Klausimai aštrėja

 

        AČIŪ, kad Ukmergės savivaldybė surengė jau pirmąjį J. Krikštaponio biografijos nagrinėjimo renginį, kurį žada toliau ir tęsti. Nuostabu, kad buvo tiesioginė transliacija ir yra 4-ių valandų įrašas, kurį galima dabar narstyti. Pats nuostabiausias pranešimas buvo Ukmergės žydų bendruomenės pirmininko Artūro Taico.

 

         Bet Istorijos instituto LII (Lii) nenoru bendrauti su auditorija, nenumatytas atsakinėjimas į žiūrovų-klausytojų klausimus ar tai netapo „pirmojo  blyno“ prisvilimo reiškiniu? Juk LII (Lii) Pažyma buvo iš anksto pristatyta ir man – jos skaitytojui iškilo visą aibę klausimų, kuriai parengiau Analizę su klausimais. Ją atsispausdinau, bet nebuvo galimybės, kur ją padėti, kad konferencijos dalyviai galėtų ją pavartyti. Net kompiuterį reikėjo ant žemės po kėde pasidėti, o Istorijos institutas po pranešimų „diskusiją“ surengė tik tarp savų, be jokio pariteto taisyklių.

 

         Dalykas yra tame, kad 2014-12-19 LGGRTC minėtoje pirmojoje pažymoje buvo nuslėptas NKVD generolo Kapralovo raštelis,kuris patvirtina J. Krikštaponio ir jo artimųjų teiginius, jog Didvyris buvo Gestapo suimtas ir kelis mėnesius kalinamas Kauno kalėjime. Tą kalinimo sesers paminėtą istorikai aplamai ignoravo, kol iki šios vasaros, kai aš atradau Ypatingajame archyve tą NKVD generolo rašytą dokumentą, patvirtinantį, kad sesuo ne „melavo“, ir kol jo nepaviešinau.

 

      Todėl iškilo „J. Krikštaponio Baltarusijoje“ buvimo abejonė, nes turimi dokumentai, kaip A. Impulevičiaus įsakymas Nr. 42 dėl išvykos, nurodant pavardes, dar neįrodo, kad J. Krikštaponis tą įsakymą „įvykdė ir išvyko“, nes įsakymas prieš išvyką buvo parengtas.

 

O, gal, kaip tik, tada J. Krikštaponis ir tapo Gestapo suimtu?

 

Net ir A. Impulevičiaus nuomonė Pakėlimo lape dėl kapitono laipsnio suteikimo J. Krikštaponiui, mano supratimu, irgi neįrodo J. Krikštaponio Baltarusijoje „buvimo“, nes, keistai, nenurodoma jo tarnybos kokybė ir minimas tik išsilavinimo motyvas. Trūkstant tarnybos kokybės įvertinimui, kai yra duomenų, kad J. Krikštaponiui jau galėjo būti 1939 m. suteiktas laipsnis, kaip tai minėjo jo sesuo, tai ar ne Gestapui buvo skirtas šis Pakėlimo lapas, kad iš kalėjimo suimtąjį ištraukti? Gal, tuo tikslu ir pavardė iškraipyta tapo?   (Čia tik hipotetinis klausimas.)     

 

 Taigi, kai surengtų „diskusijų“ metu įsiveržė senolis labai svarbių detalių priminimui, kuris vaikystėje gerai pažinojo J. Krikštaponį, nes buvokaimynas, tai dėl nesuderintų kalbėtojų Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis su savo komanda pagrasino pasitraukti.  Toliau „diskusijoje“ istorikus ruošiantis docentas Nerijus Šepetys J. Krikštaponį kaip apie „karo nusikaltėlį pagrindė“ ir dar kaip „kolaborantą“ bendravusį su okupaciniu rėžimo atstovais tuo senolio pavyzdžiu paminėjo, kad J. Krištaponis su vokiečiais atvažiavo. Bet dėstytojas, neįsiklausė ar klausytis nenorėjo į senuolio pasakytą detalę, kad tuo bendravimu su vokiečiais IŠGELBĖJO Bagnopolio KAIMĄ NUO SUDEGINIMO.

 

 Tai už tai paminklinį akmenį reik nuimti, kad Ukmergės žemėje nėra antrojo Pirčiupio?

 

Juk jei nebūtų bendravęs su „okupantu“, tai ir ginklų nebūtų gavęs iš vokiečių Partizaniniam pasipriešinimui.

 

Tai, ką, istorikai nusistatę prieš pokario pasipriešinimą?

 

Tai tada toliau rutuliuojasi klausimai tokie:

 

Tai, jei  bendravo tada J. Krikštaponis su vokiečiais ir jie jam pakluso, tai koks galėjo Ukmergės restorane J. Krikštaponio su naciais konfliktas tada: „tik 1943-1944 m. m.“, (P.S.: tą terminą nuo 1942 m. M. Pocius man ir merui pasakė, kai mes atskirai jo paklausėme) būti? Ar, išvis, vokiečiai būtų bendravę tada, su tik, tik iš jųjų kalėjimo išėjusiu; ir dar  Kauno kalėjime kelis mėnesius vienoje  kameroje su komunistais pasėdėjusiu? Negi „nereikia laiko“, nuo to konflikto, kad su vokiečiais pradėti sėkmingai bendrauti?

 

O jei Ukmergės restorane įvykis būtų metais anksčiau – „1942-aisiais“ įvykęs, tai ar „iš kameros galima buvo“ J. Krikštaponiui Ukmergės apskrityje suorganizuoti Antinacinę pogrindinę organizaciją „Tautos frontas“, kuri pradėjo veikti nuo tų metų?  Ar J. Krikštaponio bendražygiai jį būtų paskyrę Žvalgybos viršininku, jei jis tada būtų kalėjime sėdėjęs ar tik, tik iš jojo sugrįžęs? Koks Istorijos dėstytojo gali būti vadinamas „kolaboravimu“ bendravimas su vokiečiais, kai tas bendravimas galėjo būti kaip žvalgybos detalė Žvalgybos viršininko pareigose?

 

 Negi pagal psichologijos dėsnius tam konfliktui su naciais 1941 m. palankiausias metas ir buvo, kai šalia Ukmergės miesto Pivonijos šile nebeliko didžiosios miesto dalies gyventojų – žydų ir išvaikyta Lietuvos Laikinoji vyriausybė tapo?  Kodėl atvykę istorikai istorinę ir psichologinę logiką ignoruoja tuo klausimu?

 

O J. Krikštaponis kaltinamas „dalyvavus“ ar ne sukurptu „karo belaisvių (8-ių tūkstančių) masiniame naikinime“ šalia garsiosios Miško stovyklos „Štalag-352“, kai oficialiojoje jo istorijoje toks įvykis neminimas? Juk M. Pociaus ir A. Rukšėno pažymose aprašytoje Štalag-352 vietoje šalia vienkiemio Petraškevičia  kol kas atrastos šiek tiek vėlesnės – lapkričio 7-tosios (Didžiojo Spalio perversmo proga) tik Civilių žmonių, o ne „belaisvių“ aukos. Tai, kaip galima kaltinti nužudymu, kai nėra atrastos aukos – jos dar ne ekshumuotos - netyrinėtos?O gal jos išgalvotos ir KGB prievartos „liudijimais“ prikurptos?

 

Juk diskusijoje dalyvavę Mindaugas Pocius ir Alfredas Rukšėnas savo pažymose citavo tų metų NKVD komisijos parodymus, kuriuos Niurnbergo procesas atmetė dėl Katynėje Lenkų kariuomenės sušaudymo, kaltinant „vokiečius“, kai tą nusikaltimą pati NKVD atliko. Net baltarusių tyrinėtojų dabar ta „komisija“ kritikuojama skubėjimu Niurnbergo procesui, ir toji „komisija“ falsifikavo dėl Lenkijos kariuomenės sunaikinimo.  Ir net dabar (2014-01-10) Smolenske VĖL Katynė-2 įvykyje Lecho Kačinskio delegacijos ne „katastrofa“, o jos imitacija - LĖKTUVO SUSPROGDINIMAS ryškėja. Tai po šių komunistinių nusikaltimų ar ne reikia rimčiau žvelgti į nusikalstamo komunizmo „parodymus“?

 

Darant J. Krikštaponį „kaltu“, ryškėja ir netikslumai, kad minėtose pažymose naudojamasi NKVD veikėjų sudarytu veikalu „Masinės žudynės“, kurias 1941 m. jie patys autoriai NKVD-istai ir iniciavo, ypač, Eufesijus Rozauskas, reikalavęs naikinti kalinius. Ar ne dėl jo reikalavimo tos žudynės nuo Rainių iki Červėnės įvyko? Ar pastarųjų žudikai NKVD-istai negalėjo patekti į tą Štalagą-352 ir už tai būti sušaudytais? O A. Impulevičiaus batalionas kaip tik po pastarųjų žudynių ir išvyko kovai su bolševikiniais nusikaltimais – jojo JAV neišdavė Sovietų Sąjungai. Kodėl neišdavė, ar buvo jis Laisvės šalyje kažkuo kaltinamas?

 

Kad 11-toji nacių karinė formuotė  minėtą 2/12 batalioną įtraukė į Karo nusikaltimų vykdymą –abejonių nekyla.  Kyla abejonės tik dėl J. Krikštaponio juose „dalyvavimo, nes šių nusikaltimų išdavoje  masiškai to bataliono narių pradėjo dezertyruoti. Dezertyrų fiksuota yra ar ne 52-57?  Net iš KGB dokumento matosi, kad trys dezertyravo, būtent, kariškiai iš Ukmergės apskrities. Ar tai ne J. Krikštaponio įtakota, jei jis, vis tik, buvo Baltarusijoje? Tai, gal, tas jojo suėmimas; kiek vėliau, ir įvyko, įtarus dezertyravimo organizavimu? Negi paminklą nuiminėsime ir dėl Antinacinio pasipriešinimo organizavimo? 

 

Kodėl istorikai nesugeba iš Gestap-o dokumentų atsekti, kada J. Krikštaponis buvo suimtas? Net  NKVD generolas Kapralovas, kuris buvo atsakingas už J. Krikštaponio grupuotės sunaikinimą, kodėl jo Baltarusijoje buvimo nemini, o mini tik Gestapo suėmimą ir nacistų dėka kalinimą Kauno kalėjime faktą? Jei dabar istorikai tų NKVD generolo patvirtinimų neranda, tai, gal visi įrodymai sunaikinti, ar išvežti į Maskvą?

 

Juk sovietinės Lietuvos archyvams ilgą laiką ir vadovavo minėtas nusikaltėlis E. Rozauskas. Ar jis tuos įrodymus ir negalėjo panaikinti, kad nuslėpti ir jo ir kitų komunistų atliktus nusikaltimus? O, gal, ...? 

 

Konferencijoje M. Pocius paminėjo, kad J. Krikštaponio Baltarusijoje buvimas pradėtas 2011 m. nagrinėti po antifa veikėjo Evaldo Balčiūno paminėjimo. Kaip tik, jo sesuo - paskutinė savo brolio biografijos liudininkė tais metais ir mirė. Kodėl anksčiau nebuvo kelti tie klausimai, o laukta, kad jo amžininkai išmirs?

 

Konferencijos dalyvis

Vytenis Aleksandraitis