Todėl esu pasirengęs labai rimtai demaskuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (toliau LGGRTC, arba Centro) ANTIMOKSLINĮ  Didvyrio biografijos „tyrimą“. Todėl noriu kreiptis į visą žydų bendriją, kad ją sudominti, kaip Centras atliko TAUTŲ SUPRIEŠINIMO aktą, su grynai stalinistinio stiliaus - Redukcionistiniu metodu atliktu „tyrimu“, ignoruojant Holizmą (VISUMINĮ problemos matymo būdą), t. y., ignoruojant tiriamojo asmens nuo nacių nukentėjimo faktą, kurį skelbia tiek Vikipedija, tiek ir internetinė Enciklopedija, o LGGRTC tinklalapis šį faktą ciniškai iki dabar slepia, ir to fakto visai netyrė. Todėl 2014-12-19 LGGRTC kreipdamasi į L. R. Generalinę prokuratūrą dėl J. Krikštaponio savanorio statuso panaikinimo, bandė teisininkus apgauti su šiuo nuslėptu faktu. Bet, vis tiek, Gen. prokuratūra, nors ir nežinojo nuo nacių nukentėjimo fakto, bet vis tiek atmetė Centro skundą, kaip nepagrįstą, nepateikus  konkrečių objektyvių duomenų . Todėl Centras toliau rašinėdamas Žydų bendrijai „pažymas“, Lietuvos teisininkų atmestas, elgiasi labai nepadoriai, o gal, ir nusikalstamai? 

        Pirmiausiai, apie J. Krikštaponio kalinimą Kauno kalėjime patvirtina NKVD generolo Kapralovo raštelis, kurį prieš du metus aš pirmą kartą Lietuvoje paskelbiau, nes LGGRTC ir jį ignoravo, nors savo akimis  matė  - ir to matymo įrodymas nuorodoje, bet, panašu, kad, sąmoningai slėpė šią žinią. Dar bjauriau LGGRTC kai kurie „istorikai“ elgėsi, kad tyčiojosi iš J. Krikštaponio sesers Veronikos Krikštaponytės-Juodienės Atsiminimų, kuri pasakojo, kaip jos brolį naciai suėmė, kaip jo giminaitis generolas S. Raštikis su draugais jį ištraukė iš kalėjimo, nes su juo būtų buvę blogiau, ir kaip jis visą nacių laikotarpyje slapstėsi nuo vokiečių bei ... Tai, kadangi LGGRTC skaitė, kad „artimieji ne tiesą sako“, todėl su tuo paskelbtu šokiruojančio turinio NKVD dokumentu man teko istorikus pastatyti į nepatogią padėtį.
        Dar šlykštesnis reikalas įvyko iš istorikų pusės, jog sąmoningai buvo laukta, kol numirs J. Krikštaponio biografijos liudininkai: J. Krikštaponio ryšininkas, gyvenęs Užulėnyje; žymus tautodailininkas Mykolas Dirsė, kurio paroda buvo Centro patalpose demonstruota 2009 metais po jo mirties 2008 metais, ir buvo laukta, kol 2011 metų vasario mėnesį numirs minėta J. Krikštaponio biografijos liudininkė sesuo Veronika. Tai, iš kart, tik po mėnesio-dviejų Lietuvoje Anarchizmo populiarintojas Evaldas Balčiūnas 2011-04-11 ir paskelbė, kad J. Krikštaponis priklausė žudikų batalionui, nors artimieji apie jokią Juozo „Baltarusiją“ negirdėjo - žinojo, kad tik po kalėjimo jis „visą laiką buvo namuose ir slapstėsi nuo vokiečių ...“ - tai jo sesers žodžiai. Tuos jos žodžius 2021-12-03 Ukmergės mokslinėje konferencijoje norėjo patvirtinti ir Julijonas Čeponis, kurį, kaip vaiką ir jo visą kaimą nuo sunaikinimo išgelbėjo J. Krikštaponis - tai jam Lietuvos Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis uždraudė liudyti, dėl ko istorikas A. Rukšėnas, Julijono atsiprašė, bet pastarasis irgi čia pat numirė. Vadinasi, mūsų istorikams ir reikia, kad išmirtų visi liudininkai.
        O dėl paties NKVD generolo Kapralovo raštelio, kuris sąmoningai J. Krikštaponio suėmimo-kalinimo datą nuslėpė, matyt, tam, kad 1941 m. įvykis netiko generolui S. Raštikiui apkaltinti už „banditų gaujos vado“  išlaisvinimą ir S. Raštikį gal buvo siekta į Maskvą paimti, kaip paėmė generolus Vlasovą ir Kubiliūną, o Plechavičių ir S. Raštikį nepavyko, nes Sąjungininkus, matyt, apgauti nepavyko? Tai mano Hipotezė, nes to raštelio turinys šokiruojančiai keistas ir istorikai jo netyrinėjo - net slėpė. Manau, kad GESTAP-o dokumentus NKVD-istai dėl to ir išvežė į Maskvą, rengdami S. Raštikiui apkaltinimą?

          Visą mano tyrinėjimų plonybes čia iš karto nupasakoti nėra lengva, todėl nenoriu Jus apkrauti ilgiausiu rašiniu. Bet, trumpai, drūtai, yra ir kitas KGB labai svarbus dokumentas - tai J. Krikštaponio 2-osios kuopos karių Sąrašas, kurį 1981-1982 m. m. KGB sudarė, ir kuriame J. Krikštaponis Baltarusijoje nerodomas, nes rodomas nuo 1941 spalio mėnesio kuopos vado pareigas einantis vyr. leitenantas Nikodemas Reikalas, sūnus Simono, gimęs 1907 m. ir JAV nustatytas. Būtent, jį daug kas liudijo, vadovavus žudynėms, net daugiau, nei J. Krikštaponį. Be to, „Krikštaponį liudijo“, akivaizdžiai, tam, kad tikrąjį žudynių vadovą N. Reikalą nuo teisinės atsakomybės apsaugoti. Tokių buvo tik 3, o kitus, N. Reikalą vadovavus liudininkus mūsų „istorikai“, net slepia, slepia ir tai, kad   N. Reikalas turėjo žydų žudymo patirtį Kauno VII-tajame forte - apie tai Simono Gervinoliudininko parodymą čia teikiu.

        Taigi, manau, kad LGGRTC neturi teisės kvestionuoti išvadas, atliktas KGB-istų - SPECIALISTŲ- Kriminalistų, kurie, net apie psichologiją nusimanydami, apklausinėjo visus 2/12 bataliono karius. Aš juos „policininkais“ nevadinu, nes jie neturėjo jokio teisinio išsilavinimo.Teisinį išsilavinimą ( VDU išklausęs 5 semestrus Teisių fakultete ir  ... teisių skyriuje) turėjo tik Juozas Krikštaponis, kuris, jei būtų išvykęs į Minską, tai, tikrai, majorą A. Impulevičių būtų sulaikęs nuo karinių nusikaltimų, nes pastarasis nuo NKVD kankinimų turėjopayrusius nervus ir todėl vokiečiai juo pasinaudojo. O, J. Krikštaponis net patirtį teisinę turėjo, vokiečius sustabdęs nuo nusikaltimo - išgelbėjęs Bognopolio kaimą nuo „Pirčiupis-2“ likimo. Todėl, manau, kad A. Impulevičių jam sustabdyti nuo nusikaltimų nebūtų sunku, išmanant apie teisės mokslo pagrindus.

        Be, to, J. Krikštaponis buvo labai aukšto meistriškumo sportininku - šuolininku su kartimi,  rutulio stūmiku ir disko metiku - daugkartiniu Lietuvos čempionu, kas irgi slepiama, kad jis per 10 metų sportavo  net su žydais iš Makabi klubo; - tai įrodo protokolai Lietuvos čempionatų. Be to, jis bendrauti tada turėjo ir su savo artimu giminaičiu generolu S. Raštikiu, kuris nuo LLV su vokiečių vadovybe vykdė nesėkmingas derybas dėl žydų žudynių nutraukimo. O, jojo žmona - J. Krikštaponio pusseserė dar buvo ir Jonavos mokytoja, kuri buvo mokiusi ir Jonavos žydus. Gal, todėl, po LLV išvaikymo, J. Krikštaponis būdamas kaip ir frustracijos būsenoje, kai vyko Ukmergės mieste Holokausto veiksmai, tikriausiai, tada jis su visa kėde numetė nacį, po to dar du nacius numetė nuo laiptų, o pats pasišalinęs iš restorano, čia pat; daugiau, atsiradus vokiečių - tapo sumuštu ir suimtu.
        Jau, vien tai, kad gatvėje atsirado daugiau vokiečių, yra labai rimtas požymis, kad tą dieną vyko žydų naikinimo akcija, kurių buvo kelios, ir nuo kurių Lietuvos karininkas, turintis Garbės kodekso principus, išreiškė savotišką protestą. 
        „Kitu laiku“ , kaip paisto istorikai, labai neįtikinama, kad, kai Rytų fronte vokiečiams jau buvo problemos, tai jiems būriais šlaistytis pagal Ukmergės miestelio restoraną  - nesuvokiama.  Nesuvokiamas ir psichologiškai toks konfliktas „vėliau 1941-1942 m. m.“, kai vokiečiams pralaimint, o rusams vėl artėjant prie Lietuvos, galėtų įsižiebti toks konfliktas, kai reikia su vokiečiais bendrauti, kad iš jų ginklus Pasipriešinimui gauti ir juos iš Vokietijos lėktuvėliu parskraidinti. Juolab, J. Krikštaponis buvo kalinamas vienoje kameroje su komunistais, kurie iki 1941 m. buvo sunaikinti - tai skelbia nacių ataskaita. Dar svarbiau, kad, jeigu tas konfliktas buvo „po demobilizacijos“ kaip tai skelbia istorikas Mindaugas Pocius,  tai tada į GESTAP-ą kreiptis DĖL CIVILIO generolas S. Raštikis teisiškai ne kaip negalėtų - tuo metu abu greičiau į Dievų mišką būtų iškeliavę, nes vokiečiai pikti buvo ant lietuvių dėl to, kad jie ignoravo ne tik Wermachtą, bet ir vieninteliai Europoje nesukūrė SS legiono. 
        Na, o, aš, peržiūrėjęs Lietuvos centrinio valstybinio (LCVA) archyve saugomus A. Impulevičiaus bataliono dokumentus ir juos nufotografavęs, aiškiai matau, jog buvo atliekami veiksmai J. Krikštaponį išlaisvinti. Ir, kaip tik, aš kaltinsiu, kad minėtas istorikas M. Pocius net archyve nebuvo ir dokumentų net nematė, apie kuriuos pradėjo meluoti, „priėjęs liepto galą“ - tai nuotraukomis jo debiliškiausius melus demaskuosiu, kaip demaskuoju ir istoriko Alfredo Rukšėno vieną melą labai svarbų. Bet, tai padarysiu vėliau, nes iš kart viską pateikti - yra per daug, šį kart.

        Tai, manau, gerbiamas Arkadijau, gal sureaguosite į tai, ką parašiau? Labai norėčiau, kad pateiktumėte klausimus, kas ne aišku. Juolab, ar ne galima ir konferenciją civilizuotai pratęsti? Juk tai žadėjo Ukmergės savivaldybė, bet, prasidėjus karui, tų žadėtų konferencijų ciklas tapo nutrauktas. Ar pritartumėte konferencijų pratęsimą ir aiškinimąsi; kodėl istorikų buvo primeluota toje pirmojoje konferencijoje?   .