Negi vokiečių sulaikymas nuo nusikaltimo
 ir iš jų ginklų gavimas Pasipriešinimui prieš sovietus
 yra „kolaboravimas su naciais“?

       Todėl, apibendrindamas SIŪLAU papildomai ištirti PAKARTOTINĄ SOVIETINĖS ARMIJOS LIEPOS MĖNESIO ĮSIVERŽIMĄ  - visą tai NUODUGNIAU ARCHYVUOSE IŠTIRTI MŪŠIŲ POBŪDĮ IR NETEKTIS; su tikslu atskleidžiant tolimesnio nusikalstamo karo vedimo metodus UkraJinoje, o taip pat mūsų Partizanų žūtis – Vyčio apygardos vado Juozo Krikštaponio Ukmergėje žūties aplinkybes.

      Deja, kaip ne liūdna, šios visos žūties, ir, ypač, J. Krikštaponio sumanumo dėka Vyčio apygardos formavimo aplinkybės buvo paniekintos;  šiam Didvyriui skirtoje Ukmergės konferencijoje iš VU istorijos dėstytojui-docentui Nerijaus Šepečio pusės, Didvyrį išvadinus „nusikaltėliu-kolaborantu“ tik todėl, kad jis sugebėjo įtikinti hitlerininkus, kad kaimą su žmonėmis deginti nereikia – įrodė žmonių nekaltumą. Išgelbėjo, kad Ukmergės Žemėje nebūtų Antrojo Pirčiupio, ir už tai išmintingasis Didvyris tapo paniekintu. Visą PSICHOLOGIJĄ galima peržiūrėti konferencijos įrašo nedidelę dalelę, kai  Bagnopolio kaime vaikystėje turėjęs būti sudegintu ... Čeponis pradeda pasakoti, kaip nušaunami 2 vokiečių kariai ir kaip už tai kitą dieną atliekama kaimui baudžiamoji operacija „Pirčiupis-2“, uždegant klojimą, - staiga įvyksta stebuklas; - atvažiuoja Juozas Krikštaponis su Lėno parapijos klebonu ir vokiečių karininku. Trumpai jie pasiaiškina situaciją - atneša „įrodymui“ netinkamas - surūdijusias kulkų tūteles (matyt, J. Krikštaponis, turintis Karo teisės pagrindus pastebi?) ir taip tampa kaimas išgelbėtas nuo sunaikinimo.

     Kaip tapo [LII (Lii)] direktorius nepatenkintas šio neplanuoto kaimo išgelbėjimo liudininko pasirodymu - toliau, laiko taupymui, galima nežiūrėti,  Todėl tą epizodą  galima nuo 2:50:34 dalies tik kelias minutes pasižiūrėti.  Kad suvokti skirtingų pažiūrų esmę, būtina dėstytojo teiginių chronologiją prasekti tokią:

     3:32:20 - „... masinėse žudynėse nedalyvavo, bet dalyvavo persekiojant žmones“. Panašu, kad docentas turi mintyje sovietinius struktūrų, nes J. Krikštaponis, tikrai, nieko nepersekiojo.
     3:33:07 - „Krikštaponis karo nusikaltėlis, kuris duoda įsakymus“ - Jei Lietuva Teisinė valstybė, tai jei Generalinė prokuratūra iš pateiktų dokumentų jei nematė objektyvių duomenų, tai kaip istorikas gali teigti apie   „nusikaltimus“, jei teisės specialistai to nemato?

     3:34:35 - „Kad Baltarusijoje buvo kitas žmogus - ne Krištaponis, tai kaip tas, kuris pagautas nusirašinėjant, bando teisintis“. ČIA APIE MANE - „nusirašinėtoją“ docentas, nes aš skaičiau konferencijos Pažymoje įrodinėjamą, kad, neva, „turi būti KriŠtaponio“ pavardė, kai Didvyriui kunigo išrašytas gimimo bei tėvų santuokos liudijime KriKštaponio pavardė. Tai, ką, pagal istorikus reik ignoruoti asmenybės dokumentus? Kodėl istorikai negalėjo rasti PASIKEITUSIO PAVARDĘ į J. Krištaponį įrodymą, kaip aš radau tik į Lietuvos Lengvosios atletikos protokolus pažvelgęs?
     3:35:20 - „padaryti geri darbai nepanaikina nusikaltimo“. Bet apie kokį  „nusikaltimą“ docentas dėsto, jei auditorijoje sėdintys žmonės žino jog didvyrio sesuo pasakojo apie tai, jog kai buvo išleistas iš kalėjimo, VISĄ OKUPACIJOS LAIKOTARPĮ SLAPSTĖSI NUO VOKIEČIŲ - kaip paprasti žmonės gali suprasti docentą, ne istoriko, o „teisėjo“ vaidmenį atliekančio?

     3:36:05 - „Jau Lietuvoje pradėjome ... - P. Cvirkos paminklą.“ Ar nereikės atstatyti, kaip pirmajam rašytojui apie Partizanus pradėjusiam rašyti? Kas bus, jei mokslininkai nustatys, kad P. Cvirką levo Trockio TERORIZMAS IR KOMUNIZMAS neskaitė ir tokį patį Karlo Kautskio neskaitė bei komunistinėmis idėjomis ne iš Kremliaus, o iš Vakarų užsikrėtė? O nuo ko „numirė“ iš kart vienu metu visi ... literatai ir Janka Kupala bei kiti gudų poetai sušaudyti dar prieš karą?
     3:36:40 - „Žmogus darė nusikaltimus“. Kaip gali žmonės tokį „teiginį“ priimti, kai žino Didvyrį esantį iš padorios ir, net Šviesiosios šeimos?
     3:36:50 - „Ten ne skaičiai yra, o nužudyti žmonės“. Bet nužudyti žmonės buvo ir Ukmergėje - visas miestelis liko tuščias be žmonių.  Tai kaip turėjo pasijausti išauklėtas Šviesuomenės Didvyris, atsisėdęs šalia bjauresnio okupanto, nei bolševikai, kurie tik ką uždraudė LLV ir pradėję ...?
     3:36::54 - docentas PAKELIA TONĄ
     3:37:00 - „Nenorite patikėti, kad jis šaudė žmones?“. JEIGU ŽMONĖS ŽINOTŲ, KAD DOCENTAS MATĖ TĄ ŠAUDYMĄ, tai, gal ir patikėtų? Ir tai su klaustuku, nes „pasigrožėkite“, kokį jis „pavyzdį“ pateikė pabaigoje!
     3:37:25 - Išėjo kalba apie „Krikštaponio  karo belaisvius žudytus“, kai visą laiką namuose buvo pagal jo sesers Atsiminimus užrašytus, o konferencijai pristatytoje Pažymoje akivaizdi kažkokia makalynė, net vaikui suprantamas Holokausto (CIVILIŲ mieste) vertimas į kažkokias sovietams naudingas išgalvotas „karo belaisvių“ žudynes „už miesto“?  Kaip galima pasitikėti istorijos docentu, kuris „nemato“ Pažymoje nesąmonę parašytą?
     3:37:50 - „Kadangi Šventas žmogus, todėl nieko blogo negalėjo padaryti“ - PAGALIAU docentas TEISINGĄ IŠVADĄ PADARĖ - nesvarbu, kad su ironija.
      3:38:00 - „AKLAVIETĘ“ docentas ir žiūrovai pripažino ir jis pradeda apie „puikų pavyzdį“,  ir toliau pasakoja apie  „nemandagų žmogų“, kuris pagal DISKUSIJŲ programą išėjo kalbėti, iš anksto užsirašęs  ir kažkodėl pirmininkas diskusijų pagal kokią „teisę“ bandė neleisti kalbėti, o po to ir nutraukė jo kalbą? . Toliau docentas cituoja liudininką Čeponį: „atvažiuoja, ...e-e, ... gerbiamas Krikštaponis su vokiečių karininku ir priima sprendimu kitų žmonių naudai“. Iš salės sušunka kažkas apie ŽMONIŲ GELBĖJIMĄ. O docentas atsako; „Atmintis prisimena apie žmonių gelbėjimą. BET JEIGU ŽMOGUS VAŽINĖJA MAŠINA SU VOKIEČIŲ KARININKU - JIS YRA OKUPACINĖS ADMINISTRACIJOS BENDRININKAS. Jis yra NACIŲ KOLABORANTAS. AČIŪ už Dėmesį!“ - ir lenkiasi mikrofoną dėti ant stalo.
         Tą visą FINALINĘ FINIŠO kulminaciją galima pamatyti vaizdo įrašo 3:38:41 dalyje, kai docentas jau meta mikrofoną, ir vaizdai  vienas ant kito akimirksniu užsideda, matyt, vaizdo kameras ar objektyvo židinių ilgius keičiant momentu ŠIUO:

.. pav.: Didvyrio PANIEKINIMO pabaiga. Galima pasididinti.

        Taigi, pagal docentą Nerijų Šepetį.„nacių kolaborantas“, nes atkalbino nacius nuo nusikaltimo - atkalbino nacius nuo gyvų žmonių sudeginimo. Negi docentui reikėjo, kaip buvo Pirčiupyje, melagingai apkaltinus kaimiečius ir nestabdžius, o provokavus nacius nusikaltimui ir po to iš tolo stebėjus gyvus žmones deginamus? Tai, gal ir Bognopolyje reikėjo tą patį padaryti, kad būtų galima smerkti nacius? Ar išsiaiškino docentas, kaip ten: A. Smetonos dvare, šalia J. Krikštaponio gimtosios sodybos J. Krikštaponis kaip žymus lengvaatletis subėgiojo pas kunigą ir pas kokį nors kitų struktūrų protingesnį - aukštesnio laipsnio karininką, kad būtų įtaigiau ir greičiau, su automobiliu 4,42 km nuo dvaro iki sudeginti ruošiamo kaimo atvažiuoti. nei pėsčiom po faktum ateiti? Ir kodėl J. Krikštaponis „negalėjo“ su vokiečiais diplomatiškai bendrauti kaip antinacinės Tautos fronto Žvalgybos viršininkas, Partizaniniam pasipriešinimui organizuoti?

        Ar negalima VU Istorijos katedrai tokią docento „poziciją“ panagrinėti dėl Pasipriešinimo prieš sovietus organizavimo? Negi, docentui tikrai J. Krikštaponis „kolaborantas“, kad su tuo bendravimu su vokiečiais, suorganizavo pirmąjį Partizanų sąskrydį? Gal, pagal docentą jo „ne reikėjo organizuoti“ ir leisti visiems „vyrams į sovietų armiją eit“, kad visi beprasmiškai žūtų panašiame absurde, kaip ir prie Šventosios, kurie dar net iki šių dienų nepalaidoti?
        Kad paanalizuoti docento supratimą apie istoriją, galima nuo trumpą akimirką pažiūrėti nuo konferencijos įrašo 3:38:00 dalies.

      Todėl būtin viską iš naujo tirti, kas yra susiję su J. Krikštaponiu, nes tai, manau, reikalauja toje konferencijoje kai kurių istorikų pademonstruotas viešas nenoras tirti naujai aiškėjančias aplinkybes, jog J. Krikštaponis bendravo su pasitraukti pasiruošusiais vokiečiais ne „kolaboravimo“ tikslu, kaip Ukmergės konferencijoje docentas N. Šepetys isteriją sukėlė, o ginklų gavimo tikslu, kuriuos su lėktuvėliu parsiskraidino iš Vokietijos, ką  apie tai minėjo jo sesuo su tautodailininku M. Dirse. 

4-ta tema: Negi sąmoningai buvo laukta,

kol paskutiniai Didvyrio biografijos liudininkai numirs?

Toje Ukmergės 2022-12-02 konferencijoje sukeltos isterijos šaltiniu tapo netikėtas konferencijoje pasirodęs J. Krikštaponį pažinojęs liudininkas ... Čeponis, nors visi Didvyrio liudininkai: J. Krikštaponio apygardos ryšininkas-tautodailininkas Mykolas Dirsė ir J, Krikštaponio sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė jau mirusi. Kad taip buvo, galimai laukta, kol tie paskutiniai J. Krikštaponio biografijos liudininkai numirtų, pagrindiniame konferencijos pranešime Mindaugas Pocius pabrėžė pirmosios publikacijos apie J. Krikštaponį autorių.

    Kiek žinau, kažkur Nepriklausomybės pradžioje J. Krikštaponio sesuo Veronika Krikštaponytė-Juodienė su savo dukra Artemida Juodyte-Vyčiene buvo iškviestos į Seimą apdovanojimui, bet Seimo salėje jųjų kažkas atsiprašė ir pranešė, kad apdovanojimo nebus ir nepaaiškino jokios priežasties. Tada dukra savo mamą tik lydėjo, nes ji buvo jau senyvo amžiaus, o jųjų iškvietimas į Seimą ir po to atsiprašymas tapo kažkokia patyčia iš nukentėjusios sovietmetyje politinės kalinės ir Didvyrio sesers. Kiek man žinoma, apie  brolio-dėdės „buvimo Baltarusijoje“ pasakų tada jos net negirdėjo - jos tada dar nebuvo skleidžiamos. Kitaip, sesuo būtų kėlusi triukšmą

   Būtent, tylėjimą ir apie laukimą, kol sesuo numirs, tos konferencijos pagrindiniame pranešime M. Pocius ir patvirtino, pasakydamas taip:

  „Pirmasis publikacijoje istorinio J. Krikštaponio istorinio įvardinimo problemą 2011 metais paskelbė Evaldas Balčiūnas.“

    Šio žymaus publicisto-antifašisto publikacija kaip tik ir pasirodė po mėnesio - 2-jų, kai 2011 metais vasario mėnesį numirė minėta Veronika Krikštaponytė-Juodienė - paskutinė savo brolio biografijos liudininkė. Prieš tai 2008 metais  J. Krikštaponio gimtajame kaime numirė Partizanų ryšininkas ir tautodailininkas Mykolas Dirsė. Todėl tos M. Pociaus paminėtą publikacijos datą apibraukiau geltonai čia žemiau:

0 pav.: 2021-12-03 Ukmergės konferencijos pranešime  paminėta pirmoji 2011 m. Evaldo Balčiūno publikacija, kurią galima pasididinti.

  Kaip matosi, čia 20 pav. ir 21 pav. bolševikinės pakraipos ANARCHIJOS tinklalapyje (pagal istoriją po D. Spalio perversmo anarchistų judėjimas mažai kuo skyrėsi nuo bolševikų-žudikų) todėl šis unikalus anarchistinis-antifašistinis, grynai, politinio pobūdžio tinklalapis su šiuo pirmuoju „ J. Krikštaponiu Baltarusijoje“ paminėjimu ar negalėjo būti inspiruotas Didvyrio sesers išėjimu į Anapilį? 

21 pav.: Pirmą kartą apie „J. Krikštaponį Baltarusijoje “publikacija buvo paskelbta ne bet kokiame, o bolševikinės pakraipos „anarchija.lt“ tinklalapyje. Todėl terminas „bolševikai“ ar dar buvo 1941 m. naudojamas? Todėl ir klaustukas padėtas. Galima prasiplėsti-pasididinti

     Detaliau apie žinomą anarchistą „istoriką?“ (mano supratimu, istorikas neturėtų būti vienos politinės pakraipos atstovu), jo politinę veiklą, gerėjimusi 1940m. sovietinės okupacijos periodu, apie teisinį absurdą pranešėjo Mindaugo Pociaus paminėto iš Teisingumo ministerijos „teisininko?“  Donato Glodenio (pastarojo, atrodo, ne teisinis, o du religinius mokslus baigęs ir Religijų klausimus tvarkančio) reikalavimo  dėl „administracinio teismo“ sprendimo teisinio pavojaus nusiristi į kaimyninį „Lukofašistinį“ rėžimą, ir ...,  galima detaliau pasiskaityti mano minėtos studijos 5-tos temos: „Kodėl  Ukmergės konferencijos pranešime prieštarauta jai skirtoje Pažymos duomenims?“ dėstyme su visais pavyzdžiais.

     Manyčiau, kad tokie Ukmergės konferencijoje labai pažangios, su skandalingai naujais faktais paskelbtais Lietuvos Istorijos instituto (aš jį sutrumpintai, aiškumo dėlei dvigubai „LII (Lii)“ žymiu) ir, tikrai, mokslišku dėstymu Pažymoje, vertos iš didžiosios raidės rašymu, skirtingai, nei buvusi 2014-12-19 tik prielaidų „pažyma“, nuslepiant net būtinus faktus, tikrai, aš to rašinį, neatitinkantį archyviniams duomenims, tik į kabutes dėjau, nes atsakymų į mano teiktus klausimus dar nesu gavęs, - tai Ukmergės konferencijos pranešimas net šokiravo, kardinaliai neatitinkąs teiktam Pažymoje dėstymui bei naujai skelbtiems faktams, dėl kurių net negalima buvo klausti, nes klausimai nuo salės net nebuvo numatyti konferencijos programoje. Todėl, manau, konferencijoje ir susiklostė po pagrindinių pranešimų minėta isterija, nes netikėtai pasirodė, vis tik dar vienas gyva J. Krikšaponio kartos liudininkas iš to paties kaimo, kur gyveno-augo ir žuvo Lietuvos Didvyris. Ir konferencijai pakrypus nenumatyta vaga,- atsiradus dar vienam, dar nemirusiams liudininkui, dėl to senelio pabrėžto kaimo ir jo šeimos su juo pačiu dar mažu nesudeginimo, kaip tai įvyko Pirčiupyje, o išgelbėjimo faktu, tai „pasigrožėkite“  LII (Lii) direktoriaus šoku, na, o svarbiausia, prašau išklausyti minėto istorijos dėstytojo-docento pasakytą teiginį.
        Tai, negi „blogai“, kad bendravimo su vokiečiais tikslu J. Krikštaponis gavo ginklų Partizaninei veiklai?
        Kaip tokią frazę įvertins VU istorijos katedra ir ... ?
"Pasigrožėkite" kaip dėstytojas net nesiklauso to senolio – labai svarbaus paskutinio liudininko pasakojimo!  AČIŪ, kad LGGRTC mokslininkas Alfredas Rukšėnas to paskutinio liudininko atsiprašė, kurio atsiprašymą  su jo pranešimu žemiau galėsite išgirsti.

15 pav.: dailininkas ir J. Krikštaponio kovų bendražygis Mykolas Dirsė (1927-2008)

O dabar - UkraJinoje karo metu ypatingai aktuali yra Juozo Krikštaponio tikroji, o ne komunistų - NKVD-istų - KGB-istų falsifikuotoji biografija. Todėl, manyčiau, būtina remtis, pirmiausiai, duomenimis,  fiksuotais kraštotyrininkų ir kovų bendražygių, kokiu buvo J. Krikštaponio gimtajame Užulinyje gyvenęs tautodailininkas Mykolas Dirsė. Juo labiau, jis buvo jaunystėje J. Krikštaponio vadovaujamo Vyčio apygardos Partizanų ryšininku, o po to politiniu kaliniu, o grįžęs, tapo žinomu dailininku. Jo darbai nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 31 d. buvo eksponuoti net Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau LGGRTC) muziejuje.

16 pav.:  Po dailininko-ryšininko Mykolo Dirsės mirties parodos atidaryme. Iš dešinės: Romas Petras Šaulys, disidente sesė Nijolė Sadūnaitė, Mykolo Dirsės dukra Audronė Dirsytė-Vinogradovienė. Galima pasididinti.

   Tik, kaip čia įvyko, kad istorikas Evaldas Balčiūnas, neišklauso-neperskaito J. Krikštaponio sesers liudijimus ir  su iš ankstinę nuostata, nuėjęs į LCVA archyvą, tarp dokumentų nė nemato juose keistenybių ir priima „ne ginčytiną tiesą“? Nesinori tikėti, kad Evaldas Balčiūnas nepasidomėjo kraštotyrininko Romo Kauniečio surinkta liudininkų ir kovotojų artimųjų informacija. Gal ir laukta buvo, kol numirs Didvyrio sesuo? Kodėl taip „sutapo“, kad iš kart po paskutinės Didvyrio biografijos liudininkės mirties ne tik straipsnis, bet ir prokremliškų jėgų piketas Ukmergėje bet įvyko, šokiravusi savivaldybės bendruomenę? Kiek pamenu, apie tą piketą buvo žiniasklaidoje minimas jojo organizatorius, dabar prokuratūros paieškomas ir Rusijoje politinį prieglobstį pasiprašąs Giedrius Grabauskas. Ar jame buvo E. Balčiūnas - nežinau, nors daug kas kalba, kad buvo.