Ar išsaugosim Didvyriui paminklą?

Žygis Vyčio apygardos partizanų kovoms atminti

2021-09-11 Ukmergė

   
   

SUSIMĄSTYMAS

AČIŪ ukmergiečiams, sukvietusiems į žygį iš visos Lietuvos!


Ar pavyks išsaugoti nuo melo ir klastos?

   
   

Visas nuotraukas galite pasididinti.


Atminti-pagerbti


Dainavimus galite paklausyti komentaruose.

Mažieji patriotai
   
   

Gėlės Didvyriui

 


Labirintai

   

Galite pasididinti Juozo Krikštaponio metrikų išrašą; Vadoklių kunigo ranka parašytą. Todėl reikia pabaigti jo pavardės iškraipymo ir klastojimo laikmetį, kuris buvo skirtas, kad pritemti "jo buvimą Baltarusijoje", tapatinant su kitokia pavarde ir kitokį tėvavardį turėjusiu asmeniu, įrodančiu KGB dokumentuose, čia žemiau pateiktuose.

 

Puikią kalbą pasakė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas.

 Pamūšio kaime tapo pašventintu atnaujintas kryžius žuvusiems Vyčio apygardos partizanams atminti. Apie kautynes papasakojo istorikas Vladas Kavarskas, o Seimo narė Irena Haase pranešė, kad jau Europoje partizanų naikinimas pagal teisę prilyginamas genocidui.

Galite  paklausyti dainavimo 2-ame komentare
 
 
Ir Taujėnų miestelyje atminimo kryžius 1945-1949 m. m. žuvusiems Vyčio apygardos partizanams. Žygio dalyvius pasveikino Taujėnų seniūnė Elvyra Tolušienė ir moterų duetas.
 
 
 
 
Dėl J. Krikštaponiui paminklo išsaugojimo labai svarbią kalbą pasakė ir rajono meras Rolandas Janickas, kuris pabrėžė, kad bandoma supriešinti visuomenes nieko neįrodančiais kaltinimais
 
   Didžiausiu sraigtu šio  respublikinio renginio buvo Aldona Kolesnikenė

Ukmergės muziejaus storikas Vladas Kovarskas atskleidė to baisaus laikmečio subtilybes
Vyčio apygardos Partizanų žūtis ženklinta paminklais ne tik Taujėnose, bet ir Aukštuolių kaime
 
   O Užulėnio miške prie obelisko žuvusiems Vyčio apygardos partizanams ir už 200 m kautynių vieta, kurioje 1945 m. sausio 12 d. žuvo Vyčio apygardos vadas Juozas Krikštaponis ir 11 jo bendražygių.
 
 

Versos ansamblio dainavimą galite paklausyti 7-tame komentare.

O deklamavimą poetės-Partizanės eilėraščio galite paklausyti 6-tame komentare.


MES PRIVALOME PASTOVIAI MĄSTYTI

 

    Čia šiame drėgname miške žuvusiems atminti, mes privalome pastoviai mąstyti apie dar po šiai dienai mūsų Laisvės priešų kurpiamus pačius klastingiausius pramanus, net su dokumentų klastojimais. Apie tai ir reikia labai skrupulingai analizuoti, kas paaiškėjo šiuo metu užslėptuose NKVD - KGB Ypatingojo archyvo kloduose, į kuriuos jau laikas žvelgti ir visuomenei, net nepasitikint kai kurių politinių grupuočių užsakytais "istorikais", kurie galimai pamina net pačius elementariausius mokslinius nešališkumo principus.

Todėl siūlau paskaityti, ką rašė atsakingasis už šių Partizanų sunaikinimą:

 
Galima pasididinti
Taip pat galima atsidaryti ne kontrastingą vaizdą

  Kaip matote, čia 199 puslapis rausvu pieštuku pažymėtas. Šio generolo-majoro Kapralovo, kuris buvo atsakingas už Juozo Krikštaponio būrio sunaikinimą, ne visais teiginiais galima pasitikėti, nes gali būti ir savo "nuopelnų" pervertinimo aspektų. Todėl su tais "vokiečių desantininkais" gali būt reikalas neaiškus. Bet, patikėkite, NKVD GENEROLAS J. KRIŠTAPONIO KALINIMO FAKTU, matyt, NORĖJO PABRĖŽTI, JOG NACIAI IR LIETUVIAMS NEBUVO GERI. Todėl keista, kad LGGRTC nuslėpė nuo visuomenės šį dokumentą.

    O šiaip, šis raštelis buvo rašytas NKVD Zemlando operatyvinės grupės įgaliotiniui, skirtos sovietinei Lietuvai bei VKP(b) CK biuro nariui generolui-leitenantui Ivan-ui Maksimovič-iui TKAČENKO (1910-1955), kuris vėliau buvo vienu iš sovietinio branduolinio skydo kūrėju. Šį raštelį rašė vėliau tapęs sovietinės Lietuvos valstybino saugumo ministru Piotr-as Michailovič-ius KAPRALOV-as (1906-1964), kuris raštelio rašymo metu buvo soviet. Lietuvos Vidaus reikalų ministro pavaduotoju ir nuo 1946-03-15 kartu prie VRM valdybos „kovai su banditizmu“ viršininku.

Kaip matome iš to raštelio, jokio užsiminimo apie „baudžiamojo bataliono kuopą“ nerašo. Jeigu J. Krikštaponis jame būtų buvęs Baltarusijoje, tai šis; didelę informaciją disponuojantis P. Kapralovas, tikrai, būtų pabrėžęs. O kad naciai kalino J. Krikštapponį, NKVD-istams ne tik sunkiau prieinama informacija, bet ir mažiau reikšminga.

Tai iš to darytina IŠVADA, jog J. KRIKŠTAPONIS NEŽUDĖ CIVILIŲ Baltarusijoje, nes jis ten nebuvo. Jis, karui prasidėjus, iš Vilniaus pėsčias pas tėvus parėjo ir pas juos visą laiką buvo, dažnai važinėdamas į Ukmergę pas savo kolegas ir toje Ukmergėje įkliuvo į konfliktą su naciais, dėl ko buvo pasodintu į Kauno kalėjimą. Apie tai jo sesuo paliko atsiminimus žymaus kraštotyrininko Romo Kauniečio užrašytus, kuris man juos atsiuntė juodraštiniame variante, užrašytus 1990 m. liepos mėnesį Šiluose netoli Lėno mūšio vietų. Todėl juos siūlau paskaityti.
Ir kaip ne keistą, tą faktą LGGRTC istorikai ciniškai ignoravo – sakė, kad – „artimųjų parodymai nepatikimi“. Aiškino, kad, neva, tarp „nacių tvarkingai pildytuose dokumentuose J. Krikštaponio paminėjimo nerasta“ ir todėl sesers liudijimas buvo atmetamas. Tai man istorikai LGGRTC aiškino telefonu ir net soc. tinklo Facebook Istorijos mylėtojų-ieškotojų grupėje LGGRTC  istorikas Gintautas Miknevičius VIEŠAI teigė, kad „nebuvo kalinamas J. Krikštaponis“, Galite „pasigrožėti“ šiuo „istoriku“ logiką ignoruojančiu:

 O, kad "giminės sako netiesą" - tai čia "istorikų" pareiga netikėti? Kuom remiantis? Ar sesuo tada galėjo numanyti, kad jos broliui prisiųs nebūtas "kaltes"? Kaip galėjo sesuo "teisinti" savo brolį, jei ji net galėjo neturėti supratimo, kas dėjosi toje Baltarusijoje? Jei jis būtų ir "grįžęs" iš ten, tai ar būtų pasakojęs, ką darė, ir ar sesuo būtų žinojusi, kad "reikia slėpti" brolio buvimą pas gudus? Kaip čia su kriminalistine logika pas LGGRTC istoriką?  

    Plačiau su visu kontekstu „diskusijoje“ su šiuo „istoriku“ galite pamatyti mano STUDIJOJE 27 psl. apimties bei pačioje „diskusijoje“ labai beprasmiškoje, jokios istorinės tiesos neatskleidusioje tik per „istoriko“ sovietinės metodologijos užsispyrimą.

Nenustebkite, kad žodį „istorikas“ į kabutes įdėjau, kai ne objektyvią tiesą ieško, o pagal politinį užsakymą turi sovietinį-komunistinį „planą” įvykdyti, kad apjuodinti Rezistenciją, pratęsiant nuvalkiotą komunistinės propagandos „fašistinį“ A. Smetonos valdymo laikotarpio terminą ir tam „įrodymui“ ar ne atsitiktinai buvo paaukotas jojo sūnėnas, kad galutinai apdergti „fašizmu“ jo giminę ir visą mūsų Rezistenciją? Ar tai nebus kaimyninės Lukšenkos diktatūros psichopatinis “fašizmo“ ieškojimas toks pats, kaip ir baltarusių Tautinėje baltai-raudonoje-baltoje vėliavoje?

       

     Todėl visiškai neaišku, kodėl LGGTC savo 2014 m. istorinėje-archyvinėje pažymoje tą J. Krikštaponio kalinimo faktą nuslėpė nuo Generalinės prokuratūros? Kodėl mūsų Teisėsaugos institucija tapo apgaudinėjama su prašymu „ištirti“ ir nepateikus žinomus faktus visus? Juk tas kalinimas minimas ne bet kur, o apie J. Krikštaponio būrio sunaikinimo ataskaitoje. Negi LGGRTC istorikai to dokumento „nematė“?

Juk, jei Generalinė prokuratūra būtų žinojusi tą Gestapo įkalinimą, tai, gal būtų paieškojusi ir įrodymus, kad J. Krikšaponis Baltarusijoje būti negalėjo? Juk, pagal logiką, tas NKVD  raštelis patvirtina Didvyrio sesers parodymų tiesą, apie jos brolio parėjimą iš Vilniaus ir jo buvimo pas tėvus iki suėmimo faktą, Vadinasi, Baltarusijoje 1941 m. antroje pusėje 2-os kuopos vadu leitenantas J. Krištaponisbuvo visai kitas asmuo, net kitokią pavardę ir kitą tėvavardį turintis. Ar ne dėl to, Prezidento dekretais buvo suteikta Didvyriui J. Krikštaponiui kitokia to Baltarusijoje galimai buvusio „Krištaponio“ pavardė? Kokiu pagrindu Prezidento 2002-10-31 Nr. 1965 ir 2007-01-05 Nr. 1K-849   dekretais buvo pakeista pavardė? Tam, kad Didvyrį apkaltinti nebūtais dalykais? Kokiu kitu tikslu net dviem  dekretais tai daroma buvo?

Galvokime logiškai:

1.         Jei J. Krikštaponis „būtų iš Baltarusijos sugrįžęs“ su „žudymo nuopelnais“ Reichui ir po to į konfliktą būtų su vokiečiais įkliuvęs, tai ar dėl tokios smulkmenos Gestapas būtų kalėjime taip ilgai laikęs? Juk jam grėsė į koncentracijos stovyklą išvažiuoti ar būti ..., bet jo giminaičio generolo Raštikio ir kitos visuomenės dėka, kaip rašoma atsiminimuose, buvo išlaisvintas. Tai pabrėžia šis NKVD  raštelis, matyt, nusistebėjimui neįprastam?

2.         Jei J. Krikštaponis būtų dezertyravęs (daug požymių yra, kad kažkoks Krištaponis tai ir padarė), tai ar tada būtų vėlėsis į konfliktą, kad būtų sušaudytas už dezertyravimą? Tada ir jo giminaitis generolas Raštikis nebūtų ką padėjęs, tikriausiai?

    P.S.:  dėl J. Krikštaponio leitenanto laipsnio tame raštelyje NKVD minimo, kaip Lietuvos kariuomenėje, taip ir sovietinėje 1940-41 m. m., ar galima daryti prielaidą, kad kapitono laipsniui suteikti nebuvo visos procedūros iki galo praeitos ir, gal, sovietai neužskaitė? Juk po leitenanto tarpukario Lietuvoje iš karto kapitono laipsnis buvo – tokio Vyr. leitenanto, atrodo, nebuvo? 

    Taip, kad ši situacija dėl Ukmergėje esančio paminklinio akmens Didvyriui J. Krikštaponiui perauga į grėsmingą padėtį, byloja ir tai, kaip jau daug kas kalba, kad Ukmergės meras jau yra naujai gavęs net JAV ambasados siūlymą nukelti ar pašalinti paminklą? Ką ten rašoma – nežinoma. Bet, ar tai ne panašu, kaip ir su Jono Noreikos – Generolo Vėtros anūkės Silvijos Foti suklaidinimais ar Adolfo Ramanausko Vanago gimtinėje JAV paminklo nepastatymas ar tai nėra pasekmė, kad esame abejingi sklindančioms dezinformacijoms – joms nesistengiama paneigti?  

    Todėl man nėra sunku su dviračiu atvažiuoti į sostinės Ypatingąjį archyvą ir pasiaiškinti, kas ne aišku, kas yra įtartina. Juk DVIRATIS JAU IŠRASTAS IR JO IŠRADINĖTI DAUGIAU NEREIKIA - reikia jį tik tobulinti. O tai LGGTC istorikai gali tai padaryti - pažvelgti į jiems priklausantį Ypatingąjį archyvą?

 Todėl Jau bręsta  SKANDALAS, nes dar vienas ĮRODYMAS, kad Didvyris J. KRIKŠTAPONIS IR KITAS KAŽKOKS KRIŠTAPONIS ŽUDYNĖSE NEDALYVAVO ir, išvis, Baltarusijoje abu nebuvo. 

Mat,  pastarasis kitokios pavardės kažkoks J. Krištaponis, kurio tėvas Karolio, o ne "Jono". kaip Didvyrio J. Krikštaponio, Baltarusijoje 1941 m. tik iki rugsėjo mėnesio 2-ajai kuopai 2/12 batalionui vadovavo. Tai VISAI KITAS ASMUO: Krištaponis Juozas Karolio, o Didvyrio J. KriKštaponio tėvas buvo Jonas. 

TODĖL BŪTINA TAŠKĄ PADĖTI mūsų Didvyrio apšmeižime.

       Dar labiau - TYLĖTI NEGALIMA, nes, panašu, kad APŠMEIŽTAS IR NEŽINOMAS Didvyris Juozas Krištaponis, Karolio, kuris irgi žuvęs Rezistencijoje. Tai patvirtina LGGRTC saugomas kažkoks, matyt, KGB ne anksčiau 1981 m. sudarytas majoro Impulevičiaus 2/12 bataliono 2-os kuopos sąrašas rusų kalba, sudarytas pagal rusiškąsias tradicijas ir taisykles, minėti ir į vardinti minimų asmenų tėvų vardus, kurie lietuvių kalboje ignoruojami ir todėl atsirado ši klaida, kuriai buvo surengta ištisa sistema tai klaidai puoselėti, lygiai, kaip 1968-03-27 šalia Kiržačio J. Gagarino "žuvimo"-NUŽUDYMO atvejyje, kuriame "tyrimo"-SLĖPIMO komisija atliko juodžiausią pasaulio visuomenės apgaudinėjimo spektaklį, pagal kurio metodą buvo atlikta ir 2010-04-10 Smolenske  Lenkijos prezidento Lecho Kačinkio delegacijos nužudymo-susprogdinimo atvejį, slepiant jungtinėje "MAK-Millerio" komisijoje. 
        Taigi, šio sąrašo pradžia atrodo taip:

 
Galima pasididinti.

      
     Ką, LGGRTC "negalėjo" patikrinti tėvų vardus skirtingus? 

 Be to, REIKIA NEDELSIANT SKELBTI Didvyrio VARDĄ ir Krištaponiui Juozui Karolio, nes jis irgi žuvo kažkokioje "bandoje", kaip čia NKVD rašte rašoma. Ir Didvyrio vardą reikia skelbti vien dėl to, kad jis civilių žmonų ŽUDYNĖSE NEDALYVAVO - išvis į Baltarusiją nevyko, arba, blogiausiu atveju, matyt dezertyravo, arba pašalintas iš pareigų buvo. 

Kad VYKO DEZERTYRAVIMAI, patvirtina ir NUOTRAUKOS apačioje matomas parašymas, kad viršila Augustinas Ianuškis iš Kaniukų Raudondvario Ukmergės rajono DEZERTYRAVO 1941 metais. Galima manyti, kad tąsai kuopos vadas kažkoks kitas J. K. Krištaponis gali būti irgi nuo Ukmergės-Utenos krašto, nes tokių pavardžių yra daug. 

     O, kai spalio mėnesyje prasidėjo Baltarusijoje žudynės, tai kuopai tada pradėjo vadovauti kažkoks Nikodemas Reikalas, Simono, gim. 1907 m. ir JAV gyvenantis. Keista, kad jis žymimas kaip "vyr. leitenantas", nors, atrodo, Lietuvos kariuomenėje tokio laipsnio nė nebuvo. Matyt, po okupacijos sovietai suteikė? Tuo klausimu Karo istorikas Valdas Rakutis gali pakomentuoti. O šitą rašto NUOTRAUKĄ padariau iš neoficialiai iš LGGRTC, matyt, sąžiningų mokslininkų? Visą dokumentą rodau ČIA:


.
Galima pasididinti


          Todėl LGGRTC direktoriaus pareigas naujai pradėjęs eiti Arūnas Bubnys ir 2014 m. garsiąją MELAGINGĄ  istorinę archyvinę pažymą, rašęs Alfredas Rukšėnas ar negali tarpusavyje dabar pasiaiškinti, kodėl "nematė" šio bataliono sąrašo NKVD rašyto? Kaip kažkoks J. Krištaponis, Karolio galėjo "būti Baltarusijoje", jeigu į ją išvykimui įsakymas Nr. 42 rašytas 1941 m. spalio 06 d., o spalyje J. Krištaponis, Karolio jau nebuvo kuopos vadu?

          Kodėl LGGRTC "nematė" ir NKVD raštelio ir šio dokumento?
 
         Kaip, kėliau 27 psl. apimties hipotezę dėl J. Krikštaponiui kito asmens pakišimo, prieš važiuodamas dviračiu į sostinės Ypatingąjį archyvą, kol dar tų dokumentų nemačiau - tai jau šios problemos istorija, kaip reikia joje falsifikacijų demaskavimų atradimus daryti. Atradimus-išradimus reik ne tik technikoje atlikinėti.
 
       Todėl, manyčiau, kad reikia pabaigti su bolševikiniu-maoistiniu paminklų vartaliojimu. Juk Ukmergėje prie smailios Kauno-Kėdainių sankryžos stovi nuo sovietinių laikų "kūrinys", kurio "meninės vertės" nesiimu vertinti. Prie jojo jokio užrašo nėra, o kokias vėliavas laiko, tai granite taip ir ne aišku, jei atskirai nepasidomėsi. Istorijos trinti nepatarčiau, nes TRINANT ISTORIJĄ - NEBUS VISUOMENEI IŠ KO MOKYTIS ir tada Hegelio SPIRALĖS visuomenės vystymosi dėsnis bus su mažesniu spiralės žingsniu į tobulėjimą. Tai sakau kaip mechanikas. 

Tai tiek.