Audrius Nakas

tarai

Vytenis Aleksandraitis Kodėl vėl dezinformuojama, gerbiamasAudrius Nakas? Juk Šiaulių apskrities viršininku J.Noreiką paskyrė paskyrė ne "vokiečių karinis komisaras", o Lietuvos Laikinoji vyriausybė. Paskyrė rugpjūčio 03 d., kuri uždrausta tapo po 2-jų dienų; t.y. rugpjūčio 05 d., egzistavusi 43 dienas. Tai žino net mokiniai. Todėl, vargu, ar Igną Urbaitį galėjo skirti "vokiečių karinis komisaras", kai dar egzistavo Laikinoji vyrausybė? Todėl Vikipedijoje "informacija" dėl Igno Urbaičio įtartina, nes prie Vikipedijos nagus kaišioja, kas netingi ir politinis teiginys be konkretaus įvardinimo, "atsisakius pareigų", kažkas, panašaus į galimą klastote. Čia, greičiau, yra susijusi su voldemarininku puču kas nors? Reik čia dar tirti istorikams šį atvejį. O dėl getų kūrimo, tai patys žydai ėjo į juos noriai gyventi, nes liepos 10 d. šalia Lietuvos vyko garsusis Jedvabno pogromas ir jiems visiems grėsė tokie patys keršto protrųkio nevaldomos akcijos. Jei žydai būtų žinoję, kad jie getuose bus naikinami, tikrai, būtų išsislapstę po miškus, ten bunkerius būtų išsikąsę, iš miško gėrybių būtų išgyvenę. .Tą patį man mažama ir mano seneliai ir kiti sakydavo, kad niekas nesitikėjo, jog kultūringo vokiečių tauta getuose pradės naikinti žydus. Todėl tada ir atsirado teisuoliai, kai iš getų vogdavo vaikus ir juos slėpdavo. Todėl čia dezinformacijų šioje skaudžioje temoje daugiau nei reikia. Svarbiausia, jei Birželio sukilėlius ir Laikinąją vyriausybės struktųra vadinama "kolaborantais" (išdavikais) - tai tada NKVD-istų ir Raudonosios armijos žudynės Panevežyje, Praveniškėse ir Rainiuos gal galima pateisinti? Juk nužudyti už kolaboravimą, už išdavystę Sovietų Sąjungai. Tai, ar ne dėl to Generolo Vėtros atminimo lentą sudaužė? Išklausykite jojo pranešimą, kai jis ėjo su kūju dayžyti. Jis aiškiai įvardijo Staliną kaip JAV sąjungininką ir ... Tai, ką, atmetame Sovietų Sąjungos okupaciją?

1

Patinka

Atsakyti

1 d.
Slėpti 33 komentarus
- Audrius Nakas Parodykite tą vietą, kur parašyta, kad J.Noreiką paskyrė paskyrė „vokiečių karinis komisaras“. Kitaip teks ištrinti jūsų komentarą kuris prasideda nuo žodžio DEZINFORMACIJA. Kai parodysite tą vieta, galėsime diskutuoti toliau.
  
  2
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Vytenis Aleksandraitis Parašytą, kad VOKIEČIŲ KARINIS KOMISARAS PASKYRĖ Igną Urbaitį, nors tada veikė Laikinoji Lietuvos vyriausybė (LLV) ir toks teiginys labai abejotinas juridine prasme.. O dėl J.Noreikos NUTYLĖJIMAS, kas jį paskyrė, tai skaitytojui - ne istorikui PAGAL TEKSTO LOGIKĄ bus akivaizdu, kad tas pats "vokiečių karinis komisaras" paskyrė. Todėl PUSĖS TIESOS RAŠYMAS IR YRA DEZINFORMAVIMAS - apie tą sovietinĮ PUSĖS TIESOS metodą buvo daug kritikuojama Sąjūdžio laikotarpyje. Todėl DEZINFORMACIJA akivaizdi, nes ir I.Urbaitį, varge, ar vokiečių komisaras galėjo skirti? O nutylėjus, kas konkrečiai paskyrė J.Noreiką - akivaizdu pagal teksto logiką, kad, neva, Laikinosios vyriausybės kaip ir "nebuvo", ir kad "tik" vokiečiai šeimininkavo. bet, deja, jie perėmė šeimininko valią tik nuo rugpjūčio 05 d., kai LLV buvo panaikinta, kuri veikė 43 dienas. Tai žino kiekvienas mokinys. O šiame teiginyje, nepaminėjus Lietuvos Laikinosios vyriausybės, labai išsikreipia istorinė situacija, kad pateisinti neteisingai naudojamą-klijuoojamą J.Noreikai "kolaboranto" (išdaviko) etikėtę, kuris, aišku, tikrai, sovietinę okupacinę kariuomenę išdavė. Bet, ar tą terminą galima naudoti dabar Nepriklausomoje Lietuvoje? Ką mes giname, okupantę Sovietų Sąjungą, ar Lietuvą? Juk vandalas S.T., kaip tik su kūju eidamas, tiesioginėje transliacijoje vapėjo apie "Staliną JAV sąjungininkę". O tai jau principinis klausimas: Pravieniškių, Panevežio, Rainių ir kitos NKVD-istų bei Raudonosios armijos žudynės gal "teisėtos"? Juk nukankinti žiauriausiai buvo už kolobaravimą (už išdavystę) komunizmo "idealų". Tai, tada, kokios pozicijos dabar laikomės šioje diskusijoje? Lietuvos, ar okupantės Sovietų Sąjungos? .
  
  1
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Evaldas Balčiūnas čia šiek tiek to paskyrimo aplinkybes iš arti mačiuso pasakojimą rasitehttps://evaldukas.livejournal.com/96481.html
  
  EVALDUKAS.LIVEJOURNAL.COM
  
  Z. Blynas apie J. Noreikos paskyrimą apskrities viršininku
  Z. Blynas apie J. Noreikos paskyrimą apskrities viršininku
  
  1
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Evaldas Balčiūnas O urbaitis savo paskirimo aplinkybes pasakojo savo baudžiamojoje byloje - išgirdo per radiją ir nuėjo dirbti. Kai pamatė ką turi dirbti bandsė atsistatydinti, net važiavo dėl to į Kauną tik jio greitai nepaleido. Kad tai buvo etniniai sumetimai - ndaugiau prielaidos nei faktai. Yra faktų kad jis irgio buvo įsivėlęs į Holokaustą
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Evaldas Balčiūnas Kad nustot švaistytis kaltinimais siūlau tiersiog imti ir skaityti ne Genocido centro ar kokių apsimelavusių anušauskų su valiukaičiais propagandą o pirminius šaltinius - to meto dokumentus
  
  1
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Audrius Nakas Vytenis Aleksandraitis kas skyrė man mažiausiai įdomu. Žmonių partijos žmonės tvarko visas Lietuvos vikipedijas, reiktų kreiptis į juos, kad pataisytų jei koks netikslumas. Man daug įdomiau, kodėl Urbaitis pasitraukė iš pareigų. Šis momentas svarbiausias. Iš šio momento susidaro vaizdas, kad J. Noreika buvo klasikinis konformistas, kokių apstu ir šiais laikais. Apie J. Noreikos humanizmo pojūtį čia jau net nekalbu.
  
  1
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
  
  Redaguota
- Evaldas Balčiūnas lyginant Noreiką su Urbaičiu įdomus šis dokumentas - Urbaitis kaip advokatas nuo Noreikos gynė iš ūkio iškraustomą lietuvį 1942 metais
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Vytenis Aleksandraitis Ignas Urbaitis ir buvo garsus advokatas, kad gynė nemokamai vargšus ir važinėjo motociklu į darbą. O, ką Audrius Nakas ką savo komentaro pabaigoje pabrėžė, tai koks gali būti "humanizmas", kai po visų Lietuvoje KKVD-istų - žydų sukeltų žudynių, "tyrėjas"Evaldas Balčiūnas Zenono Blyno dienoraštyje "nepamato" patį svarbiausią tik ką tada sužinotą žinią apie Červenėje įvykdytas visų politinių kalinių nusikalstamas žudynes?
  
  Juk pačioje pabaigoje jos dienoraštyje pažymėtos. Tai negi neaišku, kas voldemarininkus paskatino pučą surengti? Kodėl į Červenės fenomeną nežiūrima? Juk ten sušaudytas buvo paskutinis išlikęs Lietuvos elitas. Jųjų suiminėtojai ir skundikai buvo žydai. Tardytojai taip pat žydai garsių pavardžių. Kalinių sargyba taip pat vadovaujama NKVD-istų vadų žydų. Raudonosios armijos politiniai komisarai taip pat beveik, vien iš žydų.
  
  Juk pats Nachmanas Dušanskis savo atsiminimuose pripažino perlenkimus padarytus, iššaukiusius ne tik nusivylimą, bet ir pasipyktinimą kaip pagrindinę priežastį Birželio sukilimui. Net ir jiskomunistinę vadovybę bei Staliną kaltino dėl jojo prarastos-sušaudytos šeimos.
  
  O po Červenės žudynių buvo aišku, kad ir visų ištremtųjų su šeimomis tas pats likimas - sunaikinimas laukia Sibiro-užpoliarės tyruose.
  
  Tai ar ARTISTAS Audrius Nakas PSICHLOGIJĄ-KONFLIKTOLOGIJĄ gali įvertinti? Negi ne aišku, kodėl tada Jonas Noreika PRIVALĖJO VERŽTIS į tą postą? Juk REIKĖJO VALDYTI KERŠTO SITUACIJĄ, bręstančią prieš okupacijos-žudyniu kaltininkus žydus.
  
  Todėl žydų gelbėjimui getų būtinybė aiškėja šiandieną labiau nei vakar, pamačius Červenės fenomeną jau tada žinomą.
  
  Todėl Prezidentinės pakomisijos nariams-"profesoriams" dėl J.Noreikos vertinimo baudžiamą bylą iškelti UŽ SOVIETINIŲ TERMINŲ NAUDOJIMĄ, atstovaujant okupantės Sovietų Sąjungos interesą, Birželio sukilėliu ir Laikinosios Lietuuvos vyriausybės aparatą vadinti " k o l a b o r a n t a i s ", t.y. ( I Š D A V I K A I S ) , kaltinant išdavus Sovietinę Sąjungą-okupantę
  
  Todėl vakar, kadangi broliams Valiušaičiams pasikonsultavimui neprisiskambinau, tai su Centro istorikais pabendravau ir su pačia Terese Birute Burauskaite labai trumpai bei detaliai su tos "komisijos" pirmininko padėjėju perkalbėjau. Tiesiog, esu pritrenktas, kad Emanuelis ZingerisLEIDO SOVIETINIUS TERMINUS NAUDOTI ir po jais pasirašė.
  
  Už tokią sovietinę provokaciją reikia, bent, tą komisiją išvaikyti, matyt, žydiškosios Liubankos, ar net Mosado, gal, sudarytos?
  
  Juk Mosadą atstovauja ir vandalą bei Premjerą S.Skvernelį iš Izraelio grįžusį garbina garsusis Garliavos Klonio gatvės skandalistas ir bei Garliavos Šturmo operaciją dievinantisMarius Jonas Kuprevicius - Jakobinas.
  
  Juk tąsai S.T. vanadalas po vandaliszmo didžiavosi Paryžiaus JAKOBINIŠKUOJU VANDALIZMU, kurio ideologijos pasekmė gaisras Dievo Motinos katedroje.
  
  Ar tai ne ženklas?
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
  
  Redaguota
- Audrius Nakas Vytenis Aleksandraitis tik nacių kolaborantas ir didelis konformistas galėjo nereguoti į Lietuvos piliečių žydų žudymus, ypač kai jam ant stalo buvo dedami dokumentai su skaičiais apie be teismo sunaikintus žmones. Kad J. Noreika buvo konformistas – nieko baisaus, jų visais laikais buvo yra ir bus. Bet už tai, kad jis prisidėjo prie Lietuvos piliečių naikinimo tautiniu pagrindu, jokios pagarbos negali būti. Sąžinės turintys garbingi žmonės, tokie kaip I. Urbaitis – iš pareigų pasitraukė. O į jų vietas atėjo tokie kaip J. Noreikos.Tik tiek.
  
  1
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Evaldas Balčiūnas Vytenis Aleksandraitis man truputi panašu į kliedesius ar jum viskas gerai?
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Vytenis Aleksandraitis Tai, būtent, žydai AČIŪ turi pasakyti J. Noreikai už šios INFORMACIJOS RINKIMĄ IR IŠSAUGOJIMĄ. Šis informacija ir padėjo kurti ANTInacinį pasipriešinimą. Jei nebūtų pasipriešinta, aukų būtų dar daugiau, jei Lietuvos jaunimas būtų į Vermachtą nuėjęs ir atsiradęs SS daliniuose. Kodėl už tai AČIŪ nesako žydai?
  
  1
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Audrius Nakas Vytenis Aleksandraitis o kaip jis rinko informaciją ir kokiu būdu ir kur ją saugojo?
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Evaldas Balčiūnas Noreikos "antinacinė veikla" taio daugiau prielaidos nepagrįstos objektyviais įrodymais. Be to Žydai apskrityje išmaikinti 1941 ir liko tik Šiaulių getas, kuris J. Noreikai nebuvo pasiekiamas, nors yra likę dokumentų liudijančiu, kad J. Noreika bandė skųsti žmones žmogiškai besielgusius su žydais. Beje patrioptinio naratyvo šalininkai nutyli dar vieną J. Noreikos veiklos etapą - tarnybą Sovietų karuiuomenėje. Ką ta kariuomenė veikė vvakarų Lenkijoje galima numanyti. Yra J. Noreikos pasakymas po kelių savaičių paneigtas, kad jis bendradarbiavo su smeršu.... Anušausko ir ko pozicija - tai nutylėt...
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  1 d.
- Vytenis Aleksandraitis INFORMACIJĄ-RINKO-SAUGOJO J.Noreika pagal raštvedybos taisykles, gerbiamas Audrius Nakas, kur raštų registracijos numeriai 268 ir 962 įrodo griežtą valstybinės raįtvedybos tvarką ir tų raštų atidavimą į archyvą, kad istorikai-MOKSLININKAI, o ne "elgetaujantys-valkataujantys" ar VANDALAI kaip S.T. su ta sušaudymų" informacija mosikavo neturintiems supratimo, ką reiškia informaciją, ir bolševikiniu-komunistiniu metodu bandė kaltinti J.Noreiką su tuo raštu. Tai labai grubus Tautos apgaudinėjimas-dezinformavimas-kiršinimas be jokių įrodymų.
  
  O kad "valkataujančiu ir elgetaujančiu" vadinamas ar pasivadinęs ponas Evaldas Balčiūnas jau įžiūri manyje "kliedesius", tai, panašu, kad ponui istorikui pritrūko argumentų ir naudojasi nuvalkiotu NKVD-iniu - KGB-istiniu metodu - t.y., PSICHIATRIJOS PIKTNAUDŽIAVIMU.
  
  Kas dėl klausimu, iškylusių "numanymų" dėl veiklos po išlaisvinimo iš Študhofo stovyklos ir demobilizuotam buvus, tai PRISIMANYTI galima bet ką, bet prisimanymus reikia į hipitezių skrynelę užrakinti ir tiems prisimanymams ieškoti konkrečius įrodymus ar logiškus parodymus.
  
  Juk žinoma, kad buvo paimtas į REZERVINĘ armiją, ir, tai normalu, nes po mirties stovyklos, vos išgyvenus ir net šiltine susirgus nuo J.Noreikos dėka išgelbėto, galimai, žydo-konvertito profesoriaus Vlado Jurgučio, rikiuotės tarnyboje, tikrai, nebuvo tinkamas, o Rezerviniuose daliniuose karo metu, buvo darbo per akis, ypač, karininkui, turinčiam juridinį išsilavinimą - tai pats tas darbe prie štabo raštvedyboje ar karių rengime frontui. Aišku, ką tiksliai darė, reik patvirtinimo - čia tik prielaidą pasakiau, žinodamas karinės struktūros vadybinius principus.
  
  Šiaip, Rezervinės karinės dalys, paprastai, formuoja junginius ir ruošia karius frontui, ypač, naujai mobilizuotus,kuriuos reik, bet minimaliai apmokyti. O, ką veikė konkrečiai, kariuomenė, tai jau reikia lenkų istorikų klausti. Būtų labai įdomu sužinoti, į kokias sąlygas mobilizuotas išlaisvintasi kalinys pakliuvo.
  
  Bet, labai šlykštu, kai J.Noreika yra dalyvavęs žydų gelbėjime - tam yra pilna įrodymų, o jis šmeižiamas PRAMANAIS, akivaizdžiais KGB-istinių metodų simptomus turinčiais.Juolab, pagal visas taisykles, kažkas padirbėjo su Tautos divyrio anuke Silvia Foti, su kuria susidraugavau, ir, aiškiai jau matosi, kas ją iš kelio veda. (Aišku, galiu suklysti - čia tik įspūdį pirmą išreiškiau, bet jei apsiriksiu, atsiprašysiu, įspūdį tada pakeisiu)
  
  O DIdvyrio ANŪKĖ Silvia Foti VERTA PAGARBOS, kad susirūpino išnaikintos žydų Tautos likimu, nes, matyt, paveldėjo tą sąvybę iš savo mamos, nes iš liudijimų yra žinoma, kaip "kpt.J.Noreikos žmona Antanina kepdavo bandeles, kurias jų dukrytė Dalia dalindavo vargšams žydams". Tokios veiklos išplitimą liudija V.Paužos laikraštyje „Tėvynė“ paskelbtas burmistro Petro Linkevičiaus vedamasis „Ne vietoje gailestingumas“. Vadinais, J. Noreika skiepijo gailestingumą savo dukrytei, kurį perdavė jo anūkei SilviaiFoti.
  Be to, yra Domo Jasaičio surinkti žydų gelbėtojų liudijimai. Juk,
  Šiaulių antinacinio pogrindžio dalyvis, Šiaulių viceburmistras Vladas Pauža, nacių persekiojamiesiems išdavęs daugiau kaip 300 asmens pažymėjimų, dėl kurių ne kartą teko aiškintis vokiečių saugumo agentams, J.Noreiką įvertino kaip „didį patriotą, per daug neatsargų kalbose, staigaus, ugningo būdo tautos didvyrį, mirusį dėl mūsų ir Lietuvos laisvės“
  Domas Jasaitis nustatė, kad netgi aršiausias žydų žudytojas Joachimas Hamanas išgelbėjo žydą Kromą, kurįs Lietuvai buvo nusipelnęs kovose prieš komunizmo nusikaltimus
  
  Todėl čia JUODA-BALTA negali būti, jei nėra įrodymų genocide dalyvavimo. Jei buvo vykdomi komunistams bausmės už nusikaltimus ideologinius, tai čia jauginčas. Ginčo negali būti tik senelių-vaikų-moterų naikinime, dėl ko, reik tikėtis, LLV administracija gavo šoka, ko nesitikėjo iš kultūringos vokiečių Tautos. Todėl nieko nuostabaus, KAD TUJAU PAT įsikūrė ANTInacinis judėjimas. Už jį ir privalo protingi žydai J.Noreikai AČIŪ tarti, o ne bolševikiškai jį kaltinti.
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  21 val.
  
  Redaguota
- Evaldas Balčiūnas Vytenis Aleksandraitis gerai būtų vislo neplakti o apie gelbėkjimą tai labai įdomus naratyvas bet reiktų kokių nors įrodymų taip dėl Jugučio tai teisybė jisa jį gelbėjom bet ne kaip žydą o sklaugė kaip ligoonį . o dėl kitko nesu matęs "įrodymų būtų įdomu". Dėl kliedesių - tai parašiau pasibaisėjęs kaip sugebat supl;akti skirtingus nesusijusius dalykus. Tai ką rašote apie mane irgi yra kliedesiai patikėkit savo biografiją tikrai žinau geriau užž jus :)
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  20 val.
- Saulius Sav Audrius Nakas nu tai atsisake kurti getus, bet getu kurimas nera joks nusikaltimas, nes ta verte daryti vokieciai, todel ir atsisake
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  16 val.
- Saulius Sav Vytenis Aleksandraitis jokia zydu tauta nera isnaikinta, ju yra 40 mln, o karo metu zuvo maziau nei lietuviu
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  16 val.
  
  Redaguota
- Saulius Sav Audrius Nakas sitam dokumente aiskiai parasyta kad tai yra jam suteikiama info apie padeti regione nuo pat karo pradzios, o ne atraportavimas ivykdymo...gi cia praejus 16 dienu po nuzudymo, o atraportavimai yra ta pacia diena, be to ir tai tik karinese strukturose...be to neaisku ar nuzudytieji zydai buvo zmogzudziai kurie slampinejo po ta valsciu ar zydai kurie jame gyveno, o ir sudetis neatraportuota, nes jie tu zydu net nemate tik is zmoniu surinko info, gal cia vien apie zydu partizanus kalbama...o tiksliau cia yra pasakoma kad pries nuvezima i geta buvo 205 zydai, plius 44 pabego su ruskiu zmogzudziais i rodina-urodina, plius 180 buvo susaudyta uz kazkokias nuodemes pries 16 dienu ir tada dar pries pat parasyma atbego is kitu valsciu dar 2 zydes, nes 44+180=224, o ne 205
  
  1
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  16 val.
  
  Redaguota
- Vytenis Aleksandraitis TAS PAKIŠTAS POPIERGALIS neįsigilinusiai Tautos daliai MULKINTI pagal MARKSISTINĮ Redukcionizmą, IGNORUOJANTĮ HOLIZMĄ, ką ir prisipažinoEvaldas Balčiūnas, kad suplaku "nesusijusius dalukus", kai, būtent, visuomenės ir biologinių reiškinių VISI DALYKAI YRA SUSIJĘ tarpusavyje S I N E R G I N I A I S ryšiais. Juos, kaip matau, suignoravo ir Audrius Nakas, kurį vandalas S.T. (buvęs mano draugas) apvyniojo apie pirštą su iš konteksto ištrauktu REDUKCIONISTIŠKAI šituo popiergaliu, kad pateisinti ŽYDŲ GELBĖTOJO Jono NOREIKOS atminimo išniekinimą, tik už tai, kad jis buvo okupantės Sovietų Sąjungos išdavikas (kolaborantas). Kad žydus gelbėjo J.Noreika, yra daug labai liudijimų, o kad naikino - dar kol kas nei vieno neaptikta. Ir, vargu, ar bus, nes jo akys geros, todėl jo anūkė Silvia Foti ir išsikėlė jo portretą savo Facebook-o profilyje https://www.lrt.lt/.../prie-vrublevskiu-bibliotekos...
  
  LRT.LT
  
  Prie Vrublevskių bibliotekos Vilniuje vėl pakabinta Generolo Vėtros…
  Prie Vrublevskių bibliotekos Vilniuje vėl pakabinta Generolo Vėtros atminimo lenta
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  Pašalinti peržiūrą
  
  15 val.
- Evaldas Balčiūnas Daug liudijimų tai ne skaičius ir ne liudijimai, jūs gal tu liudijimų neslepkite. Kliedesius vadinti holistiniais, tai kažkas naujo metodologinius, pralinksminote
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  10 val.
- Vytenis Aleksandraitis Jei būtų "kliedesiai", lenta nebūtų sugražinta, gerbiamas Evaldas Balčiūnas. Pirmiausiai, atsiprašau, jei dėl Tamstos "biografijos" kažką parašiau ne taip, nes, tikrai, jos nežinau, išskyrus žiniasklaidoje valkiojomo "epiteto". Dėl metodikos, tai ji Aristotelio atrasta ir jojo Metafizikoje Holizmas aprašytas. Juoju Hipokratas plačiai naudojosi ir todėl Holistinė medicina yra žymiai efektyvesnė, Holistinės pedagogikos dėka mano auklėtiniai garsino Lietuvą, nors už šią "buržuazinę" metodologiją buvau persekiojimas. Jei Holizmas būtų ir jurisprudencijoje naudojamas, tai tada Stalinas žudynių nebūtų surengęs, ir Gebelsas Holokausto nebūtų pradėjęs. Jei ne jųjų abiejų Redukcionistinis mąstymas (iš konteksto traukiant ir VISUMOS nematant), tai tada žydams nebūtų taikoma KOLEKTYVINĖ bausmė, dėl kurios užkardymui ir brovėsi Jonas Žemaitis į Šiaulių kražto vadovus, nes po Červenės ir Jedvabno tragedijos galėjo galėjo būt nevaldoma situacija. Todėl žydus reikėjo izoliuoti rimties ir jų apsaugos tikslu. Juk Jedvabno miestelyje šalia Lietuvos gyventojai žydams liepė nusigrauti savo Lenino statulą, su ja dainuoti revoliucines dainas, o po to visi vyrai buvo užmušti ir su tuo Leninu suversti į duobę. Bet to REDUKCIONISTIŠKAI pasidarė negana katalikiškoje šalyje ir todėl buvo surinktos VISOS MOTERYS SU SAVO VAIKAIS IR KLOJIME VISI VAIKAI SU MAMOMIS GYVI SUDEGINTI. Tai įvyko liepos 10 d. Todėl tą pačią dieną ir Kauno karinis komendantas Bobelis (Seimo nario buvusio tėvas) parašo įsakymą įkurt Vilijampolėje getą ir iki rugpjūčio ar ne 15 d. visus ten žydus perkelti. Jei būtų žydai žinoję, kad jie bus tenai žudomi, o ne apsaugomi nuo masinių keršto akcijų, tai tada kodėl jie per tą mėnesį neišbegiojo?Ką, negalėjo naktimis su vaikais į skirtingas puses po giliausias girias slapstytis, ten bunkerius žemėse kastis?Kodėl jie savo noru suėjo į tuos getus? Atsakykite į tą klausimą ir dėl J.Noreikos žydų gelbėjimo siekio atsakymus matykite tame pačiame Z. Blyno dienoraštyje, gerbiamas "istorike". Į istorija irgi želgti tik Holistiškai, o ne komunistiškai reikia.
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  5 val.
  
  Redaguota
- Evaldas Balčiūnas mano biografija spaudoj tai juokingas pramanas, bandymai sieti Noreikos istoriją su medicina - tai jau tikrai kliedesiai, o lentos sugražinimas yra didžiulė gėda. Nors jei jum patinka tokie kliedesiai - galite jais grožėtis. Sakyčiau tai pomirtinis KGB idėjų triumfas. Neveltui knygą apie J. Noreiką parašė KGB bendradarbis V. Ašmenskas
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  5 val.
- Vytenis Aleksandraitis KGB ir yra pačių ŽYDŲ kūrinys, gerbiamas Evaldas Balčiūnas. Jame prieš karą beveik vien žydai dirbo, kol Stalinas neatsitokėjo ir kol jiems Daktarų bylos neužfundijo. Todėl Nachmanas Dušanskis ir slepiamas buvo Alytuje - jo šeima buvo paslėpta, o dabar iš Centro Teresės Birutės Burauskaitės kažkas jojo kkartoteką išėmė, jo vienintelio nėra - dingo, kai jis savo atsiminimus paskelbė. Apie tai Teresės dar neklausiau, nors su ja telefonu pasikalbėjęs esu. Gal jos specialistas Rytas Narvydas ką nors žino? O palei aviatoriaus Viktoro Ašmiansko Mordovijoje lagerius aš pats begiodavau, kai maratono bėgimu susidomėjau - man leisdavo karininkai sportuoti, nes tik sportu ir karine sudėtinga technika domėjausi - jie manim tikėjo, kad alkoholio nebėgsiu pirkti į kaimus ir savo maskoliams ne nešiu. Už tai jie manęs ir nekentė. Kad aviatorius šiemet į Anapilį išėjęs Viktoras būtų "KGB bendradarbiu" - tai iš kur tokios "žinios"? Ar irgi ne iš to paties KGB? http://www.partizanai.org/v-asmenskas-kgb-spastuose
  
  PARTIZANAI.ORG
  
  V. Ašmenskas "KGB spąstuose"
  V. Ašmenskas "KGB spąstuose"
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  Pašalinti peržiūrą
  
  4 val.
- Evaldas Balčiūnas Vytenis Aleksandraitis na tos antisemitinės pasakos neskaniai kvepia. Tuo labiau iš Ašmensko - kuris pats buvo užverbuotas pasakojimų. Kitas KGB ir žydų paskalų šaltinis yra žmonių įsivėlusių į žydų žudymą ir jų turto dalybas - nuoskaudos gausiai pasakojamos ir tokių kaip jūs transliuojamos. niekingas tai dalykas
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  4 val.
- Vytenis Aleksandraitis Tai, būtent, J.Noreika ir užsiėmė žydų turto apsaugos klausimu, kad jis nebūtų "išsidalintas" ilgapirščių. O jei ponas Evaldas Balčiūnas "J.Noreikos istoriją negali susieti su medicina", tai ir yra ŽYDIŠKASIS REDUKCIONISTINIO MĄSTYMO pavyzdys, kurį žydai visiems įteigė, nors patys savo tikslams buvo tikri HOLISTAI. Su Holizmu ir Marksizmas buvo kuriamas, kuris ir uždraudė Holizmą, kad niekas nesiknįstų prie ANTISEMITIZMO priežaščių. surinktų į keturių tomų veikalą po Didžiojo Spalio perversmo dėka milijardieriaus ... Fordo. Tuo veikalu ir gebelsistai naudojosi, kad Holokaustą pagrįsti. Būtų gerai, kad tas veikalas lietuvių kalboje atsirastų - rusai jau išleido, ar ne dviem tomais sutrumpintą? Kaip matome, žydų problema yra visų tautų problema. Patys žydai košę užvirė ir dabar ją srebia, toliau Redukcionizmą propaguodami ir ignoruodami Aristotelio Holizmą. Pasakykite, kodėl jie taip daro?
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  4 val.
- Evaldas Balčiūnas Vytenis Aleksandraitis man panašu kad jūs esate linkęs į nusišnekėjimą del visų tų ž-ydiškų redukcionizmų - pagerkit kkokios ramionančios arbatos. O dėl J. Noreikos pasirašytų ir gaunamų dokumentų - tai aš skirtingai nuo jūsų esu tuos dokumentus skaitęs ir juose kaip tik kalbama apie plėšimą, neretai savanaudiškais tikslais yra ir tokių kur noreika bando apgint apsivogusius žydų turto "tvarkytojus" kai kurie dokumentai iš laikotarpio kai žydai buvo dar gyvi ir turtas "bešeiomininkiu" tapo nes žydai to paties J. Noreikos įsakymu nuvaryti kitur ir prarado laisvę. J. Noreika pats asmeniškai naudojo nemenkai žydų turto kai kuris atrodo gana šiurpiai - sakysim dvi naktinės kepuraitės. nežinau kokiu gyvuliu reikia būti kad užsidėti naktinę kepuraitę nuo tavo įsakymu nužudyto žydo galvos
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  4 val.
- Vytenis Aleksandraitis Čia Evaldas Balčiūnas pats savo akimis "matė" J.Noreiką mieganti su ta naktine kepuraite?
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  4 val.
- Vytenis Aleksandraitis Evaldas Balčiūnas "matė" tą "įsakymą" nužudyti žydus?
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  3 val.
- Evaldas Balčiūnas Vytenis Aleksandraitis yra žydų turto registruoto lietuvių sąrašas su kainomis kurias "sumokėjo" 3 RM, o už šiltus batus,1.2 Rm. Už lovą su čiužiniais 30 RM ir taip toliau tą sąrašą esu matęs jis yra Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje šiaulių valdybos fonde
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  3 val.
- Vytenis Aleksandraitis Prašyčiau NEIŠSISUKINĖTI nuo klausimo paskutinio-kertinio. Ar ponas Evaldas Balčiūnas"matė" J.Noreikos "įsakymą" žudyti žydus? Kodėl jis niekur neparodomas, jei "matė" ponas Evaldas?
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  3 val.
- Evaldas Balčiūnas Vytenis Aleksandraitis prašau tiesiog nemalti šūdo siuntimas į getą reiškė žudynes jau nekalbant apie siuntimą iš Šiaulių "Į Žagarę" Žmonės buvo vežami ir šaudomi prie Kužių. Apie žudymo operacijas siejamas su J. Noreika esu rašęs - nepatingėkite susirasti . Dar Priminsiu . KAD NESATE NEI PROKURORAS NEI TEIS$JKAS IR %SAKIN$TI negalite. Esate toks nesveikos psichikos nelaimingas antisenitas. Jei pabandysite susivokti ką reiškė Noreikos Įsakymas Nr. 962 ir kodėl vyrų sakysim iš Joniškio nevežė į Žagarę suprasite kad tas įsakymas buvo nurodymas žudyti, kuris buvo tikslinamas žodžiu to įsakymo vykdymo peripetijas sudėliojau čiahttps://evaldukas.livejournal.com/93625.html
  
  EVALDUKAS.LIVEJOURNAL.COM
  
  "okupacinei valdžiai pavyko J. Noreiką įtraukti..."
  "okupacinei valdžiai pavyko J. Noreiką įtraukti..."
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  3 val.
- Vytenis Aleksandraitis TAIP IR NEPATEIKĖ ponas Evaldas Balčiūnas " į s a k y m o ŽUDYTI žydus", nes įsakymas Nr. 962 buvo GELBĖTI nuo savavališkų žudymų, kurie ir buvo vykdomi chaotiškai, neaišku, kieno inspiruoti. Evaldo SURINKTI DOKUMENTAI YRA LABAI VERTINGI, kur sovietinio tardymo protokolai su sovietine terminologija, pridėtų pačių tardytojų, matyt, žydų NKVD-istų, labai iškalbingi, bet situaciją sudelioja į vietas. O pabaigoje ponas Evaldas PRASITARĖ, kad jam "Nervs nelaika". Tokius tyrimus turi tyrinėti su ne pakrikusiais nervais asmenys, ir jokiu būdu ne semitai, ar antisimitai. Pastaruoju aš nesu, nes per Sąjūdžio pirmąjį mitingą pakėliau triukšmą dėl Jonavossunaikintų žydų kapų ir mano triukšmo dėka, iš Taurostos upelio visi antkapių paminklai buvo sugražinti atgal į žydkapius, bet ne į palaidojimo vietas, o tik tvarkingai išrikiuoti pievelėje, nors nurinkti buvo nuo šlaito stataus, kur guli tų antkapių šeimininkų kaulai. Į palaidojimo vietas dėl SOVIETINIO VANDALIZMO nebuvo įmanoma tuos antkapius sugražinti. Taip pat, mūsų Sąjūdžio dėka buvo pakeistas Girelėje pavadinimas, nes SOVIETMETYJE BUVO SLEPIAMAS HOLOKAUSTAS - net tokio žodžio negirdėjome. Kai treniruodavausi toje Girelėje ir kai moksleivių Jonavos Kksc krosų varžybas rengdavau (prisidėdavau), tai mane irgi pykindavo, užrašai ten tada sovietmetyje, kad, neva, TARYBINIŲ ŽMONIŲ AUKŲ vieta, lyg, TIK ŽYDAI BŪTŲ TARYBINIAIS ŽMONĖMIS. Todėl sovietai ir slėpė Holokausto esmę, nes komunistinės nesąmonės vykdyme jie ir buvo pirmi, sukurdami nusikalstamą sovietinę santvarką, kurią mes; sąjūdiečiai ir sugriovėme, Holokausto aukų vietoje iniciavome užrašų atsiradimą net ir žydų kalbomis. Todėl sovietai ir naikino žydų kapus, norėdami ištrinti savo nusikaltimų pėdsakus, nes Holokaustas tik dėl komunistinių nusikaltimų atsirado kaip atsakas jiems. Toms nesąmonėms Sąjūdis ir padėjo tašką, kai Arvydas Juozaitis sovietmetyje lygiai prieš 31 m. perskaitė pranešimą "Politinė kultūra ir Lietuva". Jo dėka ir atsirado Sąjūdis. http://jonavosnaujienos.lzinios.lt/sajudzio-30-meti.../
  
  JONAVOSNAUJIENOS.LZINIOS.LT
  
  Sąjūdžio 30-metį Seime paminėjo ir jonaviečiai
  Sąjūdžio 30-metį Seime paminėjo ir jonaviečiai
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  Pašalinti peržiūrą
  
  1 val.
- Evaldas Balčiūnas Silpnas tamsta su galva nuvažiuok kada prie progos į Žagarę ir nueik į Naryškino parką ten 2402 tie "išgelbėti" guli. Nors šiaip tai ką šneki - yra patyčia iš aukų ir kriminalinis nusikaltimas - Genocido neigimas taip kad esi suskis ir tik tiek kad panašu nesveiko proto tai tave ir gelbsti tai tik užblokuosiu nemėgstu kvailių kur šiukšlina
  
  Patinka
  
  Atsakyti
  
  C    Kadangi, E.Balčiūnas neturėdamas kitų argumentų, pradėjo įžeidinėti ir pamatęs, kad oponentas Vytenis A. nėra antisemitas ir kadangi "tyrėjas" dar prisigalvojo, kad, neva, V.A. "neigia Genocidą" ir pažadėjo užblokuoti, todėl teko staiga nukopijuoti šią "diskusiją".
  
  Vytenis Aleksandraitis Gerbiamais Audrius Nakas, kadangi čia kažkoks Evaldas Balčiūnas mane išvadino "suskiu" ir ..., vietoje to, kad normaliai į mano pastebėjimus atsakinėtų dėl Antisemetizmo, kurį mes; sąjūdiečiai buvome pasmerkę, pradėjo kažkoks save laikąs "istoriku" čia įžeidinėti ir ignoruoti klausimus, tai tada prieš pateikdamas jam žemiau klausimus, pranešu, kad visą šią diskusiją nukopijuoju ir į internetą dėsiu, nes šis kažkoks Evaldas mane žada blokuoti.
  
  Todėl ir kopijuoju, kad neišnyktų mano ginčas sujuo. Todėl, primenu, mielas Audrius Nakas, kad aš Jums esu ne kartą skambinęs dėl mūsų Valstybės vandališkų Garliavos Šturmopasekmių klausimais ir paskutinį kartą buvau skambinęs, kad Stanislovas Tomas buvo apšmeižtas - jį buvo apšmeižęsAurimas Drižius, nes norėjau rinkti parašus už Stanislovą Tomą.
  
  Bet, kai jis atliko šį VANDALIZMO aktą, kas nesiderina su juristprudencijos mokslu bei teisininko etiketu, nes HOLOKAUSTAS BUVO TO PATIES VANDALIZMO IDEOLOGIJA, kuria šis vandalas ir paaiškino savo vandalizmo ipagrindimą, todėl aš tokį metodą smerkiu, juolab, tas vandalas viską apvertė aukštyn kojom, "pagrįsdamas" savo vandalizmą, būtent, šį raštelį iš konteksto ištraukęs.
  
  Dar, svarbiau, ŠIS VANDALAS DAR PABANDĖ APGAUTI VRK KOMISIJĄ, pakišdamas savo vandalizmo bendro Kazimero Juraičio parašų lapus. Todėl APGAVYČIŲ POLITIKĄ aš smerkiu, nes tik komunistai jomis užsiiminėjo ir jiedu, kažkuo savo kalbomis yra susiję su ...
  
  Todėl pono Evaldo dar kartą klausiu apie Žagarės žydų nužudymą. Juk pagal Evaldo pateiktą tardomojo protokole Joniškio burmistro Antano Gedvilo liudijimus, prieš išsiunčiant žydus į Žagarę, kai juos surinko, atvažiavo KAREIVIŲ SUNKVEŽIMIS ...
  
  Tuo metu Lietuva kariuomenės neturėjo ir iš protokolo aišku, kad tai buvo vokiečių kariai. Šitie kariai ir sušaudė 300 žmonių Vilkaušio miške.
  
  Tai ką; šis kraupus KARINIS NUSIKALTIMAS turi bendro su Šiaulių apskrities administracija?
  
  Aišku, po tokio sukrėtimo burmistras A.Gedvilas pasitraukė iš pareigų, "dėdamas į krūmus", vietoje to, kad kažką tose pareigose stabdytų savivalę.
  
  Deja, J.Noreika, pagal liudijimą to paties Antano Gedvilo, matome, kad jis, likęs tose pareigose, SUSTABDĖ Lietuvos JAUNIMO ĖMIMĄ Į NUSIKALSTAMĄ VOKIEČIŲ KARIUOMENĘ ir sutrukdė SS būrių organizavimą, dėl ko ir pateko į Študhofą.
  
  Tai dabar, negi ne aišku, kad čia J.Noreikai vykdomas kerštas už už tolimesnių žudynių stabdymą ir Lietuvos jaunimo išvengimą į mirties mėsmalę svetimų valstybių?
  
  Kiek galima blaškytis ir apgavystėmis užsiiminėti?
  
  https://www.delfi.lt/.../stanislovo-tomo-komitetas...
  
  DELFI.LT
  
  Stanislovo Tomo komitetas nesurinko reikiamų parašų…
  
  I
  
  IŠTRAUKOS iš Stasio Ylos ŽMONĖS IR ŽVĖRYS Dievų miške
  
  skardus Chemnitzo šūktelėjimas:
  
  —    Alle Litauer weg (visi lietuviai į šalį)!
  
  Išsiskyrėme iš 6 - to bloko eilių kokie 25 žmonės.
  
  Tiek mūsų tebuvo likę iš 46 — “sveikų” ir nemirusių.
  
  Chemnitzas valandėlę stovėjo tylėdamas. Rankose laikė kažkokį raštą. Pagaliau lyg sau po nosim pasakė:
  
  —    Nuo ryt dienos jūs dirbsit biuruose!
  
  Chemnitzui pasitraukus, prie mūsų atsirado minėtų skyrių ir kamerų viršininkai — puskarininkiai. Jie pradėjo mus rinktis. Į nuosavybės skyrių puskarininkis Haplcė pasirinko Juozą Naraką, o į rūbų kamerą — mudu su Mackoniu. Nuutėlinimo kameros viršininkas pasiėmė Vladą Butkų, Antaną Januševičių, Julių Šiurną ir Joną Šerną. Į statybos biurą pateko Vladas Jurgutis, Kazys Kuprėnas ir Jonas Noreika, į paštą — Alfonsas Lipniūnas ir Jonas Rimašaukas, į kantiną — Jonas Katinauskas ir Vytautas Stanevičius, į raportų skyrių — Balys Sruoga, į darbo priemonių skyrių — Antanas Kučas, į aprangos — Mikas Pečeliūnas. Prie daržų paliko Mečys Kriaučiūnas, Mykolas Mačiokas, Petras Masiulis, Juozas Malinauskas, Vytautas Valiukevičius ir
  
  dar vienas kitas.
  
  UTELĖS
  
  Pradžioj kai kas turėjo ir matematinio “malonumo”, kiek gi šį kartą įvykdys “mirties sprendimų”. Vienas pasigyrė pagerinęs rekordą iki 120. Kitas apgailestavo, kad jo skaičiai kasdien kyla, tačiau šį kartą tepavykę sulikviduoti tik 83 kraugeres.
  
  Toj kovoj labai aktyviai reiškėsi ir mūsų didieji akademikai — profesoriai Vladas Jurgutis ir Balys Sruoga. Galima suprasti, kokia kančia buvo jautriam ir išdidžiam literatui Sruogai išsirengti prieš publiką, užsidėti akinius ir jieškoti priešo. Žmogus visą gyvenimą kūręs poeziją, rašęs klasines dramas, vadovavęs teatro seminarui ir dėstęs rusų literatūrą universitete, dabar su baisiu pasišlykštėjimu rinko šiuos padarus, ir ne rankomis, bet klumpe juos naikino. Matydavau, kaip jis po pietų jieško nuošaliausio kampo, kad tik toliau nuo svetimų akių atliktų šį veiksmą. Tačiau tūkstančių masėje tokį kampą surasti nebuvo lengva.
  
  P
  
  ZWARZBARTAS — LENKŲ LYDERIS
  
  Reikėjo rasti modus vivendi su visų tautybių prominentais, o ypač su lenkais. Prie jų viršūnių pirmieji priėjo Jurgutis, Noreika ir Kuprėnas.
  
  Ši trijulė buvo paskirta į statybos biurą, kurio kapu buvo Szwarzbartas,asimiliavęsis lenkų žydas. Taip daugelis sprendė iš nelenkiško jo charakterio ir gana žydiškos išvaizdos. Aukštas, liesas, palenktos galvos, iš padilbų žvelgiančių akių, santūraus žodžio, lėtų judėsiu — Szwarzbartas turėjo daryti stiprų įspūdį patiems lenkams. Kaip prozelitas turėjo būt ir didesnis patrijotas už kitus lenkus. Tai jis įrodė kaip karininkas savo narsa Vesterplates kovose 1939 metais. Kovėsi prieš vokiečius iki paskutiniųjų, ir tik su nedaugeliu išlikusių gyvų lenkų pateko į nelaisvę. Stutthofe jis pasidarė jų vadu.
  
  Iš jo biuro turėjo pasitraukti trys lenkai, kad užleistų vietą lietuviams. Jau to užteko, kad naujus “ateivius” Szwarzbartas sutiktų nepalankiai. Šaltai paskirstė jiems darbus ir nepaleido iš savo akių. Sunkiausias uždavinys teko Jurgučiui: spręsti komplikuotus matematinius apskaičiavimus.
  
  .
  
  Ir kiti du mūsiškiai — Jonas Noreika ir Kazys Kuprėnas — pasirodė geri darbininkai ir šiaip puikūs vyrai.
  
  Szwarzbartas buvo “nuginkluotas”. Lietuviai jo akyse atsistojo tokioj vietoj, iš kurios nedera jų nustumti. Liko dar politinis Vilniaus klausimas. Szwarzbartui rūpėjo išgauti mūsiškių nusistatymas. Nežinau, kaip Jurgutis apsidorojo su istorine klausimo dalimi; be ilgo referato jis negalėjo visai apsieiti. Praktiškai, kam Vilnius turėtų priklausyti, jis pasiūlė dabar nespręsti. Kacetas nesanti tam tinkama vieta.
  
  —    Išėję į laisvę mes susitarsim pagal bendrus savų tautų interesus!
  
  Atrodė, kad Szwarzbartas su tuo sutiko.
  
  .
  
  Vėliau jis pradėjo užeidinėti į mūsų bloką. Susipažino su prof. Sruoga ir Jurgučiu. Prasėdėdavo pusvalandžiais, keldamas iš tolo ir atsargiai tuos pačius klausimus. Kartais būdavo atviresnis ir pasisakydavo, kad šie naciai, kuriuos matome, nėra tikrieji nacizmo atstovai. Esanti dar kažkokia elito grupė, senųjų riterių ordino tradicijų tęsėja, kuri į viską žiūrinti daug idealiau. Po karo ji duosianti toną ir pakeisianti daug ką, kas dabar žemesnės klasės nacių yra sugadinta. Kaip Estijos baronas, jis, matyt, save laikė tų riterių palikuoniu. Bet jis nesuprato, kad nacizmas kopijuoja tik karines ordino tradicijas, jų imperijalizmą, bet ne pačią riterių dvasią...
  
  MOKSLAS IR MENAS
  
  SKAITYTOJAS nustebs, išgirdęs apie mokslą ir meną. Argi tai buvo galima kacete? Aišku, ne. Administracija draudė, o užguita kalinių masė negalėjo turėti tiems dalykams intereso. Dvasinis interesas mokslui ir menui paprastai atsiranda iš tam tikros gyvenimo pilnumos. Jos neturėjome nei mes, tapę garbės kaliniais. Bet mes padarėm bandymą skaityti paskaitas. Pastebėjom, kad jos pagyvina stingstančius mūsų smegenis, praturtina mintis. Tas paskaitas sugalvojom tęsti, įvairinti, diskusijomis pagyvinti. Taip atsirado slapta “Stutthofo Akademija”, kuriai vadovavo prof. Jurgutis, padedamas Noreikos ir Kučo. Gyvenimo klaikumos ir laisvės ilgesio pažadinti, vėliau ėmė reikštis įvairūs kūrybiniai talentai. Pirmus nedrąsius savo bandymus jie paskaitydavo keleto būrelyje. Paskui prof. B. Sruoga sudarė literatų grupę, pasivadinusią “Aitvaro” vardu.
  
  Šitą Jurgučio ištvermingumą pavaizduoja būdingas įvykis. Jo “ordonansas”, kaip mes vadinome ūkininkaitį nuo Biržų Joną Šerną, buvo vienintelis neinteligentas mūsų grupėje. (Pateko jis į kacetą už savo brolį inteligentą, kurio vokiečiai arešto metu nerado namie). Dirbdamas prie sandėlių, Šernas įsimylėjo kašubę, vardu Basę, kuri kalbėjo lenkiškai ir vokiškai. Nei vienos nei antros kalbos nemokėdamas, Šernas prašė prof. Jurgutį, kad pamokytu jį vokiškai. Jurgutis ėmėsi darbo: kalė jam žodžius ir taisykles, skaitė su juo drauge ir reikalavo, kad mokinys daug dirbtų. Tačiau Šernas sunkiai laužėsi, o be to ir laiko daug neturėjo.
  
  .
  
  Daugiausia už kitus prie Jurgučio prisirišo Jonas Noreika — palyginti jaunas žmogus, bet nepaprastai imlaus proto. Ištarnavęs kariuomenėje iki kapitono laipsnio ir tuo pat metu baigęs teisę, jis tačiau juto, kad jam stinga platesnio ir vispusiškesnio išsilavinimo. Tai jis norėjo papildyti, padedamas prof. Jurgučio, Galbūt jis turėjo ir kitų intencijų. Prieš areštą buvo atsakingose politinėse ir administracinėse pareigose ir savo gabumais buvo atkreipęs į save lietuviškos visuomenės dėmėsi. Turbūt tikėjosi, kad išėjus iš kaceto jam teks ir toliau tą darbą dirbti. Jurgutis galėjo jam duoti daug žinių ir šioje srityje, nes pats buvo buvęs seimo narys, užsienių reikalų ministeris ir ilgą laiką Lietuvos Banko valdytojas.
  
  Noreika ir Jurgutis virto neatskiriamais draugais. Sėdėdavo jie drauge prie knygų, po keletą valandų drauge vaikščiodavo kieme. Noreika atlikdavo kai kuriuos darbus už senyvą profesorių, ypač vidaus tarnyboje: plaudavo kambarius ir indus. Jurgutis, gaudamas vėliau siuntinėlių, dalinosi su Noreika maistu, kurio Noreikai pradžioje stigo.
  
  Ši dviejų žmonių bičiulystė, prasidėjusi mokslų pagrindu, išliko ir toliau. Noreika įrodė turis nepaprastai kilnų būdą: neklausė draugų pastabų, nesekė jų pavydžiu — išliko ištikimas Jurgučiui iki galo. Kai evakuacijos metu Jurgutis šiltinės palaužtas, liko vienui vienas ir turėjo žūti, jį gelbėjo Jonas Noreika, niekur nuo jo nepasitraukdamas.
  
  KALBŲ INSTITUTAS
  
  Akademija išsibaigė, bet kol buvom kacete išsilaikė vadinamas Kalbų Institutas. Jurgutis, Noreika ir Dr. Kučas anglų kalbos pradėjo mokytis patys. Vadovėlių ir žodynų gavo, rodos, per lenkus, o kitokios angliškos literatūros per norvegus, kurie ateidavo pas Starkų gydytis. Starkui tarpininkaujant, gaudavome iš jų ir prancūziškų knygų, kurių jiems nebuvo draudžiama gauti iš Norvegijos. Jie, apie 250 vyrų, daugiausia aukštesnių policijos valdininkų, buvo atsiųsti į Stutthofą vadinamo schulungo — persiauklėti pagal Quislingo dvasią. Tačiau jie ne negalvojo persiauklėti ir slapta palaikė su mumis ryšį, norėdami sudaryti vieną frontą.
  
  Kas buvo mokėjęs seniau prancūzų kalbą, dabar, gavus literatūros, turėjo progos ją pagilinti. Tačiau tvirtesnė “prancūzų” grupė nesusidarė. 1944 metų rudenį buvo sukurti anglų kalbos kursai su dviem mokinių klasėm. Tiems kursams vadovavo tada atgabentas į kacetą buv. Latvijos ministeris Lietuvoje Liudvikas Seja. Būdamas iš profesijos mokytojas ir filologas, jis vėliau perėjo į diplomatinę tarnybą ir 10 metų išbuvo anglosaksų kraštuose. Jo anglų kalbos mokėjimas ir dėstymo metodas buvo tikrai vertas pasigėrėti. Jeigu jis anksčiau būtų atsiradęs mūsų tarpe, pusė mūsiškių būtų šią kalbą pakankamai tobulai išmokę.
  
  Jurgutis į šiuos kursus nesijungė, nes drovėjosi tarties, savo paties išmoktos. Tačiau jis be žodyno lengvai skaitė įvairią anglišką literatūrą. Noreika, kuris taip pat jau laisvai skaitė, ir Kučas perėjo į aukštesnę Sejos klasę ir tobulino savo tarimą bei frazeologiją.
  
  AITVARŲ KLUBAS
  
  Ryškesnių talentų, be Balio Sruogos, mūsų tarpe gal ir nebuvo. Bet susirado keletas valdančių plunksną. Iš jų niekas nebūtų drįsęs burtis apie Sruoginį, kaip mes jį vadinome, jeigu jis pats nebūtų to panorėjęs...Be Sruogos, aišku, turėjo būti Mackonis, Vilniaus literatas, galbūt Noreika, buvęs “Kariūno” redaktorius, neblogas stilistas, kaip pastebėjome iš kacete parašytos jo novelės vardu “Tamošiūnas”. Kitus buvo galima nujausti, nes eiles rašė Rimošius ir Stonys, o noveles — Puskunigis.
  
  1944 m. gegužės 21 d. į Stutthofą atgabeno 110 mūsų rinktinės vyrų, karo mokyklos kariūnų. Iš pradžių jų likimas buvo neaiškus: izoliavo ir neleido su jais susitikti. Norėdami jų nuotaikas palaikyti, rinkomės prie vielų, bandėm vieną kitą padrąsinanti žodį jiems tarti. Jauni vyrai alko. tačiau maisto visiems pasiųsti buvo sunku. Sumėtėme ir pasiuntėme jiems bent cigarečių.
  
  Kai atsirado iš Lietuvos žydų, kai kurie mūsiškiai šelpdavo keletą paauglių vaikų. Ir kiti išalkę veidai sukdavo dažnai apie mūsų baraką. Kartais ištisas valandas prastovėdavo mūsų palangėje, žvelgdami savo išbadėjusiomis akimis. Nors buvom su tais vaizdais apsipratę, tačiau šitos klaikios akys susitikdavo su mūsų jau pakankamai sočiomis, savo bloke užsiėmusiomis ir tik atsitiktinai pasižiūrinčiomis pro langą akimis. Ir žiūrėk, pakyla vienas draugas, kitas, nueina prie savo spintelių, išsiima duonos ir išeina į lauką. Vadinas, pasotino vieną kita alkstantį.
  
  M
  
  Jurgutis sirgo dėmėtąja šiltine, turėjo 40° C karščio, kliedėjo ir blaškėsi. Jį slaugė Noreika.
  
  ...
  
  o Šapalas mirė. Kažkaip staiga, lyg pergreit. Jis paveldėjo ne tik Lipniūno palikimą, bet ir likimą. Prie Lipniūno išmeldėm iš klebono jam ir vietą, nors ji buvo skirta tik kunigams. Palydėti į kapus susirinko dar mažesnis būrelis, nes Čiuberkis ir Pečeliūnas taip pat sirgo. Už tai prisijungė anos dvi žydaitės. Rimašauskas jau galėjo pakilti iš lovos ir pro langą matė pranešamą Antano karstą. Žydaitės mus labai nustebino: kapinėse jos verkė ir nesidavė paguodžiamos. Verkė žmogaus, kurs atidavė savo gyvybę už daugelį bičiulių — lenkų, rusų, žydų.
  
  Tai vertė būti atsargiam, nors jos ir rodėsi man atviros: pasipasakojo savo šeimų tragediją, išgyveno Lietuvos ilgesį ir baimę dėl ateities. Jos norėjo grįžti į Kauną, tačiau baiminosi, ar pas lietuvius vėl kada neatgims antisemitizmas. Joms šitaip klausimą pastačius, sunku buvo kalbėti. Kadagi pas lietuvius reiškėsi antisemitizmas? Vokiečių meto atskirų lietuvių klaidos ir kaltės nėra visos lietuvių tautos, kaip ne visos žydų tautos kaltė, kad nepalyginti didesnis skaičius jų tautiečių dirbo ir tebedirba NKVD ir daro baisių skriaudų lietuviams. Reiškiau joms vilti, kad po to, ką mūsų abi tautos išgyveno, tie atskiri išsišokimai iš vienos ir antros pusės nebepasikartos. Pagaliau ir mes, vieni ir antri, argi tam praėjome pragarą, kad leistume ateityje pasikartoti žiaurumui ar neteisybei.
  
  .
  
  Jos klausydavosi, apsiramindavo ir prašydavo vėl ateiti. Ir vis dėlto jos grižo į Lietuvą — sovietinę. Vėliau pasiekusios žinios nebuvo džiugios: jos pateko į naują kacetą, buvo tardomos ir kaltinamos, kodėl išlikusios gyvos, kodėl nėjusios į miškus, nestojusios į partizanus ir tt. Jos bijojo lietuviško antisemitizmo, o susidūrė — su sovietiniu...
  
  PASKUTINIS ATODŪSIS
  
  Dalis draugų įstrigo tarp dviejų geležinių uždangų. Jų padėtis buvo nepavydėtina. Vieno žodžiais, “kūnas palaužtas, dvasia prislėgta. Svetima padangė nemaloni, ne! Nėra artimų, nėra draugų, o kurie buvo — šunkeliais nuklydo. Nenoriu jų nei prisiminti. Dieve, kada leisi man grįžti į savo žemę, joje dirbti ir numirti?”
  
  Vienas jų tikrai grįžo mirti su mirštančiais už tėvynę. Tai buvo Jonas Noreika. Dar Stutthofe, tomis dienomis, kai tūkstančiai traukėsi iš krašto į vakarus, jis kalbėjo savo draugui Naručiui:
  
  — Visi nepasitrauks. Didesnė dalis liks, kentės ir kovos. Kodėl gi mes turėtume bėgti? Ne, mes turim būt kartu su jais. Kartu kentėt, kovot ir, jei reikės, mirt.
  
  Šį jo ryžtų, — tada dar tolimą, — atrodė pakeis iš vakarų gauta žinia. Jo žmona ir dukrelė buvo pasitraukusios... Jos rašė jam dažnai. Tikėjosi pačios ir jame žadino vilti netrukus susitikti, vėl gyventi kartu, kaip seniau.
  
  Vieną laišką jis parodė ir man. Žmona rašė: “Meilė gili kaip vandenyno gelmės, skaidri kaip dangaus mėlynė, tyra kaip iš dangaus nukritusi sniegulė... Niekas mums jos neatims, niekas!”
  
  Kol aš skaičiau, jis įsikniaubęs žiūrėjo į anglų kalbos vadovėlį. Grąžindamas pasidžiaugiau jų meile. Jis pakėlė galvą, pasižiūrėjo dar kartą į laišką ir nieko nepasakė. Tik jo lūpose ir veide pastebėjau susirūpinimo ir graudulio virpesius.
  
  Mudviejų lovos buvo greta, antrame aukšte. Skyrė tik takas. Matydavau, kaip vakarais jis užsidengia rankomis veidą ir kiek ilgėliau užtrunka. Tarpais jo rankos pakildavo, pirštai įsinerdavo į plaukų garbanas ir vėl išnirdavo. Tai buvo nesąmoningi, nekontroliuojami judesiai. Atrodė, kad tada jis gyveno gilia mintimi, kažko siekė savo jausmais. Tai buvo jo malda. Per mišias jį matydavai labai susitelkusį, tačiau laisvą ir atvirą, toki, kuris nieko nenori slėpti, ką išgyvena, išpažįsta, ką garbina.
  
  Man norėjosi arčiau pažinti tą jo ryši su Dievu. Kartą paprašiau, kad parašytų maldą. Jis tuo susidomėjo, bet nieko nepasakė. Po keletos dienų — tai buvo 1944 m. sausio 27 dieną — jis man pakišo prirašytą lapą. Skaičiau keletą kartų. Viena vieta man atrodė kiek išsišokusi iš viso turinio.
  
  —Kruvinoj kovoj, granatų išraustoj duobėj, uždususio kario paskutinis atodūsis šaukia Tave. Mylimoji, prie lango rymanti, krūpteli ir šaukia Tavo vardą, išgirdusi žinią baisią. Palydi žemė, ir dangus palydi šauksmą tą.
  
  Pagalvojau, kad tai bus įsipynęs koks stipresnis įspūdis ar įsijautimas.
  
  Praėjo lygiai metai, ir mes išsiskyrėm. Mes klajojom Pamario laukais, o jis viename kaime slaugė prof. Jurgutį. Atėjo rusai ir juodu paėmė: vieną į ligoninę, paskui į Lietuvą, o antrą — į kariuomenę. Kai mes skirstėmės iš Pucko, jis su “išlaisvintojų” būriu buvo pasiųstas į Stettiną.
  
  Iš ten galėjo pasitraukti į vakarus pas mylimąją žmoną ir dukrelę. Bet jis nepasuko pas jas. Nesitraukė ir iš bolševikų kariuomenės, tikėdamasis greičiau patekti į Lietuvą. Jis savą žemę tikrai pasiekė.
  
  Numetęs į šalį sovietinį ginklą, jis paėmė į rankas savąjį, prieš ketveris metus užkastą Žemaitijoj. Įsijungė į partizanų kovą, sukūrė vieną jų apygardą, jai vadovavo ir bandė apjungti visus Lietuvos kovotojus.
  
  Šį žygį įpusėjęs, pateko priešui į nagus ir su keleta draugų pakibo kartuvėse...
  
  Paskutinis jo atodūsis buvo turbūt toks, kaip maldoj įrašyta. Mylimoji, rymanti ir vis tebelaukianti, gal “krūptels... išgirdusi šią žinią baisią”, kurią nuo jos ligšiol slėpėme. Dabar težino ir teneliūsta — jis išpildė Tėvo valią savoj žemėj...
  
  Kur tik akis užmato, kur benuklysta mintis, visur matau, visur pažįstu aš Tave. Ar diena išaušta, atskleisdama kalnus ir lygumas, ar žydinčių bangų kvapas nubanguoja per pievas, ar paukštis miško glūdumoj suklyksta — visur matau ir girdžiu Tave.
  
  Kalėjimo rūsy nykstančio žmogaus kaulėtos rankos tiesias į Tave. Kruvinoj kovoj, granatų išraustoj duobėj, uždususio kario paskutinis atodūsis šaukia Tave. Mylimoji, prie lango rymanti, krūpteli ir šaukia Tavo vardą, išgirdusi žinią baisią. Palydi žemė ir dangus palydi šauksmą tą. Nuo marių iki marių, nuo vieno žvaigždynų krašto iki kito, girdisi Tavo vardas, o Dieve!
  
  Mano širdis dreba kaip audroje siūbuojamas medžio lapas. Nežinau nei kur pradžia nei kur pabaiga. Norėtųsi, o kaip baisiai norėtųsi aprėpti visą žemę. Visą žemę sutalpinti į savo širdį. Kad Tavo vardas aidėtų ir aidėtų. Kad galėčiau ilsėtis, kad galėčiau nurimti!
  
  Toks didelis troškimas, toks galingas ir nepasotinamas jausmas širdy! O galia mana tokia menkutė. Kaip skruzdelės ant pravažiuojamo kelio. Kiekviena praeinanti pėda gali sutrinti, sumindyti. Kas būčiau, jei Tavo vardas neskambėtų! Kas liktų iš manęs, jei nežinočiau, kad turiu Tėvą, savo rankoj laikantį mane. Jei savo gyslose nejausčiau tos ugnies, kuri buvo visos gyvybės, viso judėjimo, viso gyvenimo ir viso pasaulio pradžia. Mano Dieve! Štai esu toks, kokį mane pašaukei. Matai, ar vertas aš prašyti leisti ir man vykdyti Tavo valią žemėje. Šaukti Tavo vardą, kartoti Tavo žodį. Be Tavęs viskas beprasmiška. Pragaras be Tavęs. Ir dreba širdis, Tavo vardą šaukdama. Leisk būti arti, leisk išvargusiam sušilti Tavo meilės ugny, o Dieve!
  
  JONAS NOREIKA
  
  Kodėl taip niekinamas buvo žmogus ir taip kankinamas? Gal tam, kad ji nubaustų, o gal tam, kad tame paniekinime ir kančioje jis sutvirtėtų, taptų kilnesnis.
  
  Aš manau, niekas, kas kentėjo ir buvo niekinamas, negalėtų kitų kankinti ir niekinti. Dabar aš suprantu, kad mylėti savo priešą ir jam atleisti (gal labiau atleisti) yra daug daugiau, negu keršyti ir neapkęsti. Dabar jau suprantu ano didžiojo Vyro - Kristaus žodžius ir darbus.
  
  Gal per drąsu būtų pasakyti, kad kacetas — tai demokratijos mokykla. Nedaryk kitam to, ko nenori, kad kitas tau darytų, — tai juk pagrindinis demokratijos šūkis. O kacete mes labai daug sužinojom, ko negalima kitam daryti.
  
  Aleksandras Kantvilas
  
  Iš laiško autoriui 1947.8. 1.
  
  Daugiau skaitykite