Š.m. kovo 27 d. sukanka 50 metų, kai NUŽUDYTAS pirmas
mūsų planetos kosmonautas Jurijus GAGARINAS

MH17  keleivių nužudymo teorija
Keleivių nužudymas labai siejasi su I-ojo
mūsų planetos kosmonauto nužudymu
.
   
 
 

Lygiai prieš 50 metų Mordvijos miškuose prie Baraševo kaimo iš karinio dalinio Nr. 71573 (pagal šaukinį "Kurgan") radarų pozicijose prie prie lokatoriaus indikatoriaus per kovinį budėjimą eilinis Vytenis Aleksandraitis Jurijaus Gagarino žuvimo metu, galimai,  fiksavo jį nužudžiusio naikintuvo Su-15 nerealų greitį.

Todėl  jis - šio puslapio autorius, kaip tos lėktuvo katastrodos liudininkas ir karo specialistas - atliko analizę ir rengia šį puslapį, kuris ŠIANDIENĄ DAR BUS ATNAUJINAMAS 

 
 

Šita NUOTRAUKA Londone puošia Mokslo muziejaus Kosmonautikos skyriaus pradžią.  Apie  per šią nuotrauką socialiniame tinkle Facebook galite pamatytyti autoriaus ekspediciją dviračiu į D. Britaniją ir spūdžius iš Londono olimpiados, kurioje Jurijaus Gagarino atminimas buvo didelėje pagarboje

Sudužusio dviviečio mokomojo naikintuvo maketas apleistos-naikinamos cerkvės fone, tos, kurios vienuoliai sovietmetyje  buvo represuoti, o dabar josios restauracija pasirūpino savo šeimos draugo žuties demaskuotojas, pirmasis pasaulyje į atvirą kosmosą išėjęs Aleksejus Leonovas
 

Šie žūties rekonstrukcijos duomenys yra labai svarbūs, nes taškas tyimuose dar nepadėtas  


Gaila, bet maketas yrs be atsarginių prikabinsmųjų kuro bakų, su kuriais skrido tolimesniuoju maršrutu, ir kurie lėktuvui pablogins stabilumo savybes netiktos situacijos atveju. Reik manyti, kad, gal, be jų ir būtų lėktuvą iš smigomo išsukę?

   
   
Žuvimo vietoje abiejų palaikų likučių pririnko tik kibirą-du

 

Kairėje A. Leonovo ran!ka nupiešta ir pasirašyta schema juodojo Su-15, kuris  virš žemės skrido tik 450 m  aukštyje  ir šovęs į debesis, juose dėl praskrydimo didesniu viršgarsiniu greičiu, apverčią į suktuką   skridusį 4200  m aukštyje MiG-15 ekipažą. Kairės viršuje matote A. Leonovo girdėtą dviejų sprogimų impulsų laiko diagramą, kuriuos netoliese Kiržačio aerodrome girdėjo pats A, Leonovas 1,2 - 1,5 sek. intervalu, ir komisija tą teiktą laiko intervalą ataskaitoje sufalsifikavo, jo parodymų duomenimis  paJ.didinusi tą laiko tarpą 10 kartų, ir taip KATASTROFOS "tyrimo"-SLĖPIMO  komisija atmetė kito lėktuvo praskrydimo faktą..  

 

  Šios studijos pabaigoje jau pateikta apie naują vakar-užvakar atlikta visuomenės mulkinimą, ir dar vėliau bus pateikti rašytiniai įrodymai, verčiantys mąstyti, ....  

 

   Praėjusį savaitgalį Lietuvos žiniasklaidai šios studijos autorius Vytenis Aleksandraitis buvo parašęs tokį laišką:

Laba diena!

      Pranešukad šį antradienį; (š.mkovo 27 d.)bus 50 metų sukaktis nuo mūsų planetos pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino nužudymo.    

  Esu šiuo įvykio liudininkas, kai atlikdamas karinę prievolę, tą dieną radaru J. Gagarino žuvimo metu fiksavome apie 1700 km/val. greitį. Tada toks greitis buvo dar neįprastas.

Pamenu, kilo sumaištis, kai  radaro (lokatoriaus) indikatoriuje  mes (aš aukštimatininkas su nuotolio matuotoju) pametėme atžymą. Būtent, tada iš Maskvos karinės apskrities centro mums pranešė, kad neduodame J. Gagarino skrydžio. Kiek vėliau mums pranešė, kad gelbėtojai rado jo žuvimo vietą.

 

Toliau V. Aleksandraitis rašo:

"
Todėl komandiniame punkte (vadavietėje) aptarinėjome neįprastą situaciją – operatyvinis budintysis (tai mūsų pamainos vadovas-karininkas) planšete (ant stiklinės sienos) su specialia liniuote pamatavo planšetistų užneštą maršrutą, pagal radaro duomenis; duotus mano ir kito mano kolegos. Tada pamenu labai nustebusio karininko išraišką, kad žuvimo metu buvo pasiektas mums dar neįprastai didelis greitis. Pamenu karininko žodžius, kad tokį greitį galėjo pasiekti tik bandydami naują naikintuvą."

 Deja, po poros dešimčių metų per televiziją šios studijos autorius pamatė šalia žuvimo vietos Novosiolovo gyvenvietėje netoli Kiržačio miesto paprasto 1956 metų gamybos Mig-15 naikintuvo maketą.

 

 Tokie iš Karmėlavos virš Kauno jo vaikystėje skraidydavo. Tada jam iš kart tapo aišku, kad šis vienas pirmųjų sovietinių reaktyvinių naikintuvų tokio didelio greičio, kokį jis fiksavo savo radaru - MiG-15 pasiekti negalėjo. Pagal technines charakteristikas šio Mikojano ir Gurevičiaus firmoje konstruoto naikintuvo maksimalus greitis yra 1050 km/val.; tik, tik viršijus garso greičio ribą. 

 

   Nieko stebėtino, kad atsirado „ateivių-NSO“ pasakų, kėlusių daug klaustukų dėl katastrofos aplinkybių. Deja, tik prieš 5 metus (2013 m. birželio 11 d.) kosmonautas Aleksejus Leonovas (tas, kuris pirmas į atvirą kosmosą buvo išėjęs) per interviu jan; kaip šio įvykio liudininkui, „į visus klaustukus taškus sudėjo“ (Apie A.Leonovo interviu žiūrėkite žemiau 1-ma nuorodą). Mat, jis ir patvirtino  radarais didelio greičio fiksavimo būtinybę, kai demaskavo chuliganiškai ir neteisėtai pro J.Gagarino-V.Seriogino ekipažą tik 10-15 m atstumu praskridusį tada į ginkluotę naujai įvedinėjamą Su-15 naikintuvą. Jo maksimalus greitis yra 2300 km/val., bet šių eilučių autorius  su tokiais dideliais greičiais per skraidymų fiksavimus nebuvo dar susidūręs, nes per dviejų garso greičio naikintuvai tada dar buvo tik į ginkluotę įvedinėjami. 

     Pagal Aleksejaus Leonovo paskelbtą versiją to; Su-15 naikintuvo-žudiko, grubiausiai pažeidusio virš garso greičio skrydžio taisyklę: skristi ne žemiau, kaip 10,5 km aukštyje, bet skridusio tik 450 m aukštyje –  radarais mes to grubaus skrydžių taisyklių pažeidėjo pamatyti negalėjome, nors mūsų aptarnaujami radarai buvo ir užkelti ant aukštų bokštų, tokių, kokių Lietuvoje man neteko matyti per vėlesnius karinius mokymus (žargoniškai „partizanavimus“).

    Tarnavau Mordovijos miškuose šalia Baraševo kariniame dalinyje Nr. 71537 (pagal šaukinį „Kurgan“ – tų technikos pozicijų tada slapta vieta dabar iš palydovų matoma kaip apleista taigoje laukymė, kurios k
oordinatės:   54°30'51"N   42°48'26"E


Minėtas ryšininkų-radarininkų (lokatorininkų) karinis dalinys Nr. 71537 yra netoli slapčiausio pasaulyje Lavrentijaus Berijos įkurto tada miesto Arzamas-16
, kuriame buvo fiziko Kurčiatovo kuriamas ir gaminamas branduolinis ginklas. Į tą karinį dalinį galima buvo patekti  nuo Maskva-Kuibyševas geležinkelio stoties Potjma pagal kaliniams vežioti atšaką  108
km į rytus; pagal tą geležinkelio liniją, einančią per GULAG-ų konclagerių kalinių stovyklas (jos ir dabar išlikusios) iki galutinės Baraševo kaimo stotelės, šalia kurio ir buvo tas ryšininkų karinis dalinys, kur tarp to dalinio ir to kaimo pakraštyje (žoūr. žemėlapį koliaže) buvo POLITINIŲ KALINIŲ MOTERŲ KONCLAGERIS. Jame už tikybos platinimą kalėjo vienuolė sesė Nijolė SADŪNAITĖ -jos bendraminčiu buvo nužudytas Jurijus Gagarinas, kuris taip pat buvo tikintis ir viešai per komjaunimo plenumą pasiūlęs atstatyti stalinizmo susprogdintą Kristaus palaimintąjį katedrinį soborą Maskvoje.
    Čia NUOTRAUKOSE KILIAŽO matote šios studijos autoriaus Vytenio Aleksandraičio aptarnautą vieną iš radaro lokatoriaus/radaro aukštimačio požeminį pastatą (bunkerį) skirtą branduoliniams karui, bei tų pačių apleistų bunkerių šiuolaikinis vaizdas.

Minėtose technikos pozicijose stovėję radarai - dešinėje Stalino laikų centimetrinio diapazono tolimačio ir aukštimačio kompleksas "Kama" su savo galingais bunkeriais Šaltojo karo pradžioje buvo skirti Maskvos; kaip sostinės gynybai.  Tai unikalios stotys, bet kapitalinio remonto metu būdavo neapgalvotų konstrukcinių nepatogumų. Viduryje naujesnio tipo  daugiakanalinis  (aktyvių trugdžių išvengimui) radaras П-35 "Хрусталь" su aukštimačiu ПРВ-110 "Конус".   Kairėje kraštinėje nuotraunkoje galinga metrinio diapazono lokacinė stotis (radaras)  1РЛ-113-П14-Лена, kuri buvo pozicijų gale, kad  savo stipriomis elektromagnetinėmis bangomis nešvytintų bataljono karių-karininkų. Pagal šios stoties išnešamąjį indikatorių komandiniame punkte (vadavietėje) šių eilučių autorius V. Aleksandraitis fotografuodavo darbus pagalsu  kosmosą, nes ši stotis 1,5 tūkst. km atskosmodromo, tumu traukdavo iki Baikonuro Taigi, su juo įvyko ypatingas įvykis, susięs su galimu J.Gagarino nužudymu, nes jam nepavyko nufotografuoti iš kosmoso į mūsų planetos atmosferos sluoksnius įeinančio ir žūstančio J. Gagarino paruošto kosmonauto V. Komarovo, kurs, pasirodo dabar jau žinoma, kad jis žinojo, kad žus dėl neparuošto skrydžiui - nespėto suderinti kosminio laivo, nes Centro Komitetas skubino lenktyniauti  su JAV dėl pasirengimo skrydžiui į Mėnulį,kuris turėjo įvykti Didžiojo Spalio socialistinio perversmo ("revoliucijos") 50 -mečio išvkarėse. 

 Kadangi J.Gagarinas buvo Kosmonautų parengimo centro vadovo Kamanino pavaduotoju, tai jį buvo paskyrę V. Komarovo dubleriu, jei jio mokinys būtų atsisakęs skristi. Todėl V. KOMAROVAS RYŽOSI GELBĖTI PIRMOJO MŪSŲ PLANETOS KOSMONAUTO GYVYBĘ IR NUTARĖ PATS ŽŪTI, gelbėjant savo mokytojo gyvybę. Apie tai V. Komarovas prieš startą Baikonure pranešė KGB pulkininkui. - apie tai dabar yra internete plačiai rašoma.


Atkreipkite į piktą J.Gagarino žvilgsnį, matyt, po V.Komarovo žūties?

Šios studijos autorius už šią nuotrauką buvo persekiojamas Facebook-e

 Akivaizdu , kad tą praskrendantįjį Su-15 naikintuvą šios studijos autoriaus V. Aleksandraičio aptarnaujami radarai galėjo pradėti matyti, tik, kai šisai  pradėjo kilti į per 3,5 km aukštį.  Bet, kadangi tas naikintuvas, pagal A. Leonovą, praskrido tik 10-15  metrų atstumu, tai radarai kito lėktuvo išskirti dėl jų mažos raiškos gebos negalėjo. Todėl, natūralu, nuo virš garso greičio bangos

   

 

 
 
 

J.Gagarino-V.Seriogino MiG-15 naikintuvui apsivertus ir suktuku nuėjus žemyn, kai jų vietoje atsidūrė kitas lėktuvas - taip pat radare pamatyti nebuvo įmanoma.  Todėl tą chuliganiškai praskrendantį naikintuvą-ŽUDIKĄ, kaip mano V.Aleksandaitis,   greičiausiai,  radaro duomenimis buvo nuvestas kaip nukritusieji.   Matyt, kažkiek tuo neįprastai dideliu greičiu skridusį Su-15 naikintuvą-ŽUDIKĄ radare V.Aleksandraitis su savo kolega-tolimatininku, tokiu kazachu Edelbajevu, jei neapsirinka, tikriausiai, vedė tol, kol vėl tas naujasis Su-15 bandomasis ir tuo laiku dar gamyboje modernizuojamasis naikintuvas nepažemino aukščio, ir kol neišėjo iš radaro matomumo horizonto.

 
Mat, nuo radarų antenų iki katastrofos epicentro yra 294,744 km atstumas bei 306,95 laipsnio kampas, pagal kurį dabar iš katastrofos memorialo obelisko su Google-Žemė (Earth) programa kiekvienas nesunkiai galima atrasti V.Aleksandraičio aptarnaujamo radaro vietą šitą

 Todėl prieš porą metų Jurijaus Gagarino dukroms (pagrinde vyresniajai Galinai; Kremliaus istorinio draustinio direktorei) ir Kosmonautikos muziejui buvo jis parašęs laišką, nurodydamas savo karinį dalinį bei kaip archyvuose atrasti jų radarų parodymų duomenis. Jeigu, šių eilučių autorius spėjo užfiksuoti didelį greitį, vadinasi, tą praskrydėlį galėjo pamesti kiek tolėliau, nei katastrofos vieta ir tai būtų A. Leonovo versijos galutinis bei neginčijamas patvirtinimas.

      Tą Vytenio Aleksandaričio laišką galite perskaityti mano socialinio tinklo Facebook temoje šioje

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1151502951556735&set=pb.100000911233614.-2207520000.1521792270.&type=3&theater      

 Kadangi lokatirininkams (radarininkams) tekdavo dažnai su radarais dirbti per naikintuvų  skraidymo pratybas, vadinamas „наведение“, tai šios studijos autorius V.Aleksandraitis tvirtina, kad tokie skraidymai-apmokymai dažniausiai vykdavo giedromis dienomis. Mat, kito naikintuvo užvedimui pas radarininkus buvęs lakūnų atstovas; toks kapitonas A.K. Suškovas sėdėdavo šalia  radarininkų ir iš radaro indikatoriaus radijo ryšiu tų naikintojų pilotams nurodinėdavo kur ir kaip jiems skristi  tol, kol pilotas savo akimis nepamatydavo tolumoje kitą „naikinamąjį“ lėktuvą, vadinamą "taikiniu". Prie jo artėjimą lakūnai-atakuotojai, kai pamatydavo, tai užskridimus užbaigdavo savo akių dėka, kad iš arti apšaudyti fotokulkosvaidžiu.  O po skraidymų ryškindavo juo stas irtyrinėdavo imitacines „kulkų“ vietas .

    Bet, deja, prie minėto žuvusiųjų ekipažo priartėjimas ir jų apvertimas įvyko debesyse. Kas taip tiksliai galėjo tą naikintuvą užvesti, pilotui nematant kito lėktuvo?

   Todėl čia matomoje ąpvertimo kinogramoje, atrodo, čia nelabai teisinga, nes Su-15 praskrido iš apačios į viršų, dėl ko apvertimo momentas tuėjo būti  ypatingai veiksmingas

 

    

   Nors pagal akademiko-generolo Sergejaus Belocerkovskio teoriją, kuris ruošė J.Gagariną į kosmosą ir vėliau sukūrė jo nužudymo kitu praskridusiu lėktuvu teoriją, bet tas generolas-mokslininkas mirė 2000-aisiaos metais ir tolimesnię J.Gagarino-V.Seriogino katastrofos priežasties paiešką tęsė jo kolega kosmonautas Aleksejus Leonovas. Nors jis savo garsiojoje 2013-06-11 interviu pirmą kartą pasaulyje ir paminėjo kito lėktuvo paskrydimo kip katastrofos priežastį, bet jis laikosi kol kas mirusiojo akademiko-generolo laikysenos, kad "teroristinis aktas pirmojo kosmonauto žuvime negalimas". Bet ir A. Leonovo teiginiu to Su-15 naikintuvo praskridimą kaip „atsitiktinį-netyčinį“, nejau, ne verta paabejoti? Ar logiškai taip galėjo įvykti? Juk beveik susikirto lėktuvai ne kažkur aerodrome ar trasų sankirtoje, bet laisvoje erdvėje. Ar pagal tikimybių teoriją tai įmanoma? Juk Maskvos apskrities plotas didelis, o karinių lėktuvų, laisvai skraidančių erdvėje lokatorininkai (radarininkai), pagal šios studijos autorių V. Aleksandraitį, savo radaruose matydavo vos keletą; gana skirtinguose aukščiuose. Ar įmanomas toks „atsitiktinumas“? Kur slypi toks tikslus priartėjimas ir praskridimas? 

    Taigi, studijuojant naikintuvų kūrimo ir jų tobulinimo istoriją, paaiškėjo, kad tas praskridėlis „Su-15“ jau turėjo vidinį-bortinį radarą. Jo dėka ir blogiausiomis oro sąlygomis prie kito lėktuvo priartėti įmanoma.

     Tuo tikslu ir buvo sukurti aviaciniai radarai, apie kuriuos mums tada niekas nepasakodavo.

   Akivaizdu, tai turėjo būti karinė paslaptis, kurią dabar galima praskleisti, studijuojant tų aviacinių radarų sukūrimo istoriją, apie kurią apstu internete.

 

 

    Konkrečiu aviacinių radarų naikintuvams pritaikymu užsiiminėjo Vilniaus gubernijos Glubokij miestelyje 1896 m.  gimęs  garsiausias pasaulyje karinės aviacijos konstruktorius Pavelas Osipovičius  Suchojus.  Taigi, jo sukurtame minėtame Su - 15-tajame kaip tik ir buvo pats moderniausias tada radaras, kurį galite pamatyti  čia žemiau 1-oje    NUOTRAUKOJE.

   


Šis APTEKIKLIS (rus.:
"обтекатель") užmau-
namas priekyje ant radaro antenos


1-ma nuotrauka. Galima psididinti

. Šio modernizmo šuoliu pasižymėjusio Su-15 naikintuvo detalų aprašymą galima studijuoti - 3-čioje nuorodoje ir, ypač, nuo 28 psl. skyrelio „Комплекс перехвата“.  Konkrečiai ir sutrauktai, kad suprasti, žiūrėkite 2-ą NUOTRAUKĄ-KOLIAŽĄ, kuriame viršuje pateikta istorijos ištrauka. Joje aiškiai įvardijamas radaras «Орёл»

 P.O.  Suchojaus sukonstruotuose naikintuvuose Su-11, o  po to Su-15, kuris pastarasis buvo priimtas į ginkluotę 1965 m. (tada, kada buvau paimtas į armiją).
 

Todėl po 3-jų metų pirmojo mūsų planetos kosmonauto žuvimo metu tas naikintuvas tik su radaru turėjo būti pradėtas masiškai gaminti.  Šių eilučių autoriaus KOLIAŽO kairėje pamatysite pirmąjį aviacinį radarą; sukonstruotą pašto dėžutės  НИИ-17, kuri vėliau buvo pervadinta į garsią prietaisų kūrimo firmą „Fazatron“.  Jos pavadinimo pradžia yra siejama net su 1917 m. įsisteigimu. ir ši firma jau atšventė savo 100-metį.
 
Pirmieji  radarai ir jų anteniniai-atspindiniai veidrodžiai buvo įtaisyti  reaktyvinių variklių darbui reikalinguose oro užgriebtuvuose, o vėliau P.O. Suchojus savo moderniškajame Su – 15-tajame varikliams oro užgriebtuvus (rus.: "воздухозаборник") įrengia prie sparnų, priekyje, palikdamas didelio ploto radaro veidrodžiui-antenai, kuris uždengiamas elektromagnetinių impuls ams laidžiu ir smailiu apdangalu, kad žymiai pagerinti šio lėktuvo aptakumo labai svarbią savybę.

 

 

Iš tų "2-jų zuikių vienu šūviu" sėkmingai sugretintame variante šio žudiko pirmojo kosmonauto bei vėliau, liūdnai pagarsėjusio-praminto "Boengų ŽUDIKU" (dėl Sachaline bei Kolos pusiasalyje numuštų keleivinių lainerių), Su - 15-tojo radaras su galinga antena tapo visiškai kitokios kokybės naikintuvu.

    Taigi, atviras klausimas. Kam tada radaras, jei pilotas sąmoningai šauna į dangaus debesis ir juose radaru "nepamato“ kito lėktuvo? Kokiam galui reikėjo grubiai pažeidinėti skrydžio rėžimą ir po to labai tiksliai šauti į viršų, būtent, ten, kur ...  reikėjo? 

 O, gal, vis tik, radaras buvo panaudotas kaip autopilotas, kad debesyse labai tiksliai praskrieti pro kitą lėktuvą?

 

 

 2-tra nuotrauka-KOLIAŽAS. Galite pasididinti.

 

 

   Juk autopilotinis rėžimas minimas techniniuose to naikintuvo aprašymuose. Akivaizdu, kad prie didelių greičių skirtumų taip arti praskrieti pagal rankinį valdymą ar įmanoma? Dar kartą siūlau pažvelgti į mano koliažą ir palyginti dešinės viršutiniame kampe į zenitines raketas dedamą su radaru bei jo antena priekyje autopiloto РГСЭ50М1 bloką „Guidance“, kuris modeliuoja raketoms užvedimo komandas ant naikinamojo skrendančio objekto. 

 

 

    Juk zenitinės raketos taiko ne tiesiai į numušamąjį lėktuvą (prisiminkime MH17 Donbase numuštą), o šalia juo, apie 20-30 m atstumu,  įjungus sprogdiklius, kad sprogtų paskrydimo metu. 

   Tai ar ne sąmoningai toks tikslus praskridimas buvo išbandytas su J. Gagarino ir V. Seriogino ekipažu? 

  O, gal, vis tik, radaras buvo panaudotas kaip autopilotas, kad debesyse labai tiksliai praskrieti pro kosmonauto mokomąjį?  

Juk zenitinės raketos taiko ne tiesiai į numušamąjį lėktuvą, o šalia juo, apie 20-30 m atstumu,  įjungus sprogdiklius, kad sprogtų praskridimo metu. 

 Tai ar ne sąmoningai toks tikslus praskridimas buvo išbandytas su J. Gagarino ir V. Seriogino ekipažu?  

Juk ir dabar A. Leonovui buvo leista tą praskridimą demaskuoti tik su sąlyga, kad nepaviešins lakūno-bandytojo asmenybės. Bet jis prasitarė (1-oje nuorodoje) ir apie tai, kad tas lakūnas turi Sovietų Sąjungos didvyrio vardą, kuris jam buvo suteiktas 1988 m.

Įdomu, už ką?
Juk II-ajame pasauliniame  ar Afgasnistano kare  ar galėjo, išvis, skraidyti 18-20-metis, o, tuo labiau, 50-60-metis? O, ar bandytoju galėjo būti arti pensijinio amžiaus Didvyrio vardo gavimo metu prie pat 70-ties?  Už kokį svarbų išbandymą suteiktas?  Gal už tą paskrydimą? Juk lakūnų-bandytojų, turinčių tokį aukštą įvertinimo titulą ar yra daug? Negi aviacijos specialistams ir žurnalistams netapo aiškus šis nuo visuomenės slepiamas? Nejau slaptai "didvyrio" vardas suteiktas? Tai tada įtarimo šešėlis gali kristi visiškai nekaltajam! Ar ne būtų lengviau senoliui jau 90-mečiui atlikti viešą išpažintį prieš visuomenę ir prieš Dievą? Juk ne savavališkai grubių pažeidimų skrydžio programą atlikinėjo. 

   Gal tos programos planuotojai net nenutuokti galėjo galimo apvertimo efekto? Jį vėliau po katastrofos atrado ir teoriškai pagrindė kosmonautus į kosmosą rengęs mokslininkas ir net akademikas-generolas Sergejus Belocerkovskis. Jis mirė  2000-taisiais metais ir šios katastrofos tyrimus pratęsė jojo kolega bei Gagarinų šeimos draugas Aleksejus Leonovas. Jis ir atrado, kad komisija buvo falsifikavusi jo parodymus dėl jam Kiržačio aerodrome girdėtų dviejų sprogimų (viršgarsio efekto ir tikrojo sprogimo), tarp kurių buvo 1,2 -1,5 sek. laiko tarpas, bet komisija jo parodymus 10 kart padidino ir todėl atmetė kito lėktuvo praskridimo variantą. 

   Kodėl per tuos sovietinius metus buvo falsifikuojama ir meluojama ir dabar tai, matyt, toleruojama? Kodėl buvo  šmeižiamas žuvusysis pirmas planetos kosmonautas dėl „alkoholio“. Į tą J.Gagarino šmeižtą buvo įtrauktas ir mano tėvas, kuris dėstė Kauno Politechnikos institute eismo saugumo teoriją. Jis man buvo pasigyręs, kad studentams aiškinti apie „alkoholio žalą“ liepė kažkokie lektoriai iš Maskvos, kurie pokalbį su dėstytojais turėjo. Kai grįžau iš armijos, su tėvu tada labai susiginčijau dėl tokios nesąmonės, kad reaktyviniu naikintuvu „girtas“ skraidytų. Juk naikintuvas – tai ne traktorius laukuose. Juolab, kad palaikų likučiuose nebuvo net jokių alkoholio pėdsakų, nors labai jų norėta surasti. Juk apie „jo girtumą“ teko man ginčytis daug kartų, kai komandiruotėse ar žygiuose-ekspedicijose važinėdavau po Rusiją. 
 

 Tas paskleistas melas ir dabar gajus liaudyje. Taip, kad sovietmečio reliktams studijuoti reikės dar daug laiko. O Jurijus Gagarinas kaip pirmasis planetos kosmonautas neturėtų būti tik vienos - buvusios Blogio imperijos nuosavybė. Juk jis, rašoma, kad buvo tikintis - 1965 m. gruodžio 27 d. VIII-tajame komjaunimo plenume buvo skandalingai pirmasis pasiūlęs atstatyti 1931 m. susprogdintą Kristaus išgelbėtojo katedrinį  soborą. Todėl, reiktų manyti, kad jei Jurijus Gagarinas būtų gyvas, tai ...

 

 

    N u o r o d o  s

 

1-ma nuoroda (labai įdomus pokalbis su demeskuotoju Alekseju Leonovu) -https://www.youtube.com/watch?v=cZmVauQxsZY

  2-a nuoroda karinio - dalinio 71537 (batalijino pagal šaukinį „Kurgan“) radarų technikos pozicjų komandinio punkto vieta - https://www.google.com/maps/@54.51513,42.81074,445m/data=!3m1!1e3 Koordinatės:   54°30'51"N   42°48'26"E

3-čia nuoroda - Išsamus Viktoro Markovskio apie naikintuvą Su-15 aprašymas.

 

 

 P A P I L D Y M A I

GALUTINIAM PAMĄSTYMUI

 
   
 

 

Čia generolo-akademiko Sergejaus Belocerkovskio piešinys ir vėliau pateiksiu nuorodas bei papildymus, Jis dėl katastrofos kaltina generolą Kuznecovą Nikolajų Fiodorovičių (3-jų karų: Suomijoje, II-ojo pasaulinio ir Korėjos), nes jis visisškai neatkreipė jokio išskirtinio dėmesio, kad mokomosios programos skrydį atlikinės ne bet kas, bet pirmais planetos  kosmonautas. Svarbiausia, šis generolas-mokslinikas, kurį A. Leonovas savo reportažuose mini jį kaip Akademiką, savo šiame straipsnyje J. GAGARINO ŽŪTIES PASLAPTIS, dar praeitame tūkstantmetyje (primename- šio straipsnio autorius S. Belocerkovskis mirė 2000-aisiais metais) minėdamas, kad neveikė radijo aukštimatis, dėl radarų parodymų parašė labai svarbią tokią citatatą:

 
   
 

   Matote, šis straipsnis nufotografuotas iš interneto. Ši citata patvirtina tai, kad radarininkai apsiriko, nes  buvo pamestas, pradėjo radio lokatoriuje vesti kitą, matyt, Su-11 lėktuvą. Klaida aptikta tik po 12 minučių. (Ši citata pažodžiui išversta)    

    Kaip matome, tokie klaidingi radaro parodymai galėjo būti duodami ir iš Mordvijos šios studijos autoriaus Vytenio Aleksandraičio, arba ir tuo pačiu metu budėjimo režime dirbusių kitų Maskvos karinės priešlėktuvinės gynybos apygardos radiolokacinių taškų. Kad  tai skrido lėktuvas Su-11, galėjo nuspręsti ne radarininkai, bet tik  komandiniame punkte (vadavietėje)  planšetistai arba juos pakoregavę karininkai, stebintys duomenų piešimus ant stiklinės peršviečiamos sienos ir tuos duomenis toliau perduodant į aukštesnių instancijų vadavietes. Juk, pamatę didelį greitį ir atsitokėję, kad J.Gagarino-V.Seriogino УТИ MiG-15 ekipažas tokio didelio greičio, kurį perdavinėjo V. Aleksandraitis su savo porininku - negalėjo, todėl ir pasikoregavo tik po 12-os minučių, apie ką ir rašo S. Belocerkovskis.

    Aišku, tik po šio mokslininko-generolo mirties, A. Leonovas priėjęs prie slaptųjų duomenų, atranda, kad tai ne Su-11, o dar bandomasis, tik į gamybą ir į ginkluotę įvedamasis Su-15. Be to savo reportaže A.Leonovas išaiškina ir lokatorininkų-radarininkų klaidos priežastį - tai šio Su-15 chuliganiško virš garso greičio tik 450 m auštyje skridimo priežastį, kuri šiemet minint žuvimo-nužudymo jubiliejų, bus užglaistyta.

      

Todėl verta panagrinėti čia žemiau nuorodose visą naikintuvo Su-15 kūrimo istorįją
Tai labai išsamus naikintuvo Su-15 SUKŪRIMO ISTORIJOS TECHNINIS APRAŠYMAS: konstravimų, bandymų ir tobulinimų bei įvedimo į serijinę gamybą kaip tik J.Gagarino-V.Seriogino ekipažo nužudymo metu, kai tą dieną šis praskridėlis pakilo iš Žukovskio vardo  centrinio aero-hicrodinamikos moksl.tyrimo instituto (ЦАГИ ) akademijos aerodromo, esančio piečiau Maskvos, tarp to paties pavadinimo upės ir geležinkelio, kuriuo į k/d. 71537 dažnai važinėdavo šių eilučių autorius
Galima pasididinti vaizda ir pamatyti to pirmojo būsimojo Su-15 naikintuvo bandomojo ir pirmojo surenkamojo T58D-1 gaminio platesnį aprašymą., su kuriuo buvoatliekami bandymai (skraidymai) ir todėl J.Gagarino-V.Seriogino ekipažo nužudyme reiktų analizuoti visus bandomuosius skrydžius, kurie daugiausiai ir buvo atliekami Žukovskio akademijos aerodrome.
 

Šių eilučių autorius ne kaip nepatikėjo, kad debesyse 10-15 m atstumu galima praskrieti "netyčia", todėl ieškojo, ir, štai, ATRADO AUTOPILOTO ĮRODYMĄ, kurį АП-28-Т-1 markės sukūrė garsus ОКБ-51 ypatingas konstruktorių biuras ir 1961 m. buvo išbandytas skraidančiojoje laboratorijoje  Т47-4

 
Čia šiandieną tuoj bus plačiai pateikta žinių apie AITOPILOTUŲ kūrimą ir jo teorinius pagrindus
   
Garsiąjjam ypatingajam konstruktorių biurui ОКБ-51 pradėjusį vadovauti Vilniaus gubernijoje gimusį Pavelą Osipovičių Suchojį matote vos ne savo žinybiniame keturmotoryje garsiajame pasaulyje civiliniame lėktuvo salone, kurio markė yra  "Il-18 Iljušin". Tai kaip tik ypatinga ši nuotrauka tuo, kad Pavelo Osipovičiaus pavaduotoju buvo šio lėktuvo firmos įkūrėjo Sergejaus Vladimirovičiaus Iljušino sūnus Vladimiras Sergejivičius, kuris kaip vyriausias bandytojas ir turėtų būt atsakingu už jo biuro konstruojamų lėktuvų bandymų skraidymus net iki pro J.Gagarino-V.Seriogino ekipažo praskridimo. O iš knygos eilučių matosi šio konstruktorių biuro geltonai pabraukta užduotis konstruojamems lėktuvams SRAIDYTI KIEK ARČIAU ŽEMĖS, KAD SLĖPTIS NUO RADARŲ. Kaip tik tai ir darė Pavelo Osipoviiaus firmos bandomasis lėktuvas, pagal Aleksjaus Leonovo atrastą J.Gagarino-V.Seriogino žūties priežastį. Todėl V. Aleksandraitis su radaru ir ne matė to banndytojo skrydžio iki tol, kol nepasikėlė iki minėtų žuvusiųjų 4,2 km aukščio. P.S.: Kaip tik tai suvedant, labai keistai skaitosi bimbonešio Su-17 "Dvasių žudikas" keistas pavadinimas,  nes karštuose taškuose - kariniuose konfliktuose tas bombonešis buvo naudojamas..        
 
 
     

   

 

 

 Anglų kalba video apie autopilotus naikintuvuose,  arba rusiškas apie Su-25Т autopiloto panaudojimą,

Autopilotų istorija,

Воспоминания военного летчика-испытателя

https://books.google.lt/books?isbn=5457573362 - Išversti šį puslapį
Степан Микоян - 2017 - ‎Biography & Autobiography
От «головки» поступают сигналы, показывающие отклонение от цели, и автопилот направляет ракетув точку прицеливания. Но благодаря остроумному техническому решениюв ракете«Сайдуиндер»обошлись без автопилота,иона оказалась проще и дешевле по сравнению с другими. Сигнал от тепловой 

 

 

Čia dar bus papildyta šio naikintuvo kūrimo ir bandymų
 svarbiausių aspektų įrodymais

Pirmiausiai, verta atkreipti dėmsį į anotaciją

Norint sužinoti, vis tik, katras iš bandytojų-lakūnų atliko chuliganizmą ir praskrido. pro žuvusiuosius, analizuokime čia aukščiau pateikto apie tą naikintuvą straipsnio tokį parašymą:

С 5 августа 1963 г. в Жуковском началась летная программа ГСИ. Полеты проводили ведущие военные летчики-испытатели С.А.Лаврентьев, Л.Н.Петерин и В.И.Петров; шеф-пилот ОКБ В.С.Ильюшин; летчики облета А.А.Манучаров, В.Г.Иванов, П.Ф.Кабрелев, И.И.Лесников и Э.Н.Князев, а также председатель госкомиссии Е.Я.Савицкий и заместитель начальника ГК НИИ ВВС А.П.Молотков. Руководителем бригады был назначен Жебок-рицкий, а ведущим инженером по испытаниям - Лозовой. На Т-58Д-1 такую программу, включавшую 7 полетов, летчик-испытатель О.В.Гудков выполнил уже в сентябре.

Todėl paanalizuokime kiekvieną paminėtąjį:

летчики-испытатели:


С.А.Лаврентьев
(1973-08-28 -žuvo bandydamas Su-24),
 Л.Н.Петерин
(1927-1985)
 В.И.Петров (1931-2009 S.S. didvyrio v. suteiktas 1975 m.)
шеф-пилот ОКБ В.С.Ильюшин;
 летчики облета:
 А.А.Манучаров (1917-2001; nuo 1948 m. dėl sveikatos pervestas inžinieriumi, vėliau bandymų vadovu - tapo mokslininku.)
 
В.Г.Иванов  (1916-1969-05-08) Kare turėjo 335 kovinius skrydžius, 1957 m. suteiktas S.S. didvyrio vardas, mirė Pergalės dienos išvakarėse ir J.Gagarino-V.Seriogino žuvimo metu buvo 52 m. amž. ir jau galėjo neskraidyti, nes mirė nuo vėžio.)

П.Ф.Кабрелев - NĖRA tarp nusipelnusiųjų bandytojų sąraše, matyt, epozodiškai paskrido
   Анатолий Павловичь Молотков
Слексей Солодовников
Сталь Лаврентьев
-
А.С, Комаров катапултировался, .М.Андреев погиб (210 psl.)

  Kaip matome, visi žymūs išvardinti bandytojai jau yra mirę. (Dar pabandysiu šendieną paieškoto, bet ...)  VAKAR SUĖJO METINĖS, KAI ŠĮ PASAULĮ PALIKO vienas iš žymiausių bandytojų - Sovietų Sąjungos Didvyris Stepanas MIKOJANAS  sūnus Anastaso.

  Primenu, kad Stepanas yra vyriausias sūnus vieno žymiausio Soietų Sąjungos politinio veikėjo Anastaso Mikojano, kuris vienintlis ilgiausiai išsilaikė nuo V.Lenino iki L.Brežnevo ir prieštaravo Stalino kultui bei buvo nusistatęs prieš čečnų-ingušų deportacijas.. Jo dėdė (tėvo brolis) Artiomas Ivano buvo žymiausias karo aviacijos konstruktorius, kuris su Gurevičiumi įkūrė konstravimo firmą "Микиян и Гуревичь", konstravusi garsiuosius naikintuvus MiG-us, su kuriuo ir žuvo Jurijus Gagarinas.

  Komentaruose teko matyti, kad, būtent, "jį laikonpraskridusiu pro J. Gagariną", nors pagal amžių yra vyresnis, nei A. Leonavacs mini. Be to tarp Su-15 bandytojų sąrašuose neteko jo aptikti, Stepanas matosi, kad daugiausiai bandė savo dėdės sukurtus naikintuvus. Be to su A. Leonovu jis buvo komisijoje J.Gagarino-V.Seriogino žūčiai ištirti. Šešėlį jam įtarimo meta tai, kad Stepanas dar buvo gyvas vienas iš paskutiniųjų pasilikusių, o, gal, net ir vieninteliu gyvu lakūnu-bandytojų tos kartos.

  Taigi, peršasi klausimas: Ar nebus taip, kad A. Leonovui galėjo būt įsakyta išgalvoti apie "dar gyvą" bandytoją- Sovietų Sąjungos ddivyrį tam, kad dėmesį nukreipti nuo kokio nors žymaus ir įtakingo bandytojo?

   Ir, panašu, kad toks - kitas garsus bandytojas yra sūnus kito žymaus karo aviacijos konstruktoriaus,  - tai generolo pulkininko Sergejaus Vladimirovičiaus Iljušino, kurio sukonstruoti yra garsūs IL-ai. Šis sūnus, kaip Vladimiras Sergejaus, kuris pormą kartą buvo vedęs Molotovo dukrą, yra žinomas visam pasaului kaip bandytojas ir žymaus konstruktoriaus - jau čia minto Pavelo Osipovičiaus Suchojaus konstravimo biuro pavaduotojas, kurio konstruotas naikintuvas Su-15 ir atliko tą chuliganišką skrydį.

  Dar keisčiau, kad šio lakūno-bandytojo išrašytuose nuepelnuose BIOGRAFIJOJE NUSLĖPTI TO SU - 15-tojo NAIKINTUVO BANDYMAI, nors pagal kinstruktorių-istorių detalius apra6yms akivazdu, kad V. Iljušinas ir buvo tuo pagrindiniu bandytoju, ne tik pirmas pakėlęs šį konstruojamą naikintuvą į orą, bet ir vadovavo visiems bandytojams bei pats daugiausiai skraidė bandymuose ne tik konstruojant, bet ir bandė gamyklinius į gamybą įvedantįjį naikintuvo gaminį jo tobulinimo tikslu. Be to, intensyviai skraidė su šiuo naikintuvu ne tik J.Gagarino-V.Seriogino žuvimo-nužudymo metu, bandant radiolokacinį-autopilotinį bandymą, bet ir gerokai vėliau skraidė iki 72-tųjų metų, bet skaridė,kol neįvyko avarinė situacija, dėl ko teko katapultuotis ir susižeidus, du metus skraidymuose daryti pertrauką.

 

Sovietų Sąjungos didvyrio vardą gavo po to, kai pastatė skrydžio į aukštį pasaulio rekordus.

Be to jis yra pagarsėjęs pasaulyje, kad garsus žurnalistas   Dž. Obergas straipsnyje "Slaptos sovietinės katastrofos", mini, kad V.S. Iljušinas, neva, į kosmosą išskrido keletą dienų anksčiau, bet, neva, "kosmose prarado sąmonę" ir todėl neplanuotai buvo nuleidžiamas į Kinijos teritoriją. O, kadangi, sąminės neatgavo, tai rankiniu būdu nepanaudojokatapulto ir todėl su laivu trenkėsi į Žemę, ir buvo labai sunkiai sužeistas - gydėsi bei reabilotavosi Kinijos Chančžou provincijoje. Ši versija, matyt, atsirado, kadangi 1960 m. Kinijoje turėjo autokatastrofą. Aišku, gal ji išgalvota? Kažkaip keista, kad ne skraidė, o po Kiniją važinėjosi ir gydėsi-reabilitavosi ne Sovietų Sąjungoje. Gal sužeidimų pobūdžiui nuslėti?

Aišku, ia rašytojams peno yra fantazuoti apie"pavydo-keršto" motyvus, nes iš Žukovskio akademijos aerodromo (piečiau Maskvos), kur vyko šio naikintuvobandymai, perskristi į šaurinę Maskvos apskrities dalį, kur į Čkalovsko aerodromą sugrižinėjo J.Gagarinas su V. Serioginu, perskrįst ir pagal bortinio bandomojon radaro parodymus debesyse atrasti skrendantį ekipažą nėra kas. Tam ir sukurtas tas radaras su visu autopilotiniu valdymu, apie kurį dar šendieną pateiksiu konkrečius įrodymus.  

 

   Bet, deja,

 ŠIEMET, MININT PIRMOJO MŪSŲ PLANETOS KOSMONAUTO 50-tąjį MIRTIES JUBILIEJŲ,
Rusija KARTU su Lietuva DEZINFORMUOJA VISUOMENĘ - BANDO
NUKREIPTI
VISUOMENĖS DĖMESĮ NUO Aleksejaus LEONOVO 2013-06-11
ĮTIKINAMAI PASKELBTO PRASKRIDUSIO TADA
 BANDOMOJO Su-15 NAIKINTUVO

   Tokio visuomenės klaidinimo reiškinys akivaizdus, kad ŽUVIMO PRIEŽASTĮ NUSLĖPTI NUO AKIVAIZDAUS NUŽUDYMO, sąmoningai neišaiškinti, kas gali būti konkrečiai kaltas dėl tokio bandomojo naikintuvo chuliganiško praskrydimo ir todėl pasaulio visuomenė mulkinama - į tą mulkinimą yra įtraukta ir Lietuva, nes joje nėra aviacijos ar priešlėktuvinės gynybos specialistų, besidominčių šiuo amžiaus nusikaltimu.

  Todėl dabar Rusija šį  J. Gagarino žuvimo 50-metį bando užglaistyti, skelbdama tik apie mirtį ir net 7 versijas mini, o praskrydimo versiją pateikia ne kaip pirmąji, dar visai ne įtikinamai  iškraipo. Kiek plačiau iškraipyta -ą variantą pateikia tinklaraštis "экономика от порока", o tą tekstą dar labiau iškraipytai sutrumpino LETA.RU, kurį visuomenės klaidimui perspausdino ir Lietuvos DELFI.lt

   

     Straipsnyje net nepamiminėta, kad mokslų daktaras Arsenijus Mironova dabar yra garbaus  100 metų amžiaus  . Taip pat 94-ių metų amžiaus yra lakūnas Andrejevas Aleksandras Petrovičius, generolas-pulkininkas ir kandidatas į mokslo daktarus, kuris katastrofos metu iki 1970 m. vadovavo Kačinso (nuo upės ir miestelio Kača Kryme dar caro laikais įkurtos) aukštosios karinės aviacijos mokyklos 704-ajam mokomajam pulkui, kuris buvo dislokuotas Staliningrado - dabar Volgogrado Kamyšino, Koteljnikovo ir Morozovkos gyvenvietėse ir todėl jis negalėjo tada pagal užimamas pareiga skraidyti jokioje Pamaskvėje. Kito tokio "lakūno Andrejevo" internetas nenurodo - tik 1962 m V.M.Andrjevas žuvo bandydamas Su-15.


A.Mironovas

lakūnas A.Andrejevas
 



Skaitykite daugiau:
 

     ČIA per šventes BUS PAPILDYTA rašytinių faktų nuotraukomis.