1 pav.: pagrindinė LŽB tinklalapio straipsnio nuotrauka

        Įdomu, ką bendro  J. Krikštaponis turi su Ukrainos užpuolimo rusofašistiniu Z simboliu? Po Žydų bendruomenės nuotrauką (šv. mėlynai pabraukta autorystė) parašymo, neva, dėl „vandalų“ ir dėl „išniekinimo“ galima labai paabejoti, nes užpiešta Z raidė yra, kaip ir šviežia (neapdulkėjusi), o žvakutės tvarkingai sudėtos ir atrodo kaip ir uždegtos - matosi  lyg ir liepsnelės bei pilnos vaško. Tokios apdengtos stikle žvakės parafiną turi pilnai sudeginti ir tada vėjas turėtų jas išmėtyti-apversti. Bet jos šviežiai padėtos ant senų lapų. Tai kaip suprasti? Prie ko čia po šia nuotrauka kaltinimas savivaldybei, neva, dėl „nesutvarkomos“ aplinkos, jei nuotraukoje matome šviežiai uždegtas žvakutes ir šviečiančios nufotografuotos? Ar jos šviečia, pažvelkime į originalo raiškesnės nuotraukos fragmentą:

2 pav.: išdidinta nuotrauka liepsnelėms ir parafinui stiklinėse įžiūrėti

       Kaip galima vadinti „vandalais“ tuos, kurie tvarkingai išdėsto žvakutes Holokaustui atminti, ir tą šviečiančių žvakelių išdėstymą „išniekinimu“ vadinti? Pagal kokius „įstatymus“ galima savivaldybę kaltinti „nesutvarkant“ (nenurenkant žvakeles?), jei jos pilnos parafino? O, gal, tos žvakelės uždegtos visai ne Holokaustui, o „spec. operacijai“ Ukrainoje atminti? Tai, ar ne Kremliaus kvapelis su „Z“ reikalavimu Lietuvos Didvyriui pašalinti paminklą? Ar buvo  iš karto kreiptasi į policiją - ar nuo žvakelių paimti pirštų antspaudai? Kodėl net žiniasklaidai nėra pranešta  apie šį politinį rusofašistinį aktą?
        Kodėl, artėjant Ukrainos užpuolimo (vasario 24 d.) metinėms, LRT 2023-02-05 straipsnyje „Paminklas žydšaudžiui Ukmergėje“ šio Didvyrio ir Ukmergės savivaldybės šmeižimo tikslu autorė Indrė Makaraitytė parašo, neva, „J. Krikštaponis dalyvavo masinėse žydų žudynėse Lietuvoje ir Baltarusijoje.“. Kodėl LRT Tyrimų skyriaus redaktorė nenurodo, kas ir kur tokius niekam nežinomus „tyrimus dėl Lietuvoje ...“ atliko? Kam LRT Tyrimų skyriaus redaktorei mokomas atlyginimas, jeigu ji negali ištirti, kaip J. Krikštaponis, sėdėdamas Kauno kalėjime, sugebėjo net ir „Lietuvoje“ žudyti? Taigi, skaitytojų klaidinimas buvo skirtas ar ne kovo 5 d. savivaldybių rinkimams?
 

1. O LŽB pirmininkė irgi ne klaidina savo bendruomenę?

        Dar „gražiau“ Lietuvos Žydų bendruomenės (toliau LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky po minėtu „Z“ raidės straipsniu apie J. Krištaponį parašė, jog, neva, jis „buvo vienas žydų žudynių Baltarusijoje iniciatorių.“. (P. S.: citatos paskutinįjį žodį paryškinau aš). Kur ir kokiuose dokumentuose ta „iniciatyva“ žudyti aptikta? Šokiruojantis ir kitas LŽB pirmininkės sakinys:

     „J. Krikštaponio veiksmai, pasak LŽB pirmininkės, yra nusikaltimas - tai įrodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktos pažymos. Jos - valstybinės institucijos išduoti dokumentai, kurie turėtų būti prilyginami juridinio fakto nustatymui, todėl abejonių dėl šio asmens veiksmų vertinimo būti negali. Jeigu kas nori tai paneigti, turėtų kreiptis dėl J. Krikštaponio veiksmų į prokuratūrą, kuri turi iškelti bylą mirusiojo žmogaus reabilitacijos tikslais.“

     Taigi, šokiruoja skaitytojus klaidinanti LŽB pirmininkės citata, viską atvirkščiai teigianti, nes jos minėtos LGGRTC  „pažymos“ teiginius L. R. Generalinė prokuratūra  atmetė raštu 2015-01-22 Nr. 17.2-829, kaip NESANT KONKREČIŲ OBJEKTYVIŲ DUOMENŲ, - tai ir Lietuvos Laisvės kovotųjų sąjungai  Gen. prokuratūra irgi paminėjo objektyvių duomenų trūkumą. Taip, kad, jeigu LŽB nori kaltinti J. Krikštaponį, tai bendrija turėtų kreiptis į prokuratūrą svaresniais įrodymais, nei tai Centras pripaistė bilę ką ir, net neapskundė Gen. prokuratūros sprendimo. Kitaip J. Krikštaponio viešas šmeižimas (dar straipsnių pavadinimuose)  - vadinimas „žydšaudžiu“, ar nėra grubus LR teisės pažeidimas ir tautinės nesantaikos kurstymas?  Juolab, F. Kukliansky citatoje matome LGGRTC „pažymas“ minint daugiskaitoje? Kodėl apie kitas pažymas visuomenė nežino ir internetas (GOOGLE) jųjų nerodo? O pagrindinė G. P. motyvacija atmesti nepagrįstus kaltimus Didvyriui buvo minėto rašto pabaigoje tokia:

 
3 pav.: L. R. Generalinės prokuratūros atmetimo pabaiga,
 kuriame istorikų „įrodymai“  dėl „Baltarusijoje J. Krikštaponio“ 
  2015-01-22 Nr. 17.2-829 Generalinė prokuratūra atmetė „kaltinimus“ jam, kaip nesant objektyvių duomenų.  

     Manau, jei nebūtų profesionalių teisininkų-kriminologų konstatacijos, kad Centras nepateikė objektyvių duomenų, ir jei nebūtų minėtoje A. Rukšėno „pažymoje“ dėl J. Krikštaponio „kaltumo“ tik prielaidos, tai seniai paminklo nebūtų likę - jis būtų tik jojo žuvimo vietoje, o mieste jojo niekas nebūtų nei statęs, nei jo gynęs. Todėl LŽB Ukmergės savivaldybės vadovų terorizavimas, neturint konkrečių įrodymų, kaip tai atrodo teisinėje valstybėje?

2. Kodėl buvo slepiamas J. Krikštaponio suėmimo faktas?
 

5 pav.:  J. Krikštaponio sesers Veronikos Krikštaponytės-Juodienės dar ne redaguotų (perrašytų iš magnetofono)
 Atsiminimų  pradžios fragmentas.

              Iš šių Juozo Krikštaponio sesers Veronikos Atsiminimų pasakojimo pradžios apie brolio suėmimo-kalinimo laiko matome OKUPACIJOS PRADŽIOS laikmečio,   net  10 požymių; šių:

1.           Pirmiausiai, Juozo sesuo Veronika mini labai svarbią aplinkybę, kad brolis „nuėjo į restoraną CIVILIŠKAI apsirengęs“. Iš šios detalės aišku, jog  jis privalėjo nešioti karinę aprangą ir ją nešiojo, o civiliškai apsirengti jam buvo nebūdinga. Matyt, sesuo pasakojime norėjo pabrėžti, jog jei būtų su karine apranga, būtų drausmingesnis ir į konfliktą nebūtų įsivėlęs, arbą, į komendantūrą, o ne į kalėjimą brolį būtų nuvežę? Todėl istoriko M. Pociaus teiginiai, kad visa tai įvyko „po demobilizacijos“ (žemiau tai rodau), ar neatlaiko jokios kritikos, nes demobilizuotieji karinių uniformų nenešioja? 

2.           Be to, tada ir generolas S. Raštikis nebūtų galėjęs nieko padėti, jei brolis būtų civilis - net generolas nebūtų turėjęs jokios teisės rūpintis ne kariškiu, ir vokiečiai taip lengvai civilio nebūtų, gal. atidavę? Koks pagrindas buvo vokiečiams kaip kariškį iš kalėjimo išleisti, yra įrodymas Lietuvos Centriniame valstybiniame archyve (toliau LCVA) ir tai rodau žemiau ... temoje.

3.          Vėliau -  po demobilizacijos“ paneigia ir istorinė aplinkybė, jog lietuviams boikotuojant ėjimą į Wermachtą ir boikotuojant SS legiono sudarymą, aštrėjo tarp lietuvių ir vokiečių santykiai. Todėl J. Krikštaponis ar ne būtų išvežtas į Študhofo Dievų mišką –  ten būtų jis buvęs tada kartu su Jonu Noreika ir su Fainos Kukliansky mama?

4.            Okupacijos pradžią ar ne nurodo KALĖJIME VIENOJE KAMEROJE SU KOMUNISTAIS BUVIMAS, ir jie ne labiausiai buvo suiminėjami tik okupacijos pradžioje? O vėliau jųjų tikimybė ar ne būtų labai abejotina, nes pogrindinė A. Meskupo komunistinė organizacija buvo neskaitlinga ir ...?

5.             Pati J. Krikštaponio suėmimo aplinkybė, nurodanti, kad ne tik restorane, bet ir šalia restorano lauke atsirado daugiau vokiečių, jųjų gausa ar ne gali byloti, kad ir Holokausto vykdymo dieną? Kitu laiku, ypač vėliau -  po Maskvos ir Staliningrado pralaimėjimų mažame periferijos mieste didesnis vokiečių kiekis ar ne gali būti abejotinu? Ką vokiečiams restoranuose ir šalia jų veikti vėlesniame okupacijos laikotarpyje, kai Rytų fronte pasidarė problemos?

6.            Kitame Partizanų ryšininko – tautodailininko Mykolo Dirsės ir sesers bendrame pasakojime, fiksuotame kraštotyrininkės Audronės Astrauskaitės, nors dėl dviejų pasakotojų bei redagavimo pasekmių chronologija išblaškyta - ne autentiška, bet jame konflikto priežastimi išsiskiria kaimiečio SERMĖGOS detalė, su kuria, matyt, kaimietis atsisėdo prie stalo. O tai byloja jau ne vasaros periodą ir ne žiemos, nes žiemą, gal, veiktų rūbinė ir su sermėga prie stalo, gal, sėstis niekas neleistų? Rūbinė restorane, galėjo, gal, neveikti tik rudenį; netikėtai atvėsus orams? Kitu laiku rūbinės restorane neveikimas gal mažiau tikėtinas? Todėl tokia aplinkybė gali būti irgi panašiausia į 1941 m.  rugsėjo mėnesio pabaigą ar spalio pačią tik pradžią iki kokios 3-čios dienos, nes išvykos į Minską spalio 06 d., panašu, kad bataliono vadovybei buvo žinomas J. Krikštaponio suėmimas ir tai atsispindi pačiame tos išvykos dienos įsakyme Nr. 42. (detaliau apie tai ... pav.)

  7.       Pasakojimo pradžios chronologija, paminėjus brolio tarnystę Kaune, Šančiuose pėstininkų pulke ir iš kart apie Vokiečių okupacijos metą pradėjus nuo kalėjimo pasakoti – tai akivaizdu, kad į kalėjimą pateko okupacijos pradžioje ir tas faktas labiausiai sesers atmintyje įstrigo. Jeigu suėmimas būtų metais ar dviem vėliau, tai tada sesuo būtų įterpusi to labai svarbaus istorinio tarpsnio kitas detales, kurias žmonėms turėjo būt įsimintinos.       

8.           SESERS TEIGINIO LOGIKA, jog brolis, grįžęs iš kalėjimo, „Namuose VISĄ vokiečių okupacijos laikotarpį slapstėsi. ...“, nurodo taip pat, kad buvo suimtas tik okupacijos pradžioje. Panašu, jog SLAPSTĖSI TAM, KAD NEREIKĖTŲ GRĮŽTI Į BATALIONĄ, kuris užsiiminėjo ne tuo, kuo reikėjo ir dėl ko išvyko bei apie tai pats generolas S. Raštikis galėjo rekomenduoti slėptis. Be to, pagal kito pasakojimą detalę, jog brolis iš kalėjimo sugrįžo sulysęs (išbadavęs, nes aukšto ūgio sportininkui dvigubų porcijų kalėjimuose nieks neduoda, o pats pasiprašė nenešti jam maisto, kad vienoje kameroje esantys komunistai Juozo nelaikytų šnipu), todėl J. Krikštaponis galėjo ir oficialiai susimuliuoti organizmo išsekimą, patvirtintą paminėto šiame sesers pasakojime draugo karo gydytojo Mikalausko pažymomis, su kuriuo Juozas tarnavo ir Varėnoje ir su kuriuo dezertyravo iš sovietinės Raudonosios armijos. Kuo galima paneigti tokią prielaidą?  

9.           Sesers paminėtą slapstymąsi gali patvirtinti ir J. Krikštaponio gyventojų surašyme nedalyvavimas (kad jo nėra surašymo sąrašuose, man paminėjo vienas LGGRTC istorikas) ir tai ne „Baltarusijoje buvimą“, o minėtą SLAPSTYMOSI faktą, gal, turi tvirtinti nedalyvavimas surašyme? Juk, tas 1942 m. gegužės 27 d. Lietuvos gyventojų surašymas (jis Vikipedijoje aprašytas), vyko okupacinės valdžios iniciatyva, siekiant nustatyti darbingos liaudies dydį. Todėl logiška, kad J. Krikštaponis turėjo slėptis nuo surašymo, kad į kokius prievolės darbus nepatektų, o, svarbiausia, baudos negautų už ne grįžimą į batalioną, jį tuo tikslu išleidus iš kalėjimo? (Čia tik mano prielaida-hipotezė, apibendrinus LŽVA mano aptiktus naujus duomenis, apie kuriuos žemiau)

10.         Paskutinį 10-tą Holokausto aplinkybių požymį gali byloti neadekvati J. Krikštaponio reakcija į vokiečių pastabą dėl kaimiečio atsisėdimo prie stalo su sermėga. Nors daug kas su šita mano nuomone nesutinka, bet aš savo nuomonę grindžiu PAGAL SPORTO PSICHOLOGIJOS principus, apie kurią, kaip treneris buvęs, gerai nusimaniau. Kad nuo Lietuvos gyventojų buvo nuslėpta, jog J. Krikštaponis buvo labai aukšto meistriškumo sportininkas (apie tai detaliau ...) ir jis, kaip aukšto ūgio (1 m. 90 cm) žmogus turėtų būti anatomiškai ir fiziologiškai ramesnio būdo, kaip įprasta visiems aukštesnio ūgio žmonėms. Be to, kaip sportininkas jis buvo ne dvikovinių sporto šakų atstovas, kuriems būdingas kovingumo jausmas, o individualios sporto šakos atstovas, kuriems karščiavimosi būdai yra svetimi. Alkoholio poveikis taip pat šiam karininkui, kaip aukšto lygio sportininkui bei teoriškai paruoštam Fizinio lavinimo instruktoriui – ta aplinkybė turėtų būt visiškai atmestina. Juolab, individualių sporto šakų sportininkams, skirtingai nei pas žaidėjus, sveikai gyvensenai motyvacijos yra žymiai didesnės, nes iš kart tai atsiliepia į rezultatą stadione. Be to. J. Krikštaponis turėjo antrąjį aukštąjį TEISINĮ išsilavinimą, nurodytą jo Pakėlimo lape, kas privalėjo leisti numatyti prieš vokietį panaudoto fizinio veiksmo juridines pasekmes. Tuo labiau, J. Krikštaponis turėjo Humanistinio išsiugdymo požymius, atsispindinčius jo ranka parašytoje Atestacijoje aspirantui. Todėl kultūringam karininkui turėjo būti DIPLOMATIŠKUMO jausmas. Todėl į tokią vokiečių pastabą neturėjo taip sureaguoti – privalėjo jis patarti seneliui nusiimti sermėgą. Bet, jeigu jis to nepadarė, tai panašu, kad BUVO YPATINGA PSICHOLOGINĖ SITUACIJA, privedusi prie FRUSTRACIJOS. Tai galėjo būt stresinis nusivylimas vokiečiais, kurie išvaikė Lietuvos Laikinąją vyriausybę (LLV), sušaudė 46 Birželio sukilėlius – šaulius Alytuje (tai naujas faktas iš naujos istoriko Simono Jazavitos knygos 218-219 psl.), kurie galėjo būt J. Krikštaponiui, bent, žinomi, kai ten jis tarnavo ir apie tai iš savo artimo (savo 3 mažas dukrytes praradusio) giminaičio-generolo S. Raštikio tai galėjo sužinoti. Galėjo jis žinoti ir apie generolo NESĖKMINGAS DERYBAS DĖL ŽYDŲ ŽUDYNIŲ NUTRAUKIMO su Vokietijos komendantu R. von Pohliu bei Užnugario kariuomenė vadu K. Roquesu. Todėl J. Krikštaponiui, varžybose ir Lietuvos čempionatuose bendravusiam-besivaržiusiam su žydų tautybės atstovais iš Makabi klubo, kaip teisę studijuojančiam bei TEISINGUMO jausmą puoselėjančiam, prasidėjusios žydų žudynės ir Ukmergės Pivonijos šile žudynių (Holokausto) apogėjus ar ne galėjo privesti prie tokios savęs nekontroliavimo būsenos, kuris paprastai pasireiškia, kai sutampa daug nepalankių čia išvardintų faktorių?

        IŠVADA: Taigi, čia visuma visų šių 10-ties aplinkybių ar nėra įrodymu, kad tas suėmimas ir kalinimas Kauno kalėjime turėjo būti labiau vokiečių okupacijos pradžioje, nei vėliau?
        Todėl labai keista, kad kai kurie LGGRTC istorikai, kaip Mindaugas Miknevičius,  F.b. soc. tinklo aistrose aplamai ignoravo J. Krikštaponio sesers pasakojimus.  Teko man pas jį, kaip specialistą 2021-07-18 kreiptis ir klausti dėl sąlygų atlikinėti tyrimus Baltarusijoje prie diktatoriaus A. Lukošenkos rėžimo, o  taip pat dėl J. Krikštaponio kalinimo pas nacius. Bet, deja, mane šokiravo valstybinės įstaigos istoriko atsakymas toks:

6 pav.: galima visą Gintauto Miknevičiaus atsakymą perskaityti, kaip, neva, „giminės sako ne tiesą“  

        Toks istoriko „atsakymas“ šokiravo, nes apie J. Krikštaponio  pasodinimą į Kauno kalėjimą skelbė žinią Wikiwando enciklopedija, kurios patvirtintos žemiau 7. pav.: geltonai pažymėtos nuorodos; Gintauto Miknevičiaus tarnybai priklausančiame Ypatingajame archyve. Šioji enciklopedijos žinios detalė yra tokia:

7. pav.: Citatą iš Wikiwando tinklalapio galima prasiplėsti-pasididinti

      Negi to patvirtinančiojo J. Krikštaponio Kauno kalėjime kalinimo fakto dokumento, tikrai, LGGRTC „nematė“, kas yra ne bet kokiame, o Ypatingajame archyve?  Wikiwando paskelbtų žinių (Mykolo Dirsės liudijimo) spektre pagal istorinę logiką, jei 1942 m. duomenimis J. Krikštaponis priklausė antinaciniam Tautiniam frontu, tai automatiškai pagal chronologiją gestapu areštavimas ir kalinimas Kauno kalėjime turėjo būti anksčiau - 1941 m., nes priklausyti Tautiniam frontui ir tuo pačiu būti kalėjime - tai nesuvokiama. Dar įdomiau, kad jeigu minėta Wikiwando enciklopedija bei Vikipedija  mini ir antrą-kitą žinią, prieštaraujančią „J. Krikštaponio buvimui Baltarusijoje“ - tai jo sesers 1990 m. liepos mėnesio liudijimą-teiginį, jog BROLIS VISĄ VOKIEČIŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ PRALEIDO TĖVIŠKĖJE SLAPSTYDAMASIS, nes buvo sumušęs vokietį (siekęs apginti žmogų) ir taip paminėtas prie vokiečių jo kalinimas kalėjime, net abiejų šių internetinių enciklopedinių tinklalapių, nurodant to kalinimo dokumento adresą, esančio LGGRTC priklausančiame Ypatingajame archyve, tai šokiruoja, jog šis Centras (genocido ir rezistencijos tyrimo) savo tinklalapio skyrelyje apie J. Krikštaponį, smulkiai išdėstydamas jojo tarnystės vokiečių laikotarpio pokyčius, o suėmimo-kalinimo net  visai nemini, nors saugo tą faktą patvirtinantį dokumentą. Juolab, dar tai tyrimo įstaigai priklausantis darbuotojas keistai neigia esant dokumentams, kaip matome 6 pav.:   ir tvirtinant, kad, neva, „giminė sako netiesą, kad ...“, nors yra kažkoks dokumentas, patvirtinantis kalinimą. Tuo labiau, ir žymiai anksčiau, kažkur po apie 2011 metus, kai telefonu konsultavausi su šios įstaigos istoriku, jis irgi tą patį man sakė.
        Todėl tam istoriniam rebusui išsiaiškint, teko tą: (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199) Lietuvos Ypatingojo archyvo nuorodą-adresą užsakyti tame archyve ir su dviračiu atvažiuoti į sostinę per Baltijos kelio jubiliejų, kuris to svarbaus mums įvykio jubiliejine akcija buvo pratęsta nuo sostinės iki sienos su Baltarusija.
        Juk, man,  1988 m. su dviračiu teko keliauti ir palei Nerį nuo Žąslių laike masinio Ekologinio žygio, kai jame suplevėsavo tautinių  mūsų trispalvių „ištisa jūra“. Tada žygis  užsibaigė Nemuno ir Neries Santakoje su pirmuoju sovietmetyje gausiausiu mitingu. Šio žygio pakelyje buvo tematinės stovyklos ir paskutinioji Guldėnų nakvynės stovyklavietėje buvo Istorijos vakaronė, kurioje šalia mūsų trispalvės tada pirmą kartą Lietuvoje suplevėsavo ir seniausioji Europoje gudų balta-raudona-balta (gudiškai БЧБ) nacionalinė vėliava. Taip, kad mes jau turime savo tautinę vėliavą į valstybinę vėl atvirtusią, o mūsų kaimynai dar jos neturi, - net griežčiausiai ji uždrausta - žiauriau, nei sovietmetyje. Tai ši aplinkybė ar nekenkia istoriniams tyrimams, susijusiems su šia mūsų broliška tauta? Juk, net dvi ekspedicijas dviračiu po Gudiją buvau surengęs. Bet, jei jas tęsiu, tai ar nebūsiu joje suimtas už tokius rašinėjimus, kaip čia dėstau?

        Pagal minėtą (LYA, f. k-21, ap. 1, b. 49, l. 199) nuorodą - archyvinį aprašą paaiškėjo, kad tai buvusio LTSR Vidaus reikalų ministro pavaduotojo NKVD generolo-majoro Piotro Micailovičiaus Kapralovo raštelis-ataskaita apie Juozo Krikštaponio sunaikinimą, kuriame aprašomas pastarojo vadovaujamos Partizanų grupės sunaikinimą, kur P. M. Kapralovas buvusiam  Zemlando operatyvinės grupės įgaliotam ir  SSRS NKVD-NKGB po Lietuvos SRS įgaliotajam generolui-leitenantui Ivanui Maksimovičiui Tkačenkai  pabrėžė, jog Juozas Krikštaponis (vadindamas jį „Krištaponiu“) buvo GESTAP-u suimtas ir 3 mėnesius kalinamas Kauno kalėjime:  

9 pav.: NKVD generolo Kapralovo raštelis, kurį galima pasididinti.

10 pav.: minėto NKVD generolo Kapralovo raštelio ištrauka, apibūdinanti sunaikinto mūsų Partizanų vado Juozo Krikštaponio asmenybės bruožus ir vokiečių laikais kalinimo faktą. Šio spausdinimo raidžių šifrui pastudijuoti, galima tą ištrauką pasididinti.

        Atkreiptinas dėmesys, kad NKVD generolas Kapralovas, atsiskaitinėdamas prieš jam pavaldų aukštesnįjį generolą Tkačenką, labai keistai; prie J. Krikštaponio-„Krištaponio“ karinės tarnybos Lietuvos ir Raudonosios armijose nurodytų laipsnių, pabrėžia prie vokiečių J. Krikštaponio suėmimą GESTAP-u ir  po „trijų mėnesinio laikymo po sargyba Kauno kalėjime - išlaisvintas“ (išverčiau pažodžiui, neiškraipant rusiškosios kalbos mentaliteto.).
        Todėl keista, jog jokie Lietuvos istorikai net netyrinėjo, kuo sovietams tas J. Krikštaponio prie vokiečių laikymas Kauno kalėjime buvo labai svarbus kaip faktas. Keista, kad vietoje tyrinėjimo, mūsų istorikai, aplamai, bandė nuslėpti šį faktą, L. R. Generalinei prokuratūrai pateiktoje minėtoje A. Rukšėno „pažymoje“.
        Kaip Generalinė prokuratūra būtų sureagavusi, jei ji būtų sužinojusi, jog J. Krikštaponis buvo dar kalinamas prie vokiečių? Ar tuo metu LGGRTC direktorės pareigas ėjusi Terėsė Birutės Burauskaitė žinojo apie J. Krikštaponio kalinimą ar ne?  Gal ir nuo jos buvo nuslėptas šis skundžiamojo Didvyrio kalinimo nacių laikais faktas? Kaip galima buvo skųsti Didvyrį, siūlant jam nuimti savanorio statusą, jei nebuvo žinomas jojo nuo nacių nukentėjimo laikotarpis? Jei Gen. prokuratūra būtų sužinojusi apie skundžiamojo nukentėjimo nuo nacių faktą, tai ar ne būtų visiškai atmestas Centro siūlymas naikinti savanorio statusą, net ne pradėjus jo svarstyti, pareikalavus visų pirma ištirti nuo nacių nukentėjimo aplinkybes ir jo laiką? Tai, gal todėl buvo nuslėptas šis nuo nacių nukentėjimo faktas, kad nereikėtų jo tirti?  
        O gal istorikai-tyrėjai net nežinojo to fakto? Bet, kaip tai  atsitiko, kad minėtos internetinės enciklopedijos žinojo net dokumentą to fakto, saugomą Centrui priklausančiame archyve, o to archyvo šeimininkai „nežinojo“, ką patys disponuoja?
        Todėl pažvelkime į tada (2014-12-19 raštu Nr.13R-300 „dėl J... K... veiklos nacių okupacijos metais“) Generalinei prokuratūrai prisegtų dokumentų sąrašo pabaigą:

 11 pav.: LGGRTC 2014-12- pristatytų generalinei prokuratūrai dokumentų sąrašas. Jį galima pasididinti