Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinei komisijai ir į ją delegavusioms organizacijoms,  

N A U J A
I N F O R M A C I J A

apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC, arba Centro) neteisingai  „ištirtą“ didvyriškai žuvusiojo Juozo Krikštaponio biografiją, ignoruojant tai, jog jį naciai suėmė 1941 m. - tam įrodymai yra:
1) A. Impulevičiaus 1941-10-06 įsakyme Nr. 42,
2) NKVD generolo Kapralovo raštelio paskirtyje apkaltinti generolą S. Raštikį dėl J. Krikštaponio išlaisvinimo ir
3) kituose dokumentuose, kurie yra slepiami-nerodomi naujoje LGGRTC „pažymoje“, kurioje galimai sąmoningai yra prirašyta daug netiesos, net prasilenkiant su moksliniais principais.

  P. S.: greitesnio teksto suvokimui teigiami aspektai
 pažymėti šviesiai žaliu fonu, gėdingi niuansai
violetiniu fonu, nuotraukų paaiškinimai
 šviesiai mėlynai,  o ypatingi momentai
parašyti raudonu tekstu.

        Kad J. Krikštaponis nacių buvo suimtas iki 2/12 bataliono išvykos į Minską, įrodo tai išvykai skirto A. Impulevičiaus 1941 m. spalių (taip daugiskaitoje dokumentuose mėnuo vadinamas) 6 d. įsakyme Nr. 42 buvo atlikta falsifikacija su tikslu apgauti GESTAP-ą ir iš Kauno kalėjimo ištraukti J. Krikštaponį. Ta GESTAP-o apgavystė prieš išvyką į Minską buvo suplanuota minėtame įsakyme Nr. 42, į jį įtraukus papildomai išgalvotą dar vieną Jono Klimavičiaus BENDRAVARDPAVARDĮ, kurio tokio „antrojo Jono Klimavičiaus“  nerodo jokie istoriniai šaltiniai.

     Apie visus neatitikimus 2023-08-04 12:28  rašiau Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos (toliau Komisijos) nariams ir į ją delegavusioms organizacijoms  dėl būtinos J. Krikštaponiui NAUJOS atminimo lentos, nurodančios jo nukentėjimą nuo nacių, kur kartu pateikiau ir žinias apie Gagariną, nes man kovinio darbo metu savo radaru teko fiksuoti jojo žudiką-naikintuvą Su-15.
        Išvakarėse Žinių dienos proga 2023-08-31 dienos proga rašiau LRT Radijo ringo vedėjams, laidoje dalyvavusiems Lietuvos Žydų bendruomenės (toliau LŽB) pirmininkei Fainai Kukliansky, minėtos Komisijos pirmininko pavaduotojui Rolandui Račinskui, Centro istorikui Alfredui Rukšėnui ir kitiems laidos dalyviams apie galinai nemokslinį atliktą J. Krikštaponio biografijos „tyrimą“ ir galimai SĄMONINGAI NUSLĖPTĄ „tiriamojo“ asmens NUO NACIŲ NUKENTĖJIMO faktą. Tame rašte pateikiau išsamiai mano atliktų tyrimų ir Lietuvos centriniame valstybiniame archyve (toliau LCVA) saugomų dokumentų apžvalgą. Pagal juos ir Lietuvos Žmogaus teisių koordinavimo centras (toliau LŽTKC) matė juridine prasme to „tyrimo“ grubius pažeidimus, kuriuos 2023-08-16  išdėstė nepagrįstus kaltinimus Lietuvos laisvės gynėjui Juozui Krikštaponiui, dėl ko Prašyme šis Žmogaus teisių organizacijų susivienijimas paprašė nuo tyrimo nušalinti istorikus Alfredą Rukšėną ir Mindaugą Pocių, atlikus jiems nesąžiningai tyrimus.
        Tačiau į pastarąjį 2023-08-31 mano laišką Centras dar neatsakė, nors jau praėjo mėnuo laiko. Keista, bet  į mano pirmąjį 2023-08-04 laišką Komisijoms man atsakė ne Komisija, o pats LGGRTC, parašydamas taip:

2 pav.:  2023-08-31 13:06 man LGGRTC atsiųstas „atsakymas“,
 kur dėl pabrauktų žodžių „nuomonė“ ir „pažymose“ paaiškinimas tekste.   

    Keista, kad aš siunčiau atliktų tyrimų NAUJUS faktus, o ne „nuomonę“, kaip pavadino Centras ir juos visai nesiteikė analizuoti, duodamas suprasti, kad „neišmanau istorinių tyrimų specifikos“.
        Aišku, galėjau ko nors tuose Centro tyrimuose ir nežinoti, nes LGGRTC paminėjo savo PAŽYMAS daugiskaitos formoje, nors internetinėje viešoje erdvėje GOOGLE rodo tik vieną 2014-12-19 LGGRTC „pažymą“, kurioje buvo nuslėptas J. Krikštaponio nuo nacių nukentėjimo faktas ir visai neminėtas Nikodemas Reikalas, kurį nuo 1941 m. kaip 2-osios kuopos vadą nustatė KGB tyrėjai:

3 pav.: ne anksčiau kaip 1981 m. KGB tyrėjų sudarytas 2/12 policijos bataliono 2-osios kuopos karių Sąrašas, kuriame J. Krikštaponis (Krištaponis) kaip kuopos vadas rodomas, panašu, tik iki 1941 m. spalio mėnesio, kai jį, tikriausiai, keičia vyr. leitenantas Nikodemas Reikalas, sūnus Simono, gimęs 1907 m. ir nustatytas gyvenantis JAV. Šį Sąrašą  galima prasiplėsti ir pasididinti.

     Tame Sąraše išvykos metu į Minską matome 2-osios kuopos vadą tik vieną N. Reikalą, nes žodis „Командир роты“ (kuopos vadas) parašytas vienaskaitos formoje. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad į Minską išvyko „abu“ vadai, nes, naciams suėmus J. Krikštaponį ir jį įkalinus į Kauno kalėjimą, tikėtina, kad jįjį išvykoje į Minską pakeisti turėjo 1-mojo būrio vadas V. Tamošiūnas, o vėliau ir ir pats N. Reikalas, kurį KGB tyrėjai nustatė pagal visą aibę pokario liudininkų parodymus ir nežinomus dokumentus - greičiausiai išvežtus iš Lietuvos? Netikėti šiuo KGB-iniu dokumentu nėra jokio pagrindo, nes apie 1982 m. KGB tyrėjai sudarę šį Sąrašą, tikrai, negalėjo būti suinteresuoti J. Krikštaponio „nusikaltimus Baltarusijoje“ nuslėpti. O tame 3 pav.: neteisingas J. Krikštaponio tėvavardis (ne sunūs Jono, o „Karolio“) parašytas, gal, todėl, kad lietuviškoje raštvedyboje tėvavardžiai nerašomi, o nužudytajam KGB-stai neskyrę ypatingo dėmesio, todėl, matyt, suklydo, nes tame krašte yra fiksuotas su kitokia pavarde ir Karolis? Paprasčiausiai, KGB tyrėjai, galėjo neatkreipti dėmesio į J. Krikštaponio pasikeitusią pavardę (apie tai žemiau) ir, gal, atsitiktinai prirašė, nes rusiškoji raštvedyba reikalauja tėvavardžius rašyti ir parašė bet kokį, nes buvo nužudytas ir jojo asmenybė nedomino?   
        Kadangi L. R. Generalinei prokuratūrai per jai skirtame LGGRTC 2014-12-19 Nr.13R-30 rašte, kurio pavadinimas DĖL JUOZO KRIKŠTAPONIO (KRIŠTAPONIO) VEIKLOS NACIŲ OKUPACIJOS METAIS visai net nepaminėtas labai svarbus šio Didvyrio nuo nacių nukentėjimo faktas, todėl prie šio rašto pridėtą Alfredo Rukšėno „pažymą“ vertą rašyti tik per kabutes. Net nesitiki, kad Teisinėje valstybėje valstybinės tyrimo įstaigos direktorės tada ėjusi pareigas Teresė Birutė Burauskaitė būtų šį faktą žinojusi ir neištyrusi, kada įvyko J. Krikštaponio suėmimas bei kalinimas ir būtų apskundusi žmogų, rizikuodama jį apšmeižti. Toks vaizdas, kad buvusi Centro direktorė T. B. Burauskaitė  net nieko nežinojo apie J. Krikštaponio suėmimą-kalinimą, panašu, kad nuo josios buvo nuslėptas šis faktas. O tai reiškia, kad tada apskundžiamojo J. Krikštaponio L. R. Generalinei prokuratūrai - jos teisininkai taip pat buvo apgaudinėjami, nuslėpus skundžiamojo asmens svarbiausią jo biografijos aplinkybę, nes teisės specialistų buvo atmesti J. Krikštaponiui „kaltinimai“ raštu 2015-01-22 Nr. 17.2-829, kaip nesant objektyvių duomenų, bet apie jo kalinimą kalėjime nieko nebuvo užsiminta.

              Įdomu, jog F.b. soc. tinklo aistrose buvo ignoruoti J. Krikštaponio sesers pasakojimai.  Teko man pas LGGRTC žymų istoriką, kaip specialistą 2021-07-18 kreiptis ir klausti dėl sąlygų atlikinėti tyrimus Baltarusijoje prie diktatoriaus A. Lukošenkos rėžimo, o  taip pat dėl J. Krikštaponio kalinimo pas nacius. Bet, deja, mane šokiravo valstybinės įstaigos istoriko atsakymas toks:

 
4 pav.: Ištrauka iš diskusijos F. b. soc. tinkle

     Deja, apie J. Krikštaponio kalinimą Kauno kalėjime Wikivando enciklopedija mini taip:

5 pav.: citatą iš Wikiwando tinklalapio galima prasiplėsti-pasididinti

     Pagal enciklopedijoje nurodytą „LYA, f. k-21, 1, b 49, 1. 199“ adresą Lietuvos Ypatingajame archyve labai nesunkiai man teko atrasti minėtam LGGRTC istorikui nežinomą dokumentą - NKVD generolo Kapralovo raštelį, kurį nufotografavau ir 2021-08-19 paskelbiau, o taip pat galutinai 2021-09-17 tą NKVD dokumentą teko paskelbti kartu su KGB tyrėjų sudarytu Sąrašu:

 
6 pav.: po Baltijos kelio jubiliejinio renginio ir dviračiu topografinės ekspedicijos po Vilnijos kraštą
 galutinai soc. tinkle Facebook paskelbiau J. Krikštaponį mininčius NKVD ir KGB dokumentus

     Malonu, kad po šių apie J. Krikštaponio kalinimo nacių kalėjime ir galimai tada jį 2-osios kuopos vadovavime pavadavusio Nikodemo Reikalo mano paviešintų NKVD-KGB dokumentų, Lietuvos Istorijos instituto [toliau LII (Lii)] istorikas Mindaugas Pocius savo Pažymoje, skirtoje 2021-12-03 Ukmergės mokslinei konferencijai, jau pamini anksčiau LGGRTC A. Rukšėno „pažymoje“ slėptus N. Reikalo vadovavimo 2-trai kuopai ir J. Krikštaponio kalinimo faktus, 11 psl. pabrėždamas kaip PRIEŠTARINGĄ INFORMACIJĄ, kuri logiškai neigia „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ buvimą, o taip pat 5 psl. atskleidė abejose pažymose labiausiai eksploatuojamo J. Krikštaponį „kaltinančiojo liudininko“ Mindaugo Kačiulio prieštaringus liudijimus, kai iš kart po karo 1948 m. vasarą tardyme pastarasis buvo nurodęs, jog  „1941 m. spalio pabaigoje ir lapkričio mėnesiais 2-ajai kuopai vadovavo ltn. Nikodemas Reikalas.“.
          Tai, kaip matome, po karo M. Kačiulis teigė lygiai taip pat, ką ir KGB tyrėjai buvo nustatę tame 3 pav.: ir 6 pav.:  matomame Sąrašo teiginyje. Todėl šių dvejų dokumentų parodymai akivaizdžiai neigia „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ buvimo galimybę, bet, kažkodėl M. Pocius savo Pažymoje nutyli apie šį KGB tyrėjų nustatytą faktą.
         Ir nežiūrint, kad LII (Lii) istoriko Mindaugo Pociaus Pažyma buvo skirta 2021-12-03 Ukmergės mokslinės konferencijos dalyvių-stebėtojų apgaudinėjimui, rašant grubias netiesas; su įvairiausiomis manipuliacijomis (apie tai bus detaliai žemiau išnagrinėta), bet šią jojo Pažymą reikėtų rašyti iš didžiosios raidės dėl paskelbtų iki tolei LGGRTC slėptų faktų. Be to, M. Pocių galima gal ir nekaltinti dėl grubios netiesos rašymo, nes jis nėra buvęs LCVA archyve ir jo dokumentais nesinaudojo - to LCVA archyvo dokumentų panaudos lape jo pavardės tarp kitų mokslininkų nemačiau. Todėl šis LII (Lii) istorikas-mokslininkas galėjo būti kitų „istorikų“ suklaidintas.
         Todėl kitose Ukmergės savivaldybės žadėtų mokslinių konferencijų ciklo susitikimuose būtina buvo išsiaiškinti, kodėl buvo meluota tai mokslinei konferencijai skirtoje Pažymoje ir pranešimų teiginiuose. Juolab, reikėjo aiškintis dėl skleidžiamos netiesos apie šį žuvusį-mirusį asmenį, kuris jau pats apsiginti negali. Deja, Ukrainoje prasidėjus karui, tų žadėtų konferencijų ciklas nutrūko, nes visuomenei dabartinis karas tapo svarbesniu, nei praėjusio II-o pasaulinio karo peripetijos. Aš irgi nutraukiau savo tyrimus, nes mano tėvas ir mano močiutė yra gimę Kremenčiuge, nes istorijai reikėjo rinkti-kaupti UkraJYnos (taip reikėtų teisingai rašyti) užpuolimo faktus, pradėjus šią karo temą 2022 m. vasario 21 d.. Mat, žinojau, kad už kelių dienų prasidės karas, nes Kinijoje Žiemos olimpinių žaidynių uždarymas; tą dieną vykęs, ir buvo skirtas karui pradėti - tai vienintelės olimpinės žaidynės, po kurių uždarymo iš kart prasidėjo karas.
        Todėl nerimą kelia J. Krikštaponio atminimo priešininkų naudojimasis šios Rusijos agresijos proga, net nesibodint panaudoti rusofašistinę Z raidę prie reikalavimo  straipsnyje panaikinti J. Krikštaponiui atminimą, kai to paminklo naikinimo priešininkai užsiiminėja labdarų UkraJYnai organizavimu, ir ... 
        Bet, prasidėjus aistroms dėl šiam Didvyriui paminklo, LGGRT Centras turėtų paaiškinti, kodėl jis visą laiką, net iki dabar savo tinklalapyje SLEPIA J. Krikštaponio nuo nacių nukentėjimo faktą, kai apie tai mini „Wikiwand“-o enciklopedija  ir  Vikipedija! Kaip tai yra susiję su Teisinės valstybės principais, slepiant Didvyrio labai svarbų biografijos faktą?

     Kadangi 2 pav. Centras man laiške paminėjo savo pažymas daugiskaitos formoje, todėl 2023-09-05 15:43 Centrui ir visiems vadovams išsiunčiau skubų prašymą suteikti naujas pažymas ar pažymą apie J. Krikštaponio biografiją. Tačiau jau praėjo daugiau, kaip 1,5 mėnesio, o LGGRTC taip ir nesiteikia man atsiųsti pažymą ar pažymas. Todėl galima daryti prielaidą, kad LGGRTC J. Krikštaponio atžvilgiu nuo 2014-12-19 daugiau jokių neatliko nei tyrimų, nei daugiau pažymų nerašė. Tai patvirtina šiuo metu LGGRTC tinklalapio „genocid.lt“ skiltyje „Draudimas propaguoti totolitarinius, autoritarinius rėžimus“ (internetinis adresas „ http://genocid.lt/centras/lt/996/c/ “) prie nurodytų 2-oje skiltyje Tarpinstitucinės komisijos išvados ir LGGRTC generalinio direktoriaus sprendimų nuorodoje „ http://genocid.lt/centras/lt/1010/c/ “ ir ten 2023 m. birželio 29 d. komisijos posėdžio darbotvarkės nuorodoje „ http://genocid.lt/centras/lt/4127/a/ “ prie pavadinimo „Paminklinis akmuo Juozui Krikštaponiui (Krištaponiui) Ukmergėje“ IŠVADOS nuorodoje atsidaro Komisijos išvada, kurioje yra nurodyti: „Išvadą pagrindžiantys motyvai: Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tyrimų duomenimis, Juozas Krikštaponis (Krištaponis) 1941 m. spalio 10 d. vadovavo 2-ojo pagalbinės policijos bataliono 2-ajai kuopai Rudensko žydų geto kalinių ir 1941 m. spalio 15–16 d. Minsko karo belaisvių stovyklos Stalag Nr. 352 kalinių žudynėse. Ekspertų, specialistų išvados: Istorinė-archyvinė pažyma apie Juozo Krikštaponio (Krištaponio) biografiją ir veiklą, 11 lapų (pridedama). (šios išvados internetinis adresas: „ http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230629_isvada01_kristaponis.pdf “)         P. S.: matome keistą „išvadą“; net nenurodžius Komisijos narių, o pagal naujus mano tyrimus, LCVA archyve saugomi dokumentai patvirtina tai, kad J. Krikštaponis tuo metu turėjo sėdėti Kauno kalėjime ir tuo pačiu metu vadovauti žudynėse negalėjo, juolab, 1941 m. spalio 15-16 d. Minsko karo belaisvių žudynės buvusioje LGGRTC 2014-12-19 „pažymos“ 2-3 psl. nurodytoje „miško stovykloje Minsko priemiestyje“ neturėjo būti, nes tos žudynės-„filtracija“ vyko liepos mėnesyje Drozdų kaime, o spalio mėnesį žudynės, pagal NKVD aktą-64 vyko Minsko mieste (žemiau pateiksiu įrodymus).
        Toliau po SPRENDIMO nuoroda:
„ http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Draudimas/Sprendimai/20230817_sprendimas_krikstaponis.pdf  “ yra pats gen. direktoriaus A. Bubnio sprendimas iki 2023 m. lapkričio 18 d. nuimti J. Krikštaponio bareljefą ir jam atminti skirtą lentą, nors minėtoje LII (Lii) istoriko Mindaugo Pociaus rašytoje Pažymoje yra pateiktos jau čia minėtos ne tik prieštaringos žinios, neigiančios „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ buvimą,  bet ir pagrindinio „liudininko“ Martyno Kačiulio demaskavimas su pažymėjimu, kad reikia tirti prieštaringus liudijimus. Todėl gen. direktoriaus A. Bubnio sprendimas naikinti Didvyriui atminimą, neatlikus papildomų tyrimų, ar yra teisėtas net pagal tą klaidingą M. Pociaus Pažymą? Bet, ar LGGRTC turi naują pažymą, kurią prašiau atsiųsti, štai ir paaiškėjo, kad Centras mane laiške, greičiausiai, apgaudinėjo su „Centro pažymomis“ daugiskaitoje. Tai paaiškėjo iš:
 

  D ė m e s i o ,  - neteisėta-MELAGINGA anoniminė antroji LGGRTC „pažyma“,  skirta Komisijai apgauti!