Ir, štai, rašau pažvelgti į tos koplytėlės nužudytų aukų sąrašą! Ar galite patikėti, kad nužudytasis 62 metų senelis galėjo būti “stribu”? Juk taip ne tik žiniaskaidoje, bet ir nuo Seimo tribūnos buvo psklebta, kad nužudytieji, neva, buvo „gerai ginkluoti stribai“. Jų visų trijų vardai buvo paminti – tarp jųjų kaip „stribas“ buvo paminėtas ir 62-jų metų Stanislovas. Ar galite patikti, kad tokio amžiaus senelis gali būti „stribu“?

Aš ne kaip negalėjau tuo patikėti. Todėl dar labiau tapau priblokštu, kai sužinojau, kad toje atminties lentoje prikaltoje prie koplyčios sienos; dar ir klaida: senelis 10-čia metų, pasirodo, buvo senesnis. Mat, pasirodo ir jį su žmoną bei dviem jo sūnumis bei marčia sušaudė net 72 metų amžiaus ! ! !

Todėl AČIŪ Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjui Rytui NARVYDUI, kuris užtikrino, kad tų „stribų“ duomenų bazėje nėra. Mat, nors ir yra pažymėtos šios stribų pavardės, bet joms jokio pagrindimo nėra, kad būtų tokie oficialiai įsakymais iforminti į karinę Stribų struktūrą. Juolab, kad kitas sušaudytasis Stanislovas 40-ties metų buvo girininku, kažkur nuo Šateikių. Taip, kad tuo labau, „stribu“ būti negalėjo, turėdamas atsakingas miško priežiūros pareigas.

Taip, kad akivaizdi NKVD-KGB klastotė dokumentuose, kažkokiu tikslu, kurių būdavo apstu sovietinėje sistemoje. Juolab, kad tam „partizanų“ būriui vadovavo NKVD-KGB agentas su pseudonimu :Liūtas“, kuris labai pasižymėjo likviduojant Partizaninį pasipriešinimą. Apie šį agentą „Liūtą“ (vokietį Gauptį Fridrichą, sūnų Mikolo), matyt, atsakingą už Lebrikų šeimos išžudymą.

Taigi, apie Vaičių kaimo GINKLUOTOS GAUJOS (taip ant koplyčios parašyta – tos koplyčios fundatorius nedrįso įvardihti, kas ta gikluota gauja) vvadą Fridrichą Gaubtį, pseudonimu „Liūtas“ jo NKVD, o vėliau nuo 1954 m. kovo 13 d. tapusio KGB agentu; jo agentūrinėe įskaitos kortelėje rašoma:

„Kalbų mokėjimas: vokiečių, lietuvių, rusų
Trumpa informacija iš agento bylos: Agentas „Liūtas“ dalyvavo daug čekistinių operacijų ir operatyvinių kombinacijų taikyme, susijusių su ginkluoto pogrindžio Lietuvoje likvidavimu. Agento „Liūtas“ suteiktų duomenų dėka ir jam dalyvaujant buvo likviduota ir suima apie 50 nacionalistinių gaujų narių, o taip pat daug rėmėjų, ryšininkų. Agentas „Liūtas“ buvęs lietuvių nacionalistų teroristinės gaujos vadas, o iki tol buvo tarnavęs vokiečių „SA“. Darbe užsirekomendavo teigiamai. Agento „Liūtas“ panaudojimo metodai gali tarnauti mokymo tikslais. 1956 m. „Liūtas“ SSRS Aukščiausios tarybos už praeityje padarytus nusikaltimus buvo amnestuotas.“

Prašyčiau atkreipti dėmesį į SSRS Aukščiausios tarybos ciniškumą, REABILITAVUS SAVO AGENTĄ – ATSAKINGĄ UŽ NEKALTŲ ŽMONIŲ ŽUDIMĄ. Juk turtas nužudytųjų buvo išvežtas net keturiais vežimais. Žiūrint dabar per palydovinę nuotrauką į tą koplyčią, kurioje buvo nužudytų Lebrikų sodyba – ji ne pamiškėje, o lauke prie kaimo krašto. Todėl tikri Partizanai, vargu, ar galėjo sovietinės valdžios kontroliujamais keliais vežti prisiplėštą turtą, dar viso kaimo akivaizdoje? Tai ne Partizanų braižas – jei ir jie tai būtų darę, tai tada grubiai pažeisdami partizaninės veklos statutą. Jei pažeidė, tai ir reikia tirti, ar nebuvo įtakojančių provokatorių – nežinomų agentų, kad sudaryti prielaidas Partizanų „vadui“ susikompromituoti? Sutikime, kad po krimnalinio pobūdžio nusikaltimo ir tampama patikimu bei efektingu agentu. Tai ne tik nusikalstamo pasaulio „krikštas“ bet ir puikus išbandymas ištikimybei. AR PATRIOTINĖS ŠEIMOS IŠŽUDYMAS NEGALĖJO BŪTI AGENTO „Liūtas“ OKUPANTUI IŠTIKIMYBĖS IŠBANDYMUI ? ? ? Nebūkime naivūs, kad „tik dabar atsirado“ Juodosios technologijos. Juk Richardo Gauptčio kaip agento „Liūtas“ kortelėje (ПОДСОБНАЯ КАРТОКА на личное дело анкета, форма 1) yra 1-ХII-1983 KGB kažkokio raštvedžio-sudarytojo Асановичь įrašytas toks įrašas:

«Агент КГБ Лит. ССР „Лютас“ привлечен к секретному сотруднечеству с органами безопасжост на КОМПРОМАТЕРИАЛАХ (padidintas raides aš paryškinau), как главарь банды литовских националистов. …» (sutr.: Agentas „Liūtas“ įtrauktas į slaptą bendravimą su valst.saugumo organais pagal KOMPROMATINĘ MEDŽIAGĄ, kaip vadas gaujos lietuviškų nacionalistų. ...) Žiūr. Visą kortelę - http://kazlusporto.puslapiai.lt/…/gautcio-kompromato-dipti.…

Logiškai galvojant, kad jei esi miške Partizanų vadu, tai čia nėra joks „kompromitavimas“, kai jis buvo „“ su visais kitais Partizanais, švenčiant Velykas pas savo sužadėtinę, kai visi buvo užmigdyti specialiomis cheminėmis medžiagomis, kurias žemiau paskaitysite apie tą įvykį detalau. Juk vėl išėjęs į mišką, galėjo nutraukti bendradarbiavimą ir pranešti visiem, taip, kaip tai padarė Adolfas Ramnauskas Vanagas, kurį apšmeižė „tyrinėtoja“ Rūta Vanagaitė. Bet, matyt, turėjo kompromitavimą kažkokį, nuo kurio jau negalėjo išsisukti. Jei būtų nutraukęs bendradarbiavimą, matyt, kažkoks kompromitavimas būtų įrodytas, kad ir Partizanų vadovybei, ir ... Aišku, čia teikiu kaip hipotezę, nes be jokios prežasties, kaži, ar agentu-iždaviku tampama?

Reik manyti, kad kortelėje įrašas UŽKONSPIRUOTAS, nes koks KOMPROMTAVIMAS, dėl etikos, matyt, nenurodomas. Todėl peršasi mintis, kad 1947-12-08 naktį nužudyta visa Lebrikų šeima, matyt, ir galėjo tapti pretekstu tapti agentu, kad NKVD kaip šantažu nepaviešintų beprąsmį-kriminalinį nužudymą. Galėjo būt pakišta kokia nors dezinformacija (kad ir „priklausomybė stribams“, kuri duomenų bazėje nepagristai išlikusi), o po to per tardymą, psichologiniam paveikimui, tikslu, palenkti užverbavimui į agentus, kodėl negalėjo būt pateikta tikra (patriotinė) nužudytos šeimos padėtis? Juk nužudytųjų sesuo jau buvo išvežta į Vorkūtą, o jos 16-metis sūnus kaip ryšininkas buvo miške nušautas. Jei būtų „ginkluoti stribai“, kaip iš Seimo dabar Lietuvai pranešta, tai, kaži, ar savo 4-ių metukų sūnelį motina būtų palikusi „tokiems“?

Be to, galima daryti prielaidą, kad NKVD AGENTU „Liūtas“ GALĖJO TAPTI IR IKI Lebrikų ŠEIMOS IŠŽUDYMO – GALĖJO ŠEIMĄ IŠŽUDYTI KAIP PATRIOTIŠKĄ PAGAL NKVD PLANĄ SPEC. OPERACIJOS KAŽKOKIOS, kurios galimą variantą reikėtų paieškoti-patyrinėti. Juk žinoma, kad Tauragėje nuo 1947 m. prasidėjo suėmimai, Šilalė ir Lebrikų 1947-12-08 išžudymo metu Vaičių kaimas tada iki 1950 m. vidurio priklausė Taragės apskričiai. Todėl jis buvo tolokai nuo Tauragės centre vykstančių politinių įvykių, kur buvo suiminėjami pogrindžio dalyviai. Atrodo, kad „Liutas“ galėjo būti užverbuotas, arba įtakojamas iš anksto užverbavimui dar gerokai iki Vaičių kaimo žudynių, kur buvo suiminėjami pogrindžio dalyviai. Mat, aptikau R. Gauptį susijusį su garsiu NKVD-KGB agentu „Šimkumi“, apie kurį rašoma taip:

„MGB užverbavo agentą slapyvardžiu „Šimkus“...- ... tai buvo vienas iš talentingiausių Tauragės aps. šnipų-išdavikų. ... Su šiuo agentu dirbo MGB Tauragės apskrities skyriaus viršininko pavaduotojas Eklemanas. ... Apie 1949 m. spalio mėn. agentas „Šimkus“ vyksta į atsikūrusį Kęstučio apygardos štabą sužinoti apie Tauragės pogrindį. ... pavyko sužinoti, kad „Raketai“ vadovauja asmuo, slapyvardžiu „Erelis“, kuris gyvena pakeista pavarde tremtinio Stonio sodyboje, Kraštinės k., Tauragės vls. Taip pat sužinota, kad „Erelio“ grupėje, be vado, buvo dar keturi asmenys. Du iš jų išvykę į Vilnių, o vienas į Klaipėdą. Visi trys milicininkai. Ketvirto slapyvardis – „Liūtas“. Jis dirbo MGB, anksčiau saugojo suimtuosius, dabar dalyvauja operacijose prieš partizanus.“
/iš straipsnio http://komentaras.lt/kas-tas-mgb-agentas-simkus-isdaves-ke…/ /

Šitos „žinios“ NKVD-KGB agento kortelėje pas „Liūtą“ nėra. Prašau perskaityti iš LYA, f. K-1, ap. 61, kartoteka 38a, kort. 2842-2849 visas raštvedžio Asenovič ranka rašytas „Liūto“ korteles - http://www.kgbveikla.lt/…/1101…/1121_gauptys_liutas_kort.pdf Nebent, yra susijęs su kalinių pabėgimais, kurie vyko 1946 03 10 iš Tauragės NKVD areštinės kameros, išlaužus lango grotas, pabėgo 8 suimtieji, tarp kurių buvo ir politkalinių. (ist. šaltinis tas pats - KK), ir todėl nieko nuostabaus, kad tapo Partizanų vadu. Todėl Vaičių kaime ŽUDYNĖS GALĖJO IR SĄMONINGAI BŪT KRIMINALIZUOTOS, KAD IŠTIKIMESNIS-PATIKIMESNIS BŪTŲ AGENTAS. Galėjo ir kokią dezinformaciją pakišti, ir be jokio Karo lauko teismo kaime žudynės vyksta visiškai ne pagal Partizanų karinį statutą. Štai, kas toliau rašoma Karštajame Komentare:

„Per agentą „Šimkų“ MGB visiškai kontroliavo Šalnos rajono ir Butigeidžio rinktinės susirašinėjimą. Agentui, be „Šimkaus“, duodamas ir antras slapyvardis – „Granitas“.
... Agentui „Šimkui“ išdavus, 1950 03 03 Ceikiškės k., Tauragės vls., Vinco Knatausko sodyboje V.Gudavičius kartu su Butigeidžio štabo viršininku Antanu Kondratu-Skaistgiriu žuvo.
Agentas „Šimkus-Granitas“ likusiems partizanų vadams ir toliau buvo savas žmogus. Pakvietus Šalnos ar Vytauto rajono vadui, šnipas 1950 03 25 atvyksta į Šalnos vadavietę. Ten buvusiems partizanų vadams agentas pasiūlo atšvęsti Velykas jų rajono ryšininkės, rodos, F.Gaupčio sužadėtinės Jakubauskaitės tėvų namuose Tauragėje. Nežinia kodėl, partizanai pasiūlymą priima.
1950 04 09 partizanai atėjo į Tauragę švęsti Velykų. Panaudojus „operatyvinę techniką“, greičiausiai migdomuosius, tyliai paimami šie vyrai: Gauptys Fridrikas-Vytautas, g. 1913 m. Steponiškių k., Piktupėnų vls., Šalnos arba Vytauto rajono vadas; Paulikas Zenonas, g. 1928 m., Šalnos rajono žvalgybos skyriaus viršininkas; Trijonis Pranas-Jaunutis, g. 1927 m. Driežų k., Šilalės vis., Šalnos rajono štabo viršininkas.
Tardydami čekistai daugiausiai sužinojo iš F.Gaupčio. Jam tarpininkaujant, partizanai buvo iškviečiami į susitikimus ir suimami arba sunaikinami.
1950 04 15 iškviesti į susitikimą ir suimti partizanai: Briedis Pranas-Jūra-Šarūnas, Kęstučio apygardos štabo vadas; Žičkus Steponas-Benius-Vasaris, Štabo narys. …
Per F.Gaubtį buvo kviečiami į susitikimus, suimami arba sunaikinami ir kiti partizanai. Pavyzdžiui, atsiųsti 2 N valdybos agentai-smogikai, pasiėmę F.Gaubtį, 1950 05 07 Žygaičių vls. nužudė 5 partizanus. Beveik visi Kęstučio apygardos kovotojai žinojo apie F.Gaubtį. Ar buvo įtartas šnipas „Šimkus“, žinių nerasta. Kokia tikroji šio agento pavardė, išsiaiškinti nemėginta. Pranešime apie jo verbavimą pavardė ir biografiniai duomenys iškirpti.”

Čia visa tai pateikiau pagal Kazį Misių „Ką byloja KGB dokumentai“ iš KK publikuoto straipsnio, kurio pavadinimas “Kas tas MGB agentas “Šimkus”, išdavęs Kęstučio apygardos partizanų vadus?“ Galiu atsakyti – toks agentas „Šimkus“ buvo Kudirka Petras Antanovič - http://www.kgbveikla.lt/…/agentu-sarasas/agent/27/kudirka-p… Matome, kad slaptam bendradarbiavimui su sovietų saugumo organais LSSR MGB agentas „Šimkus“ užverbuotas 1947-07-12 per mano gimimo dieną, kai man suėjo lygiai vieni metai Svarbiausia, kad labai aiškus atsakymas, iš kur kaip šnipo atsirado talentingumas. Apie jį anketoje rašoma, kad „verbuojant „Šimkų“ pasinaudota žiniomis apie jo bendradarbiavimą su anglų žvalgyba, kurios jis buvo užverbuotas 1946 m. sausį Braunšveigo mieste, Vakarų Vokietijoje. Anglijos žvalgyba davė užduotį šnipinėti, dėl to jis grįžo į Lietuvą.“. (Kad „Šimkų“ užverbavus ir po pusmečio vyksta Vaičių kaimo tragedija – čia kol kas jokio ryšio nors ir nesimato, bet, manyčiau, šią detalę galima turėti omenyje.) Svarbiausia, kad Richardas Gauptys kaip pagal anketos įrašą „tarnavęs vokiečių SA“; t.y., - Die Sturmabteilungen der Nationalsozialistischen Deutschen Arbeiterpartei, sutrumpintai SA (liet. smogikų padalinys) buvo sukarinta Vokietijos Nacionalsocialistų partijos (Vokiškas trumpinys:NSDAP) sukarintoji organizacija. Ši organizacija 3-čiame ir 4-tame XX a. dešimtmečiuose ženkliai prisidėjo Hitleriui užimant valdžią Vokietijoje. Kadangi F.Gauptys yra gimęs nuo Vaičių apie 28 km į pietvakarius Steponiškėse 1 km šalia Lauksargių ir netoli Piktupėnų, tai reiktų manyti, kad F. Gauptys kaip vokietis turėjo rudmarškinių organizacijoje patirtį Memelio (Klaipėdos) krašte ir su “Šimkumi” galėjo neblogai sutarti, nes Petras Kudirka 1943 m. buvo išvežtas į Vokietiją, kur pas anglus praėjo žvalgybos mokyklą ir galėjo jiedu turėti bendrų karinių įgūdžių. Todėl istorikams siūlyčiau įsiskaityti į „Šimkaus“ NKVD anketoje šį faktą, kad, neva:

„naudingos informacijos nedavė. Vėliau pasisakė, kad yra ryšininkas tarp rezidentų Kaune ir Jurbarke, suteikė dezinformuojančių sovietinį saugumą žinių apie išgalvotus asmenis. Bijodamas represijų pasislėpė, bet buvo suimtas.”.

Nelabai norėtusi šiuo įrašu tikti, nes veikimo sritis Jurbarkas – kraštas tai tas pats. Todėl siūlyčiau patikrinti Petro Kudirkos likimą. Ar jis tikrai kur nors GULAG-e sėdėjo? Tas pat ir su Fridrichu Gauptčiu, kuris 13 m. vyresnis ir mažaraštis tik su pradinės mokyklos 4-ių klasių išsilavinimu. Kadangi vokietis be savo tėvynės, lietuvybė jam galėjo būt svetima, todėl „patriotiškumui motyvacijų pagrindas“ aiškus. Manyčiau, nereiktų stebėtis ir dėl „atsakomybės“ prieš savo piliečius galėjo būt priešiškų nuostatų ir Vaičių KAIMO TRAGEDIJĄ REIKTŲ PATYRINĖTI PER GALIMĄ IR TAUTINĖS NESANTAIKOS PAGRINDU. Juolab, kad dar gyva net 92 metų šviesaus proto nužudytų Lebrikų sesuo Juzė Kuskienė, kuri dabar Seimo ir žiniasklaidos apšmeižta savo šeimos „stribų“ etikete, kaip tik, lyg, ir mini pastoviai Fridrichą Gauptį. Juk senyva moteris, matyt, internetu nesinaudoja, NKVD-istų – KGB-istų anketos jai neprieinamos. O, kad žino šį garsų agentą, tai, matyt, iš savo prisiminimų.

Pagal visą aprašymą, akivaizdu, kad per šv. Velykas 1950 04 09 R. Gauptys spec. priemonėmis “užmigdomas” dėl akių nuvedimo. Jeigu jis būtų tada būtų įkliuvęs pirmą kartą, tai tada nebūtų jis efektingai dirbęs. Juk agentui parengti reikalingas laikas. Akivaizdu, kad agentas "Šimkus" vienas darbuotis sėkmingai negalėjo - turėjo būt jo pagalbininkas. Todėl Velykų operacijai reikėjo pasirengti. Juk ir, aplamai, vadams rinktis į vieną vietą per Velykas buvo labai neatsakingas veiksmas. Pagal visą karo taktiką, per šventes reiktų būti su artimaisiais, arba, bent, su eiliniais Partizanais, o ne vadams švęsti, kur buvo ne sunku panaudoti "spec. priemones", kaip "„Neptun 12”, „Neptun 22”, „Neptun 80”, „47” ir „SP – 22”. ir kitos.

Iš viso šios Velykinės situacijos, nieko švento ir jokio žmoniškumo neturint, akivaizdu, kad per Vaičių kaimo tragediją Richardas Gauptys jau galėjo būt įtakojamas NKVD, o Lebrikų šeimos išžudymas galėjo būt naudingas kaip kokia spec. operacijos dalis. Tokių virš sveiko proto supratimo ribų testiniai yra ir tokios niekšybės, kaip MH17 maršrutu Donecko-Lugansko sričių riboje skridusio sąmoningo Malaizijos lainerio numušimo technologija ir kitos, kurių tyrinėjimui reikalingos jau ne tik istorijos mokslas. Manau, kad Žvalgybos specialistai, kaip Kastytis Braziulis ir kiti galėtų prisidėti prie tokių sudėtingų temų tyrinėjimų.

(P.S.: apie sąmoningą keleivinio lėktuvo numušimą niekas nekalba, nes nėra pas mus raketinių įtaisų ir niekas nežino, kad tie įtaisai turi apsaugas; reaguojančios į keleivinio lėktuvo Flightradar-24 siunčiamus signalus ir todėl "per apsirikimą" numušimas neįmanomas, net ypatingai prižiūrimas plombas sąmoningai nuplėšus nuo apsaugos blokelio - vis tiek radare matysi keleivinio lėktuvo tuos siunčiamus signalus, kuriuos aš matydavau prieš 50 metų per atpažinimo "Kremnij-2" sistemą.)

Dar svarbiau, kad MAN PASKELBUS KOMENTARUS apie NKVD-KGB agentą "partizanų" vadą Vaičiūnų kaimo Lebrikų šeimos žudikų, PRASIDĖJO Kibernetinė ATAKA Dainiaus Kepenio temoje:
https://www.facebook.com/kedainius/posts/10155325171137880… (čia pagal šią nuorodą pateksite, kur Gediminas Paplauskas apie Partizanus rašo „tinginius, jaunus ginkluotus parazitus“. Po šiuo komentaru, man parašius komentarą, jis tapo kibernetinės atakos paveiktu ir tos atakos paveikimas atrodo šitaip - http://kazlusporto.puslapiai.lt/…/kib-atak-kedainio-temoje-… )

Ši ataka prasidėjo iš kart po kokių 3-5 min., nukopijavus ir paskelbus antrą tokį patį komentarą atskirame Atsakymo skirsnyje. Šios atakos, kad, neva, "šlamštą" rašau pradėjau gauti po kiekvieno komentaro parašymo, praėjus 1-2 sek. laiko tarpui. Kad kažkas iš skaitytojų būtų galėjęs kokį skundą į F.b. administraciją pasiųsti, tai labai maža tikimybė, praktiškai tai atlikti neįmanoma per 3-5 min. po pirmojo mano komentaro iki antrojo.

Taigi, peršasi įtarimas, kad, arba NUKLAUSĖ MANO TELEFONINĮ POKALBĮ su Seimo nariu Dainiumi KEPENIU ir pasiruošė daryti šią Kibernetinę ataką, arba F. b. internetinė sistema sureagavo į NKVD-KGB agento personalinės kortelės nuorodą, kuri gali būti apkrėsta kokiu info. virusu, duodančiu signalus pradėti vykdyti Kibernetinę ataką.

Aišku, aš ne specialistas (elektronikoje karinėje gaudžiausi tik prieš 50 metų), bet logiškai ir techniškai mąstant, manyčiau, kad tai ne sunku programišiams suprogramuoti. Nieko kito negaliu sugalvoti (išfantazuoti) šią paslaptį.

Toks Kibernetinės atakos paveikinėjimas tarp diskutuojančiųjų akivaizdžiai sovietinės propagandos paveiktais "prisiminimais" gal net stribų palikuonių yra gana efektyvus, nes mano komentaras apie "partizanus", žiauriai nužudžiusius Vaičių kaime Lebrikų visą šeimą, matyt, pagal NKVD-KGB agento „Liūtas“ jųjų vado; vokiečio Fridricho GAUPTČIO sūnaus Mykolo nurodymą, arba jam ... (?), kaip GINKLUOTOS GAUJOS vadui, nieko bendro neturinčiam su tikros Partizaninės veiklos principais.
Juk Tautos supriešinimui labai tiko Dainiaus Kepenio išsakyta mintis apie "susitaikymo paminklą", nors jis neminėjo, kad "stribams paminklą statyti" - tai žiniasklaida išvertė-prikūrė, nes Arvydas Anušauskas pagal lGGRTC-tyrėjo Gintaro Šidlausko pranešė, kad, neva, nužudyti Lebrikai buvo gerai ginkluoti stribai".

Jau vien paskelbimas, kad žiauriam nužudymui vadovavo NKVD-KGB agentas su to agento kortelės įrodymu, tapo "bomba" idėjai statyti paminklą stribams; okupantų NKVD-stų - KGB-istų pakalikams.

Taip, kad mano PASKELBIMAS tų apie tų žudikų "partizanų" vado NKVD-KGB agentą "Liūtą" GRIAUNA Tautos SUPRIEŠINIMO UŽMAČIAS, nes istorikas ir Seimo narys Arvydas Anušauskas, akivaizdžiai, buvo suklaidintas, nes nužudytieji "stribais" būt negalėjo, nes nužudytas 72-jų metų senelis Stanislovas nekaip "stribu" būt negalėjo. Negalėjo būti "stribu" ir jo vyresnis sūnus 40-metis Kazimieras, kuris tą dieną buvo atvažiavęs nuo Šateikių ir buvo jis ten girininku. Todėl ir šis negalėjo būti "stribu", turėjęs atsakingas miško priežiūros pareigas ir gyvenęs ne su tėvais. Tik jaunesniajam 28-mečiui Jonui gali būt inkriminuojama "stribo" etiketė, ir, reik, manyti, dabar LGGRTC bandys kaip "už šiaudo" gelbėtis ir bandys klijuoti negrįstą jokiais oficialiais dokumentais "versiją", nors ir ta neįtikinama. Neįtikinama, nužudytųjų brolių Lebrikų sesuo buvo ištekėjusi už Lietuvos karininko Vytauto Gečo, kuris pasitraukė į Ameriką, o stribai darydami jos namuose kratą, atrado jos vyro karinę uniformą ir todėl ją ištrėmė į Sibirą (į Vorkutos kalinių lagerį). Mat jos 16-metis sūnus buvo partizanų ryšininkas ir žuvo miške – jį nušovė.

Ir, būtent, jauniausias sūnus Jonas paimą globoti savo suimtos sesers 4-metį sūnelį, kuris ir tampa liudininkų visos žiauriausios šeimos išžudymo scenos. Todėl pagal psichologijos logiką, net ir jauniausias 28-metis Jonas "stribu", kaži, ar galėjo būti, kai akivaizdžiai, IŠŽUDYTA ŠEIMA BUVO PATRIOTIŠKA, paėmusi globoti išvežtos politkalinės vaikutį, kurios broliukas žuvo, talkindamas Partizanams. Todėl net, vargu, ar į stribus būtų priimtas asmuo, kurio artimieji tarpukaryje tarnavo Lietuvai - pasitraukė į Vakarus, o jų sūnus, būdamas Partizanų ryšininku, žuvo, o jo žmona - Jono sesuo tapo politine kaline? (P.S.: Jeigu išžudyti Lebrikai būtų "stribais", kaip dabar nuo Seimo tribūnos nužudytieji apšmeižti, tai jau sovietmetyje "liaudies gynėjams" būtų paminklas pastatytas - sovietinė propagandos sistema nebūtų praleidusi nekaltai išžudytos šeimos pagerbimo. Juk šviesiosios atminties Jurgis Lebrikas, kuris savo šeimos atminimu koplyčią pastatė, būtų jau sovietmetyje išsiaiškinęs dėl savo šeimos išžudymo, jei ta šeima nebūtų patriotiška.)
Todėl Facebook-e PRADĖTA VYKDYTI Kibernetinė ATAKA DĖL IŠŽUDYTOS ŠEIMOS PATRIOTIŠKUMO BEI JŲ ŽUDIKŲ OKUPANTAMS TARNAVIMO ĮRODYMO IR ĮR DAR KARTĄ PATVIRTINA INFORMACINIO KARO DEZINFORMACINĖS ATAKOS SIMPTOMĄ. Šią Kibernetinę ataką siūlau išstudijuoti - http://kazlusporto.puslapiai.lt/…/vasa…/kiber-atak/index.htm

Todėl nuo Seimo tribūnos viešai ant visos Lietuvos išnekinti, greičiau, nuo NKVD kažkokios spec. provokacijos, nei „partizanų“ sušaudytą šeimą, tai labai neatsakingas veiksmas iš Seimo ir istoriko nario Arvydo Anušausko. Akivaizdu, kad politiką suklaidino LGGRTC vyr. specialistas Gintaras Šidlauskas, kuris nepatikrino klaidingo įrašo pagrindimo. Juolab, kad istorikas A. Anušauskas viešai pareiškė, kad, neva, jam „neprivalu tikrinti“. Bet, vis tik, reikėjo patikrinti, kad KOPLYČIOS STATOMOS TIK PATRIOTAMS – stribams dar niekas nestatė koplyčių.

Būtų gražu, kad Seimas, vis tik, sugebėtų dabar iki šv. Kalėdų atsiprašyti nužudytųjų apšmeižtus artimuosius. Juk SUŠAUDYTOS ŠEIMOS PATRIOTIŠKUMĄ ĮRODO į Sibirą (Vorkuton) IŠVEŽTOS NUŽUDYTOJŲ SESERS 4-mečio VAIKO PALIKIMAS SAVO BROLIAMS IR TĖVAMS, KURIE IR TAPO SUŠAUDYTI to mažo ir kitų dviejų dar jaunesnių vaikų akivaizdoje. Būtent, pačio mažiausio tik vienerių metukų išgelbėto vaikučio jau pernai mirusio ir minėtos koplyčios statytojo Jurgio Lebriko žmona Janina Dainiaus Kepenio temoje parašė tokias eilutes:

„Janina Lebrikienė: ... „Vieną tragiška naktį žiauriai nužudyti tėvai ,seneliai, ir dėdė. Liko trys maži vaikai, keturių , trijų ir Jugis vienerių , jų mama laukėsi ketvirto vaiko , buvo 7-nių mėnesių nėščia.
Ji trumpai augino krikštamotė, jei mirus pateko į vaikų namus.Našlaičių, užaugo vaikų namuose, ir visa savo gyvenimą iki skausmo ilgėjosi prarastos šeimos. Jo tikslas buvo sužinoti ir įgarsinti tiesą, tam, kad kriminaliniai nusikaltėliai neterštų garbingų partizanų vardo, tam, kad jų vardai nebūtu iškalti ant paminklų šalia tų, kurie išties buvo tautos didvyriai ir verti mūsų pagarbos. Nes negalime dėti tarp visų buvusių miške lygybes ženklo. Negali būti vadinami partizanais tie, kurie prievartavo ir žudė nėščia moterį, buožėm daužė galvą senoliai, nes ji mūvėjo kailinę liemenę, kurios nenorėjo sugadinti kulka, degino padus senoliui ir visa egzekucija vykdė keturmečio vaiko akivaizdoje, kuris augo pas senelius, nes mama buvo ištremta i Vorkūtą už tai, kad jos vyresnis 16 –metis sūnus buvo partizanų ryšininkas, vėliau nušautas miške.
Keleriais vežimais išvežė visą turėtą šeimos turtą, kaimynai neturėjo kuo aprengti laidotuvėms. Ar gi tai ne kriminalas, ne grobimas??? ...”

PAGAL VISĄ ŽIAURUMŲ BRAIŽĄ Lebrikų ŠEIMA, matyt, NUŽUDYTA KAIP KERŠTUI UŽ PARTIZANŲ RĖMIMĄ, gal, būt, net, gal, panaudojus spec. priemones, kaip svaigalus arnarkotikus iššaukiančius žiaurumą. Tokie narkotikai su alkoholiu ypatingai pažeidžia psichiką. Tai pavyzdys Kedainiuose, uždaužius negyvai savo vaiką, ar savo vaikus į šulinį sumetus. TOKIUS PLĖŠIKAVIMUS ŽIAURIUS ATLIKINĖJO SOVIETINIAI KARIŠKIAI, dėl kurių ne tik 1945 m. rugsėjo mėn. LSSR MND ministras Bartašiūnas konstatavo, jog daug lietuvių gyventojų skundžiasi partizanams ir sovietiniams organams dėl okupacinės kariuomenės vykdomo plėšikavimo ir žmogžudysčių./ apie tai skaitykite dokumentų rinkinį: LIETUVOS KOVŲ IR KANČIŲ ISTORIJA Pasaulio lietuvių bendruomenė UDK 947.45.083; KAUNAS 1996. Sudarė: Nijolė GAŠKAITĖ, Algis KAŠĖTA ir Juozas STARKAUSKAS – pastarasis buvo mano pedagoginio darbo kolega kaip Lietuvos moksleivių Orientavimosi sporto treneris/

Apie tai jau Rusijoje videofilmuose užsimenama, kad net pats Antanas Sniečkus kreipėsi į Kremlių dėl sovietinės armijos karių plėšikavimų. Aš pats prisimenu pokario Kauną, kaip mano mama negalėdavo išeiti į mestą, bijodavo banditų, kurie nurenginėdavo, skustuvus ar „britvas“ kažkokias po kaklu pakišdami. Tai jeigu mieste banditavimas-plėšikavimas buvo, tai tada kas darėsi kaimuose!?
Geriausiai apie Vaičių kaimą nušvietė Delfi.lt, kuri savo straipsniu: "Kepenio pareiškimai atvėrė skaudžią žaizdą: partizanai išžudė stribus ar paprastus sodiečius?", suabejojo, , kad nužudytieji buvo "stribai". Bet kodėl niekas neabejoja, kad ar tai buvo "partizanai"? Teko girdėti, kad jų būta girtuoklių.. Paprastai, pagal gyvenimo būdą, mėgstantys alkoholį, eidavo ne į mišką, o į stribus. Dar svarbiau, kad Gyventojų Genocido ir Resistencijos tyrimo centras, panašu, kad yra jau nustatęs Lebrikų šeimos žūties sąsają su minėtu Fridrichu Gauptčiu. Gaila, tame straipsnyje šio vokiečio - NKVD-KGB agento pavardė Kilmininke rašoma praleidus raidę "T". Juk ne E. Gaupčys, o GaupTys, tai kilimininke turėtų būti KaupTčio.

Todėl nužudytųjų giminės tapo pažemintos dabar jau antrą kartą. Pirmą kartą, kai Ypatingojo pasitarimo kolegija atmetė kasacinį skundą 10 metų nuteistajai laisvės atėmimo pataisos darbų stovykloje. PASITYČIOJO ši Ypatingojo PASITARIMO KOLEGIJA, SUIGNORAVUSI NUTEISTOSIOS NELAIMĘ. Todėl dar ir tas faktas patvirtina, kad pamintas elementariausias žmoniškumas buvo net todėl, kad jos 4-ių metų sūnelis liko visiškai be artimųjų ir be psichologinės paguodos, mačius jam žiauriausią egzekuciją. ŠIS Ypatingojo PASITARIMO IGNORAVIMAS PATVIRTINA, KAD SOVIETINĖ "teisėsauga" ĮTVIRTINO ŠEIMOS SUNAIKINIMO REIKALINGUMĄ ir todėl negali būti jokių kalbų apie tai, kad kažkas iš sušaudytųjų buvo "lojalūs okupaciniam režimui". Toks tame pačiame nutarime konstatavimas dėl "lojalumo" kertasi teisine logika. Todėl iki šv. Kalėdų ŠIĄ KLAIDĄ NEDELSIANT BŪTINA IŠTAISYTI.
Dar ciniškiau atrodo visa ši situacija, nes pateiktas LGGRTC raštas - http://kazlusporto.puslapiai.lt/…/lebrrikams-gailiaus-berna… http://kazlusporto.puslapiai.lt/…/lebrrikams-gailiaus-berna… buvo išsiųstas 2004 m. (tyrė Bernardas Gailius) ir tame rašte nebuvo paminėta apie jokius "stribus". "Ginčas dėl žemės" .nelabai įtikinamas. Aišku, tai vietiniai gyventojai čia gali ką nors papildyti, nes "grasinimas"ar gali būt perdėtai sureikšmintas? Reikia žinoti "grasinusiojo" Ramoškos charakterį ir visas kitas aplinkybes. Lai ir būna koks nors "pagrindas", bet jei ir bausmė būtų buvusi, tai turėjo būt į mišką išvežti Karo lauko teismui, kuriame būdavo ir išteisinimų. Apie tokius Karo lauko teismus aprašo „tyrėjos“ Rūtos Vanagaitės apšmeižtas Adolfas Ramanauskas Vanagas savo knygoje DAUGEL KRITO SŪNŲ. Vieną labai svarbią ištrauką įdėjau į koliažą savo, kuri įrodo, kad persirengėlių į „partizanus“ ir jų vardu plėšikavusių buvo apstu. Todėl dabar operuoti pokario „prisiminimais dėl partizanų žiaurumų“ nėra tikslu, nes ir Vaičių kaimo tragdija gali būt gerokai pakoreguota pagal tuometines propagandos klišes. Ypač, įtartina, kai dabar bandoma kaltinti žuvusius ar iš gyvenimo išėjusius partizanus.

Na, o tame LGGRTC rašte minimo dėl broliui girininkui Kazimerui "melagingo iškvietimo ar arklio pirkimo", galėjo būti ir abi tos priežastys ir galėjo vyras savo žmonai ir nepaminėti dėl negalavimų, kai arklį jam reikėjo pirkti. Jau, vien, užsiminimas apie iškvietimą, matyt, ne išgalvotas? Kodėl reikėjo svečią žudyti? Kodėl žudynės "sutapo" su, matomai, retai besisvečiuojančio atvykimu? Kam buvo reikalingas rezonansas šioms žudynėms su prisiplšimu? Ar yra čia logika šioje situacijoje, kai "partizanų" vadas NKVD-KGB agentas?!
Todėl šį atvejį būtina ištirti, jei dar įmanoma. Reik pagalvoti, ar negalėjo po šio įvykio kokių nors sąmoningų kaltinimų – išsigalvojimų, kad apkaltinti Partizanus? Juk tame Vaičiūnų kaime yra paminklas Beržinių visai šeimai Partizanams atminti. Net keturi sūnūs: Antanas – Dobilas, Kazimieras – Algirdas, Povilas – Ąžuolas, Petras su žmona Eugenija Beržiniene – Dargevičiūte. Visi jie kovojo ir žuvo. Partizanų motina ir sesuo Zofija buvo partizanų ryšininkės, pagalbininkais – visa šeima. Gausi kovotojais prieš okupantus ir Beržinių iš Vaičių šeima. Net keturi sūnūs: Antanas – Dobilas, Kazimieras – Algirdas, Povilas – Ąžuolas, Petras su žmona Eugenija Beržiniene – Dargevičiūte. vėliau ištremta į Sibirą.

BERŽINIENĖ Genovaitė (Petro Beržinio žmona), g. 1922 m.. Žuvo 1950 m..
BERŽINIS Antanas, Petro, g. 1924 m. Vaičiuose, Šilalės v. Šalnos rajono II būrio partizanas. Šiame būryje kovojo keturi broliai Beržiniai: Antanas, Kazimieras, Petras ir Povilas. Antanas žuvo Vaičiuose.
BERŽINIS Kazimieras, Petro, g. 1928 m. Vaičiuose, Šilalės v. Šalnos rajono II būrio partizanas. Žuvo 1952 m. Sutkų miške, Tauragės v., kartu su Br. Kazlausku.
BERŽINIS Petras, Petro, g. 1920 m. Vaičiuose, Šilalės v. Šalnos rajono II būrio partizanas. Žuvo 1951 m. Šakviečio miškuose, Šilalės v.
BERŽINIS Povilas, Petro - Ąžuolas, g. 1927 m. Vaičiuose, Šilalės v. Šalnos rajono II būrio partizanas. Žuvo 1950 m. Debliuose, Jucaičių apyl.

Negi dabar žuvusiems už Lietuvą šio žiaurumo ir plėšikavimo šešėlį mesime? Negi negalime pagal LOGIKĄ ir PSICHOLOGIJĄ pamąstyti, jei trūksta dabar žinių? Negi mes dabar kviesime taikytis su bandytais, plėšikais ir savo nusikaltimų mėtytojiems kitiems?

Tai ar ne tas pats reiškinys, kaip ir su ta pačia ŠUNELIO PAKELTA KOJA ANT PARTIZANŲ ATMINIMO ? ? ? Štai, kaip viskas sutampa!

Šunelis ant kalvelės – tai DEMOKRATIJOS KLASTA ir kažkokios jaunimo grupuotės NEBRANDUMO PASKMĖ. Nesvarbu, kad Edmundas Jakilaitis visai Lietuvai bando įpiršti, kad Lukiškių aikštės projekto nugalėtojas Andrius Labušauskas, neva, „talentingas“ „skulptorius“. Bet internete nepavyko surasti šio „skulptoriaus“ kažkokių darbų. Na, o apie „talentą“, tai nežinau, bet žemių užvežimą į Lukiškių aikštę ir kalvelės sukurpimą istorinio paveldo aikštėje vadinti „skulptūros detale“ – tai tokių absurdų dar neteko girdėti.

Todėl žiūrint paskutinio LRT forumo debatus, kažkaip teko pakraupti, kai paveldosaugininkui „skulptorius“ pradėjo įrodinėti be įrodymų, kad „kalva skulptūra“. Negi Seimui reikės priiminėti įstatymus ledynų ar kopinių supūstymų kalvoms, kad jos negali būt „skulptūromis“ ir įstatyme įrodinėti, kad tai gamtos, o ne „skulptorių“ padarinys?

Juolab, kai konkurso dalyviams ir „komisijai“ buvo aiškios sąlygos pateiktos – aikštė buvo suprojektuota Vyčiui, taip kaip Seimas nutarė. Todėl nuo kada kažkoks tik pirmuosius žingsnius pradedantis „skulptūrėlis“ gali nusispjauti į Seimo nutartį ir į paveldosaugos reikalavimus? Kaži, kokia „menininko“ kvalifikacija, kai net nevaržius paveldosaugos įstatymų, sumąstytų pažeidinėti paveldosaugos principus seniausioje ir istorinėje aikštėje? Juk joje buvo prekymečiai. Ar būtų jie čia buvę, jei būtų kalva? Juk Vilnius ir taip kalvotas, o Lukiškės savo lygumu ir suformavo savo istoriją. Tai kaip galima tai ignoruoti? Kokie dėstytojai šį skulptorių mokė?

Jau nekalbu, apie pačią idėją. Štai, ką A. Labušauskas pasakė:

„„Žmonės, esantys ant takelių, pievų ar kalvelės, (...) galės piknikauti, žaisti kamuoliu, vedžioti šunis ar žaisti su vaikais – tas vaizdinys ir yra tai, už ką kovojo laivės kovų dalyviai – laisvą buvimą erdvėje“.

Todėl LABAI REIKIA SUSIRŪPINTI ISTORIJOS DĖSTYMO KOKYBE AUKŠTOSIOSE MENINIKŲ UGDYMO ĮSTAIGOSE, jei tik taip suvokia –už Laisvę kovojusių gyvybių atdavmą dėl kažkokio „laisvo buvimo erdvėje“, o ne už Lietuvos ir Tautos Laisvę? Už ją kovojant, Vyties atvaizdai buvo visų kovotojų atributikoje kaip simbolis, dėl ko kovojama.

O dėl „laisvo buvimo erdvėje“, tai, kad ir Londone Haid parke piknikai, debatai – tikros laisvės simbolis gamtos prieglobstyje – parke. Šalia jo Karalienės rūmai ir šalia jų prie parko paminklai didžiausioje pagarboje. Niekas prie jų „piknikų“ jokių nerengia. Tai ir Vilniuje piknikams yra skiriami užmiesčiai. Toks vaizdas, kad „skulptorių“ Andrių, gyvenusį šalia Lukiškių aikštės, kaip jis prisipažino, matyt, vaikystėje tėvai neimdavo į piknikus Vingio parkan ar pan, kad pikniko užsimanė Tautos pagarbai skirtoje aikštėje. Kai tirono V.I. Lenino buvo skulptūra, tai ar buvo minčių kam piknikus rengti?

Gerai, nuvertėme tironą. Galima būtų ir pasidžiaugti, bet ... Juk šalia aikštės žudomi ir kankinami buvo kovotojai, o kitoje aikštės pusėje taip pat net viešai žmonių akivaizdoje buvo kariami sukilėliai. Tai ar tinka tokioje vietoje piknikauti?

Pavyzdžiui, Rygoje prie Laisvės paminklo viena porelė (vokiečio ir ispanės) pabandė sexsu užsiimti, atsirėmus į paminklą, tai iš kart policija atvažiavo. Internete valkiojasi pornografija ši Rusijos mėtoma. Bet, dabar paminklą saugo garbės sargyba, ji iškilmingai keičiasi, kaip keisdavosi Maskolijoje prie žydų Blankų anūkui skirto mauzoliejaus Raudonojoje aikštėje. Bet ši sargyba Rygoje pagal prasmę skrtinga. Sargyba pagarbą atduoda Tautai, o ne taip, kaip Maskvoje tautų naikinimo ideologui.

Todėl šių ideologinių priešpriešų ir žmonių klaidinimo atakose pastoviose reik būti budriems net ir mene, negalima leisti tyčiotis iš sventenybių, kurioms sukurti surengtas konkursas. Užtenka, kad Rūta Vanagaitė prieš porą dešimtmečių dėl Lukiškių aikštės pakėlė erezijas.

Juk buvo nutarta Seimo Vytį aikštėje statyti ne šeip sau. Juk Vytis atspindi mūsų Tautą per visą istorinę laiko prizmę. Todėl iš Lietuvos visos istorijos konteksto ištraukimas tik trumpo, bet skausmingaisio periodo ištraukimas byloja stalinistinį-komunistinį Redukcionizmą ir nieko bendro nėra su demokratiniu visapusiško mąstymo HOLIZMU, kuris buvo pradėtas puoselėti, atgavus Nepriklausomybę, kai Švietimo ministru buvo jaunasis Darius Kuolys.

Bet, kažkodėl, Holizmas iš programų netikėtai visur buvo išbrauktas. Holizmą propagavo tik Dainius Kepenis Sveikuoliams sukurtoje Palangos Sveikos gyvensenos mokykloje. Bet aš jam į Seimą paskambinau ir pasakiau, kad HOLIZMAS KAIP GYVOSIOS GAMTOS – BIOLOGIJOS MOKSLO PAGRINDAS PRIVALO VIENODAI BŪTI IR ISTORIJOJE, JEI ISTORIJĄ LAIKOME MOKSLU. Todėl, manau, kad Dainius Kepenis dar atsitokės, nes, matyt, Rūtos Vanagaitės sukeltas šmeižtas paveikė iškreiptai, apie ką reiks toliau čia plačiau dar kitoje temoje pratęsiu.

Todėl Lukiškių aikštėje į bunkerį sukišti Partizanus, kad jų atmintis būtų užgniaužta, tai tyčiojimasis iš šioskaudžiausio periodo, kurį dar būtina tyrinėti, kol yra dar gyvų liudininkų. Todėl Lukiškių aikštės A. Labatausko memoriale Tado Kosciuškos, 1831 m. ir, ypač, 1863-63 m.m. sukilimų suignoravimas dar labiau pasityčiotinai atrodo iš pokario laikotarpio, kai Gedimino kalne dabar atrastos Lukiškių aikštės aukos.

Be to ir grubus demokratijos pažeidimas, kai dėl Lukiškių aikštės memorialo nuomonę pareiškė labai mažas respondentų skaičius. Tam buvo paspęsta klasta, kad žmones atbaidyti nuo balsavimo Todėl, kai mažas respondentų skaičius, tai, akivaizdu, buvo susimesta už bunkerį – jaunimas palaikė jaunąjį. Juolab, neatmestina tikimybė, kad ir Lietuvos laisvės idėjai prieštaraujantys politikai prisidėjo prie jaunimo klaidinimo, kad jie IŠ REZISTENCIJOS PASITYČIOTŲ. Ypač prieš Lietuvą veikia sostinės meras Remigijus Šimasius su savo liberalais – tai akivaizdu iš jo nuomonės dėl K. Škirpos alėjos – matome, kad sostinės meras yra paveiktas Lietuvai priešiškų jėgų, kurie dezinformaciją paskleidė. Tarp jų Arkadijus Vinokuras – tai, panašu, bendra grupuotė, kuri užsigrūdino jau nuo Garliavos skandalo laikų, būdami vienoje barikadų pusėje. Todėl tuoj dar vieną-platesnę temą skelbsiu su išsamesniu koliažu.

Todl vardan ateinančių Adolfo Ramanausko Vanago metų siūlau iki šv. Kalėdų atsiprašyti apšmeižtus Lebrikų artimuosius ir siūlau prie to prisiminti, kad TIKRI PARTIZANAI GELBĖJO GYVENTOJUS NUO PLĖŠIKŲ. Apie tai net pats MGB vadas Bertašiūnas minėjo. Todėl gerbkime istoriją ir pokarį ypatingai tyrinėkime, kol dar yra gyvų liudininkų.