Dėl J. Krikštaponio bylos: papildoma archyvinė analizė ir sisteminės LGGRTC tyrimų klaidos

     Gerbiamieji,
tęsdamasis šv. Velykų ir Pesacho džiaugsmui – tiesos ir dvasinio išsilaisvinimo laikui – dar kartą nuoširdžiai Jus sveikinu.

      Kreipiuosi į Jus ne tik kaip tyrėjas, bet ir kaip pilietis, siekiantis apginti mūsų valstybės istorinės atminties kokybę. Šis mano laiškas yra esminis papildymas prie anksčiau siųstų įžvalgų. Šiandien ši tema įgauna visai kitą svorį, nes pati LGGRTC Taryba (pirmininkas A. Streikus) viešai įvardino tas pačias sistemines problemas, kurias iliustruoja ir J. Krikštaponio atvejis – tyrimų recenzavimo trūkumą bei metodologines klaidas.

     Todėl labai svarbu šią klaidą taisyti tik dabar, nes  2026-03-18 Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos posėdyje, svarstant LGGRTC-o Tarybos ataskaitą, pirmininkas Arūnas Streikus   pasigedo „to Centro mokslinės produkcijos kokybės vertinimo, kaip ta kokybė užtikrinama, kaip ji pamatuojama, pasirodė keista iš šalies, kad Centre vykdomi tyrimai yra niekaip nerecenzuojami ir nevertinami, ... Centras yra iš šalies primetamų užduočių vykdytojas, o ne politikos formuotojas.“

„Detektyvinis“ intarpas dėl N. Reikalo:

„Svarbiausias mano tyrimo atradimas, kurį patvirtina archyviniai liudijimai – tragiška tapatybės painiava. Du karininkai, Juozas Krikštaponis ir Nikodemas Reikalas, buvo neįtikėtinai panašūs, o „liudininkai“ (pvz., S. Rutkauskas, Martynas Kačiulis ir J. Arlauskas) savo parodymuose patys susipainiojo, priskirdami vieno veiksmus kitam. Tik M. Kačiulis tai pripažino stenogramoje, kurios istorikai net nestudijavo.

Dar daugiau – man pavyko rasti dokumentus, įrodančius, kad tuo metu, kai „liudininkai“ „matė“ J. Krikštaponį vadovaujantį nusikaltimams, kai jis net fiziškai negalėjo ten būti (buvo namuose arba nacių kalinamas). Tai ne tik mano nuomonė – tai patvirtino ir KGB tyrimas, nustatęs, kad Baltarusijoje kuopai vadovavo būtent N. Reikalas, o ne J. Krikštaponis. Ar galime sau leisti valstybiniu lygiu palikti galioti išvadas, grįstas paprasčiausiu asmenų apsipažinimu?“

     Ar ne galima manyti, kad šios Tarybos nustatyti grubūs mokslinių principų pažeidimai galėjo turėti ir J. Krikštaponio biografijos „tyrimo“ kokybei? Todėl jau per Didįjį Penktadienį buvau rašęs taip:

SVEIKINAME  su Šv. Velykomis ir su analogiška Žydų Paschos švente.

     Aš, Vytenis Aleksandraitis, kaip jau 5-tus metus archyvuose  tiriantis Juozo Krikštaponio biografijos problemas, švenčių proga pristačiau  pačią lakoniškiausią tyrimo išvadą Vilniaus Gaono muziejaus naujai paskirtam direktoriui Sergejui Kanovičiui ir Seimo narei Ingridai Šimonytei.

     Šių švenčių sutapimas suteikia progą ištaisyti didelę ir apmaudžią klaidą dėl Juozo Krikštaponio apšmeižimo, kuris buvo nusistatęs prieš vokiškuosius ir  prieš sovietinius okupantus. Nuo pirmųjų jis buvo nukentėjęs - buvo nacių kalinamas, o Pasipriešinimui prieš sovietinius okupantus buvo vienas pirmųjų organizatoriumi, prisidėjęs prie Lietuvos laisvės armijos kūrimo.

     Todėl labai svarbu šią klaidą taisyti tik dabar, nes  2026-03-18 Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos posėdyje, svarstant LGGRTC-o Tarybos ataskaitą, pirmininkas Arūnas Streikus   pasigedo „to Centro mokslinės produkcijos kokybės vertinimo, kaip ta kokybė užtikrinama, kaip ji pamatuojama, pasirodė keista iš šalies, kad Centre vykdomi tyrimai yra niekaip nerecenzuojami ir nevertinami, ... Centras yra iš šalies primetamų užduočių vykdytojas, o ne politikos formuotojas.“

     A ne galima manyti, kad šios Tarybos nustatyti grubūs mokslinių principų pažeidimai galėjo turėti ir J. Krikštaponio biografijos „tyrimo“ kokybei? Todėl jau per Didįjį Penktadienį buvau rašęs taip:

SVEIKINAME su šv. Velykomis ir Lietuvos Žydų bendruomenę su Paschos švente!

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriui Sergejui Kanovičiui, Seimo narei Ingridai Šimonytei, Tėvynės sąjungos krikščionių demokratų frakcijai, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui Dariui Jakavičiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo  centro Tarybos pirmininkui Arūnui Streikui,  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui dr. Arūnui Bubniui, visuomeninėms organizacijoms ir žiniasklaidai.

buvusio Sąjūdžio Jonavoje tarybos nario, 
jau 5-tus metus archyvuose tiriančio
Juozo Krikštaponio biografijos niuansus
Vytenio Aleksandraičio

Didžiojo penktadienio rimties proga laiškai naujam Vilniaus Gaono muziejaus direktoriui Sergejui Kanovičiui ir Seimo narei Ingridai Šimonytei

    Atsižvelgiant į tai, kad balandžio 4 d. (rytoj) yra Pesacho metas, o kartu artėja ir krikščionių Velykos, tai artėjančios šventės turėtų skatinti siekti istorinės tiesos. O kadangi šiandien yra Didysis penktadienis (balandžio 3 d.), o žydų bendruomenė jau švenčia Pesachą, - tai laikas, kai kalbama apie tiesą ir išsilaisvinimą iš melo.

1 pav.: nuo Lietuvos gyventojų nuslėpta, kad J. Krikštaponis buvo vienas žymiausių lengvaatlečių, net 1935 m. Pasaulio lietuvių kongreso varžybų nugalėtoju, kuris buvo skirtas 1938 m. Pasaulio sporto pirmosioms žaidynėms aptarti. Taigi, ar bus per XIII-tąsias Žaidynes 2029 m. Jonavoje pagerbtas, kurio įkurtosios Vyčio apygardos žuvę partizanai Jonavoje buvo niekinami. Ar bus nustota iki to laiko niekinti tų išniekintų partizanų vadą?

  Pirmiausiai, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriui p. Sergejui Kanovičiui
TEMA: Sveikinimas ir informacija dėl LGGRTC teikiamų klaidinančių išvadų apie J. Krikštaponį

Gerbiamas direktoriau Sergejau Kanovičiau,

     Sveikinu Jus pradėjus eiti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus pareigas. Simboliška, kad Jūsų darbai prasideda Pesacho – išsivadavimo ir tiesos šventės – metu. Linkiu Jums ryžto saugant autentišką istorinę atmintį.
      Kartu noriu Jus informuoti ir įspėti dėl LGGRTC (dr. A. Bubnio vadovaujamos institucijos) platintų neteisėtų „pažymų“ apie Juozą Krikštaponį. Mano atliktas tyrimas ir archyviniai dokumentai rodo, kad 2014-12-19 daug praleistų faktų „pažymoje“ išvados yra grįstos teisiškai nelegitimių liudininkų parodymais, kurie vėliau buvo paneigti pačioje stenogramoje:

1.        M. Kačiulio atvejis: Po 32 metų susipainiojęs tarp J. Krikštaponio ir N. Reikalo, JAV teisininkams jis galiausiai oficialiai paneigė Krikštaponį. Istorikai šios stenogramos, panašu, net neskaitė.

2.    S. Rutkausko ir J. Arlausko parodymai: Trims liudininkais Borisove įrodyta, jog „liudininkas“ Stasys Rutkauskas, nežinodamas, kad batalione buvo dar vienas išskirtinai panašus karininkas Nikodemas Reikalas, panašus į J. Krikštaponį, todėl jis parodymuose painiojo pavardes. Kad juos abu galima buvo supainioti, tai įrodo ir atvirkštinis apsipažinimas, kai Jonas Arlauskas, būdamas 1941 m. rugpjūčio mėn. J. Krikštaponio kuopoje, jį tardytojams  minėjo kaip N. Reikalą, nors pastarasis tik rugpjūčio 28 d. buvo priimtas į ginklininko pareigas ir tada vadovauti kariams negalėjo.

3.    Generalinės prokuratūros vertinimas: Dar 2015 m. Prokuratūra atmetė šias klastotes, tačiau LGGRTC jas toliau bandė pateikti kaip „faktus“.

Informuoju čia Seimo narę Ingridą Šimonytę ir Seimo Laisvės kovų komisiją, kad dr. A. Bubniui būtų uždrausta perduoti šią klastotę naujai centro vadovybei ar klaidinti Jūsų vadovaujamą muziejų, kol klaidos nebus viešai pripažintos.

Kviečiu Jus būti budriam vertinant iš LGGRTC gaunamą medžiagą, kad muziejus netaptų institucinio aplaidumo įrankiu.

Džiaugsmingo Pesacho Jums ir visai bendruomenei!

Pagarbiai,
Vytenis Aleksandraitis

   TEMA: Dėl LGGRTC teikiamų klaidinančių išvadų ir istorinės klastotės perdavimo naujai vadovybei užkardymo

Gerbiama Seimo nare Ingrida Šimonyte,

        Kreipiuosi į Jus šią simbolinę Didžiojo penktadienio dieną, kai tiesos liudijimas tampa ypač aktualus. Jūs ne kartą principingai pasisakėte dėl būtinybės pašalinti Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje, tęsdama Gabrieliaus Landsbergio pradėtą iniciatyvą. Tačiau, jei Gabrielius būtų  pasitikslinęs Vikipedijoje ir pamatęs Partizanų metraščius, ir pamatęs koliziją, gal būtų paabejojęs nelogiškiems kaltinimams? Tuo labiau, kai 2006 m. pirmą kartą Centro buvo apšmeižtas J. Krikštaponis, iš kart po Prezidento Valdo Adamkaus pakartotino dekreto J. Krikštaponiui suteikti pulkininko laipsnį. Kodėl tada Centras ne organizavo su teisininkais aiškinimosi, kai J. Krikštaponio jauniausioji sesuo Veronika buvo dar gyva iki 2011 m. vasario pabaigos?    Todėl šiandien matome pavojingą tendenciją – politinė valia atsimuša į institucinį pasipriešinimą, grįstą abejotinais tyrimais.

      Informuoju Jus, kad 2014-12-19 daug faktų praleistoje „pažymoje“  parengtos išvados dėl J. Krikštaponio veiklos yra klastotė, kuria buvo sistemingai klaidinama Lietuvos žydų bendruomenė ir aukščiausi šalies vadovai. Svarbu pabrėžti, kad šios neteisėtos „pažymos“ dar 2015 m. buvo atmestos Generalinės prokuratūros, tačiau jos vis dar cirkuliuoja kaip oficialūs dokumentai. Prašau Jūsų, kaip Seimo narės, skubaus įsikišimo užtikrinant, kad:

1.    Dabartinis LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys neperduotų šios klastotės savo įpėdiniui (naujam centro vadovui) kaip oficialaus archyvinio fakto.

2.    Dr. A. Bubniui būtų užkirstas kelias kandidatuoti naujai kadencijai ar užimti bet kokias vadovaujančias pareigas, kol jis viešai nepaskelbs apie padarytą klaidą ir nepripažins, kad A. Rukšėno išvados buvo klaidingos bei prieštaraujančios prokuratūros vertinimui.

3.    Būtų sustabdytas bet koks klaidinančių „pažymų“ platinimas valstybės institucijose, įskaitant jų teikimą naujai paskirtam Žydų istorijos muziejaus direktoriui Sergejui Kanovičiui.

Istorinė tiesa negali būti „etatinė“ ar pritaikyta prie patogių institucinių rėmų. Tikimės Jūsų ryžtingo veiksmo, kad šis klausimas būtų išspręstas skaidriai, gerbiant aukų atminimą ir Pesacho proga minimą teisingumo principą.

Pagarbiai,
Vytenis Aleksandraitis
 

   P A P I L D Y M A S

         Šią išvadą teikiu todėl, kad archyvų parodymų visuma, su mūsų-Kraštotyrininkų atrastais dokumentais, kurių du istorikai nematė, arba ignoravo, kaip NKVD patvirtinimą, kad J. Krikštaponis buvo nacių kalinamas, Pabaltijo karinės apygardos justicijos patarėjo majoro Mamulino išvada, kad „J. Krikštaponis, dezertyravęs iš Raudonosios Armijos ir iki jo įstojimo į  ... (Vietinę) rinktinę, buvo namuose“, o KGB nustatė, kad „Baltarusijoje Krikštaponis“ nebuvo, nes vietoje jo kupos vadu nustatė Nikodemą Reikalą buvus. Tačiau labai daug liudininkų liudija, jog kuopos vadu Baltarusijoje buvo J. Krikštaponio pavaduotojas Vladas Tamošiūnas. Juolab, yra liudininkų, neatsimenančių pavardžių, nes dažnai kuopos vadai kaitaliodavosi. Man pavyko aptikti net 7 karininkus, mininčius kuopai vadovavusius; tik dviejų mėnesių laikotarpyje. Toks chaosas kuopoje ir yra įrodymas, kad „ten Krikštaponio“ būti negalėjo, ir todėl naciai šią kuopą labiausiai naudojo kariniams nusikaltimams. (Tai įrodo KGB sudarytas 2-osios kuopos Sąrašas bei dokumentų analizė.)  Taip pat, be artimųjų prisiminimų, yra ir 1947 m. NKVD dokumente patvirtinimas, jog J. Krikštaponis BĖGO IŠ VOKIEČIŲ ARMIJOS IR SLAPSTĖSI Ukmergės RAJONE. (Tas bėgimas, tikriausiai, buvo ilgą laiką ir taip pat įrodo, jog „Baltarusijoje Krikštaponis“ būti negalėjo, nes jei iš ten būtų pabėgęs, tai už dezertyravimą iš karo zonos būtų sušaudytas vietoje, be jokio kalinimo.) O J. Krikštaponio slapstymasis nuo vokiečių per visą jų okupacijos laikotarpį ir įrodo, kad jis jiems tarnauti nenorėjo, nes iš kalėjimo išleistas buvo giminaičio generolo S. Raštikio dėka. Tuo labiau, „Krikštaponiui Baltarusijoje“ paneigti yra ir karinės logikos argumentas dėl jaunojo leitenanto Vytauto Gecevičiaus fenomeno, kuris nuolat A. Impulevičiaus batalionui perduodavo vokiečių įsakymus, ką ir šis faktas įrodo, kad „ten Krikštaponio“ nebuvo, nes vokiečiai laikydavosi karinio statuto reikalavimo, ir aukštesnio laipsnio bei aukštesnes pareigas turėjusio J. Krikštaponio nebūtų apėję.

     Švenčių proga prie šio laiško papildomų archyvinių dokumentų kopijų nepridedu, saugodamas Jūsų brangų laiką ir nenorėdamas apsunkinti informacijos sklaidos. Tačiau pabrėžiu, kad visa minėta medžiaga (įskaitant N. Reikalo ir J. Krikštaponio tapatybių kolizijos įrodymus) yra surinkta ir bet kada gali būti pateikta Jums asmeniškai ar Jūsų patikėtiniams išsamesnei analizei.

    Kaip pedagogas, tikiu, kad istorinės tiesos paieškos yra geriausia pamoka ateities kartoms, kaip svarbu skirti faktus nuo skubotų interpretacijų.

Pagarbiai: Vytenis Aleksandraitis              
2026-04-07 Jonava             
tel.: +37064021719 – el. paštas:             
 trenerisvytenis@gmail. com ;