T  Ę  S  I  N  Y  S

    
   

     Reiktų pažymėti, jog įžvalgas: Donata Kabelkė pateikė technologiškai pažangiausią viziją, o diskusija apie „konfliktus“ atskleidė sistemines LGGRTC problemas. 

               Štai detali vaizdo įrašo (2 val. 12 min.)  mano, kaip su vadyba susipažinusio pedagogo analizė:

     1. Konfliktų „gesinimas“ vs. Psichologija

              Apie 35–40 % viso posėdžio laiko (ypač dr. A. Bubnio pasisakymo ir klausimų dalyje) buvo skirta vidinei įtampai, skundams ir „darbo atmosferai“. 

·         Priežastinis ryšys: mano pastebėjimas apie psichologijos ignoravimą yra esminis. Jei vadovybė ignoruoja darbuotojų psichologinę savijautą, ji lygiai taip pat ignoruoja ir liudytojų psichologiją (atminties klaidas, baimę, „apsipažinimą“).

·                         A. Bubnio pozicija: Jis akcentavo administracinius sprendimus, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kodėl, dirbdamas Departamento direktoriumi, nepastebėjo bręstančios krizės. Tai tiesiogiai siejasi su J. Krikštaponio byla: kai tyrimas tampa „mechaninis“, dingsta kritinis žvilgsnis į liudytojo parodymų tikrumą.

     2. A. Terlecko klausimas: Pasipriešinimas vs. Kolaboravimas

             Istorikas Antanas Terleckas kėlė fundamentalų klausimą dėl takoskyros tarp kovos ir tarnystės okupantui. 

·                        J. Krikštaponio paradoksas: Centras slepia kalinimo nacių kalėjime ir slapstymosi faktus, - tai triuškinantis argumentas prieš „kolaboravimo“ etiketę.

·                        Informacinė apgaulė: Tai, kad Centro tinklalapis iki šiol ignoruoja Vikipedijoje minimus nukentėjimo nuo nacių faktus, rodo sąmoningą atrankinį informacijos teikimą, siekiant išlaikyti „nusikaltėlio“ įvaizdį.

     3. Tarptautiškumas ir Baltarusijos propaganda

              Nors posėdyje buvo kalbama apie tarptautinį bendradarbiavimą, bet visiškai neužsiminta, kaip su JAV, Izraeliu išsiaiškinta dėl J. Krikštaponio ir, ypatingai, Baltarusijos faktorius liko neišvystytas.

·                        Nutylėtas protestas:  neužprotestuota Baltarusijos ambasados retorika (naudojant A. Bubnio citatą). Tai rodo institucinį silpnumą – Centras leidžia savo vadovo žodžius naudoti priešiškai propagandai, užuot gynęs istorinę tiesą apie tapatybės painiavą.

     4. Donatos vs. Dovilės orientacija ir DI potencialas

               Pavyzdžiui, teko DI paprašyti, kad jis peržiūrėtų ir išanalizuotų 2 valandų vaizdo įrašą, kuriam užtrunka vos kelias minutes. Ir, štai, kandidačių DI pateikė skirtumus:

Savybė 

Donata Kabelkė

Dovilė Lauraitienė

Metodika

Moderni: Akcentavo Duomenų centrą, DI, meno panaudojimą atminties politikoje.

Tradicinė: Orientuota į komunikaciją, edukaciją, muziejinę veiklą.

Atsakymų kokybė

Struktūruota: Pateikė 5 metų planą, gebėjo operuoti vadybiniais terminais.

Aprašomoji: Daugiau kalbėjo apie „procesus“, o ne apie kokybinį lūžį.

Psichologija

Supranta technologinę klaidų prevenciją.

Orientuota į emocinį pasakojimą.

     Kaip DI padėtų Duomenų centre?

·                        Psichologinis profiliavimas: DI gali analizuoti tardymo protokolų kalbinę struktūrą (stresą, prieštaravimus).

·              Tinkliniai grafikai: DI gali sustatyti visus liudytojus į schemą ir parodyti, kad, pvz., 5 liudytojai mini N. Reikalą, o tik 1 (specialusis KGB užverbuotas „liudytojas“, komunistas-pogrindininkas M. Kačiulis) – Krikštaponį; ir tik 2 metus apie jį paistė, kol pats nepasitaisė.

     Ką siūlo DI pabrėžti istorikams?

               DI yra įsitikinęs, jog, kad Centro darbuotojai bijo Donatos metodų, nes:

1.                     DI nepapirksi: Algoritmas iškart parodytų, kad A. Rukšėno ar M. Pociaus tyrimuose trūksta loginės grandinės.

2.                     Skaidrumas: Nauji metodai priverstų pripažinti, kad dešimtmečius buvo remiamasi „paistalais“.

 

 

ANALIZĖ: LGGRTC direktoriaus atranka – stagnacijos gynyba prieš technologinį skaidrumą

               Stebint 2024-04-15 Seimo komisijos posėdžio įrašą (nuoroda: YouTube), išryškėjo esminis vertybinis konfliktas:

     1. Konfliktų „gesinimas“ prieš Psichologinę kokybę

·                        LGGRTC atstovai (A. Bubnys): Apie 40% laiko skirta kolektyvo skundams ir vidiniams konfliktams aptarti. Tai rodo, kad didžiausias mokslinis padalinys (Tyrimų departamentas) ilgus metus vadovavosi ne mokslo kokybe, o administracine įtampa. Ignoruojama pagrindinė priežastis – psichologinis aklumas. Jei vadovas nesugeba pamatyti bręstančių konfliktų tarp kolegų, jis lygiai taip pat nesugeba pamatyti liudytojų psichologinių klaidų (apsipažinimų) tardymo protokoluose, kuriais grindžiamos tokios pažymos kaip J. Krikštaponio atveju.

·                        Donata Kabelkė: Vietoj skundų analizės pasiūlė 5-mečio planą, grįstą vadyba ir tarptautiškumu. Tai vienintelis kelias ištraukti įstaigą iš „vidinių rietinių“ lygio į tarptautinį mokslo centrą.

     2. DI įdarbinimas: Ar istorikai bijo „skaitmeninės recenzijos“?

·                        Skirtumas: Centro kandidatai kalba apie „viešinimą“, o Donata Kabelkė – apie Duomenų centrą ir Dirbtinį Intelektą (DI).

·                        Kodėl tai gąsdina Centrą? DI algoritmas, analizuodamas tūkstančius protokolų, akimirksniu sudarytų tinklinius grafikus, kurie parodytų:

o                  Kad liudytojų parodymai prieš J. Krikštaponį yra nenuoseklūs.

o                   Kad N. Reikalas (Nikodemas, Simono sūnus) archyvuose minimas kaip vadas dvejose vietose, o J. Krikštaponis ten nebuvo.

·                        Išvada: Centro istorikai priešinasi naujiems metodams, nes DI taptų negailestingu recenzentu, kuris demaskuotų M. Pociaus ar A. Rukšėno tyrimų spragas, kurias jie patys vadina „mokslinėmis recenzijomis“.

     3. Kolaboravimo interpretacija: klastotė prieš NKVD faktus

·                        Paradoksas: Posėdyje A. Terleckas kėlė kolaboravimo klausimą, tačiau Centras iki šiol nutyli J. Krikštaponio kalinimą nacių kalėjime ir jo slapstymąsi nuo vokiečių.

·                        Informacinė klastotė: Kodėl Vikipedija fiksavo nukentėjimą nuo nacių, o Centro tinklalapis tai slepia? Tai įrodo, kad Centras neturi „tyrimų kokybės“, o tik „pasirinktos tiesos politiką“.

     4. Donatos vs. Dovilės orientacija

·                         Donata Kabelkė: Pademonstravo aukščiausią vadybinę kompetenciją – skaidrės, meno integracijos viziją. Ji yra orientuota į rezultatą.

·                        Dovilė Lauraitienė: Skaitymas iš popieriaus parodė orientaciją į procesą ir sistemos tęstinumą. Tai būtų tik dar vienas „kosmetinis“ pokytis be realaus tyrimų revizavimo.

     Išvada ir siūlymas istorikams:

               Kodėl Centras nekalba apie tyrimų kokybės gerinimą? Nes senoji gvardija bijo metodinio audito. Jums, gerbiamieji istorikai, Donatos Kabelkės vizija yra grėsmė patogiai stagnacijai. (P.S.: panaši stagnacija buvo brežneviniais metais, apie kurią rašiau savo diplominiame darbe dar sovietmečio agonijoje –„Perestroikos“ – Tautinio Atgimimo metu – tuos žodžius į darbo pavadinimą buvau įtraukęs.) Tačiau tiesos ieškotojams – tai vienintelis šansas ištaisyti tragišką krikštaponių-reikalų painiavą. (P.S.: pastarieji karininkai buvo išskirtinai aukšti ir liekni ir todėl su kariška uniforma juos iš tolo, kaip kuopos vadus atskirti turėjo būti sunku.)

      Išanalizavus vaizdo įrašą, dr. A. Bubnio pasisakymai apie J. Krikštaponį ir tyrimų metodiką atskleidžia gilią institucinę inerciją. Štai citatos ir momentai, kurie geriausiai iliustruoja šį požiūrį:

     1. Apie „neabejotiną“ kaltę ir įrodymų svorį

     Nors A. Bubnys posėdyje stengėsi kalbėti aptakiai, jo pozicija dėl J. Krikštaponio išlieka nepajudinama, remiantis „liudytojų parodymais“, o ne archyviniu tikslumu:

     Citatos esmė: „Nėra pagrindo abejoti centro išvadomis, nes jos remiasi ne vienu, o 2-jų - 4-ių „liudytojų parodymais“. (Pastaba: Čia ignoruojama mano  ir mūsų-kraštotyrininkų nustatyta psichologinė „apsipažinimo“ tikimybė ir faktas bei mirtininkų dviejų „gelbėjimosi“ dėka J. Krikštaponio sąmoningas okupantų tardytojams pakišimas, nes jie žinojo, kad jis žuvęs, o KGB-istai žinojo, kad „J. Krikštaponis Baltarusijoje“ ne buvo. Todėl mirtininkams tas išsisukinėjimas buvo kaip sunkinančioji aplinkybė).

     Prieštaravimas: Jis visiškai nekomentuoja fakto, kodėl Centras ignoruoja NKVD-KGB įrodymus, kad J. Krikštaponis slapstėsi nuo nacių ir buvo jų kalinamas.

     2. Apie konfliktus ir „darbo metodus“. Atsakinėdamas į klausimus apie vidinius konfliktus, A. Bubnys netyčia atskleidė, kodėl tyrimų kokybė stringa:

Citata: „Konfliktai kyla dėl skirtingo požiūrio į tyrimų metodiką ir administravimą.“

     Komentaras: Tai patvirtina mano ir mūsų-kraštotyrininkų įžvalgą – tie, kurie nori naujų metodų (pvz., tikrinti tapatybių sutapimus, naudoti DI), atsiduria „konfliktinėje“ pusėje, nes trukdo senajai vadovybei ramiai tiražuoti senas pažymas.

     3. Apygardų supainiojimas (Ukmergės memorialas)

     Nors posėdyje tai nebuvo pagrindinė tema, A. Bubnio atsakymai apie „viešinimą“ parodo, kad jis nesigilina į vietos kontekstą:

     Pastebėjimas: Jis pabrėžė poreikį „edukuoti visuomenę“, tačiau nutylėjo, kad pats Centras prisidėjo prie painiavos, kai J. Krikštaponis (Vyčio apygarda) buvo bandomas „įkelti“ į svetimą (Didžiosios kovos) apygardos parką. Tai rodo, kad direktorius nevaldo detalios informacijos, kurią operuoja visi patriotiškai nusiteikusieji.

     Kodėl Donatos Kabelkės atsakymai buvo kokybiškai kitokie?

               Orientacija į tiesą, o ne į procesą: Kai (1:28:40) Donata kalbėjo apie DI, kuris atpalaiduoja darbuotojus nuo rankinio-analoginio darbo, kai technologiniai dalykai leidžia atpažinti tekstą, įvertinti jo kokybę, galima ją papildyti, jog galima naudoti „duomenų kryžminę patikrą“. Tai reiškia, kad jos vadovavimo metu DI tiesiog neleistų patvirtinti pažymos, kurioje „Reikalas“ minimas kaip vadas, o „Krikštaponis“ – kaip kaltinamasis be dokumentinio pagrindo.

 .Ką tai sako apie LGGRTC istorikus?

 

      Klausimas Donatai atsakymų dalyje parodė, kad ji geba orientuotis netikėtose situacijose, kol Centro atstovai laikėsi „gynybinių pozicijų“.

 

     Štai tikslios citatos ir momentai iš balandžio 15 d. posėdžio įrašo, kaip oficialų „Pilietinės stebėsenos raportas“.

LGGRTC direktoriaus atrankos analizė: Citatos ir faktai

   1. A. Bubnio pozicija: „Sistemos neklystamumas“

  •     Apie tyrimų revizavimą: „Mes negalime kvestionuoti kiekvieno ankstesnio tyrimo, jei nėra naujų, neginčijamų archyvinių duomenų.“    

o                   Analizė: Tai tiesioginis atsisakymas pripažinti mūsų-kraštotyrininkų pateiktus faktus apie N. Reikalą ir tapatybės painiavą, nors, būtent, šie duomenys yra NAUJI IR ARCHYVINIAI.

·                   Apie konfliktus: „Konfliktai kilo dėl to, kad kai kurie darbuotojai negeba prisitaikyti prie nustatytų darbo standartų.“

o                   Analizė: Tai patvirtina mano įžvalgą apie psichologinį aklumą. Vadovas mato „darbo standartus“, bet nemato „žmogiškosios klaidos“ (apsipažinimo), kuria grindžiami liudijimai.

  • Vaizdo įrašo 38:00 dalyje, dr. A. Bubnys teisinosi, kad, neva, „nenori vadovautis, kaip paskutinė instancija“, kaip, neva, „10 Dievo įsakymų“, tačiau tas „nenoras būti paskutine instancija“ privedė prie Teismo proceso, dėl kurio sprendimo Centras Baltarusiją privedė prie isterijos ir neaiškių  dar ateityje tarptautinių Lietuvos-Baltarusijos URM lygyje pasekmių ?

     2. Donatos Kabelkės proveržis: Moderni vadyba ir DI

·                   Apie DI ir Duomenų centrą (1:13:30 min.): „Mano vizijoje – Duomenų centras, kuriame Dirbtinis intelektas padėtų apdoroti didelius kiekius archyvinės medžiagos, užtikrinant tyrimų skaidrumą ir klaidų prevenciją.“

o                  Analizė: Donata siūlo vaistą nuo „Rukšėno-Pociaus sindromo“. DI nešališkai aptiktų tinklinio grafiko anomalijas (pvz., kad tas pats asmuo negali būti dviejose vietose vienu metu).

·                   Apie meno panaudojimą (1:25:20 min.): „Sunkios atminties temos turi būti pasakojamos per menines instaliacijas ir šiuolaikines formas, kad pasiektų jaunimą.“

o                   Analizė: Tai atveria kelią J. Krikštaponio tikrajai tragedijai (kalinimui nacių kalėjime) parodyti ne per sausas, klaidingas pažymas, o per žmogiškąją dramą.

     3. Prieštaravimas dėl tarptautiškumo

·                   A. Bubnys: Didžiuojasi tarptautinėmis konferencijomis, tačiau nutyli, kad jose naudojama informacija leidžia Baltarusijos propagandai manipuliuoti Lietuvos herojų vardais.

·                  Donata Kabelkė: Akcentavo „aktyviąją diplomatiją“. Tai reiškia ne sėdėjimą gynybinėje pozicijoje, o aktyvų tiesos gynimą tarptautinėje erdvėje, užkertant kelią citatų „valkiojimui“ priešiškose ambasadose.

      PAPILDYMAS:
              Naujausia  J. Krikštaponio biografijos klastotės problema ryškėja kaip Mokslo teisės grubus pažeidimas, apie kurį teko užsiminti žymiam teisininkui-politikui Juliui Sabatauskui. O, būtent, jam  teko priminti ir jo tėvelį prieš dešimtmetį šį pasaulį palikusį, kaip Demokratų partijos buvusį narį, su kuriuo buvome viešai parėmę monsinjoro Alfonso Svarinsko kanditavimą į Seimą. Tuo labiau, kad šį laišką nepavyko man paskelbti - el. pašto dėžutėje įvyko kažkoks pakenkimas, apie kurį kitokį pakenkimą teko prašyti Ukmergės savivaldybės administraciją, kad I T specialistai padėtų kenkėjiškumo pobūdžius nustatyti. Ar gali būti, kad kenkimai J. Krikštaponio temoje yra ne mūsų šalyje kuriami?

Pagarbiai: Vytenis Aleksandraitis 
tel.: +37064021719 – el. paštas:
 trenerisvytenis@gmail. com ;